Connect with us

Kultūra

Kaunas – miestas, kuris gali sakyti „labas!“ kitaip

Avatar

Paskelbta

Kaunui 2022 metais tapsiant Europos kultūros sostine, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomenėms. Žmonės skatinami leistis į aktyvią ir iniciatyvią veiklą, taip pat yra nemažai bendruomenes siejančių ir jas buriančių programų.

„Radijas TAU“ studijoje vedėjo Luko Alsio kalbintos merginos – „Fluxus labas!“ koordinatorė Stefanija bei bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ kuratorė Greta – pasakojo, jog Kaune yra daug bendruomenių, norinčių veikti, tačiau dažnai joms trūksta padrąsinimo.

Žmonės neretai bijo jungtis į grupes

Šių laikų visuomenėje tvyro stereotipai, jog žmonės vis dažniau renkasi individualų gyvenimą ir atsiriboja nuo juos supančių kaimynų. Tiesa, žmonės vis tik yra skatinami bendrauti ir kurti gražius projektus kartu. Vienas iš paskatinimo būdų – programa „Visi kaip vienas“.

„Programa yra orientuota į Kauno miesto ir rajono įvairias bendruomenes: tiek vietos, tiek interesų. Pagrindinis tikslas – puoselėti bendruomeniškumą per kultūrą. Siekiama burti ir aktyvinti vietos bendruomenes, skatinti, ieškoti vietos identiteto.“ – pasakoja programos kuratorė Greta.

Tiesa, žmonės ne visada yra drąsūs jungtis į grupes ir pradėti leisti laiką drauge. Neretai jie turi įvairiausių skirtingų priežasčių, kodėl nenori to daryti. Kaip teigia programos „Visi kaip vienas“ kuratorė, „tokiu atveju būtina atrasti būdą, kaip atrakinti širdis į bendruomeniškumą“.

Kiekvienas žmogus gali būti kūrėjas

Visgi pastebima, kad žmonės tampa atviresni, linkę į bendravimą. „Šiemet pastebėjome, kad nebūtina, jog kažkas organizuotų renginį, žmonės patys pradeda tai daryti. – sako „Fluxus labas!“ koordinatorė Stefanija. – Pavyzdžiui, Vilijampolėje atsidarė keramikos studija, kurią subūrė pati bendruomenė, nes norėjo būti matoma, atvira, daryti ir kurti kartu.“

Vis dar nemažai žmonių yra paskendę savo rutinoje ir nė nenutuokia, kad už jos ribų gali atsiverti spalvingas, kūrybos kupinas gyvenimas. „Vis dėlto kiekvienas mes esame kūrėjas. Galbūt ne kiekvienas piešiame, muzikuojame, bet kūrybos formų yra daug ir įvairių, tokių, apie kurias nė nesusimąstome. Santykių kūrimas su žmogumi yra didžiausia kūryba, kokią gali kiekvienas žmogus sukurti.“ – teigia koordinatorė.

Taip pat, prie bendruomenių projektų kūrimo gali prisidėti visi gyventojai. „Kiekvienas žmogus, kuris nori nuveikti kažką bendruomeniško, gali teikti savo idėją. Visos idėjos bus paskelbtos www.visikaipvienas.eu puslapyje, už kurias Kauno miesto ir rajonai gyventojai galės balsuoti ir nuspręsti, kuri idėja yra įdomiausia ir verčiausia būti įgyvendinta.“ – priduria programos „Visi kaip vienas“ kuratorė Greta.

Bendruomenių menininkai – Lietuvai naujas reiškinys

Meninės sielos žmonės neretai yra įvardijami kaip itin sunkiai sukalbami, tačiau Stefanija teigia, jog menininkų yra visokių: „Yra visokių kūrybininkų. Kai kuriems reikia plačiau papasakoti apie programas, pateikti konkrečių pavyzdžių ir tada žmonės priima idėją.“

Europoje bendruomenėse veikiantys menininkai yra gana dažnas reiškinys. Nors Lietuvoje tai dar tik įsibėgėja, merginos tikisi, jog ateityje matyti bendruomenių menininkus bus labai įprasta: „Į Lietuvą tai taip pat po truputį ateina. Tokių projektų ir iniciatyvų metu mes užkursime šį judėjimą ir bendruomenių menininkai po 2022 metų bus labai įprastas reiškinys ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.“

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”. Tado Daujoto ir Liutauro Janušaičio sukurtoje giesmėje yra pasakojama apie tai, kaip Lietuvos kunigaikščiai į mūsų šalį pasikvietė daug tautų, įskaitant ir žydus, o šioje kultūrinės įvairovės darnoje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo išsiplėtusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kūrinyje paliečiamas ir tamsusis mūsų šalies istorijos puslapis – Holokaustas bei kalbama apie dvasinę stiprybę, kad dvasios milžinai yra tie, kurie artimą mylėjo ir gelbėdami kitus net savo gyvybės negailėjo.

Vaizdo klipas nufilmuotas Lietuvai ypatingose vietose – Gedimino pilies bokšte, Trakų Galvės ežere bei Kaune prie IX forto. Giesmę atlieka jos autorius Tadas Daujotas, šiuolaikinės krikščioniškos muzikos dainininkės Gabrielė Gvazdikaitė ir Džiuljeta Baužienė, Kauno krikščioniškasis kamerinis choras „Geroji Naujiena” (dirigentas Nerijus Šatinskas), vaikų ir jaunimo choras „Valio” (vadovė Gintarė Kačkovska) bei „Prabudimo orkestro” muzikantai.

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė šiandien Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvui pristatė naująją šio muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę.

Viceministrė D. Kamarauskienei palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus, taip pat įveikti visus laukiančius iššūkius ir toliau garsinti M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje.

D. Kamarauskienė liepos pradžioje laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas. Iki tol ji buvo laikinoji šio muziejaus vadovė. Menotyrininkės išsilavinimą turinti D. Kamarauskienė 1997–2019 m. buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, ji taip pat yra dirbusi dailės istorijos dėstytoja tuometinio Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ir Kauno aukštesniojoje meno mokykloje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Kultūra

Sovietinių daugiabučių kiemuose klesti komunalinės dekoracijos (foto)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pastatų, jų vidaus bei aplinkos planuotojai Lietuvoje vis labiau progresuoja, pateikdami kokybiškų ir užsienyje vertinamų dizaino pavyzdžių. Tačiau senuose gyvenamuosiuose miestų rajonuose tuo pačiu metu progresuoja savadarbės komunalinės dekoracijos. Kaunietė Giedrė Viliūlytė su tėčiu jas pradėjo fotografuoti daugiabučių laiptinėse ir jų kiemuose. Netrukus paaiškėjo, jog tai Lietuvoje ir kitose postsovietinėse valstybėse išplitęs kičinio meno reiškinys. Juo susidomėję interneto vartotojai susibūrė į beveik 5 tūkst. narių feisbuke turinčią „Laiptinių puošimo grupę“.

Anglijoje šiuo metu gyvenanti G. Viliūlytė portalui SA.lt pasakojo, jog idėja sukurti tokią grupę kilo jai ir jos tėčiui, kuomet Kalėdų atostogoms parskrido į savo gimtuosius namus Kaune – dvylikos aukštų daugiabutį. Būtent jame netrūkdavo kaimynų išdabintų dekoracijų. Ji sako, jog išvykimas svetur ir kontrastų įvertinimas, išryškino aplinkos, kurioje ji augo, vaizdą.

„Šis fenomenas puošti komunalines erdves atrodo natūralus ir gali lengvai likti nepastebėtas, dienas leidžiant miegamajame rajone, tačiau pagyvenus apsuptai kitokios kultūros, ši ekcentrikai žavi tradicija pro akis nepraslydo.

Užaugau tokių dekoracijų apsupty, tačiau tuomet tai atrodė naturalu ir įprasta. Atsiradus grupei, daug daugiau dėmesio skiriu kiekvienam eksponatui, mėgstu įsižiūrėti į detales, medžiagas ir bandyti suprasti, ką autorius norėjo pasakyti kurdamas dekoraciją. Man jos yra labai įdomios, dažniausiai juokingos. Kai kurios stebina įdėtu laiko ir pastangų kiekiu, reikalingu sukurti atitinkama eksponatą. Kai kurios atrodo kaip tiesiog suverstos šiukšlių krūvos, tačiau beveik kiekviena jų sukelia šypseną ir gerą emociją“, – teigė mergina.

Dažniausi komunalinių dekoracijų motyvai – iš perdirbtų medziagų ir jau nebenaudojamų daiktų sukurti objektai. Vyrauja padangos, unitazai, seni baldai ir vaikų žaislai. Į grupę nuotraukos kasdien talpinamos iš visos Lietuvos – miestai nenusileidžia vienas kitam.

G. Viliūlytė tvirtina, jog Anglijoje ji nematė nieko panašaus ir šį reiškinį priskiria postovietinėms valstybėms. Jos manymu dažniausiai dekoracijas kuria vyresnio amžiaus žmonės, kurie siekia savęs realizavimo, kūrybiško laiko praleidimo.

„Panašu, kad šis fenomenas vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kultūrose, išgyvenusiose sovietinę priespaudą. Daugiausiai dekoracijų vyrauja būtent sovietiniuose daugiabučiuose.

Gyvenantys daugiabutyje žmonės neturi galimybes puošti savo kiemo, tačiau noras gyventi gražiai ir išsiskirti iš kitų vis tiek išlieka. Nors ir kai kurios dekoracijos stipriai kertasi su standartine grožio sąvoką, dauguma jų yra sukurtos žmonių, didžiąją savo laiko dalį praleidžiančių daugiabučių namų aplinkoje. Manau dėl to jiems kyla puošybos idėjos, paįvarinančios kasdieninį komunalinių butų kraštovaizdį“, – kalbėjo G. Viliūlytė.

„Facebook“ nuotr.
Autorius: Jokūbas Baltrukonis

‎‎ Plačiau: sa.lt/sovietiniu-daugiabuciu-kiemuose-klesti-komunalines-dekoracijos/

Skaityti toliau

Kultūra

2020 M. KAUNO REGIONE BAIGTI ĮGYVENDINTI TRYS PROJEKTAI PAGAL PRIEMONĘ NR. 05.4.1-CPVA-R-302 „AKTUALIZUOTI SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUS“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Meninė instaliacija „Maironio tėvų namai“ įkurdinta Bernotuose-Maironio tėviškėje.

Kauno regione baigtas įgyvendinti projektas „Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės pritaikymas kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms“ pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-R-302 „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ (toliau – priemonė).

Projekto, kuriam skirta 213 975,28 Eur ES struktūrinių fondų ir 37 760,35 Eur Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšų, tikslas – kompleksiškai sutvarkyti ir pritaikyti kultūrinėms ir su jomis susijusioms edukacinėms reikmėms Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės teritorijas.

Siekiant pagerinti Maironio tėviškės ir gimtinės prieinamumą, teikiamų kultūros ir edukacijos paslaugų kokybę, supažindinti lankytojus su vietos istoriniu kontekstu, užmegzti diskusiją tarp lankytojo ir kultūros paveldo objekto, pasitelktos naujos technologijos ir meniniai sprendimai, kurių pagalba sukurta įdomi kultūrinio pažinimo aplinka, skatinanti domėtis paveldu ir jo istorija, ugdanti lankytojų kūrybiškumą.

Meninė instaliacija „Pasandravio dvaras“, kuri atkuria prarasto dvaro aplinką, aktualizuoja poeto gimtinę. Pagal archyvuose surinktus ikonografinius dokumentus unikaliai atkurtas tikslus gimtojo Maironio dvaro pastato kontūras, per menininko žvilgsnį įprasmintas praeities, dabarties ir gamtos ryšys, būties laikinumas.

Pasandravio dvarvietėje atlikti tvarkybos darbai – sutvarkytas akmeninis XIX a. svirnas (pakinktinė), – perdengtas stogas, pakeista grindų danga (asla), įrengta žaibosauga, restauruotas įspūdingo dydžio akmens mūro šulinys – atstatyta antžeminė akmens mūro dalis, pakeista medinė svirtis.

Įrengta meninė video projekcija svirne – galinės sienos vietoje iškyla vaizdai: Maironio šeima, susimąstęs poetas, jo poezijos posmai.

Įrengta meninė video ir šviesų projekcija šulinyje – pakėlus šulinio dangtį – ant akmens „parašytos“ Maironio eilės, šviesos išryškina įspūdingo dydžio akmeninį šulinį.

Pasandravį ir Bernotus jungiančiame Ąžuolų take tarp žaliuojančių 155 ąžuolų įrengta dešimt sūpynių – atokvėpio vietos mažiems ir dideliems.

Sukurta instaliacija „dainuojantis suolelis“ – prie senosios Maironio vaikystę menančios pušies atsisėdusį pailsėti sodybos svečią apgaubia dainų „Lietuva brangi“, „Už Raseinių“ melodijos, Maironio poezijos posmai.

Meninė video projekcija Bernotų svirne, palėpėje, išnyksta sienos – atgyja buvę vaizdai, atsiranda ir pabėga Maironio posmai, į namus „sugrįžta“ kunigas Jonas Mačiulis Maironis.

Įsigytas interaktyvus stendas (lauko ekranas) ir įrengtas Maironio tėviškėje Bernotuose taip pat įsigyta ir sumontuota Sanitarinė įranga (pilnai įrengtas ir paruoštas naudojimui autonominis sanitarinis konteineris-sanitarinės patalpos su nuotekų ir vandens talpomis ir pritaikytas naudotis vyrams, moterims ir neįgaliesiems).

Pagal priemonę 2020 m. baigti įgyvendinti dar du projektai. Vienas iš jų Birštono savivaldybės administracijos inicijuotas projektas – „Birštono savivaldybės kultūros paveldo objektų aktualizavimas“. Šiuo projektu siekiama aktualizuoti Birštono muziejų ir padidinti kultūros paslaugų pasiūlą ir prieinamumą, pagerinant jų kokybę, taip skatinant papildomus lankytojų srautus. Bendra projekto vertė 90 501,24 Eur, iš kurių ES struktūrinių fondų lėšos – 67 967,83 Eur ir Birštono savivaldybės biudžeto lėšos – 22 533,41 Eur.

Kauno rajono savivaldybės administracijos įgyvendintas projektas – „Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkyba“, kuriam skirta 627 358,44 Eur ES struktūrinių fondų ir 530 641,56 Eur Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Projektu siekta pritaikyti kultūrinių bei su jomis susijusių edukacinių, ekonominių, socialinių ir bendruomeninių poreikių tenkinimui Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią bei atskleisti šio kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

Šiuo metu pagal priemonę įgyvendinami dar trys Kauno regione suplanuoti projektai iš septynių. ES struktūrinių fondų lėšų sumos limitas Kauno regionui – 1 342 488,15 Eur.

Skaityti toliau

Kultūra

Sentimentali kasdienybė paradoje „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, rugsėjo 18 d., penktadienį, 17 val. atidaroma paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“.

Tai vizualinis pasakojimas apie Lietuvos kasdienį gyvenimą, kurio akiratyje per pastarąjį pusšimtį metų atsirasdavo vis kiti dalykai, aktualijos, nuotaikos. Per šį laikotarpį susiformavo trys fotografų kartos, išsiskiriančios savo temomis, braižu, visuomet kalbančios apie savo laikmečio aktualijas. Parodoje kasdienybė transformuojasi į istoriją.

Kiekvienas iš šešiolikos šioje parodoje pristatomų fotomenininkų (Romualdas Augūnas, Mindaugas Ažušilis, Gintaras Česonis, Mindaugas Kavaliauskas, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Antanas Miežanskas, Vytautas Pletkus, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas, Vytautas V. Stanionis, Donatas Stankevičius, Antanas Sutkus, Algirdas Šeškus, Artūras Valiauga) stebi ir fiksuoja kasdienybės ženklus, kurie nuolatos pakeičiami, perkeičiami ir ištrinami. Kasdienybės virsme samprata, kurią susikuriame, tėra abstrakcija, lygiai kaip ir menamos fotografų kartos, kurių kiekviena yra nevienalytė, įvairi savo pasaulio jausenomis, įžvalgomis, potyriais. Tačiau atvaizdams gulant vienas greta kito šios istorinio laiko perskyros tampa reliatyvios.

Kasdienybės samprata rodosi tokia paprasta, o pats žodis taip sklandžiai funkcionuoja mūsų kalboje, kad paprašytas apibrėžti jo reikšmę retas ilgėliau susimąstys. Kasdienybė – tai budinimasis ryte, eismo spūstys, pamokos, paskaitos, darbai, vėl spūstys; liūdna rudens kasdienybė – merkiantys lietūs, žiemos, deja, taip pat merkiantys lietūs ar spiginantis šaltis; atostogų – palaimingas tingumas. Dar kasdienybė – maži asmeniniai ritualai, grojaraščiuose surinktos dainos ir lig geltonumo suskaitytų knygų puslapių palytėjimai; keliautojo kasdienybė suskaičiuojama tūkstančiais žingsnių, rašytojo – juodų raidžių virtinėmis, fotografo – tikrovės paveikslėliais… Pati „kasdienybės“ sąvokos struktūra nurodo į pasikartojimą, mus nuolatos lydinčius veiksmus, žmones, vaizdus, buvinius.

Paroda veiks: 2020 09 18 2021 01 10

Nuo rugsėjo 22 d. kviečiame į specialiai šiai parodai parengtas edukacines programas.

Istorijos pamoka muziejuje    

(6–12 klasės, suaugusieji)
Parodoje eksponuojami šešiolikos garsių Lietuvos fotografų darbai pasakojantys mūsų istoriją. Egzistuoja nuomonė, kad fotografui tereikia paspausti mygtuką, tačiau tai nėra tiesa, nes fotografui „sumedžioti“ gerą vaizdą yra nepaprastai sudėtinga. Edukacinės programos metu analizuosime fotografijų siužeto logiką, kompozicijos principus, detalės įtaką ir svarbą visumai. Praktinėje dalyje darysime kompozicijos su žmogaus figūra eskizus bei kopijas.

Mano fotoalbumas

(ikimokyklinukai, 1–5 klasės)

Fotografijų paroda, tarsi laiko mašina, nukels jus į praeitį: į tėvelių ir senelių vaikystės bei jaunystės laikus. Pamatysite, kaip jie skiriasi nuo šių dienų. Vėliau kursite juodai baltų fotografijų albumą apie save bei savo šeimos kasdienybę.

Edukacines programas veda Eglė Velaniškytė.
Edukacijos kaina: suaugusiesiems – 5 Eur, moksleiviams, senjorams – 3 Eur.
Programą būtina užsisakyti iš anksto tel. 8 675 131 61

Maloniai kviečiame atvykti.

Organizatorių inf.

Skaityti toliau

Kultūra

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą laimėjo Benjaminas Želvys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kultūros ministerijos konkursą eiti Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas laimėjo dabartinis teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui B. Želvys vadovauja nuo 2005 metų.

Benjaminas Želvys.JPG

Skaityti toliau
Lietuvaprieš 1 val

Kompensacijoms už taršius automobilius įsigyjant paspirtukus ar dviračius – dar 3 mln. eurų

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien pratęsė kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms už sunaikintą taršų automobilį įsigyjant mažataršę judumo...

Nekilnojamas turtasprieš 3 val

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė...

Naujienosprieš 3 val

Yla lenda iš maišo: aiškėja tikrosios perpildytų atliekų konteinerių priežastys

Jeigu kas nors tartų, kad jam patinka perpildytų atliekų konteinerių vaizdas, nepatikėtų niekas. Konteineriai su iš jų griūvančiomis atliekų stirtomis...

Miestasprieš 3 val

Lietuvos zoologijos sodas – biologinės įvairovės išsaugojimo ir švietimo dalis

Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose 1999/22/EB yra pabrėžiama, kad zoologijos sodai turi stiprinti vaidmenį saugant...

COVIDprieš 3 val

Atnaujinta dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonė: daugiau galimybių verslui

Nuo rugsėjo 25 d. įsigaliojo atnaujintas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės “Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas...

Sveikataprieš 4 val

Krūtų mamografijos tyrimas su nauju skaitmeniniu mamografu

Skubame pranešti, kad Dainavos ir Šančių padaliniuose yra laisvų talonų mamografijos tyrimams, kurie atliekami naujausiu ITALRAY MAMMOGRAPH FFDM (Italija) skaitmeniniu mamografu. Gamintojas –...

Naujienosprieš 5 val

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ primena, kad iki šildymo sezono pradžios svarbu tinkamai parengti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra daugiau, nei 4000 pastatų, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti...

Verslasprieš 5 val

Continental Lithuania gamykla Kaune buvo įvertinta prestižiniu LEED žaliųjų pastatų aukso sertifikatu

„Continental Automotive Lithuania“ paskelbė, jog įmonės gamykla Kaune buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu. Tai aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje...

Rajonasprieš 3 d.

Katamaranas „Zapyškis“ per Nemuną plukdys dviratininkus ir iškylautojus

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybė pristatė 24 sėdimų vietų katamaraną „Zapyškis“, kurio paskirtis – rengti edukacines ir pažintines iškylas Nemune tarp...

Sveikataprieš 3 d.

Įveikiant koronavirusą: savivaldybėse pradedama teikti daugiau nemokamų psichologinių konsultacijų gyventojams

Startuoja svarbi naujovė: nuo šiol gyventojai, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais gali gauti...

Skaitomiausi