Connect with us

Naujienos

Kaip ugdyti vaikų sveikatingumą ir gerą emocinę savijautą?

Paskelbta

Dauguma mūsų skubame ir lekiame per gyvenimą. Pasitaiko pervargimo, perdegimo momentų, prastėja savijauta ar puola įvairios ligos. Matydami pavargusius tėvus ar mokytojus, vaikai suvokia tai, kaip normalią savijautą. Nors sveikatingumas ir asmens gerovė nėra dėstoma kaip atskira disciplina mokyklose, vis daugiau tarptautinių tyrimų bei projektų tai įtraukia į prioritetus, formuojant kokybišką pilnavertės šiuolaikinės asmenybės ugdymą(si).

Kaip padėti vaikams ugdyti(s) šias kompetencijas, pataria tarptautiniame projekte „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ dalyvaujančios pradinio ugdymo pedagogės.

„Augindami vaikus, mes norime, kad jie būtų pajėgūs įveikti iššūkius, sveiki ir energingi, empatiški, įsitraukę gyvenimo dalyviai, gebėtų suprasti, priimti kitus ir augtų pilnaverčiais piliečiais, norinčiais ir galinčiais užimti savo vietą gyvenime“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė.

Gera savijauta – neatsiejama nuo akademinių rezultatų

Airių inicijuotos tarptautinės programos „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ koordinatorius Mikey Prout pabrėžia, jog per pastaruosius keletą metų vis daugėja vaikų mokyklose su įvairiomis nerimo problemomis. Šios problemos turi neigiamos įtakos vaikų gebėjimui išnaudoti savo potencialą, mažina norą bei motyvaciją mokytis bei kelia elgesio problemų. Todėl vaikų asmeninė gerovė yra itin svarbi: kai vaikai yra laimingi ir gerai jaučiasi mokykloje, jiems pavyksta geriau išnaudoti visas savo galimybes, užmegzti darnius santykius su aplinkiniais, siekti savo tikslų.

„Mokytis sveikos gyvensenos yra būtina, norint gerinti savo savijautą, bei emocinę būklę. Todėl svarbu jau nuo mažumės vaikams rodyti tinkamą pavyzdį, kaip pasiekti, kad jaustumėmės emociškai ir fiziškai gerai. Ugdymo procese nuolat akcentuojame, jog tai kelių svarbių dedamųjų visuma: kalbame ne tik apie fizinį aktyvumą, bet ir sveiką mitybą, emocinę gerovę, atsakingumą. Stengiamės kuo daugiau laiko praleisti lauke, primindami vaikams gryno oro naudą. Dažnai kalbame apie gamtos tausojimą“, – pasakoja pradinio ugdymo mokytoja Rūta Andreikėnaitė.

Emocinė ir socialinė gerovė – pagrindas stiprios asmenybės augimui

Nors socialiniai įgūdžiai nuolat formuojami ugdymo įstaigose, daugumą iš jų vaikas jau atsineša iš savo patirties šeimoje. Vaikai mokosi iš aplinkoje esančių pavyzdžių, dažniausiai kopijuodami matomą elgesį. Tėvai, kiti šeimos nariai, giminaičiai ar draugai tam turi itin daug įtakos. Šiuolaikinius vaikus taip pat formuoja ir kompiuteriniai žaidimai, filmai, televizija. Savo ruožtu, tėvai, kontroliuodami savo emocijas, natūraliai moko vaikus elgtis socialiai. Taip pat, stebėdami jo gyvenimą virtualiame pasaulyje, domėdamiesi jo pomėgiais ir veikla, gali užkirsti kelią didelių bendravimo problemų pasireiškimui.

„Mokykloje vaikai mokosi pažinti jausmus, o vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų – „kaip tu jautiesi?“. Pradinukui dar sunku kalbėti apie savo jausmus, juos tinkamai įvardyti. Todėl mokykloje nuolat plečiamas žodynas, mokiniai susipažįsta su įvairiausiomis emocijomis, mokosi jas atpažinti. Taip pat, svarbu kalbėti ir apie problemų sprendimą: jei vaikas jų nesprendžia pats, o nuolat prašo suaugusiųjų įsikišimo, ilgalaikėje perspektyvoje vaikas taps vis labiau savimi nepasitikinčiu, negebančiu priimti sprendimo. Todėl mokome vaikus nusiraminti, apgalvoti kilusią situaciją ir kaip dėl to jaučiasi pats bei aplinkiniai. Tada, sugalvojus sprendimą, kuris nežeidžia aplinkinių, jį įgyvendinti. Tai sudėtingas procesas, tačiau skatindami vaiką savarankiškai spręsti problemas mes stipriname jo asmenybę, todėl rekomenduojame ir tėvams mokyti vaikus to paties namuose kylančiose situacijose“, – pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja R. Jurgelevičienė.

Netinkamai išreiškiamas pyktis dažnai sukelia konfliktus, todėl svarbu mokytis suprasti, jog pyktis – natūralus jausmas, tik reikia mokėti jį reikšti tinkamais būdais. „Kilusį impulsyvų pyktį pirmiausia mokome vaikus nukreipti nuo impulsyvaus sprendimo ar atsako. Galima pasiūlyti vaikui tiesiog ramesnes veiklas: piešimą, meditaciją arba atvirkščiai – susijusias su sportu ir fizine „iškrova“. Skirtingų pratimų metu vaikai mokosi atsipalaidavimo, susikaupimo, kvėpavimo pratimų. Jie noriai įsijungia į šią veiklą“, – pasakoja „Erasmus+“ projekte „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ dalyvaujanti R. Andreikėnaitė.

Fizinis aktyvumas – viena iš būtinų sąlygų

Mokykloje vaikai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį. Čia jie turėtų jaustis kaip namuose, todėl svarbi ne tik emocinė, bet ir fizinė savijauta. „Didelę laiko dalį vaikai sėdi, dirba protinį darbą ir judėjimas yra būtinas, norint pailsinti protą bei prasimankštinti. Pradinių klasių vaikai dar auga, formuojasi jų stuburas bei laikysena. Sveika gyvensena svarbi augant jaunam organizmui.

„Su mokiniais nuolat kalbame, kad judėjimas neturi būti sunkus ar nuobodus, jis gali būti ir linksmas bei atpalaiduojantis. Pasitelkiant žaidimą, vaikai ne tik būna fiziškai aktyvūs, taip jie mokosi pažinti savo kūną, raumenyną“, – pastebi R. Andreikėnaitė.

„Iš stažuotės Airijoje parsivežiau labai puikių pavyzdžių, skatinančių ne tik fizinį aktyvumą, bet ir vaikų kūrybiškumo ir bendradarbiavimo gebėjimus, kuriuos taikome mokykloje: praktikuojant jogą, vaikams rodau įvairių pozų nuotraukas, kai kurios pozos gana sudėtingos arba joms atlikti reikalinga pora, tačiau vaikai puikiai su tuo susitvarko. Dažnai įvairius pratimus vaikams perteikiame per vizualizaciją bei asociacijas: pasakojame, kad dabar jie turi atsistoti kaip skorpionai, arba įsivaizduoti, kad yra koalos ir leidžiasi nuo šakos pasiimti maistą, o iš tiesų vaikai tiesiog stovėdami rankomis bando pasiekti pėdas. Net ir vaikai savo galvelėje turi daugybę skirtingų minčių, tai įrodo jų dažnas šokinėjimas nuo minties prie minties, joga padeda atsikratyti įtampos ir nuraminti tą šokinėjantį padarėlį smegenyse, kuris vis galvoja, kokių darbų dar neatliko arba, ką dabar turėtų padaryti“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Gintarė Liorančaitė.

Tarptautinė patirtis – tie patys iššūkiai

„Erasmus+“ sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinančioje programoje dalyvauja ir patirtimi dalijasi pedagogai bei administracijos darbuotojai iš penkių šalių: Airija, Turkija, Portugalija, Ispanija ir Lietuva. Projekto tikslas – plėtoti iniciatyvas, diegti ugdymo įrankius bei veiklas, skatinančias darbuotojų ir mokinių gerovę mokyklose pagal sąmoningumo suvokimo, jogos, kovos su patyčiomis, meditacijos, draugystės ir atsparumo stiprinimo kryptis. Stažuotėse per du metus dalyvauja 15 Šiaurės licėjaus pedagogų.

„Šiaurės licėjaus“ inf.

Skaityti toliau

Verslas

Kaune gimsta pasaulį pakeisiančios atsinaujinančios energetikos idėjos

Paskelbta

Didžiausios ateities viltys yra nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, ne išimtis ir Lietuva – ši sritis yra tapusi viena sparčiausiai augančių ir vystomų mūsų šalyje. Kaune taip pat gausu galimybių kurti inovatyvias gamtą tausojančias technologijas, nes būtent čia ugdomi jaunieji talentai, nuolat išrandami stebinantys sprendimai, vykdomi moksliniai tyrimai, veikia gausus būrys įmonių bei startuolių. Kauno pašonėje netrukus bus įgyvendintas ir vienas įspūdingiausių sektoriaus projektų – plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos teigimu, visas pasaulis, nors ir mažais žingsneliais, tačiau juda atsinaujinančios energetikos link. „Vos prieš gerą dešimtmetį „Tesla“ elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ar vandeniliu varomos transporto priemonės atrodė kaip tolima ateitis. O saulės energiją į elektrą konvertuojančios čerpės ar langų stiklai atrodė kaip scenarijus  iš fantastinio filmo. Šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmė ir potencialas pripažįstami vienbalsiai, todėl nesuklysiu sakydamas, kad šios srities specialistų poreikis yra milžiniškas, o karjeros perspektyvos išties daug žadančios,“ – sako KTU NIVC vadovas Mindaugas Bulota. Pasak jo, KTU skiria itin didelį dėmesį partnerystei su verslu, siekiant užtikrinti reikalingų specialistų ruošimą ir ieškant mokslu grįstų sprendimų šios industrijos vystymui.

Ambicingas ir analogų regione neturintis projektas

Pajėgas suvienijus verslui ir mokslui gimė vienas įspūdingiausių projektų Kauno regione – eksperimentinė saulės elektrinė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine, kurį bendrovė „Ignitis gamyba“ įgyvendina kartu su KTU NIVC. Ši plūduriuojanti saulės jėgainė bus pirmoji tokia elektrinė mūsų regiono šalyse ir išsiskirs unikaliais techniniais sprendimais. Pagal pirminę projekto viziją, jėgainės konstrukcija prisitaikys prie kintančio baseino vandens lygio, bus atspari bangavimui bei ledui – iki šiol niekas nėra įgyvendinęs tokio projekto ant užšąlančio vandens telkinio su kintančiu vandens lygiu. KTU ir „Ignitis gamybos“ parengto projekto paraiška buvo sėkmingai įvertinta Lietuvos verslo paramos agentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat gavo papildomą finansavimą projekto įgyvendinimui. Pirminį projekto etapą planuojama įgyvendinti iki 2022 metų.

Šiuo eksperimentu siekiama ne tik įvertinti plėtros galimybes panaudojant Kruonio HAE aukštutinį baseiną, bet ir išbandyti, kaip seksis šį sprendimą integruoti į dabartines elektrinės veiklas. Numatoma, kad jėgainė sudarys galimybes panaudoti saulės šviesos ir vandens sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas.

„Džiaugiamės partneryste su KTU, nes universitetas šiame projekte atlieka svarbų vaidmenį modeliuojant integruotos saulės ir vandens energijos pagrindais veikiančią išmanią hibridinę elektrinę, kuri ne tik gamina švarią elektros energiją, bet ir, esant poreikiui, turi kur ją kaupti, pumpuojant vandenį į Kruonio HAE viršutinį baseiną,“ – sako „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Kaip nurodo bendrovė, artimiausiu metu planuojama užbaigti pirkimą dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų, o pasirašius sutartį su konkurso nugalėtoju bus galima atskleisti ir daugiau šio projekto įgyvendinimo detalių.

Beje, „Ignitis gamybos“ valdomas hidroelektrines Kaune ir Kruonyje sieja ne tik tai, kad jos abi elektros gamybai naudoja atsinaujinantį energijos išteklį – vandenį. Šių elektrinių operatoriai yra apmokyti dirbti tiek viename, tiek kitame objekte, kuriuos skiria apie keturiasdešimt kilometrų. Šie specialistai – kurių gretose esama ir kauniečių – atlieka kritiškai svarbią funkciją, valdydami šaliai strateginę reikšmę turinčias elektrines, kurios ne tik optimaliai gamina elektros energiją, bet ir užtikrina energetikos sistemos stabilumą.

Ateities standartai diegiami universitete

KTU ne tik ruošia specialistus, galinčius dirbti atsinaujinančios energetikos srityje, bet ir pats rodo pavyzdį, pereidamas prie atsinaujinančios energijos išteklių. Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkų kuriamos inovacijos šiemet sulaukė tarptautinio pripažinimo: ant universiteto pastatų stogų įrengta atsinaujinančių energijos šaltinių sistema pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.

„Šis projektas yra unikalus tuo, kad sukūrėme sprendimą, apjungiantį kelis energijos šaltinius. Išnaudojome universiteto pastatų charakteristikas taip, kad maksimaliai panaudotume saulės energiją ir sudarytume galimybę kaupti šiluminę energiją, kurią vėliau panaudotume pastatų šildymui”, – teigia KTU EEF Energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.

Pasak profesoriaus, visi žino, kad energetika keičiasi ir apsirūpinimas energija netrukus bus kitoks. O KTU, kaip universitetas, turi būti pavyzdys bei ateities technologijų lyderis, sudarantis galimybę mokytis realiomis sąlygomis. „Per praktiką rodome studentams, kaip siekti pokyčių, kurti ir įgyvendinti inovacijas. Juk universitetas pirmiausia turi švietėjišką misiją. Įrodydami, kad tokie projektai yra realūs ir ateityje taip galima apsirūpinti energija, padedame visuomenei greičiau apsispręsti ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo”, – sako prof. S. Gudžius.

Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus: 2021 m. universiteto miestelyje saulės elektrinių parką papildys keturiuose pastatuose sumontuotos saulės energijos jėgainės, o 2022 m. planuojama papildomai įrengti dar tris. Skaičiuojama, kad toks kompleksinis sprendimas universitetui per metus leis sutaupyti daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Moksliniai tyrimai atsinaujinančioje energetikos srityje vykdomi ir kituose KTU padaliniuose. Pavyzdžiui, vertindami saulės energijos potencialą, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai jau keletą metų atlieka savitvarkių molekulių naudojimo saulės elementuose tyrimus. Kartu su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ (HZB) mokslinių tyrimų instituto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjais perovskito ir silicio pagrindu sukurtas tandeminis saulės elementą, kuris elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Tai naujasis efektyvumo rekordas, mat rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia 20 proc. Rekordą užfiksavo Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas „CalLab“. KTU laboratorijose susintetinta medžiaga yra ne tik efektyvesnė, bet ir gerokai pigesnė už šiuo metu fotovoltiniuose elementuose naudojamas alternatyvas. Patentuoto išradimo gamybos licenciją jau yra įsigijusi Japonijos kompanija, vedamos derybos su dar keliomis užsienio įmonėmis.

Kauniečių sukurtas produktas naudojamas visame pasaulyje

Apie tai, kad Kaune parengti specialistai yra kertinis inovatyvaus verslo plėtros akmuo, kalba ir sėkmingai veikiančio startuolio „PVcase“ įkūrėjas bei vadovas Deividas Trainavičius. Šiuo metu įmonėje dirba trys dešimtys žmonių, kurių dauguma – kauniečiai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį saulės energijos industrijoje esantis Deividas ilgą laiką valdė konsultacinę įmonę, dirbančią su saulės elektrinių projektuotojais ir statytojais. „Per visus tuos metus dirbome prie projektų, kurių vertė – per 10 milijardų eurų. Stebėdami ir analizuodami procesus pamatėme, kad rinkai tobulėjant ir saulės elektrinėms sparčiai plečiantis, pasaulyje tampa vis sunkiau rasti palankių vietų, tinkamų jų statybai. Dauguma lygių, patogių plotų jau išnaudoti, o naujosios ant žemės statomos saulės elektrinės keliamos į vis sudėtingesnes sąlygas – ant nelygaus reljefo, kalnuose, ryžių laukuose ir pan. Taigi, projektuojant jas tokiomis sąlygomis, paprasčiausi rinkoje buvę įrankiai nebepatenkinto poreikių. Tuomet ir kilo idėja sukurti įrankį, su kuriuo galėtume projektuoti ir optimizuoti saulės parkus 3D aplinkoje, gaudami itin tikslius skaičiavimus,“ – apie pačią „PVcase“ atsiradimo koncepciją pasakoja D. Trainavičius.

Pasak jo, kauniečių sukurtam produktui analogo rinkoje nebuvo, tad pasirėmę savo dešimtmečių patirtimi ir naujausiomis technologijomis, iš pradžių susikūrė patogų įrankį sau, o tuomet, pamatę, kad rinkoje yra didžiulis tokios programinės įrangos poreikis, priėmė sprendimą atskirti kompanijas ir įsteigti savarankišką „PVcase“ – bei pasiūlyti jį vartotojams.

Kad toks sprendimas buvo itin sėkmingas, liudija skaičiai: per pusantrų metų nuo veiklos pradžios kompanija jau turi per šimtą klientų visame pasaulyje.

„Pirmi metai mums buvo itin sėkmingi: pardavimai siekia kiek daugiau nei milijoną eurų, o šiemet akceleruojame ir pardavimus ketiname didinti kelis kartus. Augs ir komanda – planuojame per šiuos metus išaugti iki 50 žmonių. Dėl šios priežasties vasarą keliamės į naują biurą „Magnum“ verslo centre,“ – pasakoja įmonės vadovas.

Kompanijos atsiskyrimo metu buvo pritrauktas ir tam reikalingas finansavimas: pusė milijonų eurų iš fondų „Practica capital“ ir „Contrarian ventures“, kurį valdo Lietuvos energijos žaliosios energetikos fondas. „Kodėl fondai mumis patikėjo ir be didelių įkalbinėjimų ryžosi investuoti? Turbūt įvertinę esmines stiprybes: matydami, kad nekuriame startuolio „pasibandymui“, o jau turime veikiantį, išbandytą produktą. Garantijų teikia ir mūsų didžiulė patirtis saulės energetikoje bei gili produkto ekspertinė vertė,“ – sako D. Trainavičius, pridurdamas, kad investicijos buvo panaudotos akceleravimui – spartesniam ir didesnės patirties žmonių samdymui, plėtrai ir tolimesniam produkto vystymui.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Finansai

„Sodros“ išmokos rugpjūtį: beveik dvigubai daugiau mokėjimų

Paskelbta

„Sodra“ ketvirtadienį pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas. Jos pasieks pensininkus, neįgaliuosius ir šalpos išmokų gavėjus kartu su periodiniais mokėjimais, todėl pervedimų skaičius šį mėnesį bus beveik dvigubai didesnis.

„Siekiant sklandaus išmokų mokėjimo ir reguliuojant operacijų srautus, mokėjimų į sąskaitas grafikas buvo paskirstytas į daugiau mokėjimo dienų.

Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis. Didžioji dalis pensijų gavėjų išmokų į sąskaitas sulauks anksčiau nei įprastai, dalis įprastą mokėjimo dieną. Maža dalis gavėjų išmokas gaus viena diena vėliau negu įprastai” – sako „Sodros“ Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė.

Jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinių 200 eurų išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena. Tikslų mokėjimo grafiką rasite „Sodros” internetiniame puslapyje www.sodra.lt.

Jei pensija pristatoma į namus, vienkartinė išmoka taip pat bus pristatyta į namus. Išmokų pristatymas į namus ir atsiėmimas pašte vyks įprastu grafiku – nuo rugpjūčio 10 iki 26 dienos.

Vienkartines išmokas gaus visi gaunantieji socialinio draudimo senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją ar senatvės pensiją neįgaliajam. Išmokos taip pat priklauso netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Gavėjų sąrašuose atsidūrė ir asmenys, gaunantys našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas.

Vienkartinė 200 eurų išmoka taip pat pasieks ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjus. Pinigų sulauks ir tie asmenys, kurie gauna įvairių rūšių šalpos pensijas ir šalpos kompensacijas bei socialines pensijas. Žmonėms, gaunantiems kelias pensijas, skiriama viena vienkartinė 200 eurų išmoka.

Pinigų sulauks beveik milijonas gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta apie 180 mln. eurų.

Dalis pensininkų sulauks kompensacijų

Rugpjūčio mėnesį taip pat bus pradėtos mokėti kompensacijos už per krizę sumažintas socialinio draudimo, valstybines pensijas, kompensacijas bei rentas, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos. Gyventojai gaus 10 proc. netektos išmokos dalies dydžio vienkartines kompensuojamąsias sumas.

Kompensuojamosios sumos dydis priklausys nuo per krizę netektos išmokos dalies dydžio. Pavyzdžiui, gaunantiems našlių pensiją bus išmokėta apie 2,4 euro dydžio vienkartinė kompensuojamoji suma. Tokio dydžio sumą gaus gyventojai, kurie našlių pensiją gavo visus 2010 ir 2011 metus.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos dydis sieks 27,8 euro. Tokio dydžio sumą gaus tie asmenys, kurie nukentėjusio asmens pensiją gavo visus 2010, 2011, 2010 ir 2013 metus.

Asmenims, gaunantiems pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į banko sąskaitas, rugpjūtį bus pervestos vienkartinės kompensuojamosios sumos.

Tie žmonės, kurie gauna pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į namus arba jas atsiima pašte, vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus kartu su periodiniais mokėjimais rugsėjo mėnesį.

Toks sprendimas pasirinktas siekiant supaprastinti kompensuojamųjų sumų pristatymą ir nesukelti papildomų rūpesčių gyventojams.

Kadangi pensijų mokėjimai yra formuojami mėnesio pradžioje, o kompensuojamųjų sumų apskaičiavimas baigtas keliomis dienomis vėliau, pristatant kompensuojamąsias sumas į namus rugpjūtį reikėtų papildomo apsilankymo. Todėl dėl gyventojų patogumo kompensuojamosios sumos bus pristatytos į namus kartu su rugsėjo mėnesio išmokomis.

Dalinai kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų pensijos, taip pat socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos.

Dalį per krizę netektų lėšų atgaus ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas buvusiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijas, sportininkų rentas gavę asmenys.

Iš viso vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus per 200 tūkstančių gyventojų, šiam tikslui numatyta skirti 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Ligos išmokoms – 129 mln. eurų daugiau, nei planuota

Šiuo metu yra apie 600 žmonių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos. Tai asmenys, sergantys koronavirusine infekcija, privalantys izoliuotis arba slaugantys senjorus namuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį išduota 1 mln. 492 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Ligos išmokoms „Sodra” jau skyrė 325 mln. eurų – tai yra 129 mln. eurų daugiau, nei planuota.

Iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduota per 342 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl epideminės situacijos. Iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekė 32,7 euro.

Ligos išmokos gavėjų sąskaitas pasiekia per 17 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas, per 17 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui.

Nedarbo išmokų – 70 proc. daugiau nei prieš metus

Liepą „Sodra” išmokėjo beveik 27 mln. eurų nedarbo draudimo išmokų. Ši suma 70 proc. didesnė nei prieš metus, kai bedarbiams buvo išmokėta 15,5 mln. eurų.

Bedarbių skaičius taip pat didėjo ir liepos mėnesį siekė 88 tūkstančius. Palyginti, birželį Lietuvoje buvo 82 tūkstančiai registruotų bedarbių, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 58 tūkstančiai.

Visgi, pagal iki šiol gautus draudėjų pranešimus, liepą į darbą buvo priimta apie 19 tūkstančių žmonių daugiau  negu atleista. Šis skaičius bus patikslintas mėnesio viduryje, kadangi dalį pranešimų apie priėmimus ir atleidimus „Sodra” gauna pavėluotai.

Bedarbio statusas įgyjamas, kai asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje.Nedarbo išmokas tiems gavėjams, kuriems jos buvo paskirtos ankstesniais mėnesiais, ir tiems, kurie pirmą kartą Užimtumo tarnyboje registravosi liepos mėnesį, „Sodra” mokės vienu metu – nuo rugpjūčio 20 d.

Kitų išmokų mokėjimo terminai šį mėnesį nesikeis

Šalpos išmokas per kredito įstaigas planuojama mokėti rugpjūčio 12 d. Atsiėmimas Lietuvos pašto skyriuose numatomas rugpjūčio 10-26 dieną. Tomis pačiomis dienomis šalpos išmokos bus pristatomos į namus.

Auginantys mažylius iki dvejų metų sulauks išmokų rugpjūčio 14 d., o negaunantys viso ar dalies priteisto išlaikymo – nuo rugpjūčio 25 dienos.

Motinystės išmokos papildys gavėjų sąskaitas per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo, o tėvystės – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmokos pervedamos į gavėjų sąskaitas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pridedame išmokų mokėjimo grafikus.

 

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos SODROS informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Ištyrė lietuvių nuotaikas po karantino: nori komfortiškai pailsėti, tikisi ir pakeliauti

Paskelbta

Visuotinė pandemija, jos nulemtas karantinas bei kiti suvaržymai pakoregavo lietuvių atostogų planus, bet ne lūkesčius. Dauguma laisvu nuo darbo metu viliasi komfortiškai pailsėti, didelė dalis apklaustųjų norėtų ir kuo daugiau pamatyti ar patirti.

Tokį šalies gyventojų požiūrį į atostogas parodė vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS užsakymu atliktas reprezentatyvus „Spinter tyrimai“ tyrimas. Daugiau nei 1 tūkst. respondentų buvo apklausta iš karto po to, kai atšauktas Lietuvoje galiojęs karantinas – birželio 16–26 dienomis. Domėtasi, kokie atostogų aspektai jiems – svarbiausi.

Atsakymą, kad šiemet atostogų metu norėtų komfortiškai pailsėti, dažniau pasirinko vyrai, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Pasirodo, atostogas šiam tikslui įgyvendinti šiemet pasiims net 6 iš 10 apklaustųjų.

Kuo daugiau pamatyti ir patirti šią vasarą dažniau viliasi moterys, vidutinio amžiaus (36–45 m.) respondentai. Trečioje vietoje pagal prioritetą rikiuojasi lūkestis atostogų metu praleisti daugiau laiko su artimaisiais. Šis atsakymas taip pat populiaresnis tarp moterų, kartu – ir tarp mažiausias mėnesio pajamas gaunančių respondentų.

„Nors įprastai pavasarį dažnas pradeda planuoti savo ilgąsias metų atostogas, šiemet dėl visą pasaulį sukrėtusio COVID-19 viruso daugelio mūsų kasdienybė pasikeitė, teko prisitaikyti prie naujos rutinos. Natūralu, kad visa tai sukėlė daugiau streso, nežinios, tad situacijai kiek pagerėjus dažnas nori tiesiog atsipūsti ir komfortiškai pailsėti“, – sako DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.

Jis pastebi, kad dauguma keltais plaukiančių keleivių į keliones leidžiasi su automobiliais. Tiesa, jei Karlshamno kryptimi (Švedija) pastaruosius dvejus metus su automobiliais dažniau buvo keliaujama liepą, tai link Kylio (Vokietija) – rugpjūtį.

„Lietuvos gyventojai vis labiau atranda keliones automobiliais, tai išlieka vienu populiariausių kelionių būdų ir šeimoms. Iš tiesų, taip keliauti labai patogu, nes galima apjungti TOP 3 populiariausius lietuvių atostogų tikslus – komfortiškai pailsėti, kuo daugiau pamatyti ir patirti, o kartu – praleisti daugiau laiko su artimaisiais.

Žinoma, maršrutą reikia planuoti atsakingai, nepersistengti – įvertinti savo ir artimųjų galimybes. Didelė klaida yra nusimatyti itin ilgus ir dažnus pervažiavimus iš vienos vietos į kitą – skubant nepavyks nei pailsėti, nei pasimėgauti besikeičiančiais vaizdais ar naujais potyriais. Kitaip tariant, kartais mažiau yra daugiau ir kokybiškiau. Kelionės automobiliu yra mėgstamos dėl to, kad leidžia keliauti sau priimtinu tempu, visuomet po ranka turėti reikalingus daiktus, nesitaikant prie bagažo apribojimų, o neretai – ir sutaupyti“, – aiškina V. Klumbys.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį daugiau nei pusė apklaustųjų pagrindiniu asmeninių kelionių tikslu nurodė draugų ir giminių lankymą. Laisvalaikis, poilsis ir atostogos pirmuosius metų mėnesius tapo tik antruoju prioritetu – šias priežastis nurodė 42 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi tokie kelionių tikslai kaip sveikatinimasis ir SPA procedūros, apsipirkimas.

„Nors vasarą, palyginti su metų pradžia, dažniau keliaujame norėdami būtent atsipalaiduoti, turime prisiminti, kad ypač šiemet ilsintis nedera pamiršti pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu – tai padės džiaugtis atostogomis ir jų metu, ir joms pasibaigus“, – primena DFDS atstovas.

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Skaitomiausi