Connect with us

Kultūra

„Kaunas 2022“: verslas ir ir kultūra gali pelningai dirbti kartu

kaunieciams.lt

Paskelbta

2019 m. gegužės 23–24 d. į „Žalgirio“ arenos amfiteatrą kviečia Europos kultūros sostinės forumas –kasmetinis „Kaunas 2022“ komandos inicijuojamas renginys, Kaune sutelkiantis įvairių kūrybinių sričių lyderius iš visos Europos. Vienas svarbiausių šiųmečio renginio tikslų – paskatinti kultūros ir verslo bendradarbiavimą.

„Verslo ir kultūros santykiai vertinami nevienareikšmiai. Lietuvoje šie sektoriai vis dar suprantami kaip du atskiri pasauliai, nors dalis organizacijų jau raško sėkmingo bendradarbiavimo vaisius. Siekiame griauti stereotipus apie esą didžiulius verslo ir kultūros ar meno sferų skirtumus, tam pasitelkdami vienus geriausių profesionalų, kurie pasidalins konkrečiais pavyzdžiais, kaip kuriami, vystomi bendri verslo ir kultūros projektai, kaip apskaičiuojama jų teikiama nauda“, – teigia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinių ryšių programų vadovė Ana Čižauskienė.

Anot jos, verslo srities atstovai turėtų ypatingai atkreipti dėmesį į forume dalyvaujančių pranešėjų Paul Bourne (Jungtinė Karalystė), Fionn Dobbin (Vokietija), Mindaugo Morkūno (MO muziejus), Pauliaus Motiejūno („Žalgirio“ krepšinio klubas ir arena), taip pat John Bonnema (Nyderlandai) bei Agatos Etmanowicz pranešimus ar sesijas.

Paul Bourne dirba profesionalaus teatro direktoriumi, verslumo mokytoju ir verslo konsultantu. Jo paslaugomis naudojasi įvairių pasaulio šalių kultūros įstaigos ir įmonės, įskaitant Britų tarybą, BBC, „Novartis“, „Procter & Gamble“,„Nike“ ir Liverpulio futbolo klubą. Pranešėjas taip pat yra Kembridžo universiteto mokslo bendradarbis, skaito paskaitas Maskvos vadybos mokykloje. Renginyje P. Bourne kartu su Agata Etmanowicz pateiks pavyzdžius, kaip menas ir verslas gali išspręsti vieni kitų iššūkius.

John Bonnema buvo 2018 metų Europos kultūros sostinės Leuvardeno-Fryzijos (LF2018) Nyderlanduose vykdantysis direktorius. Organizacijoje jis buvo atsakingas už daug sričių: nuo finansų ir partnerysčių iki rizikos valdymo. Renginyje J. Bonnema pateiks praktinių sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių tarp kultūros organizacijų ir tokių tarptautinių kompanijų kaip „Arriva“ ar „ING“.

Nevengiantiems eksperimentuoti ir ieškantiems netradicinių sprendimų forumo rengėjai pristatys interaktyvias kūrybines dirbtuves, skirtas intuicijos praktikai. Šios sesijos lyderis Fionn Dobbin – dizaino konsultavimo agentūros „Age5“ bei socialinio verslo bendrovės „Mammu“ partneris ir kūrybos direktorius. Jis dirbo inovacijų kūrėju ir kūrybos konsultantu daugiau nei 30-yje bendrovių, įtrauktų į pasaulio sėkmingiausių įmonių 100-tuką. Tarp jų – „General Motors“, „BASF“ ar „adidas“. F. Dobbin forume Kaune pristatys savo atradimus, kaip intuiciją pritaikyti organizacijos valdyme, pasitelkęs menininkų grupę, leis patiems forumo dalyviams išbandyti intuicija paremtą praktiką.

Apie 2019 m. Europos kultūros sostinės forumą

Apjungianti šiųmetinio forumo tema „Žmogiškasis faktorius“ kvies dalyvius diskutuoti apie visuomenės gerovę, kultūros institucijų, miestų ir Europos ateitį individo požiūriu. 2019 m. forumo pranešimai, sesijos ar provokacijos apims aktualias meno ir verslo bendradarbiavimo, auditorijų įtraukimo ir socialinio verslo temas.

Svarbioje kultūros diplomatijos forumo sekcijoje bus ieškoma atsakymų, kas lemia, atrodo, vis didėjančią visuomenės ir institucijų takoskyrą, taip pat ir gilėjančius politinius bei pilietinius nesutarimus Europoje.

Išankstinė registracija į 2019 m. Europos kultūros sostinės forumą vykdoma interneto svetainėje: www.forumas.kaunas2022.eu. Renginys nemokamas.

kaunas2022.eu informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pristatyta naujoji Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė šiandien Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolektyvui pristatė naująją šio muziejaus direktorę Dainą Kamarauskienę.

Viceministrė D. Kamarauskienei palinkėjo sėkmingai tęsti pradėtus darbus, taip pat įveikti visus laukiančius iššūkius ir toliau garsinti M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje.

D. Kamarauskienė liepos pradžioje laimėjo Kultūros ministerijos konkursą eiti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pareigas. Iki tol ji buvo laikinoji šio muziejaus vadovė. Menotyrininkės išsilavinimą turinti D. Kamarauskienė 1997–2019 m. buvo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, ji taip pat yra dirbusi dailės istorijos dėstytoja tuometinio Valstybinio dailės instituto Kauno skyriuje ir Kauno aukštesniojoje meno mokykloje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus kadencijos trukmė – penkeri metai.

Audriaus Kapčiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Kultūra

Sovietinių daugiabučių kiemuose klesti komunalinės dekoracijos (foto)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pastatų, jų vidaus bei aplinkos planuotojai Lietuvoje vis labiau progresuoja, pateikdami kokybiškų ir užsienyje vertinamų dizaino pavyzdžių. Tačiau senuose gyvenamuosiuose miestų rajonuose tuo pačiu metu progresuoja savadarbės komunalinės dekoracijos. Kaunietė Giedrė Viliūlytė su tėčiu jas pradėjo fotografuoti daugiabučių laiptinėse ir jų kiemuose. Netrukus paaiškėjo, jog tai Lietuvoje ir kitose postsovietinėse valstybėse išplitęs kičinio meno reiškinys. Juo susidomėję interneto vartotojai susibūrė į beveik 5 tūkst. narių feisbuke turinčią „Laiptinių puošimo grupę“.

Anglijoje šiuo metu gyvenanti G. Viliūlytė portalui SA.lt pasakojo, jog idėja sukurti tokią grupę kilo jai ir jos tėčiui, kuomet Kalėdų atostogoms parskrido į savo gimtuosius namus Kaune – dvylikos aukštų daugiabutį. Būtent jame netrūkdavo kaimynų išdabintų dekoracijų. Ji sako, jog išvykimas svetur ir kontrastų įvertinimas, išryškino aplinkos, kurioje ji augo, vaizdą.

„Šis fenomenas puošti komunalines erdves atrodo natūralus ir gali lengvai likti nepastebėtas, dienas leidžiant miegamajame rajone, tačiau pagyvenus apsuptai kitokios kultūros, ši ekcentrikai žavi tradicija pro akis nepraslydo.

Užaugau tokių dekoracijų apsupty, tačiau tuomet tai atrodė naturalu ir įprasta. Atsiradus grupei, daug daugiau dėmesio skiriu kiekvienam eksponatui, mėgstu įsižiūrėti į detales, medžiagas ir bandyti suprasti, ką autorius norėjo pasakyti kurdamas dekoraciją. Man jos yra labai įdomios, dažniausiai juokingos. Kai kurios stebina įdėtu laiko ir pastangų kiekiu, reikalingu sukurti atitinkama eksponatą. Kai kurios atrodo kaip tiesiog suverstos šiukšlių krūvos, tačiau beveik kiekviena jų sukelia šypseną ir gerą emociją“, – teigė mergina.

Dažniausi komunalinių dekoracijų motyvai – iš perdirbtų medziagų ir jau nebenaudojamų daiktų sukurti objektai. Vyrauja padangos, unitazai, seni baldai ir vaikų žaislai. Į grupę nuotraukos kasdien talpinamos iš visos Lietuvos – miestai nenusileidžia vienas kitam.

G. Viliūlytė tvirtina, jog Anglijoje ji nematė nieko panašaus ir šį reiškinį priskiria postovietinėms valstybėms. Jos manymu dažniausiai dekoracijas kuria vyresnio amžiaus žmonės, kurie siekia savęs realizavimo, kūrybiško laiko praleidimo.

„Panašu, kad šis fenomenas vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kultūrose, išgyvenusiose sovietinę priespaudą. Daugiausiai dekoracijų vyrauja būtent sovietiniuose daugiabučiuose.

Gyvenantys daugiabutyje žmonės neturi galimybes puošti savo kiemo, tačiau noras gyventi gražiai ir išsiskirti iš kitų vis tiek išlieka. Nors ir kai kurios dekoracijos stipriai kertasi su standartine grožio sąvoką, dauguma jų yra sukurtos žmonių, didžiąją savo laiko dalį praleidžiančių daugiabučių namų aplinkoje. Manau dėl to jiems kyla puošybos idėjos, paįvarinančios kasdieninį komunalinių butų kraštovaizdį“, – kalbėjo G. Viliūlytė.

„Facebook“ nuotr.
Autorius: Jokūbas Baltrukonis

‎‎ Plačiau: sa.lt/sovietiniu-daugiabuciu-kiemuose-klesti-komunalines-dekoracijos/

Skaityti toliau

Kultūra

2020 M. KAUNO REGIONE BAIGTI ĮGYVENDINTI TRYS PROJEKTAI PAGAL PRIEMONĘ NR. 05.4.1-CPVA-R-302 „AKTUALIZUOTI SAVIVALDYBIŲ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUS“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Meninė instaliacija „Maironio tėvų namai“ įkurdinta Bernotuose-Maironio tėviškėje.

Kauno regione baigtas įgyvendinti projektas „Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės pritaikymas kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms“ pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-R-302 „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ (toliau – priemonė).

Projekto, kuriam skirta 213 975,28 Eur ES struktūrinių fondų ir 37 760,35 Eur Raseinių rajono savivaldybės biudžeto lėšų, tikslas – kompleksiškai sutvarkyti ir pritaikyti kultūrinėms ir su jomis susijusioms edukacinėms reikmėms Pasandravio istorinio draustinio-poeto Maironio tėviškės ir gimtinės teritorijas.

Siekiant pagerinti Maironio tėviškės ir gimtinės prieinamumą, teikiamų kultūros ir edukacijos paslaugų kokybę, supažindinti lankytojus su vietos istoriniu kontekstu, užmegzti diskusiją tarp lankytojo ir kultūros paveldo objekto, pasitelktos naujos technologijos ir meniniai sprendimai, kurių pagalba sukurta įdomi kultūrinio pažinimo aplinka, skatinanti domėtis paveldu ir jo istorija, ugdanti lankytojų kūrybiškumą.

Meninė instaliacija „Pasandravio dvaras“, kuri atkuria prarasto dvaro aplinką, aktualizuoja poeto gimtinę. Pagal archyvuose surinktus ikonografinius dokumentus unikaliai atkurtas tikslus gimtojo Maironio dvaro pastato kontūras, per menininko žvilgsnį įprasmintas praeities, dabarties ir gamtos ryšys, būties laikinumas.

Pasandravio dvarvietėje atlikti tvarkybos darbai – sutvarkytas akmeninis XIX a. svirnas (pakinktinė), – perdengtas stogas, pakeista grindų danga (asla), įrengta žaibosauga, restauruotas įspūdingo dydžio akmens mūro šulinys – atstatyta antžeminė akmens mūro dalis, pakeista medinė svirtis.

Įrengta meninė video projekcija svirne – galinės sienos vietoje iškyla vaizdai: Maironio šeima, susimąstęs poetas, jo poezijos posmai.

Įrengta meninė video ir šviesų projekcija šulinyje – pakėlus šulinio dangtį – ant akmens „parašytos“ Maironio eilės, šviesos išryškina įspūdingo dydžio akmeninį šulinį.

Pasandravį ir Bernotus jungiančiame Ąžuolų take tarp žaliuojančių 155 ąžuolų įrengta dešimt sūpynių – atokvėpio vietos mažiems ir dideliems.

Sukurta instaliacija „dainuojantis suolelis“ – prie senosios Maironio vaikystę menančios pušies atsisėdusį pailsėti sodybos svečią apgaubia dainų „Lietuva brangi“, „Už Raseinių“ melodijos, Maironio poezijos posmai.

Meninė video projekcija Bernotų svirne, palėpėje, išnyksta sienos – atgyja buvę vaizdai, atsiranda ir pabėga Maironio posmai, į namus „sugrįžta“ kunigas Jonas Mačiulis Maironis.

Įsigytas interaktyvus stendas (lauko ekranas) ir įrengtas Maironio tėviškėje Bernotuose taip pat įsigyta ir sumontuota Sanitarinė įranga (pilnai įrengtas ir paruoštas naudojimui autonominis sanitarinis konteineris-sanitarinės patalpos su nuotekų ir vandens talpomis ir pritaikytas naudotis vyrams, moterims ir neįgaliesiems).

Pagal priemonę 2020 m. baigti įgyvendinti dar du projektai. Vienas iš jų Birštono savivaldybės administracijos inicijuotas projektas – „Birštono savivaldybės kultūros paveldo objektų aktualizavimas“. Šiuo projektu siekiama aktualizuoti Birštono muziejų ir padidinti kultūros paslaugų pasiūlą ir prieinamumą, pagerinant jų kokybę, taip skatinant papildomus lankytojų srautus. Bendra projekto vertė 90 501,24 Eur, iš kurių ES struktūrinių fondų lėšos – 67 967,83 Eur ir Birštono savivaldybės biudžeto lėšos – 22 533,41 Eur.

Kauno rajono savivaldybės administracijos įgyvendintas projektas – „Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tvarkyba“, kuriam skirta 627 358,44 Eur ES struktūrinių fondų ir 530 641,56 Eur Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Projektu siekta pritaikyti kultūrinių bei su jomis susijusių edukacinių, ekonominių, socialinių ir bendruomeninių poreikių tenkinimui Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią bei atskleisti šio kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

Šiuo metu pagal priemonę įgyvendinami dar trys Kauno regione suplanuoti projektai iš septynių. ES struktūrinių fondų lėšų sumos limitas Kauno regionui – 1 342 488,15 Eur.

Skaityti toliau

Kultūra

Sentimentali kasdienybė paradoje „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, rugsėjo 18 d., penktadienį, 17 val. atidaroma paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“.

Tai vizualinis pasakojimas apie Lietuvos kasdienį gyvenimą, kurio akiratyje per pastarąjį pusšimtį metų atsirasdavo vis kiti dalykai, aktualijos, nuotaikos. Per šį laikotarpį susiformavo trys fotografų kartos, išsiskiriančios savo temomis, braižu, visuomet kalbančios apie savo laikmečio aktualijas. Parodoje kasdienybė transformuojasi į istoriją.

Kiekvienas iš šešiolikos šioje parodoje pristatomų fotomenininkų (Romualdas Augūnas, Mindaugas Ažušilis, Gintaras Česonis, Mindaugas Kavaliauskas, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Antanas Miežanskas, Vytautas Pletkus, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas, Vytautas V. Stanionis, Donatas Stankevičius, Antanas Sutkus, Algirdas Šeškus, Artūras Valiauga) stebi ir fiksuoja kasdienybės ženklus, kurie nuolatos pakeičiami, perkeičiami ir ištrinami. Kasdienybės virsme samprata, kurią susikuriame, tėra abstrakcija, lygiai kaip ir menamos fotografų kartos, kurių kiekviena yra nevienalytė, įvairi savo pasaulio jausenomis, įžvalgomis, potyriais. Tačiau atvaizdams gulant vienas greta kito šios istorinio laiko perskyros tampa reliatyvios.

Kasdienybės samprata rodosi tokia paprasta, o pats žodis taip sklandžiai funkcionuoja mūsų kalboje, kad paprašytas apibrėžti jo reikšmę retas ilgėliau susimąstys. Kasdienybė – tai budinimasis ryte, eismo spūstys, pamokos, paskaitos, darbai, vėl spūstys; liūdna rudens kasdienybė – merkiantys lietūs, žiemos, deja, taip pat merkiantys lietūs ar spiginantis šaltis; atostogų – palaimingas tingumas. Dar kasdienybė – maži asmeniniai ritualai, grojaraščiuose surinktos dainos ir lig geltonumo suskaitytų knygų puslapių palytėjimai; keliautojo kasdienybė suskaičiuojama tūkstančiais žingsnių, rašytojo – juodų raidžių virtinėmis, fotografo – tikrovės paveikslėliais… Pati „kasdienybės“ sąvokos struktūra nurodo į pasikartojimą, mus nuolatos lydinčius veiksmus, žmones, vaizdus, buvinius.

Paroda veiks: 2020 09 18 2021 01 10

Nuo rugsėjo 22 d. kviečiame į specialiai šiai parodai parengtas edukacines programas.

Istorijos pamoka muziejuje    

(6–12 klasės, suaugusieji)
Parodoje eksponuojami šešiolikos garsių Lietuvos fotografų darbai pasakojantys mūsų istoriją. Egzistuoja nuomonė, kad fotografui tereikia paspausti mygtuką, tačiau tai nėra tiesa, nes fotografui „sumedžioti“ gerą vaizdą yra nepaprastai sudėtinga. Edukacinės programos metu analizuosime fotografijų siužeto logiką, kompozicijos principus, detalės įtaką ir svarbą visumai. Praktinėje dalyje darysime kompozicijos su žmogaus figūra eskizus bei kopijas.

Mano fotoalbumas

(ikimokyklinukai, 1–5 klasės)

Fotografijų paroda, tarsi laiko mašina, nukels jus į praeitį: į tėvelių ir senelių vaikystės bei jaunystės laikus. Pamatysite, kaip jie skiriasi nuo šių dienų. Vėliau kursite juodai baltų fotografijų albumą apie save bei savo šeimos kasdienybę.

Edukacines programas veda Eglė Velaniškytė.
Edukacijos kaina: suaugusiesiems – 5 Eur, moksleiviams, senjorams – 3 Eur.
Programą būtina užsisakyti iš anksto tel. 8 675 131 61

Maloniai kviečiame atvykti.

Organizatorių inf.

Skaityti toliau

Kultūra

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo konkursą laimėjo Benjaminas Želvys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kultūros ministerijos konkursą eiti Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas laimėjo dabartinis teatro vadovas Benjaminas Želvys.

Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose. Teatro vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui B. Želvys vadovauja nuo 2005 metų.

Benjaminas Želvys.JPG

Skaityti toliau

Kultūra

Per vasarą šalies gyventojai perskaitė per 90 tūkst. knygų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“ dalyvavo rekordinis skaitytojų skaičius – daugiau kaip 20 tūkst., o visas penkias organizatorių sugalvotas užduotis įveikė 13 934 skaitytojų (2019 m. atitinkamai 16 390 dalyvių ir 10 339 įveikusiųjų iššūkį). Iš viso per tris mėnesius trukusį skaitymo iššūkį perskaityta daugiau kaip 93 000 knygų.

„Atrodo, banalu sakyti, kad rezultatai pranoko lūkesčius, nes kasmet tą ir sakome. Bet kitaip ir negalim sakyti! Smagu, kad šiemet sukurta nauja sistema dalyvių nenuvylė, tapo lengviau prieinama ir pasiekiama, o bibliotekų bendrystė dar labiau sustiprėjo“, – sako šių metų projekto vadovė Greta Kėvelaitienė. Skaitymo iššūkį koordinuoja apskričių ir savivaldybių viešosios bibliotekos bei Lietuvos aklųjų biblioteka.

Skaitomiausios ir geriausiai skaitytojų įvertintos knygos

Norintieji įveikti vasaros skaitymo iššūkį turėjo perskaityti 5 knygas:  Šiaurės šalių autoriaus; kurios pavadinime yra skaičius; knygą apie gamtą; knygą apie draugystę ir eiliuotą knygą. Daugiausiai perskaityta knygų apie draugystę, bene sunkiausiai dalyviams sekėsi rinktis ir skaityti eiliuotas knygas.

Šįkart skaitymo iššūkio dalyvių auditorija itin įvairi: jeigu ankstesniais metais aktyviausiai dalyvaudavo vaikai ir jaunimas iki 19 metų, šiemet juos pasivijo suaugusieji. Itin išaugęs susidomėjimas ir aktyvumas stebimas tarp skaitytojų nuo 64 metų. Tai galima laikyti dideliu Lietuvos bibliotekininkų nuopelnu, kurie net atokiausiuose šalies kampeliuose paskleidė žinią apie šią iniciatyvą.

Tarp populiariausių akcijos knygų – literatūros klasika tapusios vaikiškos knygos bei suaugusiųjų literatūra. Jaunieji akcijos dalyviai vienu metu nušovė du zuikius – atlikdami skaitymo užduotis noriai skaitė tas knygas, kurios yra mokiniams rekomenduojamuose knygų sąrašuose. Tarp populiariausių knygų atsidūrė Selemono Paltanavičiaus „Gamtos metų ratas“, Ericho Marios Remarko „Trys draugai“, Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“. Aukščiausius įvertinimus gavusių knygų sąraše – Sonyos Hartnett  „Sidabrinis asiliukas“, Patricios Forde „Žodžių sąrašas“, Jono Hasseno Khemiri „Viskas, ko neprisimenu“, Viljamo Šekspyro „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Kur gyvena daugiausiai skaitančių žmonių?

Skaitymo iššūkio nugalėtoja tapo Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Jos direktorius Aivaras Vyšniauskas sako, kad sėkmės paslaptis – ilgas ir kruopštus darbas su skaitytojais: „Per ilgus bibliotekos gyvavimo metus sugebėjome „prisijaukinti“ savo skaitytoją, tapome jiems draugais, nuodėmklausiais ir psichologais. Žinoma, to niekada nebūtų įvykę be ilgamečių mūsų darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su skaitytojais, puikiai juos pažįstančių ir negailinčių laiko bei energijos tiek bendraujant, tiek atsakant į užklausas. Juk eilinis kvietimas dalyvauti vasaros skaitymo skatinimo akcijoje tikrai nereikalauja jokių papildomų išlaidų ar specialių resursų: tam reikia tik elementaraus noro tiek iš skaitytojų, tiek iš juos į akciją kviečiančių darbuotojų pusės. Džiugu, kad mūsų bibliotekoje abipusis noras buvo.“

Tarp aktyviausių bibliotekų yra daug mažų miestelių, kaimų bibliotekų filialų. Pavyzdžiu galėtų būti Jonavos rajono savivaldybės Ruklos filialas, kur skaitymo iššūkį priėmė 255 žmonės, perskaitę 1248 knygas. Kaip minėjo bibliotekininkė Nataša Kvietkienė, Rukloje visi vieni kitus gerai pažįsta, tad kvietimas skaityti knygas vasarą ėjo iš lūpų į lūpas. Knygas čia noriai skaitė ir vaikai, ir suaugusieji.

Prizai džiugins ilgai

Sėkmingai įveikusieji skaitymo iššūkį dalyvavo loterijoje, kurioje buvo galima laimėti 3 pagrindinius prizus: planšetę, sėdmaišį ir momentinį fotoaparatą. Taip pat išdalinta daugiau kaip pusšimtis knygų, kurias aktyviausiems skaitytojams dovanojo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje bei leidykla „Baltos lankos“. Laimėtojų sąrašas skelbiamas čia. Kiekvienas skaitymo iššūkį įveikęs dalyvis dovanų gaus knygų skirtuką su vaistažolėmis, kurį pasodinus į žemę džiugins vaistinių melisų, čiobrelių ir ramunėlių derlius.

Prie akcijos prisidėjo Respublikos kultūros ministerijaa, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijaa, Šiaurės ministrų tarybos biuras, LRT, leidykla „Baltos lankos“. Iniciatyvos partneris – IBBY Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyrius.

„Vasara su knyga“ – tai Lietuvos apskričių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų organizuojama skaitymo skatinimo programa pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl skaitymo skatinimo 2019–2024 metų programos ir skaitymo skatinimo programos 2019–2021 metų veiksmų plano patvirtinimo“. Skaitymo iššūkis yra viena iš „Vasara su knyga“ iniciatyvos dalių.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Skaityti toliau
Miestasprieš 7 val

Pirmasis modernus hibridinis autobusas – jau Kaune

Išaušo ilgai laukta diena – Kauną pasiekė pirmasis iš šimto naujasis hibridinis „MAN Lion’s City 12“ autobusas. Jis atvežtas į...

Rajonasprieš 9 val

Šimtametis pats nusikasa sodintas bulves

Taikus charakteris, pozityvumas, smalsumas, aktyvus gyvenimo būdas – taip šimtamečio Šlienavos (Samylų sen.) gyventojo Broniaus Kučinsko ilgaamžiškumo paslaptį aiškina jo...

Naujienosprieš 10 val

Lietuvos miestuose – tradicija tapusi „Diena be automobilio“

Rugsėjįo 22 d. Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis mini Tarptautinę dieną be automobilio. Šią dieną nemažai šalies savivaldybių ragina...

Naujienosprieš 1 d.

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko,...

Miestasprieš 1 d.

Pailsėkime nuo automobilio: rugsėjo 22-ąją viešuoju transportu Kaune keliausime nemokamai

Kasmet rugsėjo 16–22 dienomis visoje Europoje minima darnaus judumo savaitė, skatinanti tausoti gamtą ir kiekvienam savaip prisidėti prie oro taršos...

Rajonasprieš 1 d.

Dvejos įkurtuvės Kauno rajone (Foto)

Kauno rajonui šiandien dviguba šventė – duris atvėrė šalia Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ pastato įsikūręs modulinis darželis, o Ilgakiemio laisvalaikio salėje...

Fotoprieš 1 d.

Garsenybių vizažistė Irma Baltrušaitienė jau trečią kartą pripažinta geriausia pasaulyje

Kiekvieną rudenį geriausi pasaulio vizažo meistrai buvo įpratę rinktis Paryžiuje, kur kasmet vykdavo pasaulio čempionatas, skirtas išrinkti geriausią nuotakos įvaizdį...

Naujienosprieš 1 d.

Lietuvoje pradėta medicininių kaukių gamyba

Bendrovė „Nordmed“ pradeda medicininių kaukių, kurios atitinka standarto EN 14683 reikalavimus, gamybą Lietuvoje. Kaukes, kaip medicininę priemonę, jau įregistravo Valstybinė...

Mokslasprieš 1 d.

Į mokyklas grįžta vaikų klasės, kurios rudens pradžioje dėl COVID-19 mokėsi nuotoliniu būdu

Mokyklos, kuriose dėl COVID-19 pirmosiomis mokslo metų dienomis buvo nuotoliniu būdu besimokančių klasių, grįžta prie įprasto ugdymo proceso. Klaipėdos S....

Rajonasprieš 1 d.

Naują sezoną rankininkės pradėjo pergale

askelbus šalyje karantiną dėl koronaviruso (COVID-19)  Kauno rajono rankinio moterų komanda “CASCADA-HC Garliava SM” jau buvo iškovojusi Lietuvos rankinio federacijos...

Skaitomiausi