Connect with us

Naujienos

Kaip ugdyti vaikų sveikatingumą ir gerą emocinę savijautą?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Dauguma mūsų skubame ir lekiame per gyvenimą. Pasitaiko pervargimo, perdegimo momentų, prastėja savijauta ar puola įvairios ligos. Matydami pavargusius tėvus ar mokytojus, vaikai suvokia tai, kaip normalią savijautą. Nors sveikatingumas ir asmens gerovė nėra dėstoma kaip atskira disciplina mokyklose, vis daugiau tarptautinių tyrimų bei projektų tai įtraukia į prioritetus, formuojant kokybišką pilnavertės šiuolaikinės asmenybės ugdymą(si).

Kaip padėti vaikams ugdyti(s) šias kompetencijas, pataria tarptautiniame projekte „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ dalyvaujančios pradinio ugdymo pedagogės.

„Augindami vaikus, mes norime, kad jie būtų pajėgūs įveikti iššūkius, sveiki ir energingi, empatiški, įsitraukę gyvenimo dalyviai, gebėtų suprasti, priimti kitus ir augtų pilnaverčiais piliečiais, norinčiais ir galinčiais užimti savo vietą gyvenime“, – pastebi „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė.

Gera savijauta – neatsiejama nuo akademinių rezultatų

Airių inicijuotos tarptautinės programos „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ koordinatorius Mikey Prout pabrėžia, jog per pastaruosius keletą metų vis daugėja vaikų mokyklose su įvairiomis nerimo problemomis. Šios problemos turi neigiamos įtakos vaikų gebėjimui išnaudoti savo potencialą, mažina norą bei motyvaciją mokytis bei kelia elgesio problemų. Todėl vaikų asmeninė gerovė yra itin svarbi: kai vaikai yra laimingi ir gerai jaučiasi mokykloje, jiems pavyksta geriau išnaudoti visas savo galimybes, užmegzti darnius santykius su aplinkiniais, siekti savo tikslų.

„Mokytis sveikos gyvensenos yra būtina, norint gerinti savo savijautą, bei emocinę būklę. Todėl svarbu jau nuo mažumės vaikams rodyti tinkamą pavyzdį, kaip pasiekti, kad jaustumėmės emociškai ir fiziškai gerai. Ugdymo procese nuolat akcentuojame, jog tai kelių svarbių dedamųjų visuma: kalbame ne tik apie fizinį aktyvumą, bet ir sveiką mitybą, emocinę gerovę, atsakingumą. Stengiamės kuo daugiau laiko praleisti lauke, primindami vaikams gryno oro naudą. Dažnai kalbame apie gamtos tausojimą“, – pasakoja pradinio ugdymo mokytoja Rūta Andreikėnaitė.

Emocinė ir socialinė gerovė – pagrindas stiprios asmenybės augimui

Nors socialiniai įgūdžiai nuolat formuojami ugdymo įstaigose, daugumą iš jų vaikas jau atsineša iš savo patirties šeimoje. Vaikai mokosi iš aplinkoje esančių pavyzdžių, dažniausiai kopijuodami matomą elgesį. Tėvai, kiti šeimos nariai, giminaičiai ar draugai tam turi itin daug įtakos. Šiuolaikinius vaikus taip pat formuoja ir kompiuteriniai žaidimai, filmai, televizija. Savo ruožtu, tėvai, kontroliuodami savo emocijas, natūraliai moko vaikus elgtis socialiai. Taip pat, stebėdami jo gyvenimą virtualiame pasaulyje, domėdamiesi jo pomėgiais ir veikla, gali užkirsti kelią didelių bendravimo problemų pasireiškimui.

„Mokykloje vaikai mokosi pažinti jausmus, o vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų – „kaip tu jautiesi?“. Pradinukui dar sunku kalbėti apie savo jausmus, juos tinkamai įvardyti. Todėl mokykloje nuolat plečiamas žodynas, mokiniai susipažįsta su įvairiausiomis emocijomis, mokosi jas atpažinti. Taip pat, svarbu kalbėti ir apie problemų sprendimą: jei vaikas jų nesprendžia pats, o nuolat prašo suaugusiųjų įsikišimo, ilgalaikėje perspektyvoje vaikas taps vis labiau savimi nepasitikinčiu, negebančiu priimti sprendimo. Todėl mokome vaikus nusiraminti, apgalvoti kilusią situaciją ir kaip dėl to jaučiasi pats bei aplinkiniai. Tada, sugalvojus sprendimą, kuris nežeidžia aplinkinių, jį įgyvendinti. Tai sudėtingas procesas, tačiau skatindami vaiką savarankiškai spręsti problemas mes stipriname jo asmenybę, todėl rekomenduojame ir tėvams mokyti vaikus to paties namuose kylančiose situacijose“, – pataria „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja R. Jurgelevičienė.

Netinkamai išreiškiamas pyktis dažnai sukelia konfliktus, todėl svarbu mokytis suprasti, jog pyktis – natūralus jausmas, tik reikia mokėti jį reikšti tinkamais būdais. „Kilusį impulsyvų pyktį pirmiausia mokome vaikus nukreipti nuo impulsyvaus sprendimo ar atsako. Galima pasiūlyti vaikui tiesiog ramesnes veiklas: piešimą, meditaciją arba atvirkščiai – susijusias su sportu ir fizine „iškrova“. Skirtingų pratimų metu vaikai mokosi atsipalaidavimo, susikaupimo, kvėpavimo pratimų. Jie noriai įsijungia į šią veiklą“, – pasakoja „Erasmus+“ projekte „Sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinanti sistema“ dalyvaujanti R. Andreikėnaitė.

Fizinis aktyvumas – viena iš būtinų sąlygų

Mokykloje vaikai praleidžia didelę savo gyvenimo dalį. Čia jie turėtų jaustis kaip namuose, todėl svarbi ne tik emocinė, bet ir fizinė savijauta. „Didelę laiko dalį vaikai sėdi, dirba protinį darbą ir judėjimas yra būtinas, norint pailsinti protą bei prasimankštinti. Pradinių klasių vaikai dar auga, formuojasi jų stuburas bei laikysena. Sveika gyvensena svarbi augant jaunam organizmui.

„Su mokiniais nuolat kalbame, kad judėjimas neturi būti sunkus ar nuobodus, jis gali būti ir linksmas bei atpalaiduojantis. Pasitelkiant žaidimą, vaikai ne tik būna fiziškai aktyvūs, taip jie mokosi pažinti savo kūną, raumenyną“, – pastebi R. Andreikėnaitė.

„Iš stažuotės Airijoje parsivežiau labai puikių pavyzdžių, skatinančių ne tik fizinį aktyvumą, bet ir vaikų kūrybiškumo ir bendradarbiavimo gebėjimus, kuriuos taikome mokykloje: praktikuojant jogą, vaikams rodau įvairių pozų nuotraukas, kai kurios pozos gana sudėtingos arba joms atlikti reikalinga pora, tačiau vaikai puikiai su tuo susitvarko. Dažnai įvairius pratimus vaikams perteikiame per vizualizaciją bei asociacijas: pasakojame, kad dabar jie turi atsistoti kaip skorpionai, arba įsivaizduoti, kad yra koalos ir leidžiasi nuo šakos pasiimti maistą, o iš tiesų vaikai tiesiog stovėdami rankomis bando pasiekti pėdas. Net ir vaikai savo galvelėje turi daugybę skirtingų minčių, tai įrodo jų dažnas šokinėjimas nuo minties prie minties, joga padeda atsikratyti įtampos ir nuraminti tą šokinėjantį padarėlį smegenyse, kuris vis galvoja, kokių darbų dar neatliko arba, ką dabar turėtų padaryti“, – pasakoja „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Gintarė Liorančaitė.

Tarptautinė patirtis – tie patys iššūkiai

„Erasmus+“ sveikatingumą ir gerovę mokyklos aplinkoje tobulinančioje programoje dalyvauja ir patirtimi dalijasi pedagogai bei administracijos darbuotojai iš penkių šalių: Airija, Turkija, Portugalija, Ispanija ir Lietuva. Projekto tikslas – plėtoti iniciatyvas, diegti ugdymo įrankius bei veiklas, skatinančias darbuotojų ir mokinių gerovę mokyklose pagal sąmoningumo suvokimo, jogos, kovos su patyčiomis, meditacijos, draugystės ir atsparumo stiprinimo kryptis. Stažuotėse per du metus dalyvauja 15 Šiaurės licėjaus pedagogų.

„Šiaurės licėjaus“ inf.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, įrašą rasite ČIA.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, esant tinkamoms sąlygoms ir sniego dangai. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą.

Esant ištisinei nustatytus reikalavimus atitinkančiai sniego dangai, konkretų apskaitos laiką pasirenka pats vykdytojas. Ji atliekama kasmet pagal tą patį nuolatinį maršrutą per vieną dieną. Nepavykus užbaigti per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.

Dar viena medžiotojų pareiga – visus metus rinkti ir teikti duomenis apie didžiuosius plėšrūnus (vilkus, lūšis ir ruduosius lokius). Šie duomenys, ypač apie vilkų ar jų veiklos stebėjimą, labai svarbūs vilkų populiacijos būklei vertinti.

Sukauptą informaciją apie stambiuosius plėšrūnus medžiotojai turi pateikti ir įregistruoti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklalapio skiltyje „Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą Lietuvoje registravimo anketa“. Aplinkosaugininkai kviečia ir visus gamta besidominčius žmones prisidėti renkant tokią informaciją ir ją teikti elektronine forma. Kaip tai padaryti, supažindina šalia registravimo anketos pateikta mokomoji medžiaga.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje. Joje ministrai, pagrindinį dėmesį skirdami COVID-19 pandemijos įtakai kultūros ir žiniasklaidos sektoriui, siekė nubrėžti gaires ilgalaikiam jo atsigavimui.   

ES kultūros ministrai diskutavo dėl Europos atsigavimo priemonių tvarumo ir tikslingo nukreipimo į kultūros sektorių, ES finansinių mechanizmų prieinamumo kultūros sektoriui, specialaus informacinio portalo sukūrimo, teisinio reguliavimo gerinimo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nacionaliniu lygmeniu prieinamumo kultūros sektoriui.

Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija akcentuoja kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus svarbą Europos užimtumui ir ekonomikai bei visam Europos atsigavimui.

M. Kvietkauskas savo pasisakyme pirmiausia padėkojo už jungtines pastangas siekiant padidinti finansavimą programai „Kūrybiška Europa 2021–2027 m.“ (siūloma programos finansavimą padidinti 600 mln. eurų), taip pat pabrėžė sektoriaus informuotumo apie finansavimo galimybes gerinimą sukuriant informacinį portalą su aiškiai pateikta informacija. Ministro teigimu, toks informacinis portalas turi būti lengvai pasiekiamas vartotojams, tinkamai administruojamas ir sukurti realią vertę kultūros sektoriui. M. Kvietkauskas pasiūlė ES lygiu numatyti saugiklius, kad kultūros sektorius būtų integruotas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, akcentavo poreikį toliau skirti dėmesį medijų ir informacinio raštingumo ugdymui, išreiškė palaikymą Italijos siūlymui įkurti Europos skaitymo aljansą ir pabrėžė poreikį skirti deramą dėmesį Europos mažosioms kalboms ir kalboms, Europoje neturinčioms savo valstybės.

„Nėra jokių abejonių, kad programos „Kūrybiška Europa“ sinergija su kitais ES finansavimo mechanizmais – „Horizon Europe“, ERASMUS+, „Skaitmeninė Europa“ ir Europos regioninis plėtros fondas – yra didelis žingsnis į priekį užtikrinant kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus finansavimą. Siekiant padidinti sektoriaus atsigavimą palaikome tolesnį ES finansavimo programų stiprinimą, tvarių ir atsparių priemonių taikymą“, – kalbėjo laikinai einantis kultūros ministro pareigas M. Kvietkauskas. 

Šioje taryboje priimtos Vokietijos pasiūlytos išvados dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos bei Vokietijos, kaip pirmininkaujančios šalies, išvados dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje. Jas parėmė 24 ES šalys narės. 

Tarybos išvadose dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos aptariamas COVID-19 sukeltas žiniasklaidos sektoriaus pažeidžiamumas ES. Dokumente išdėstytos priemonės švelninti neigiamą pandemijos poveikį žiniasklaidos sektoriui, užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat skatinama remti medijų ir informacinį raštingumą, spręsti dezinformacijos problemą.

Išvadose dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje siekiama atkreipti ir skirti didesnį dėmesį lyčių lygybės problemai, stiprinti, integruoti lyčių lygybės aspektą į kultūros politiką ir jos finansavimo programas, taip pat daugiau dėmesio skirti duomenų, suskirstytų pagal lytį, kultūros sektoriuje rinkimui ir analizei. 

2021 m. pirmąjį pusmetį pirmininkausianti Portugalija pristatė pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Pirmininkavimo metu ši šalis didžiausią dėmesį ketina skirti kultūros ir kūrybinių sektorių atsigavimui nuo pandemijos ir sektoriaus atsparumo krizėms didinimui, kultūros paveldo finansavimo mechanizmų peržiūrai, žurnalistikos ateities perspektyvoms ir tokioms kylančioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas bei robotizacija.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino konkursinę eilę stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas 2021 m. Vienintelė naujovė – stojant į sporto programas didinama sporto pasiekimų reikšmė.

Kaip ir anksčiau, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas skaičiuojamas pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus, išskyrus menų ir sporto studijas. Mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi priklausomai nuo studijų programos, į kurią pretenduojama. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį.

Stojant į sporto studijų krypčių grupės studijų programas vietoje pagrindinio dalyko imami sporto pasiekimai. 2021 m. stojantiems į sporto studijų programas už sporto pasiekimus bus skiriama 0,4 konkursinio balo, o kitiems trims dalykams – po 0,2 balo. Pernai už sporto pasiekimus ir antrąjį dalyką buvo skiriama po 0,3, o likusiems dviem dalykams – po 0,2 balo.

Stojantiesiems į menus konkursinis balas skaičiuojamas tik iš stojamojo egzamino.

Stojantiesiems į pedagogines studijas privalomas motyvacijos vertinimas.

Kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu arba turintiems vienerių metų darbo stažą, turintiems brandos darbo ne žemesnį negu 9 įvertinimą, atlikusiems ilgalaikę savanorystę, taip pat baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą pridedami papildomi balai.

Ministerija primena, kad 2021 m. pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą studijoms turės būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Išimtis – menų studijos, stojantiems į jas matematikos egzamino laikyti nereikia.

Kaip ir anksčiau, 2021 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.

Daugiau informacijos apie 2021 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas galima rasti čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės. Įsigaliosiantys pakeitimai numato riboti menkių priegaudą priekrantėje. Žvejyba stabdoma nebus – žvejai galės žvejoti kitų rūšių žuvis. 

2020 metams nustatytos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės, atlantinių menkių specializuotoji žvejyba neleidžiama, galima tik jų priegauda žvejojant kitų rūšių žuvis.  Lietuvai yra skirta 113 t rytinių menkių kvota, iš kurios Baltijos jūros priekrantės žvejams kaip priegaudą  leista sugauti  beveik 11 t menkių. 

„Ankstesniais metais, kol dar negaliojo šis draudimas, priekrantėje vien IV ketvirtyje buvo sugaunama 50-85 t menkių. Šiais metais, prasidėjus IV ketvirčiui, stebimas menkių laimikių didėjimas, todėl kyla grėsmė, kad per 1–2 mėnesius bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota. Atsižvelgiant į tai kilo būtinybė riboti menkių priegaudą priekrantėje, nestabdant žvejybos, kad žvejai galėtų žvejoti kitų rūšių žuvis pavyzdžiui, stintas“, – apie Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių pakeitimą sako Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas.

Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės papildomos punktu, kuriame numatoma galimybė stabdyti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose statomais  45 (90)-59 (118) mm akių dydžio tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis, jei šiais,  kaip priegauda, sugauta daugiau nei 10 proc. menkių. 

Ūkio subjektas, kaip priegaudą sugavęs daugiau kaip 10 proc. menkių, turi nedelsdamas informuoti Žuvininkystės tarnybą, kuri sustabdo visų, žvejojančių atitinkamame žvejybos bare, ūkio subjektų žvejybą nurodyto akių dydžio statomaisiais tinklais ir/ar statomosiomis ūdomis 3 kalendorinėms dienoms. Žvejyba gaudyklėmis ir mažesnio akių dydžio statomaisiais tinklais, kuriuose menkių priegauda paprastai jei ir būna, tai žymiai mažesnė, nei 10 proc. neribojama. 

Žuvininkystės skyriaus vedėjas pastebi, kad pastaruoju metu Žuvininkystės tarnybos išleidžiami aštriašnipiai eršketai paaugę Kuršių mariose bei Baltijos jūroje vis dažniau pakliūva į žvejų tinklus. 

„Ši eršketų rūšis, taip pat ir jūrinės nėgės, yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, o už jų gaudymą yra nustatyti žalos gamtai atlyginimo įkainiai – versline žvejyba jūroje užsiimantieji turi žinoti apie gresiančias sankcijas, todėl atsitiktinai sugauti šių rūšių saugomi gyvūnai turi būti nedelsiant paleidžiami. Pakeistose Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse nurodoma, kad draudžiama gaudyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytas žuvis“, – teigia J. Poviliūnas.

Taisyklių pakeitimus galite rasti čia.

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 01

Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios medicinos pagalbos stotis bei suteikti gydymo paslaugas negalintiems išvykti iš namų į karščiavimo klinikas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie rizikos grupės asmenims paslaugas teikiančias mobilias komandas.  

Sukurtos mobilios komandos veikia Anykščių, Druskininkų, Joniškio, Kauno miesto, Kelmės, Panevėžio rajono, Raseinių, Šiaulių rajono, Šilalės savivaldybėse. Vilniaus mieste veikia net 17 komandų, o Kalvarijos savivaldybėje, planuojama, kad mobili komanda pradės dirbi nuo gruodžio 3 d.

Lapkričio 11 d. priimtu operacijų vadovo sprendimu savivaldybių administracijoms pavesta suformuoti mobilias komandas savivaldybės teritorijoje ir pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas koronavirusu sergantiems pacientams teikti namuose.

Mobilios komandos teikia paslaugas koronavirusu sergantiems gyventojams, priklausantiems rizikos grupei, t. y. nėščioms moterims, 65 m. amžiaus ir vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Koronavirusu sergantis ir rizikos grupei priklausantis žmogus, atsiradus naujų simptomų arba pablogėjus sveikatos būklei, nedelsiant turi kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį vidaus ligų gydytoją, vaikų ligų gydytoją. Šis, nustatęs, kad pacientui reikalinga kontaktinė konsultacija, turės nukreipti į mobilią komandą.

Mobiliąją komandą turėtų sudaryti šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba bendruomenės slaugytojas, taip pat kitas pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas, apmokytas saugiai  naudoti asmenines apsaugos priemones.

OV sprendimą rasite čia.

SAM Spaudos tarnyba
 

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 2 min

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 01 Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios...

Greitos naujienosprieš 3 val

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

2020 12 01 Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus...

Greitos naujienosprieš 4 val

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

2020 12 01 Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje....

Greitos naujienosprieš 4 val

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo,...

Greitos naujienosprieš 5 val

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

2020 12 01 Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės....

Greitos naujienosprieš 5 val

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

2020 12 01 Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios...

Greitos naujienosprieš 5 val

Lietuvos bibliotekos tampa draugiškos autizmo sutrikimą turintiems lankytojams

2020 12 01 Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo...

Greitos naujienosprieš 6 val

Pareigūnai aiškinasi, kas apgadino automobilį

2020 12 01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto...

Greitos naujienosprieš 6 val

Pareigūnai aiškinasi, kas sužalojo vyrą

2020 12 01 Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet šių metų lapkričio 16 d. Kaune,...

Greitos naujienosprieš 7 val

Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas

2020 12 01 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2020 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir...

Skaitomiausi