Connect with us

Kultūra

Kalėdinės melodijos ant ratų nukeliavo pas tūkstančius žmonių Kaune ir Kauno rajone

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ lemputėmis papuoštas autobusas visą gruodžio mėnesį iki pat Kalėdų saugiai dalijo šventinę nuotaiką Kauno miesto ir rajono gatvėse bei kiemuose.

Tamsiais gruodžio mėnesio vakarais KAUTRA autobusas aplankė per 30 kiemų Kaune, apvažiavo visus didžiuosius mikrorajonus mieste, užsuko į 16 Kauno rajono seniūnijų, atnešdamas šviesą ir muziką. Kur eismo sąlygos įvažiavimui į kiemus buvo nepalankios, skambėdamas daugybės lietuvių atlikėjų specialiai atsiųstais kalėdiniais kūriniais, pravažiavo gatvėmis, lydimas gyventojų įžiebtų šviesų. Į raginimą pasikviesti autobusą kauniečiai sureagavo žaibiškai ir entuziastingai, o noras pamatyti autobusą savo kieme sklido iš lūpų į lūpas. „Kaunas 2022“ komanda per gruodžio dienas sulaukė per 400 gyventojų kvietimų ir noro išgirsti kalėdines melodijas savo kieme.

Keli gyventojų kvietimai: „Mūsų kiemas – žalias kiemas! Mes ne tik gyvename gamtos apsuptyje, tačiau ir mažais švietėjiškais žingsneliais, idėjomis prisidedame prie paukščių populiacijos išsaugojimo. O taip pat turime senjorų, senjorų, kuriems karantino metu tikrai liūdna sėdėti namie, tad autobusas su gyvomis dainomis praskaidrintų ne tik dieną, bet ir visą karantino laikotarpį.“

„Kai čia apsigyvenome, buvome vieninteliai įžiebę Kalėdines švieseles… Smagu, kai kasmet Kalėdine nuotaika užsikrečia vienas langas nuo kito, vienos durys nuo kitų, vienas namas nuo kito ir viena širdis nuo kitos. Šiuo metu Kadėdinė šviesa ir daina yra vienas iš būdų susijungti ir pabūti kartu.“

Reklama

„Norėtume, kad šis muzikinis autobusas užburtų muzikiniais garsais, leistų užmiršti pandemijas ir nukeltų į stebuklingą šventinį laikotarpį, kur žmonės vėl galėtų apsikabinti vieni kitus.“

„Mūsų namo gyventojai labai laukia Kalėdų. Be to, yra senyvo amžiaus žmonių, kuriems būtų puiki proga pamatyti tokia staigmeną, juk jie dažniausiai buna namuose, o ypač, šiuo viruso laikotarpiu.“

Į projektą „Kalėdos į kiemus“ įsijungė ir savo naujai įrašytais ar archyviniais kalėdiniais kūriniais pasidalijo atlikėjai ir „Kaunas 2022“ ambasadoriai Jurga, Jazzu, „Golden Parazyth“, Rūta Mur, Linas Adomaitis, Antis, grupės Baltasis Kiras, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Antis“, „Colours of Bubbles“ ir kiti.

Nuotr. M. Plepio

Kalėdinės melodijos ant ratų nukeliavo pas tūkstančius žmonių Kaune ir Kauno rajone

Skaityti toliau
Reklama

Kultūra

Gabių vaikų ugdymui Kaune ir Vilniuje – tarptautinė Lietuvos ir Izraelio programa

Milda Vedegytė

Paskelbta

Pernai Lietuvoje startavusi tarptautinė programa „Gifted“, skirta gabių vaikų ugdymui, susilaukė didžiulio populiarumo – Kaune registravosi šimtai dalyvių. Įvertinus sėkmingą pradžią, šiemet nuspręsta programą išplėsti ir pasiūlyti ne tik kauniečiams, bet ir sostinės gyventojams. „Gifted“ – tai specialios programos intelektualiam bei emociniam gabių vaikų ugdymui ir profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią nustatomas vaiko intelekto koeficientas, siekiant parengti individualų ugdymo planą kiekvienam, atsižvelgiant į jo gebėjimus.

Programa „Gifted“, kurią inicijavo Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su partneriais iš Izraelio, šių metų rugsėjį specialų centrą atidarys ir Vilniuje. Tiek sostinėje, tiek Kaune jau dabar registruotis kviečiami trečiokai, ketvirtokai, penktokai, dešimtokai ir vienuoliktokai – balandžio mėnesį planuojama pradėti dalyvių testavimą ir atranką. Laikinojoje sostinėje inicijuota ir dar viena naujovė – registruotis kviečiami būsimi priešmokyklinukai, penkerių ir šešerių metų vaikai, rugsėjį eisiantys į priešmokyklinę grupę. Jiems Kaune bus organizuojama šeštadieninė „Gifted“ mokyklėlė.

Tarptautinė programa „Gifted“ vykdoma pagal pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos 3-18 metų vaikams ir intelekto koeficiento testavimo metodika. Programoje atranką vykdo Lietuvos ir Izraelio ugdymo ekspertai ir psichologai. „Gifted“ yra atvira mokymosi aplinka, kurioje mokytojai ir dėstytojai padeda vaikams augti intelektualiai ir emociškai, vykdomos specialios gabių vaikų ugdymo programos, teikiamos psichologų konsultacijos, organizuojamos žiemos ir vasaros stovyklos, konsultacijos ir seminarai tėvams.

Pasak „Gifted“ projekto koordinatorės Lietuvoje Diletos Tindžiulienės, programa siekia atrasti ir ugdyti talentingų vaikų gebėjimus – daugelyje šalių jau daug metų tam skiriamos didelės investicijos, tuo tarpu Lietuvoje tokia programa organizuojama antrus metus iš eilės. VDU šiame projekte bendradarbiauja su Izraelio įmone „IP Capital“ ir tarptautiniu mastu pripažintu Rišono Leziono Ron Vardi mokymo centru, kuris ugdo pažintines bei kūrybines talentingų vaikų kompetencijas.

„Gabūs vaikai yra geriausia investicija į Lietuvos ateitį, kuri tikrai atsiperka. Jie neatsiranda šeštoje klasėje – jie ateina kitokie, apdovanoti išskirtiniais gebėjimais, todėl svarbu jau nuo ankstyvos vaikystės sudaryti visas sąlygas jiems augti, tobulinti savo išskirtinius gebėjimus ir padėti realizuoti save. Tam reikalingi profesionalai, gebantys dirbti su gabiais vaikais“, – pasakoja projekto koordinatorė D. Tindžiulienė.

Reklama

Iniciatorių teigimu, gabūs vaikai – tokie, kurie objektyviai išsiskiria iš kitų itin aukštais gebėjimais, brandesniu mąstymu, kūrybiškumu, greitesniu žinių įsisavinimu, dažnai ir aukštesniais pasiekimais. Taip pat jie dažnai būna ir jautresni juos supančiai aplinkai, todėl mokydamiesi gali patirti iššūkių: motyvacijos praradimą dėl jiems neįdomių pamokų, daugiau nerimo dėl aukštų aplinkinių lūkesčių, didesnį vienišumą dėl savo išskirtinių gebėjimų. Tokio vaiko gebėjimams atsiskleisti reikia palaikančios aplinkos – ją ir siekiama sukurti programoje.

„Gifted“ programa vykdoma pagal Izraelio Ron Vardi centro modelį. Izraelyje programa „Gifted“ vykdoma jau 35 metus, ieškant gabių vaikų, skiriant jų mokymui nemažai lėšų ir ruošiant specialius mokytojus darbui su jais. Šioje šalyje gabių vaikų ugdymas yra prioritetinė švietimo sritis, į kurią yra kryptingai investuojama. Izraelyje mokymo procesas remiasi principu, jog vaikas turi būti matomas ir girdimas. Šalies pagarbų požiūrį į vaiką kaip asmenybę taikliai atskleidžia posakis „Tu negali būti viskuo, bet tu gali būti bet kuo“.

„Pasitelkiant Izraelio pažangią ir pripažintą patirtį, buvo išvystyta unikali koncepcija – kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus nuo darželio iki pat universiteto. Sukūrėme tokią programą ir Lietuvoje, kur kvalifikuotų mokytojų komanda ugdo gabius vaikus“, – paaiškina vienas iš programos vykdytojų, įmonės „IP Capital Group“ generalinis partneris Eli Fux.

Moksleiviai „Gifted“ programoje gali ugdyti savo STEAM (biologijos, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos), meno, literatūros, teisės, verslo, filosofijos, verslumo ir kitus gebėjimus. Jiems taip pat galima tobulinti atkaklumo, kūrybingumo, kritinio mąstymo, analitinius ir komunikacinius įgūdžius. VDU, kaip laisvųjų menų universitetas, skatina moksleivių gebėjimą gyvenime taikyti visapusio išsilavinimo nuostatas. Tuo pačiu programa palaiko tarpdiscipliniškumo, pilietiškumo, socialinio jautrumo, atsakomybės vertybes.

Vaikus, norinčius dalyvauti „Gifted“ programoje, organizatoriai kviečia registruotis ir dalyvauti testavime. Į „Gifted“ centrus Vilniuje ir Kaune registruotis kviečiami 3, 4, 5, 10 ir 11 klasių moksleiviai. Testavimas numatomas balandžio-birželio mėnesiais.

Kaune į šeštadieninę „Gifted“ mokyklėlę registruotis kviečiami būsimi priešmokyklinukai (5–6 m.), kurie rugsėjį eis į priešmokyklinę grupę. Jų testavimas numatomas kovo mėnesį.

Dalyvavimas „Gifted“ programoje yra mokamas.

Daugiau informacijos

Skaityti toliau

Kultūra

Renkama 2020 metais labiausiai įsiminusi Kauno kultūros iniciatyva

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno menininkų namai (KMN) kviečia rinkti įsimintiniausią 2020 metų Kauno miesto ir rajono kultūros iniciatyvą. Trečius metus iš eilės skelbiamas konkursas lydi šįmet jau 23-ąjį kartą organizuojamus Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimus.

Nors 2020-ieji menininkams ir kultūros operatoriams buvo tikras iššūkis, alternatyvių nuotolinių/virtualių renginių formatų atradimas sukėlė perversmą kultūros lauke. Remiantis Kauno kultūrinės veiklos stebėsenos ir analizės platformos bei renginių kalendoriaus kultura.kaunas.lt duomenimis, pirmojo karantino metu per tris mėnesius į platformą buvo įkelta 90 virtualių renginių, kai tuo metu antrojo karantino metu per mažiau nei du mėnesius kultūros operatoriai įgyvendino 120 virtualių renginių.

Per 2020 metus į kalendorių kultura.kaunas.lt buvo įkelti 1393 renginiai, iš kurių daugiausia: edukacinių (379), scenos (254), virtualių (227), muzikos (158) ir kitų renginių (175). Prisitaikiusios prie naujų sąlygų, kultūros bendruomenės virtualioje erdvėje pristatė ne vieną įsimintiną kultūros įvykį.

Šių metų rinkimuose laukiama 2020 m. pasižymėjusių kultūros iniciatyvų, veikusių Kaune ir Kauno rajone. Rekomenduojama atsižvelgti į iniciatyvos poveikį įvairioms gyventojų grupėms, bendruomenėms bei prisitaikymą prie pandeminės situacijos. Apribojimai kultūros iniciatyvų pobūdžiui netaikomi, tačiau tai negali būti politinės, t.y. politinių partijų, kandidatų iniciatyvos.

Reklama

Rinkimai vyks dviem etapais. Iki sausio 28 d. tiek kultūros organizacijos, tiek patys kūrėjai ar žmonės, besidomintys Kauno kultūra, kviečiami teikti savo kandidatus konkursui. Kandidatai bus įtraukti į ilgąjį sąrašą ir paskelbti viešam balsavimui, po kurio bus atrinktos penkios daugiausia visuomenės balsų surinkusios iniciatyvos. Jų vertinimas bus deleguotas specialiai konkursui sukviestai kultūros specialistų komisijai. Nugalėtoju taps kandidatas, surinkęs daugiausia komisijos ir visuomenės balsų. Jam atiteks 800 eur premija.

Kartu su kultūros iniciatyvos konkursu prasideda ir Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimai. Meno kūrėjų sąjungos, organizacijos ir institucijos buvo pakviestos pasiūlyti savo kandidatus, iš kurių vasario pabaigoje KMN sudaryta komisija išrinks labiausiai 2020 m. pasižymėjusį profesionalaus meno kūrėją iš Kauno.

Abiejų rinkimų kontekste tradiciškai vyks diskusija, leisianti kritiškai apžvelgti ir įvertinti praėjusius metus, supažindinant visuomenę su įvairių menininkų (-ių) veikla bei kultūros procesais.

Kandidatų Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimams teikimas vyksta iki sausio 28 d. (imtinai), vėliau bus skelbiamas viešas balsavimas.

Kandidatų teikimo formą galima rasti čia: http://bit.ly/KulturosIniciatyva2020.

Pirmą kartą 2019 metais surengti Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimai suteikė galimybę kauniečiams ir kitų miestų gyventojams, sekantiems miesto kultūros pulsą (tiek profesionalams, tiek plačiajai publikai) patiems siūlyti ir išrinkti jiems aktualiausią Kauno kultūros lauko vyksmą.

Pernai įsimintiniausia 2019 metų iniciatyva tapo projektas „PUOTA: audio kultūra“, viešu balsavimu išrinkta iš 21 nominacijos. 2018 metų rinkimus laimėjo Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinio iniciatyva „Žaisloteka“.

Informacija apie 2019 metų „Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos“ rinkimus: http://kmn.lt/renginiai/miesto-renginiai/isimintiniausios-kauno-kulturos-iniciatyvos-rinkimai-2019/

 

Skaityti toliau

Kultūra

Sausio 13-oji Kaune – virtualių renginių programa

Milda Vedegytė

Paskelbta

D. Umbraso/LRT nuotr.

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Kviečiame nepamiršti šios valstybinės šventės ir apsilankyti rytoj vyksiančiuose virtualiuose renginiuose.

Jau šiandien, 17 valandą, trispalvės spalvomis nušvis trys Kauno objektai: Prisikėlimo bazilika, didysis pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą, bei VI forto kryžių kalnelis. Vidurnaktį apšvietimas bus išjungtas, tačiau rytoj jį vėl išvysime.

Virtualių renginių programa:

Sausio 13 d. 12 val. virtuali atvira istorijos pamoka „Nenugalėta laisvė“, kurią ves istorikas, ekskursijų vadovas Deimantas Ramanauskas. Transliacija vyks Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos Facebook paskyroje. Paskaitos metu kvies prisiminti to laikotarpio įvykius ir istorinį kontekstą, aptarti veiksmus vykusius Vilniaus ir Kauno gatvėse, susipažinti su tos nakties žmonių išgyvenimais.

Renginys: https://www.facebook.com/events/416760982969925/

Reklama

Sausio 13 d. 13 val. „Kauno santaka“ „Atmintis – 1991“ – pirmasis ciklo „Atviri langai“ projektas, skiriamas Laisvės gynėjams. Langas į audiovizualinio kūrinio premjerą bus atvertas ir laisvai pasiekiamas „Kauno santakos“ Facebook paskyroje bei YouTube platformoje, pavadinimu „Atviri langai. Atmintis-1991“.

Sausio 13 d. 17 val. Kauno miesto muziejus kviečia nuotoliniu būdu paminėti Laisvės gynėjų dienos 30-metį. Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita per „Zoom“ programą kalbins įvykių dalyvius, ypatingą dėmesį skiriant kauniečių patirtims šių dramatiškų ir Lietuvos istorijai reikšmingų įvykių metu.

Renginys: https://www.facebook.com/events/1009052236284505. Prisijungti galėsite čia: bit.ly/KMMSausio13Diskusija (kodas: 271993)

Sausio 13 d. 19 val. Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Imagine/Įsivaizduok“, skiriamas visiems kovojantiems už savo laisvę. Choreografija Birutės Letukaitės. Spektaklį stebėkite Kauno šokio teatro „Aura“ Facebook paskyroje: www.facebook.com/sokioteatrasaura<

Skaityti toliau

Kultūra

Dovilė Filmanavičiūtė: „Kūrybiškumo raumuo yra treniruojamas pačiais įvairiausiais būdais“

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

„Jaučiuosi Kaune palikusi dalį savo vaikystės, kūdikystės“, – sako rinkodaros specialistė, atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė, prisijungusi prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių.

Pokalbis su D.Filmanavičiūte – ne tik apie Kauną, tačiau ir apie kūrybiškumą, vaizduotės galią ir miestų svarbą mūsų gyvenimuose.

„Aš Kauną visą savo sąmoningą gyvenimą viena akimi stebiu. Šeimoje, ypatingai su mama, kada mūsų pokalbiai būna ilgi ir prasmingi, vis pasikalbame. Daug yra sovietmečio vaikų istorijų, kai tėvai gaudavo paskyrimą pagal profesiją važiuoti kitur. Tada likimai ima ir kažkaip keičiasi.

Jaučiuosi Kaune palikusi gabalą savo vaikystės, kūdikystės. Dar atsimenu Vytauto parką su karuselėm ir „Pingvino“ ledais, Zoologijos sodą – ikoniniai vaizdai iškyla. Paskui Kauno liko truputėlį mažiau ir sąmoningai aš į jį nenorėjau – norėjosi studijuoti Vilniuje. Bet visą laiką grįždavau“, – sako Dovilė. Su Kaunu susiję ir gražiausi muzikiniai prisiminimai, čia D.Filmanavičiūtė atsiėmė metų muzikos apdovanojimą už debiutą. Kaune ji sutiko ir savo vyrą. Buvo laikas, kai Kaunas Dovilei buvo meilės per atstumą miestas.

Reklama

– Kaip jūsų gyvenime atsirado „Kaunas 2022“?

– Tiesą pasakius, aš taip ir nežinau. Kaunui daug ko pavydžiu, visų pirma – likusio tikrojo kultūrinio paveldo, architektūros. Tiek metų gyvendama Vilniuje žinau kiekvieną jo kampą, istoriją. O Kauno nepažįstu tiek, kad ir koks jis man mylimas bei sentimentų kupinas būtų.

Prisisvaigau dar iki sūnui gimstant, kad reikia būtinai nuvažiuoti pasižiūrėti Kauno architektūros, daug ekskursijų vyksta, yra žydiškasis paveldas ir aš net neįsivaizduoju, į kurią pusę reiktų eiti į Kauną atvažiavus. Mano bičiulė Kotryna Lingienė su „Kaunas pilnas kultūros“ meilę Kaunui dar labiau padidino, taip pat Europos kultūros sostinės planai, bendruomenių įtraukimas. Aš apie tai girdėdavau iš Kotrynos, kitų pažįstamų kauniškių. Įspūdį palieka lietuviškumo buvimas, tarpukario Kauno romantika. Tad vis ir galvojau, kaip Kauno daugiau į savo gyvenimą įsileisti. Taip ir tapau (ambasadore).

Aišku, ne paslaptis, kad „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ – kaip darinys – yra susiurbęs smagiausius, fainiausius žmones, su kuriais vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu aš esu susitikus, draugavus, bendravus. Turbūt mano didžiausias indėlis galėtų būti sklaida apie šį didžiulį projektą. Girdžiu, kaip jie apie tai kalba. Kaip, pavyzdžiui, Rytis Zemkauskas apie tai kalba, kaip Agnė (Pinigienė) – tai dar vienas pavydėtinas dalykas. Kai žmonės viską daro pilna koja, tai gerai ir pavyksta.

– Kai susitinka žmonės, jie vienas kitam kažką duoda: patirtis, pamokas. Kitaip tariant, sveikas dviejų žmonių ryšys yra dvipusis. O kai susitinka žmogus ir miestas, žmogus ir jo pareigos, veikla? Ko jūs iš šio projekto tikitės sau?

– Tikiuosi pačiupinėjimo, man labai patinka nežinoti apie Kauną – tam, kad paimčiau jautį už ragų ir taip sužinočiau. Aš tikrai jau gaunu mainais. Gavau Žvėries, kuris miega po Kauno pilimi, pasakas. Niekada gyvenime nebūčiau apie tai sužinojusi. O gal būčiau, bet lėtesniu keliu. Tai kažkokie kiti dalykai, kurie, jei tu specialiai jų neieškai, neateis į tavo gyvenimą.

Bendruomenių iniciatyvos man yra visiškai nerealios. Kai grįžta žmonės iš užsienio, ten gyvenę, dirbę, ir čia kuria menus. Grįžta į Kauno mikrorajoną, pavyzdžiui, Šilainius. Iš pirmo žvilgsnio žiūrint kas nors galėtų pasakyti: ką ten iš viso galima daryti, baisu čia viskas, nevizualu ir iš kur tas menas čia gali atsirasti? Bet staiga grįžta menininkai iš užsienio į savo gimtąjį rajoną ir rajonas kitokias spalvas įgauna.

Vis galvoju, kad gal aš per dažnai sakau taip, ir man dažniau reiktų sakyti ne? Atrodo, veiklos tiek, kad per dieną kartais prisėsti nespėji. Bet yra kažkokie ženklai. Kažkas sakys, kad nesąmonė, o aš tikiu šiais dalykais: jeigu sutikai – kažkas faino turi nutikti. Aš esu ne iš tų žmonių, kuriems motyvacijai reikia labai apčiuopiamų dalykų, finansų. Tie, kas mane pažįsta, pasakys šimtu procentu: šitai tai pasakai gerą žodį, ir toliau varo išsišiepus.

Valandos ar pusantros pokalbis apie Kauną su Ryčiu Zemkausku važiuojant automobiliu – va čia tai ambasadorystė! Ir man tiek užtenka kalbant apie santykį šiame projekte – kad aš jausčiausi ne tik kažką davusi, jei išeis duoti, bet ir gavusi atgal.

– Kalbant apibendrintai, jūsų nuomone, ką miestui suteikia Europos kultūros sostinės titulas?

– Jausmą, kad tu esi pasaulis. Aš kartais gal perdėtai dramatizuoju ir hiperbolizuoju, man atrodo, kad mums to jausmo kasdienoje labai trūksta. Bet niekas kitas mūsų nepaskatins, tik mes patys. Mes galime, mokame, esame kūrybingi, protingi, išsilavinę, vakarietiški ir visokie kitokie.

Kaune ir Kauno rajone bus daug renginių, kurie jau yra prasidėję, bus didieji renginiai 2022 metais, jei pavyks susitvarkyti su pandemija. Kartais mums gali atrodyti, kad mes kažkokie kitokie, gal mums kažko trūksta? Bet jei per metus į Kauną atvažiuoja didžiulė minia japonų turistų, tai gal mums nieko netrūksta? Yra ką žiūrėti, ką veikti, kuo domėtis, į ką įsigilinti, ką pažinti. Tai tik mažas pavyzdys.

Sau ir visiems labai linkėčiau niekada nesakyti „nesąmonė“, o visada sakyti, kad gal kažką naujo sužinosiu. Atvira širdimi ir protu eiti į tuos dalykus, kuriuos Kaunas mums siūlo, siūlys kaip Europos kultūros sostinė. Ir džiaugtis. Man atrodo, kad dabartinis laikas yra labai geras lakmuso popierėlis – kai supranti, kiek daug mes turim.

– Dažnai mes kalbame apie gamtą mūsų gyvenime, apie atokų poilsį, apie namelius medžiuose ir akcentuojame gamtos svarbą. O kuo mūsų gyvenimuose yra svarbūs miestai?

– Aš suprantu, kad gamta atsiranda kaip galimybė pabūti su savimi, bet aš tai už tai, kad mes ieškotume ir aplink save. Nereikia tik ieškoti pažintinių takų, pelkių, miškų. Galiu kalbėti apie savo pavyzdį su Vilniumi arba su kitais pasaulio miestais. Kiek žmonių man yra sakę: ko tu į tą Milaną važiuoji, ten pramoninis miestas, kuriame nėra ką veikti. Aš esu Milane atradus netikėtų, nestandartinių urban vietų. Jos man miestą kitokį nupiešia, nei kad pasakoja žmonės, kurie yra jo skeptikai.

Arba Vilnius. Išėjau į parduotuvę miltų pirkti, o šalia manęs yra Kazio Varnelio muziejus. Gyvendama netoliese nuo 2004 metų, sugebėjau į Kazio Varnelio muziejų nueiti tik praėjusį rudenį. Man atrodo, kad yra daug muziejų, gatvių, skersgatvių, kurie turi savo istoriją, paveldo momentą. Istoriją nebūtinai istorine prasme, bet ta, kad žmonės čia gyveno ir kažką veikė. Kai pradedi vaikščioti, eiti į miestų ekskursijas, klausytis žmonių, žinančių istorijas ir faktus – tada visiškai kitaip imi žiūrėti į miestą.

Anksčiau atrodė, kad mums, didelių miestų gyventojams, neįmanoma prie jų pokyčių prisidėti. Dabar esu kategoriškai prieš savo šią nuomonę. Kyla visokių minčių, kuriomis norisi dalintis su kitais, ir, žiūrėk, jau gimsta kažkokie vienos dienos gatvės festivaliai, gali prisidėti ir prie lauko parodos. Jei patys prisidėsim prie miesto augimo, gal ir elementariu dalyku, kad ir šiukšles surinkti – tai mažytis, bet indėlis kalbant apie sąmoningesnį, tvaresnį rytojų.

– Dovile, kaip jūs lavinate savo kūrybiškumą? Viename interviu esate sakiusi, kad tam padeda vizualieji menai.

– Viskas man padeda jį lavinti. Daug metų, kasdien, aš dirbu su kūrybiškumu, su disciplina. Tai mano darbinė kasdienybė. Jau netikiu, kad jis toks yra apskritai. Kūrybiškumas yra niekas kitas, kaip tik kasdienis įspūdžių reflektavimas. Būna, kad aš pati jaučiu norą pasižiūrėti platesnėmis akimis, tada perku bilietą ir kur nors skrendu. Žinoma, dabar tam laikas nėra tinkamas. Nepaisant to, kad šiuo metu galimybės ribotos, jei aš neskaityčiau knygų, nežiūrėčiau filmų, neičiau į galerijas ar muziejus (kai dar buvo galima) – tada tu nelabai ką turi pasakyti, o tuo pačiu nelabai turi iš ko kažką sukurti.

Man rodos, kūrybiškumo raumuo yra skatinamas ir treniruojamas pačiais įvairiausiais būdais. Nuo ėjimo gatve ir galvos pakėlimo į stogus. Man patinka vaikščioti vakare, kai užuolaidos neužtrauktos, ir žiūrėti, kaip žmonės gyvena. Iki to, kad gali krėsti pokštus, gali bandyti dalykus, kurie atrodo neįmanomi, domėtis naujausiomis technologijomis ir suprasti, kur juda pasaulis. Bendrauti su žmonėmis.

Kartais žmonės man sako: o kada tu spėji skaityti? Tai aš skaitau. Pasidedu telefoną į šalį, išsijungiu feisbuką ir skaitau. Man atrodo, kad kol su botagu prieš save nepradėsime kaupti įspūdžių, kūrybiškumas bus nualintas. Aš stengiuosi iš tikrųjų skaityti, o ne nueiti į „Knygų mugę“, nusipirkti 28 knygas ir jas pasidėti.

– Kiek gyvenime jums svarbi vaizduotė?

– Labai. Gyvybiškai svarbiausias organas. Ir profesine, ir kūrybine prasme. Jei atrodė, kad muzikai reikia laukti įkvėpimo, tai dabar suprantu, kad viskas yra disciplina. Atsisėdai – ir rašai. Nepatinka, ką parašei? Ištrini ir rašai iš naujo. Vaizduotė yra glaudžiai susijusi su humoro jausmu, su jo lavinimu. Tada, kai gali teatrališkai ar su humoru pasižiūrėti į problemas, kurios tuo metu atrodo pačios didžiausios pasaulyje, tampa daug lengviau ir paprasčiau gyventi.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Irmanto Gelūno

Dovilė Filmanavičiūtė: „Kūrybiškumo raumuo yra treniruojamas pačiais įvairiausiais būdais“

Skaityti toliau

Kultūra

Upeliai, iki kurių veža troleibusas: miestas užaugo ant upių, o dabar jos liko užkastos, paslėptos ir kartais net nepastebimos

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Nėra sunku eiti keliu: jis turi kryptį ir yra aiškus, dažniausiai veda iš taško A į tašką B. Arba į tašką D. Tačiau kur veda upeliai ir kur nueisime eidami jais? Kaune dar rudenį vyko netradicinės ekspedicijos upeliais, o viso to rezultatas – jų ir jų radinių istorijos.

Nuo 2016 metų veikianti nepriklausoma kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA, siekdama gaivinti Kauno regiono paupių gyvenimą, pristato virtualų Kauno upių, upelių ir pakrančių atminties archyvą www.upynes.lt, šiais metais startuojantį su Kauno miesto mažųjų upelių radinių galerija. Tai projekto „Upynės“ dalis, kuris yra vykdomas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi ir programa „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Pasak projekto iniciatorės architektės Rasos Chmieliauskaitės, nors upės dažnai laikomos vienu iš Kauno identiteto ir savasties dėmenų, šimtmečius formavusių didžiausio šalies upių centro veidą, XX a. viduryje įvykę didieji fiziniai pokyčiai (pastatyta hidroelektrinė) suardė buvusią urbanistinę, kultūrinę bei socialinę sanklodą, tuo pačiu transformuodama unikalią vietos dvasią.

Pakvietė į ekspedicijas upeliais

2020 m. rudenį kauniečiai ir ne tik buvo kviečiami į gamtines žvalgomąsias ekspedicijas po pamirštus mažuosius miesto upelius, siekiant giliau susipažinti su šiais urbanistiniais miesto užkampiais. Iš viso buvo surengtos šešios ekspedicijos, kurios driekėsi miesto ribose tekančių upelių vagomis bei jų slėniais. „Kalbame apie upelius, kurie yra pačiame Kauno mieste, kur gali troleibusu arba autobusu nuvažiuoti. Tų upelių Kaune yra labai daug – 15–20 ir daugiau. Mes skaičiavome ir vienaip, ir kitaip – nėra labai konkrečiai apibrėžta, kas yra upelis, kas yra dar šaltinis.

Reklama

Jau pries du metus buvome atradę upelį Aleksote, kuris yra ir ne visuose žemėlapiuose pažymėtas. Jis labai įdomus, teka nuo Aleksoto viršaus žemyn į Nemuną, palei geležinkelio bėgius, palei žydų kapines“, – sakė R.Chmieliauskaitė. Renkantis upelius praėjusių metų ekspedicijai buvo noras atrasti po upelį kiekviename Kauno rajone. Tai – Amalė, Girstupis, bevardis Šančių upelis, Sėmena, Svirbė, Veršva.

Tampa niekieno zonomis

Mažieji Kauno upeliai pradėti kanalizuoti dar tarpukariu, o sovietiniais metais, plečiantis miesto mikrorajonams, jau didžioji dalis Kauno upelių atsidūrė po žeme. Net ir vis dar atviros upelių vagos šiuo metu yra pasislėpusios po tankia medžių, krūmų, piktžolių lapija, pakrantės apstatytos tvoromis, užverstos statybinėmis atliekomis – eiti jais nėra paprasta, tad ekspedicijos dalyviai susidurdavo su įvairiomis kliūtimis.

„Nors upeliai teka urbanizuotoje miesto teritorijoje, kerta industrines zonas, gyvenamąsias teritorijas, sodus bei daržus, tačiau būdamos nematomomis niekieno zonomis upelių vagos dažniausiai „tarnauja“ tik kaip atliekų kanalai, toliau nešantys šiukšles į Nemuną, Kuršių marias, Baltijos jūrą“, – kalbėjo R.Chmieliauskaitė. Vienas iš tokių paslėptų upelių – Girstupis. R.Chmieliauskaitė sako, kad kad yra jį nagrinėjusi kaip savo asmeninį projektą, kuris yra dabar paskelbtas žurnale Kaunui „Į“. „Tą upelį aš praėjau visą – nuo pat ištakų, kiek radau žemėlapiuose, kituose duomenyse. Teko eiti į bendrovę „Kauno vandenys“, prašyti visų senų bylų. Eidama upeliu kelionę baigiau prie pat Kauno kolegijos, kuri yra Pramonės prospekte“, – kalbėjo pašnekovė.

Bridimas upeliais – pažintis su kitokiu Kaunu

„Žmones dalyvauti kvietėme norėdami, kad jie pažvelgtų į Kauną kitaip. Priešingai nei savo asmeninėse ekspedicijose-tyrimuose, žmones kvietėme tik ten, kur upeliai atviri, galima apsiauti guminius batus ir eiti pačia vaga. Girstupio upelio dalis praėjome tik tas dalis, kurios atviros – tai yra Mickevičiaus slėnis, Zoologijos sodas“, – sakė R.Chmieliauskaitė. Patekti į Zoologijos sodą reikėjo leidimo, teko pralįsti po tvora – taip vedė upelio kelias.

„Grupė nebuvo didelė, nes koronavirusas ribojo veiklą. Kita vertus, kviesdama žmones stengiausi labai aiškiai pasakyti, kad čia nėra tiesiog paprasta ekskursija, pasivaikščiojimas, bet ekspedicija“, – sakė architektė. Ne visų upelių, kuriuos žvalgė, trasos buvo gerai žinomos ir R.Chmieliauskaitei. Todėl ekspedicijos dalyviams teko nusiteikti ir galimiems nuotykiams. Pavyzdžiui, grįžti šlapiems. „Buvo smagu, kad atėjo skirtingo amžiaus žmonės. Dalyvavo šeima su dviem vaikais, kuriuos nešė ant pečių, senjorė, kuri puikiai įveikdavo stačius šlaitus, kai kartais dėl upeliuose pakilusio vandens tekdavo jais kilti į viršų. Iš Vilniaus dalyvauti šioje ekspedicijoje atvyko du jauni architektai, taip pat kaunietė gidė, vedanti ekskursijas fortuose“, – pasakojo R.Chmieliauskaitė.

Kokie ženklai gyvena upelyje?

Žygių metu dalyviai ne tik grožėjosi laukiniais ir mažai kam regėtais miesto vaizdais, bet ir rinko įvairius upėse randamus gamtinius bei žmogaus veiklą žyminčius objektus, kuriais be žodžių yra pasakojamas miesto, žmonių ir gamtos tarpusavio santykis. „Viso surinkti buvo neįmanoma. Prašiau imti tai, kas žmones sudomina, su kuo jie pajaučia ryšį, iš ko kyla minčių. Gal jie pažįsta daiktą, gal yra matę ar kyla kitos asociacijos? Ir kiekvienas žmogus juos rinkdavo“, – sakė R.Chmieliauskaitė.

Taip ekspedicijos dalyvių rankose ir kuprinėse atsirado patys įvairiausi dalykai, kai kurie, spėjama, čia pragulėję dešimtmečius ir menantys sovietmetį ar net tarpukarį. Įvairios pakuotės, seni įrankiai, vaikų žaislai ir kiti radiniai vėliau buvo nuplauti ir tapo eksponatais. Radiniai eksponuojami virtualioje galerijoje, o šiemet bus pristatyti ir fizinėje parodoje. Virtualioje parodoje greta radinio nuotraukos yra ir galerija, kurioje galima išvysti, kaip daiktas atrodė tada, kai gulėjo upelyje: „Nes jei tik nufotografuotume daiktą gražiai, tarsi internetinei parduotuvei, tai į jį jau žiūrime kitaip: staiga jis tampa nebe šiukšle, o muziejiniu eksponatu.“

Kviečia prisijungti visus besidominčius

Nors gali atrodyti, jog tokios upelių žvalgytuvės labiau susijusios su ekologijos temomis, tačiau tai – tik vienas akcentas. „Dar vienas momentas: miesto kultūrinis ir urbanistinis gyvenimas. Kaip miestas išsivystė aplinkui upes, kurios iš pradžių tarsi formavo miestą, išgraužė slėnius, atskyrė, pavyzdžiui Aukštuosius Šančius nuo Žaliakalnio. Miestas užaugo ant upių, o dabar jos liko užkastos, paslėptos ir kartais net nepastebimos. Bet tai ir yra miesto grožis – daugiasluoksniškumas. Labai norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių tai pamatytų. Ir tada paklaustų savęs, ar mes teisingai išnaudojame tuos miesto sluoksnius ir galbūt galėtume upelius ištraukti labiau į viršutinį sluoksnį?

Ekspedicijos yra skirtos pažinti miestą ir kaip jis susijęs su upėmis. Mes bandome pažinti miestą, jo žmones, pačią upę per tai, ką mes joje randame, kokie ženklai joje gyvena. Žinoma, mes fiksavome ir gamtinius elementus, nes tai natūralu – upė gamtos dalis. Bet kokius kitus ženklus mes randame žmogaus ir miesto, mums labai daug pasako apie pačius Kauno miesto gyventojus ir miestą. Per radinius mes skaitome mūsų istorijas, mūsų nuotykius ir upes. Tai, ką mes randame upėse, dokumentuoja ne upes, ne gamtą, o miestą, jo veidą“, – sakė R.Chmieliauskaitė.

Žvalgomosios ekspedicijos po kitus Kauno miesto upelius tęsis ir 2021 metais. Dalyje upelių taip pat bus vykdomos kūrybinės dirbtuvės, kuriamos meninės instaliacijos, vyks diskusijos su miesto bendruomene, ieškant atsakymų, kaip miesto upeliai turėtų integruotis į Kauno gyvenimą. Šiemet planuojamos trys programos: upės, upeliai ir krantai. Upelių programa grįš tyrinėti Kauno miesto paslėptų upelių ir kvies bendruomenes ne tik tyrinėti, bet ir gamtai draugiškomis priemonėmis kurti juose.

Pasak R.Chmieliauskaitės, jei į upelius bus kviečiama ateiti avint guminius batus, tai upių programa bus jau kitokia – plaukimas su kuratoriaus Justino Kalinausko konstruota, žmogaus jėgomis varoma plaukimo priemone: vyks tiriamosios meninės ekspedicijos didžiosiose upėse, lankomos salos ir panašiai. „Krantų programoje pakrančių bendruomenes kviesime kūrybiškai pamatyti upių prieigas. Nesinori dirbti tik kultūros bendruomenėje, bet kad prisijungtų kuo daugiau žmonių ir ne tik iš Kauno, todėl kviečiame jungtis prie šio projekto visus, kurie domisi“, – sakė pašnekovė.

Norintys gauti daugiau informacijos arba prisijungti prie kitų metų veiklų, rašykite tekakrantine@gmail.com arba susisiekite facebook.com/tekakrantine

Rasa: tai buvo kitokia pažintis su miestu

Rasa Anaitytė kartu su vyru Nicolu bei trijų ir vienerių metų vaikais dalyvavo keturiose upelių ekspedicijose. Neseniai iš Belgijos į Lietuvą persikrausčiusi šeima sako, kad tai buvo smagus būdas ne tik aktyviai praleisti laiką, tačiau ir pažinti miestą – kitaip. „Ekspedicijos nustebino, nes tai buvo atradimas tokių upelių, kurie net neįsivaizdavau, kad Kaune egzistuoja. Kiek jų yra apleistų, visiškai pamirštų. Gal ne kiek nustebino, bet ir nuliūdino. Norėjosi paskleisti žinią, kad žmonės tiesiog susivoktų, kad šalia jų, netoliese, yra tokios gražios vietos.

Aleksote, pavyzdžiui, ne tik upelį atradome, bet ir pažinome žydų kapines, esančias už fabrikų“, – sakė R.Anaitytė. Ant pečių Rasa su vyru nešėsi vaikus, o viena ekspedicija tęsėsi apie tris valandas: „Tai buvo išbandymas, nes ėjome apleistais upeliais, kur medžiai nukritę, reikėjo lenktis – vaikams buvo didelė atrakcija. Po to mano trejų metų dukra pradėjo visur parkuose vaikščioti ir laipioti, įsivaizduodama, kad ji dalyvauja ekstremaliose situacijose. Buvo smagu.“ Kalbėdama apie radinius Rasa minėjo, jog labiausia nustebino Zoologijos sodu tekančiame upelyje rasti dideli kaulai. „Aš pati gimiau ir augau šalia Nemuno, o visi mažieji upeliai buvo prabėgom. Dabar jie atsiskleidė, tapo labiau žinomi ir pasikeitė paties miesto suvokimas“, – kalbėjo R.Anaitytė.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. Renatos Kilinskaitės, Rasos Chmieliauskaitės

Upeliai, iki kurių veža troleibusas: miestas užaugo ant upių, o dabar jos liko užkastos, paslėptos ir kartais net nepastebimos

Skaityti toliau

Kultūra

Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno tautinės kultūros centras primena, kad 2021 metų sausio 6 dieną baigiasi tarpušventis. Į Kauną atkeliauja Trys karaliai, laimindami miestą, linkėdami sveikatos, santarvės ir  meilės, tačiau šiemet visi turime padėti jiems atrasti kelią prie prakartėlės kitaip, nei kasmet, nes tradicinė Trijų karalių eisena persikelia į virtualią erdvę.   Organizatoriai  kviečia dalyvauti žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“, kuris atskleis Jums daug įdomių ir netikėtų faktų apie šį laikotarpį, tradicijas, atsakys į iškylančius klausimus.

Įveikę kiekvieną užduotį kartu su Kasparu, Merkeliu ir Baltazaru keliausite nuo Soboro puošniomis miesto gatvėmis šventiškai nusiteikę, jausdami bendrystę, dalindamiesi dvasinėmis dovanomis.

Žaidimą galėsite žaisti 2021 m. sausio 6-20 d. Jums tereikia išmaniajame įrenginyje arba planšetėje atsisiųsti ir instaliuoti nemokamą mobiliąją programėlę „Actionbaund“  „App Store“ arba „Google Play“ parduotuvių. Žaidimui skirtą QR kodą galėsite rasti: Kauno tautinės kultūros centro internetinėje  svetainėje www.ktkc.lt, Facebook’o paskyroje „Kauno tautinės kultūros centras“.

Jeigu padėsite Trims karaliams atkeliauti iki prakartėlės, pažadame, kad visos negandos tikrai pasibaigs ir jus lydės visokeriopa sėkmė!

Reklama

Tad pirmyn į įtraukiantį žaidimą!

Rengėjai: Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautoinės kultūros centras

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 8 min

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

2021 01 20 Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras. Kultūros ministerijos teikimu...

Greitos naujienosprieš 16 min

Vyriausybė imasi didinti miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti

2021 01 20 Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių...

Miestasprieš 21 min

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų...

Greitos naujienosprieš 27 min

Dėl nuotolinio mokymo sunkumų patiriantiems mokiniams – 7,5 mln. eurų vertės pagalba

autor. BNS Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų...

Naujienosprieš 1 val

Donorinio kraujo poreikis mažiausiems Kauno klinikų pacientams: pagalbos reikia nuolat

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip...

Greitos naujienosprieš 2 val

Agnė Bilotaitė: pareigūnai už papildomą darbą gaus atlyginimų priedus

2021 01 20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems...

Greitos naujienosprieš 2 val

Europos Komisija skelbia atnaujinto 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą

2021 01 20 Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė XVIII Vyriausybės atnaujinto 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, kuriame teigiama, jog...

Greitos naujienosprieš 2 val

NVSC informuoja apie sausio 19 dienos COVID-19 protrūkius

2021 01 20 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią...

Greitos naujienosprieš 2 val

Kaune rasti dviračiai, pareigūnai prašo atsiliepti jų savininkus

2021 01 20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai aiškinasi, kam priklauso praėjusią savaitę Kaune...

Greitos naujienosprieš 3 val

Ministrė siūlo kartu su Latvija surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą ir Lietuvoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėdamasi su Latvijos švietimo ir mokslo ministre Ilga Šuplinska išsakė Lietuvos pasiryžimą...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama