Connect with us

Finansai

Kaštų optimizavimo ir darbo efektyvumo patirtys karantino metu ir po jo

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pagrindinis uždavinys, su kuriuo susiduria beveik kiekviena įmonė – veikloje patiriamų kaštų optimizavimas. Kiekvienoje įmonėje jis sprendžiamas labai individualiai, tačiau pastebima, kad sunkiausiai įmonės sprendžia vykdomos veiklos vadybos bei kitų bendrųjų kaštų optimizavimo klausimus. Karantino metu šis klausimas buvo ypač aktualus ir toks išliko lig šiol, todėl Kauno verslo vadovų klubo nariai susitiko pasidalinti patirtimi.

Klubiečių diskusiją „Kaštų optimizavimo ir darbo efektyvumo patirtys karantino metu ir po jo“ moderavo klubo vadovas, UAB „Incon“ direktorius Mantas Raišys, o apie patirtis optimizuojant kaštus įmonėse karantino metu ir po jo pranešimus pristatė keturi klubo nariai: Arnas Bebrauskas, UAB „IT MAX“ direktorius ir akcininkas, Mantas Agentas, UAB „MANTINGA“ generalinis direktorius, Žygimantas Tamulaitis, AB „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius ir Andrejus Subotinas, UAB „Textilis“ projektų vadovas ir akcininkas.

UAB „IT MAX“ direktorius Arnas Bebrauskas pastebi, kad neretai taupymas ne tik nepadeda sutaupyti, bet ir tampa labai brangus, nutikus kažkam, mažiau tikėtinam. Karantino metu įmonėje buvo peržiūrėtos išlaidos, tiesiogiai susijusios su darbuotojais – darbo užmokestis, geri darbo įrankiai, patogios, funkcionalios patalpos; pervežimo išlaidos ir mokėjimų atidėjimo valdymas (sukurta priminimų klientams programėlė).

UAB „MANTINGA“ –  didelė įmonė, tad ir jos patirtis kiek kitokia. Tačiau šios įmonės generalinis direktorius Mantas Agentas pasidalino keliais principais, kuriais vadovavosi karantino metu bei įvestomis naujovėmis, kurios išliko ir pasibaigus karantinui. Pvz. „Karo kambarys“, kuriame kasdien vyksta 3 lygių susitikimai, skirti stebėti ir analizuoti dabartinę situaciją, numatyti rizikas ir priimti reikiamus sprendimus čia ir dabar bei „Nulinis biudžetas“ („Zero Based Budget”) – kiekvienas skyrius nuo nulio peržiūrėjo kiekvieną biudžeto eilutę, atsisakė nepagrįstų išlaidų ir per labai trumpą laiką patvirtino naują kitų metų biudžetą.

Laikinai sustabdžius darbo užmokesčio įmonėje augimą, pavyko išlaikyti darbuotojus, atleidžiant tik darbo drausmės ar kitų sąlygų nesilaikančius – tai darbuotojams suteikė motyvacijos ir padidino jų našumą. M. Agentas pastebi, kad nors susidūrus su COVID-19 iššūkiu nebuvo lengva, tačiau turimas įmonės rezervas leido sumažinti emocijas ir priimti racionalesnius sprendimus.

LR Vyriausybei paskelbus karantiną šalyje, remiantis jos nurodymu, AB „Ortopedijos technika“ turėjo nedelsiant nutraukti beveik visų medicinos paslaugų teikimą, kitos veiklos sritys dėl tiesioginių sąsajų su med. paslaugų sritimi taip pat buvo visiškai ar dalinai sustabdytos. Žygimantas Tamulaitis,  AB „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius pastebi, kad atsiradus apribojimams įprastoms įmonės veikloms, galimi 2 scenarijai. Pirmas – kaštų taupymas stabdant dalį įmonės veiklų bei likusių galimų veiklų efektyvinimas. Antras – naujų galimybių, veiklos sričių paieška. Sumažėjus pajamoms įmonė siekė sumažinti sąnaudas ir išlaikyti apyvartinių lėšų balansą. Atkreiptas dėmesys į žmogiškuosius išteklius, kintamus veiklos kaštus bei mokesčius. Atlikus kaštų optimizavimo veiksmus įmonėje pastebėta, kad visuotinas nežinojimas kaip teisingiausiai veikti tokios krizės metu ir pandemijos padarinių neapibrėžtumas komplikavo situaciją priimant sprendimus, bet iš kitos pusės buvo lengviau tartis tiek išorėje, tiek įmonės viduje dėl visų bendro supratingumo ir „bendro reikalo“. „Reikia veikti ryžtingai ir nedelsiant, įsivardinant, kad tai geriausi mums žinomi sprendimai šiuo metu. O keičiantis situacijai neteisingus sprendimus koreguoti, nebijant tai įvardinti ir pripažinti.“ – sako Ž. Tamulaitis.

UAB „Textilis“ projektų vadovas ir akcininkas Andrejus Subotinas taip pat ėmėsi optimizuoti kaštus. Logistikoje ir gamyboje pasitelkė partnerių iš šalies, suskaidė užsakymus į mažesnius, bei perėjo prie 2-4 darbo dienų savaitės, o dalį darbo darbuotojai dirbo nuotoliniu būdu. Nuotoliniam būdui buvo pritaikytos ir kolekcijos – parengti video ir audio pristatymai, o B2B susitikimuose bei forumuose dalyvavo internetu. Šiandien įmonė džiaugiasi, kad nėra atleistų darbuotojų, be to paleista nauja gamybos įranga ir patvirtintas naujas ES projektas Dizainas LT, kuriame įmonė dalyvauja.

Skaityti toliau
Advertisement

Finansai

Nuo rugsėjo 1 d. didėja pedagogų, mokslo darbuotojų darbo užmokestis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc.

Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

„Tęsiame įsipareigojimus, kurie dar praėjusiais metais numatyti kolektyvinėje švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartyje. Turime bendrą tikslą gerinti pedagogų darbo sąlygas, o darbo užmokesčio didinimas yra viena iš esminių priemonių“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Lyginant su praėjusių mokslo metų pradžia, mokytojo, dirbančio pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, vidutinis atlyginimas naujais mokslo metais turėtų būti didesnis 120 Eur  neatskaičius mokesčių.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogo vidutinis darbo užmokestis turėtų augti 445 Eur neatskaičius mokesčių, atitinkamai priešmokyklinio ugdymo pedagogo – 300 Eur iki mokesčių.

Konkretus kiekvieno pedagogo atlyginimas priklauso nuo jo darbo stažo, turimos kvalifikacijos, darbo krūvio.

Lėšos atlyginimams kelti buvo numatytos tvirtinant 2020 metų biudžetą. Finansavimas švietimui, mokslui ir sportui, palyginti su pernai, padidėjo 95 mln. eurų.  Didžioji dalis lėšų paskirta darbo užmokesčiui didinti. Iš viso 2020 m. pedagogų ir mokslo darbuotojų atlyginimo fondas siekia 1,16 milijardo Eur.

Skaityti toliau

Finansai

Biurų nuomininkų prioritetu išliks darbuotojų komfortas ir darbo efektyvumas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nepaisant dabartinės pandemijos atneštų iššūkių visai šalies ekonomikai ir tuo pačiu nekilnojamojo turto (NT) rinkai, Lietuvos didmiesčių modernių biurų sektorius šių metų pirmąjį pusmetį esminių pokyčių nepatyrė, skelbiama „Ober-Haus“ parengtoje 2020 metų pirmojo pusmečio Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų rinkos apžvalgoje.

„Karantino laikotarpiu ištuštėję biurai jam pasibaigus vėl užsipildė darbuotojais, projektų statybos ir toliau sėkmingai tęsiamos, o neišnuomoto biurų kiekio verslo centruose augimas buvo susijęs su naujai įgyvendintų projektų atidarymu. Tuo tarpu plačiu mastu išbandytos nuotolinio darbo galimybes sukėlė įvairių ir skirtingų pasvarstymų apie tolimesnes biurų perspektyvas: nuo mažėsiančio bendro fizinių patalpų poreikio iki biuro erdvių didinimo, norint išplėsti socialinį atstumą tarp darbuotojų“, – pranešime cituojamas Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims

„Žvelgiant į visą Lietuvos didmiesčių modernių biurų istoriją, matyti, kad bendroje įmonių veiklos išlaidų eilutėje biurų nuomai ir jų išlaikymui tenkanti dalis yra mažėjanti. Tad vargu ar ilgalaikėje perspektyvoje įmonės, kovodamos dėl darbo jėgos, ryšis pastebimai mažinti savo biurų plotą taip dar labiau sumažinant atstumą tarp darbuotojų ar prašant dalies jų dirbti iš namų“, – įmonės pranešime cituojamas R. Reginis. Todėl finansiškai pajėgios įmonės visais būdais stengsis nesumažinti darbuotojų komforto bei neprarasti darbo efektyvumo. O dabartinei krizei užsitęsus, dalies ar viso biurų ploto atsisakymas greičiausiai bus nulemtas finansinėmis įmonių problemomis, bet ne pokyčiais darbo veiklos organizavime

Kaune pasiektas rekordinis laisvų biuro patalpų lygis

Kaune plėtotojai taip pat išlieka itin aktyvūs ir jau ketvirtus metus iš eilės rinkai kasmet pasiūlo daugiau nei 30.000 m² naudingo biuro ploto. Per šių metų pirmąjį pusmetį Kaune baigti statyti keturi nauji projektai, kurie rinkai pasiūlė 31.000 m² naudingo biuro ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras modernių biuro patalpų plotas per šių metų pirmąjį pusmetį Kaune išaugo beveik 16% iki 230.500 m².

Šių metų viduryje baigtos didžiausio verslo centro „Magnum“ statybos ir šiame projekte buvo pasiūlyta apie 18.000 m² biuro patalpų. Iki šiol didžiausias šiuolaikinis biurų projektas Kaune buvo 2013 metais pastatytas „Senukų“ administracinis pastatas, kurio naudingas biurų plotas sudarė šiek tiek daugiau nei 15.000 m². Didesnių pasiūlos pokyčių šių metų antrąjį pusmetį Kaune nenusimato, kadangi planuojamas baigti plėtoti tik vienas nedidelis komercinės paskirties projektas, kuriame biurams numatyta skirti apie 1.200 m².

Vienu metu duris atvėręs reikšmingas naujų biuro patalpų plotas Kaune išaugino laisvų biuro patalpų lygį iki rekordinio per pastaruosius dešimt metų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo 2019 metų pabaigos iki 2020 metų vidurio bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis šiame mieste išaugo nuo 10,3% iki 16,2%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 20,4%, o B klasės – 14,1%. Tai reiškia, kad šių metų viduryje nuomininkai Kaune galėjo rinktis iš rekordinio daugiau nei 37.000 m² jau pastatytų biurų ploto.

Bendras išnuomotų modernių biuro patalpų kiekis per 2020 metų pirmąjį pusmetį Kaune, dalijasi „Ober-Haus“, sudarė 16.500 m² arba 6% mažiau nei pastarųjų trijų metų (2017–2019 metų) pusmečių vidurkis. „Atsižvelgiant į tai, kad 2020 metų antrąjį ir 2021 metų pirmąjį pusmetį didesnių projektų Kaune baigti statyti nenumatyta, o paklausa iš esmės išlieka stabili, laisvų patalpų lygis per šį laikotarpį turėtų vėl sumažėti. Kaune tokie laisvų biuro patalpų lygio svyravimai buvo fiksuojami ir anksčiau“, – sako R. Reginis.

Šių metų pirmąjį pusmetį pastebimai šoktelėjęs laisvų patalpų lygis ir pandemijos įkarštyje bent jau laikinai plėtros planus atidėjęs verslas Kaune nežymiai pamažino ir dalies biurų nuomos kainas. Per 2020 metų pirmąjį pusmetį Kaune A klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai sumažėjo apie 2%, tuo tarpu B klasės biuro pastatuose esančių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų viduryje B klasės biurų nuoma laikinojoje sostinėje sudarė 7,0–11,0 Eur/m², A klasės – 11,5–13,5 Eur/m².

„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją Kauno biurų rinkoje, tiek ir išliekantį verslo atsargumą dėl veiklos plėtros, šių metų antrąjį pusmetį biurų nuomos kainos iš esmės turėtų išlikti stabilios, tačiau su nedidelio mažėjimo perspektyva tam tikruose projektuose“, – mano R. Reginis.

Skaityti toliau

Finansai

Sukčiai nesnaudžia ir tobulina savo schemas: vien per 3 mėnesius iš gyventojų išviliojo apie 1 mln. eurų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA). Vis dėlto per antrąjį šių metų ketvirtį sukčiai sugebėjo išvilioti milžiniškas sumas, o patirta žala siekia 1 mln. eurų.

Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos, rašoma pranešime.

Šiuo metu kuriamas bendradarbiavimo mechanizmas, kuris leistų finansų įstaigoms operatyviai dalintis su teisėsauga informacija apie įtariamus sukčiavimo atvejus bei rengti kuo tikslesnę šių incidentų statistiką.

Aktualūs LBA surinkti duomenys rodo, kad bendras finansų įstaigų užfiksuotas incidentų skaičius antrąjį 2020 metų ketvirtį sudarė 280, t. y. keliasdešimt mažiau, nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Klientų patirta žala sumažėjo 200 tūkst. eurų ir antrąjį ketvirtį sudarė iš viso apie 1 mln. eurų.

Keičiasi ir labiausiai paplitusių sukčiavimo scenarijų pobūdis: asmeniniu nusikaltėlių kontaktu su auka bei įtaiga paremtų incidentų mažėjo, o štai techniškai sudėtingesnių – daugėjo.

„Investavo“ mažiau

Antrąjį 2020 m. ketvirtį, palyginti su pirmaisiais metų mėnesiais, nuo 600 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų sumažėjo nuostolių dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai apgavikai įkalbinėja žmones virtualiai investuoti į egzotiškus instrumentus, o iš tiesų lėšos keliauja tiesiai į nusikaltėlių sąskaitas.

Per antrąjį šių metų ketvirtį triskart mažiau nei iki tol užfiksuota telefoninių sukčiavimų, kai sukčiai apsimeta banko darbuotojais, policininkais ir kitų žinomų organizacijų arba tarnybų atstovais ir įtikinėja aukas atskleisti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Gyventojų dėl šių incidentų patirti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip dukart – iki 71,5 tūkst. eurų.

Tris kartus sumažėjo ir romantinių sukčių, užmezgančių iš pažiūros simpatijos įkvėptus virtualius santykius, kurių metu iš bendravimo partnerio ar partnerės išvilioja lėšas, padaryta finansinė žala. LBA duomenimis, ji sudarė 31 tūkst. eurų.

Apgauna suklastoję laiškus ir sąskaitas

Kita vertus, daugiau kaip dukart ūgtelėjo nuostoliai, patirti dėl padažnėjusio sukčiavimo perimant susirašinėjimą elektroniniu paštu. Tokiais atvejais įprastai pasinaudojama žmogiškuoju veiksniu arba įmonių vidaus tvarkų spragomis, pakeičiant tikrų tiekėjų atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Šitaip siekiama nukreipti mokėjimą už teisėtu būdu įsigytas prekes ar paslaugas į sukčių sąskaitą. Antrąjį šių metų ketvirtį šitaip išviliota daugiau kaip 300 tūkst. eurų.

Tris kartus išaugo žala dėl duomenų vagysčių, arba vadinamųjų „phishing`o“ schemų, kai nusikaltėliai klastoja SMS arba elektroninius laiškus, kad šie primintų siunčiamus žinomų ir teisėtai veikiančių organizacijų – valstybės institucijų, bankų ir t. t. Šitaip siekiama išvilioti asmeninius prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Šių incidentų metu padaryta žala antrąjį šių metų ketvirtį siekė 100 tūkst. eurų.

Tebefiksuojami vienetiniai atvejai, kai sukčiai apsimeta įmonės vadovais ir, dangstydamiesi neva išskirtine situacija, įtikina pavaldinius atlikti mokėjimus iš įmonės sąskaitos.

Paveikė ir karantinas

Anot Audriaus Šapolos, LBA Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininko, pokyčiai gali būti sietini su pandemijos ir karantino paskatintais pasikeitimais socialiniame gyvenime, nuotolinio darbo ir virtualaus bendravimo, kurio gerokai padaugėjo, specifika, galiausiai – ir su šiltuoju metu sezonu.

Pastebima, kad įvairiose Europos Sąjungos šalyse dėl COVID-19 pasikeitus bankų skyrių darbo organizavimui, pavyzdžiui, atsiradus būtinybei iš anksto užsiregistruoti apsilankymui, galėjo sumažėti pinigų mulų, kurių paslaugomis naudojasi nusikaltėliai, aktyvumas.

„Nenuostabu, kad pavasarį ir vasarą, kai visų laisvalaikis tampa aktyvesnis, oras – geresnis, mūsų reakcija į nepažįstamųjų skambučius ar neva rimtus pasiūlymus gali būti visiškai kitokia nei žiemą. Kita vertus, daugeliui įpratus prie nuotolinio darbo, tam tikri prašymai, pateikti elektroniniu būdu, gali pasirodyti visiškai logiški, nors iš tiesų tokie nėra. Provokacijų, kuriomis siekiama išvilioti asmeninius duomenis bei pinigus, mobiliuoju telefonu bei elektroniniu paštu galima sulaukti bet kur ir bet kada. Privalome būti budrūs“, – akcentavo A. Šapola.

Atitaisyti tokių nusikaltimų žalą ir susigrąžinti prarastas lėšas itin sudėtinga, nes sukčiai deda visas pastangas, kad auka savo valia atliktų mokėjimus, o pervesti pinigai per greitai veikiantį bendrų tinklą patenka į kitų šalių finansų įstaigose esančias sąskaitas.

Pagrindinis patarimas – būti kritiškiems

LBA atkreipia dėmesį, kad visą elektroniniais kanalais bei telefonu gaunamą informaciją svarbu vertinti kritiškai. Rekomenduojama griežtai nepasitikėti gauta žinute, susijusia su asmeninių finansų sritimi, jei ši telefoną ar elektroninio pašto dėžutę pasiekė ne kaip atsakas į jūsų teiktą užklausą, pavyzdžiui, pateiktą oficialiu banko klientų aptarnavimo skyriaus adresu.

Antra vertus, visuose sukčiavimo scenarijuose pasitelkiamas emocinis spaudimas – pastebėję, kad jus bandoma paveikti, skatinant pasijusti skolingą, arba, atvirkščiai, teikiant nerealistiškai gerą pasiūlymą, verta kelti klausimą dėl visos situacijos tikrumo.

Kitas patarimas – itin apdairiai elgtis internete, nesinaudoti nežinomų siuntėjų pateiktomis nuorodomis, lankytis tik oficialiuose finansų paslaugų teikėjų tinklalapiuose, visada pasitikrinti, kokį veiksmą tvirtinate naudodamiesi interneto banku.

Skaityti toliau

Finansai

Išmokos smulkiems ūkininkams: kam priklauso, kur kreiptis ir kada pasieks pinigines

kaunieciams.lt

Paskelbta

Švelnindama karantino padarinius, Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems. Tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma, todėl šio sektoriaus atstovams numatytos specialios vienkartinės ir periodinės išmokos. 

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkis iki 4 EDV, jau gali kreiptis vienkartinės arba periodinės išmokos už karantino laikotarpį. Prašymus bus galima pildyti iki pat gruodžio 11 dienos.

Dėl išmokų kreiptis reikia į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos. Išmokėjimu rūpinsis „Sodra“.

Kas gali gauti išmokas ir kokio jos dydžio

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkio dydis mažesnis nei 4 EDV, priklausomai nuo to, ar dirba pagal darbo sutartį, gali gauti vienkartinę arba periodinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad karantinas labiau paveikė dirbančius asmenis, periodinė išmoka skiriama smulkiesiems ūkininkams, kurie papildomai dirba ir karantino laikotarpiu uždirbo ne daugiau kaip minimalią algą (607 eurus bruto per mėnesį). Kadangi papildomai pagal darbo sutartis nedirbantiems smulkiems ūkininkams pokyčių dėl karantino buvo mažiau, jie gali gauti vienkartinę išmoką.

Vienkartinė išmoka. Ją gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

  • Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
  • Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos, tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
  • Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius kovo 16 dieną neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
  • Karantino laikotarpiu nedirbo pagal darbo sutartį arba neturėjo darbo santykiams prilygintų santykių.
  • Karantino laikotarpiu negavo nedarbo socialinio draudimo išmokos.
  • Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.

Periodinė išmoka. Ją gali gauti individualią žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo, jeigu:

  • Per karantiną turėjo ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis yra mažesnis nei 4 EDV.
  • Už 2019 metus yra deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus (išskyrus deklaravusius vien tik ganyklas, pievas arba daugiametes žoles). Jeigu žemės ūkio naudmenos už 2019 metus nebuvo deklaruotos,  tuomet 2019 metais turėjo auginti ne mažiau kaip vieną sąlyginį gyvūną.
  • Karantino laikotarpiu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kurioje gyventojų skaičius  kovo 16 dieną  neviršijo 6 tūkst. gyventojų.
  • Negavo fiksuotos išmokos dirbantiems savarankiškai.
  • Karantino laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį arba turėjo darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, tačiau priskaičiuotas darbo užmokestis per karantiną buvo ne didesnis kaip minimali mėnesinė alga (607 eurai „ant popieriaus“ per mėnesį).

Vienkartinė išmoka mokama vieną kartą už visą karantino laikotarpį ir siekia 200 eurų.

Periodinė išmoka už vieną pilną karantino mėnesį taip pat siekia 200 eurų. Kadangi karantinas truko nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos, smulkieji ūkininkai gali gauti po 200 eurų už balandį ir gegužę bei po maždaug pusę šios sumos – už kovą ir birželį.

Jei ūkininkas atitiko sąlygas visą karantino laikotarpį, iš viso kaip periodinę išmoką jis gaus apie 600 eurų. O jeigu, pavyzdžiui, kai kuriais karantino mėnesiais asmuo uždirbo daugiau nei minimalų atlyginimą, periodinę išmoką jis vis tiek gaus, tačiau tik už tuos mėnesius, kai atlyginimas buvo mažesnis nei minimalus atlyginimas. Už karantiną susikaupusi periodinių išmokų suma bus išmokėta vienkartiniu mokėjimu.

Tuo atveju, jei dėl kurios nors iš išmokų kreipęsis asmuo miršta iki jos išmokėjimo, ji gali būti išmokama artimajam, kuris paveldi mirusiojo turtą. Dėl to, pateikiant laisvos formos prašymą ir paveldėjimo teisės liudijimą, reikėtų kreiptis į „Sodrą“.

Kur kreiptis 

Nesvarbu, į kurią išmoką smulkusis ūkininkas pretenduoja – į vienkartinę ar periodinę – kreiptis reikia į savo savivaldybės administraciją ir užpildyti nustatytos formos prašymą. Jis yra bendras – tokį patį pildys ir norintys gauti vienkartinę, ir norintys gauti periodinę išmoką. Kai kuriais atvejais prašymą pildyti bus galima ir seniūnijose – tai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės sprendimo.

SVARBU! Norint gauti išmoką, prašymą reikia pateikti iki gruodžio 11 dienos. 

Prašymą galima pateikti tokiais būdais:

  • Fiziškai atvykus į savivaldybės administraciją (turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą).
  • Siunčiant registruotu paštu (pridėti notariškai patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją).
  • Elektroniniais ryšiais, pavyzdžiui, el. paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Dėl išmokos į savivaldybę gali kreiptis ir smulkiojo ūkininko atstovas, tačiau tokiu atveju būtina pateikti ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.

Kiekvienas prašymą teikęs asmuo gaus pranešimą, ar jam paskirta išmoka. Pildant prašymą reikės pasirinkti, kokiu būdu ūkininkas norės būti informuotas apie sprendimą dėl išmokos paskyrimo: gauti pranešimą „Sodros“ elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje „EGAS“, sulaukti registruoto laiško ar pats pageidaus užeiti į „Sodros“ teritorinį skyrių.

Iki kada bus išmokėta

Kadangi užpildytus prašymus savivaldybės „Sodrai“ teiks keliais etapais, sprendimą dėl išmokos paskyrimo ūkininkas sužinos po kurio laiko.

Pavyzdžiui, rugpjūtį–rugsėjį pateiktų prašymų sąrašus savivaldybės „Sodrai“ perduos spalio pradžioje. Tačiau tuomet reikės įsitikinti, ar iš tikrųjų kiekvienas sąraše esantis žmogus atitinka visus kriterijus vienkartinei ar periodinei išmokai gauti. Reikiamus duomenis pateiks Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Registrų centras, Užimtumo tarnyba. Taip pat „Sodra“ kai kuriems duomenims surinkti pasitelks Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą.

Surinktus duomenis apdorojus ir įvertinus, bus priimtas sprendimas dėl išmokos skyrimo konkrečiam asmeniui. Rugpjūtį–rugsėjį pildę prašymus bus pradėti informuoti spalį, o pirmosios išmokos ūkininkus pasieks spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje.

Asmenims, kurie kreipsis dėl išmokų spalio, lapkričio ar gruodžio mėnesiais, išmokos atitinkamai bus išmokėtos nuo lapkričio iki gruodžio pabaigos. Iki gruodžio 31 d. bus išmokėtos visos išmokos laiku besikreipusiems smulkiesiems ūkininkams.

Vienkartinės ir periodinės išmokos mokamos iš valstybės biudžeto. Joms numatyta skirti 19,2 mln. Eur.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Finansai

Šalies ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujausi šalies ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei tikėtasi. Tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Ekonomikos situacija

Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas: palyginti su praėjusiais metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 m., 728 įmonės 2019 m.).

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – maždaug 5 proc.

„Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Iš Ekonomikos skatinimo plano  priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis – 17,5 proc., arba 863 mln. eurų. Lėšos ir toliau naudojamos tolygiai: per paskutinę savaitę panaudota 44,8 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę lėšų panaudojimas ir toliau didėja maždaug 1 procentiniu punktu.

Palyginti su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik 3 kartus: paskutinę liepos savaitę išmokėta daugiau nei 26 mln. eurų. Šį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę – 16 mln. eurų.

 „INVEGA“ liepos 31 d. duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki liepos pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų. Lėtai, tačiau vis dar auga subsidijų mažoms įmonės suma – iki šios dienos jau išmokėta virš 90 mln. eurų iš priemonei skirtų 100 mln. eurų.

Paskutinę liepos savaitę vėl sparčiai didėjo (+73 mln. eurų) neišieškoma mokestinių nepriemokų suma: ji šiuo metu siekia beveik 700 mln. eurų ir yra didžiausia nuo kovo 16 d. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 63 tūkst.

Primintina, kad nuo liepos 15 d. pradėtos rinkti paraiškos tiesioginėms paskoloms nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šiuo metu atliekamas gautų paraiškų vertinimas – jų gauta už  18 mln. eurų, o iš viso priemonei įgyvendinti skirta 30 mln. eurų.

Duomenys apie ekonomikos skatinimo priemonių paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

LIetuvos Respublikos Vyriausybės informacija / lrv.lt

Skaityti toliau

Finansai

„Sodros“ išmokos rugpjūtį: beveik dvigubai daugiau mokėjimų

kaunieciams.lt

Paskelbta

„Sodra“ ketvirtadienį pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas. Jos pasieks pensininkus, neįgaliuosius ir šalpos išmokų gavėjus kartu su periodiniais mokėjimais, todėl pervedimų skaičius šį mėnesį bus beveik dvigubai didesnis.

„Siekiant sklandaus išmokų mokėjimo ir reguliuojant operacijų srautus, mokėjimų į sąskaitas grafikas buvo paskirstytas į daugiau mokėjimo dienų.

Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis. Didžioji dalis pensijų gavėjų išmokų į sąskaitas sulauks anksčiau nei įprastai, dalis įprastą mokėjimo dieną. Maža dalis gavėjų išmokas gaus viena diena vėliau negu įprastai” – sako „Sodros“ Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė.

Jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinių 200 eurų išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena. Tikslų mokėjimo grafiką rasite „Sodros” internetiniame puslapyje www.sodra.lt.

Jei pensija pristatoma į namus, vienkartinė išmoka taip pat bus pristatyta į namus. Išmokų pristatymas į namus ir atsiėmimas pašte vyks įprastu grafiku – nuo rugpjūčio 10 iki 26 dienos.

Vienkartines išmokas gaus visi gaunantieji socialinio draudimo senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją ar senatvės pensiją neįgaliajam. Išmokos taip pat priklauso netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Gavėjų sąrašuose atsidūrė ir asmenys, gaunantys našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas.

Vienkartinė 200 eurų išmoka taip pat pasieks ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjus. Pinigų sulauks ir tie asmenys, kurie gauna įvairių rūšių šalpos pensijas ir šalpos kompensacijas bei socialines pensijas. Žmonėms, gaunantiems kelias pensijas, skiriama viena vienkartinė 200 eurų išmoka.

Pinigų sulauks beveik milijonas gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta apie 180 mln. eurų.

Dalis pensininkų sulauks kompensacijų

Rugpjūčio mėnesį taip pat bus pradėtos mokėti kompensacijos už per krizę sumažintas socialinio draudimo, valstybines pensijas, kompensacijas bei rentas, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos. Gyventojai gaus 10 proc. netektos išmokos dalies dydžio vienkartines kompensuojamąsias sumas.

Kompensuojamosios sumos dydis priklausys nuo per krizę netektos išmokos dalies dydžio. Pavyzdžiui, gaunantiems našlių pensiją bus išmokėta apie 2,4 euro dydžio vienkartinė kompensuojamoji suma. Tokio dydžio sumą gaus gyventojai, kurie našlių pensiją gavo visus 2010 ir 2011 metus.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos dydis sieks 27,8 euro. Tokio dydžio sumą gaus tie asmenys, kurie nukentėjusio asmens pensiją gavo visus 2010, 2011, 2010 ir 2013 metus.

Asmenims, gaunantiems pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į banko sąskaitas, rugpjūtį bus pervestos vienkartinės kompensuojamosios sumos.

Tie žmonės, kurie gauna pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į namus arba jas atsiima pašte, vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus kartu su periodiniais mokėjimais rugsėjo mėnesį.

Toks sprendimas pasirinktas siekiant supaprastinti kompensuojamųjų sumų pristatymą ir nesukelti papildomų rūpesčių gyventojams.

Kadangi pensijų mokėjimai yra formuojami mėnesio pradžioje, o kompensuojamųjų sumų apskaičiavimas baigtas keliomis dienomis vėliau, pristatant kompensuojamąsias sumas į namus rugpjūtį reikėtų papildomo apsilankymo. Todėl dėl gyventojų patogumo kompensuojamosios sumos bus pristatytos į namus kartu su rugsėjo mėnesio išmokomis.

Dalinai kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų pensijos, taip pat socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos.

Dalį per krizę netektų lėšų atgaus ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas buvusiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijas, sportininkų rentas gavę asmenys.

Iš viso vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus per 200 tūkstančių gyventojų, šiam tikslui numatyta skirti 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Ligos išmokoms – 129 mln. eurų daugiau, nei planuota

Šiuo metu yra apie 600 žmonių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos. Tai asmenys, sergantys koronavirusine infekcija, privalantys izoliuotis arba slaugantys senjorus namuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį išduota 1 mln. 492 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Ligos išmokoms „Sodra” jau skyrė 325 mln. eurų – tai yra 129 mln. eurų daugiau, nei planuota.

Iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduota per 342 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl epideminės situacijos. Iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekė 32,7 euro.

Ligos išmokos gavėjų sąskaitas pasiekia per 17 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas, per 17 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui.

Nedarbo išmokų – 70 proc. daugiau nei prieš metus

Liepą „Sodra” išmokėjo beveik 27 mln. eurų nedarbo draudimo išmokų. Ši suma 70 proc. didesnė nei prieš metus, kai bedarbiams buvo išmokėta 15,5 mln. eurų.

Bedarbių skaičius taip pat didėjo ir liepos mėnesį siekė 88 tūkstančius. Palyginti, birželį Lietuvoje buvo 82 tūkstančiai registruotų bedarbių, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 58 tūkstančiai.

Visgi, pagal iki šiol gautus draudėjų pranešimus, liepą į darbą buvo priimta apie 19 tūkstančių žmonių daugiau  negu atleista. Šis skaičius bus patikslintas mėnesio viduryje, kadangi dalį pranešimų apie priėmimus ir atleidimus „Sodra” gauna pavėluotai.

Bedarbio statusas įgyjamas, kai asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje.Nedarbo išmokas tiems gavėjams, kuriems jos buvo paskirtos ankstesniais mėnesiais, ir tiems, kurie pirmą kartą Užimtumo tarnyboje registravosi liepos mėnesį, „Sodra” mokės vienu metu – nuo rugpjūčio 20 d.

Kitų išmokų mokėjimo terminai šį mėnesį nesikeis

Šalpos išmokas per kredito įstaigas planuojama mokėti rugpjūčio 12 d. Atsiėmimas Lietuvos pašto skyriuose numatomas rugpjūčio 10-26 dieną. Tomis pačiomis dienomis šalpos išmokos bus pristatomos į namus.

Auginantys mažylius iki dvejų metų sulauks išmokų rugpjūčio 14 d., o negaunantys viso ar dalies priteisto išlaikymo – nuo rugpjūčio 25 dienos.

Motinystės išmokos papildys gavėjų sąskaitas per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo, o tėvystės – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmokos pervedamos į gavėjų sąskaitas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pridedame išmokų mokėjimo grafikus.

 

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos SODROS informacija

Skaityti toliau
Technologijosprieš 5 val

„Nissan“ parodė naująjį „Note“ ir pasidžiaugė „nesenstančiu japonišku futurizmu“, bet yra viena bloga naujiena

„Nissan Note“ – tai nedidelis kompaktiškas hečbekas, pasižymintis ir miniveno dizaino bruožais. Šie automobiliai Europoje buvo pakankamai populiarūs – jie...

Greitos naujienosprieš 6 val

Keičiasi socialinių paslaugų įstaigų veiklos tvarka: grupiniai užsiėmimai – tik laikantis grupių izoliacijos principo

Siekdama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis nuo galimo koronaviruso (COVID-19) užkrato bei užkirsti kelią tolimesniam koronaviruso plitimui socialinių paslaugų įstaigose, Sveikatos...

Sportasprieš 7 val

Šeštąją pergalę NKL pirmenybėse iškovojo „Žalgiris-2“

2020.11.26 www.nklyga.lt Arvydo Gronskio auklėtiniai išvykoje 92:85 (24:24, 20:22, 26:16, 22:23) palaužė Joniškio „Delikateso“ (2-4) krepšininkus. Rungtynes geriau pradėjo jaunieji...

Greitos naujienosprieš 8 val

INVEGA pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“

2020 11 26 Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP...

Greitos naujienosprieš 8 val

Ministras A. Monkevičius reiškia užuojautą dėl žymaus baltisto Gvido Mikelinio mirties

Laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius reiškia nuoširdžią užuojautą mirus žymiam baltistui Parmos universiteto profesoriui Gvidui...

Greitos naujienosprieš 8 val

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo vidaus tyrimą dėl priemonės „Smart FDI“

2020 11 26 Siekdama nustatyti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „Smart...

Greitos naujienosprieš 8 val

Baltiją teršiančioms šiukšlėms – nuolatinis aplinkosauginis monitoringas

2020 11 26 Šią savaitę Aplinkos apsaugos agentūra atliko pirmuosius tyrimus pajūrio pakrantėje, ruošdamasi nuolatiniam Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringui,...

Greitos naujienosprieš 10 val

Gruodžio 2 d. dėl planinių elektros tinklų priežiūros darbų, Aleksoto poskyryje nebus teikiamos kontaktinės konsultacijos!

2020-11-26 Gruodžio 2 d. dėl planinių elektros tinklų priežiūros darbų, Aleksoto poskyryje nebus teikiamos kontaktinės konsultacijos! Informuojame, kad gruodžio 2...

Greitos naujienosprieš 10 val

Energetikos ministerija pripažinta profesionaliausia valstybės valdomų įmonių valdytoja

2020 11 26 Šiandien Valdymo koordinavimo centras pristatė tradicinį valstybės valdomų įmonių (VVĮ) gerosios valdysenos indeksą. Energetikos ministerija įvertinta už...

Greitos naujienosprieš 10 val

Dvi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios įmonės paskelbtos gerosios valdysenos lyderėmis

2020 11 26 Šiandien Valdymo koordinavimo centras visuomenei pristatė Valstybės valdomų įmonių (VVĮ)2019–2020 metų gerosios valdysenos indekso rezultatus. Pristatymo metu...

Skaitomiausi