Connect with us

Naujienos

Kaip tapimas tėvais gali paveikti poros santykius?

Paskelbta

Kūdikio gimimas dažnai yra vienas iš labiausiai džiaugsmingų ir labiausiai laukiamų įvykių šeimos gyvenime. Kartu tai yra vienas iš labiausiai visą šeimos gyvenimą pakeičiančių įvykių. Neretai laukdami kūdikio tėvai skaito įvairias knygas, lankosi kursuose, seminaruose, mokymuose, kitaip sakant, mokosi, kaip prižiūrėti ir rūpintis savo mažuoju stebuklėlius. Vis tik gana retai poros susimąsto ir aptaria, kaip šeimos išaugimas nuo dviejų iki trijų, pakeis jų pačių tarpusavio santykius. Taigi, aptarkime, ko galite tikėtis, kai pagaliau sūpuosite savo stebuklėlį ant ranku.

 Dabar jūs tapote trio

Ir tai neišvengiamai pakeis jūsų kasdienį gyvenimą.

Pradėkime nuo to, kas ir taip akivaizdu. Greičiausiai neturėsite galimybės pakankamai išsimiegoti. Miego stygius gali paversti jus irzliais, o kasdienes užduotis namuose, net tas kurias jūs mėgote atlikti anksčiau, į tikrus išbandymus. Paprastai jauni tėveliai turi mažiau energijos, jiems sunkiau susikoncentruoti. Akivaizdu, kad turėsite mažiau laiko darbams, sau ir savo partneriui.

Tapti tėveliais yra nuostabu, bet tuo pačiu metu tai gali būti sunku ir kelti stresą. Pamenu, kai gimė mano pirmasis sūnus, tik tada supratau, kad nors ir pakankamai daug žinau, ko galima tikėtis, kokie sunkumai gali iškilti ar kaip juos spręsti, vis tik tai ne taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Mano praktika rodo, kad daugeliui jaunų tėvelių ir mamyčių yra būdingas kaltės jausmas, kai jie nesimėgauja kiekviena buvimo tėvais akimirka. Tačiau labai svarbu suprasti ir atminti, kad yra NORMALU ir BŪTINA retkarčiais padaryti mažas pertraukėles nuo kūdikio.

Neretai kūdikiai nustebina poras iššaukdami pavydo jausmą. Kartais jauni tėveliai pradeda šiek tiek pavydėti kūdikiui, nes jis atima tiek daug mamos laiko ir dėmesio. Kartais pavydas kyla dėl to, kad pats tėtis negali tiek daug laiko pralesti su vaiku, tiek daug juo pasirūpinti. Tokie tėčių jausmai yra visiškai normalūs. Juk šeima dabar pasikeitė taip dramatiškai.

Mamos savo ruožtu turi susidoroti su savais iššūkiai. Nėštumas atėmė iš jų tą kūną, prie kurio yra pripratusios. Papildomi kilogramai, bemiegių naktų palikti juodi ratilai po akimis gali priversti jauną mamytę mažiau pasitikėti savimi ir jaustis mažiau patrauklia savo vyrui. Kai kada moterims sunku suderinti mamos ir seksualios moters vaidmenis, todėl jas mažiau domina intymumas poroje.

Neišvengiamai pokyčiai šeimoje atneša ir pokyčius ir santykiuose su poros tėvų šeimomis. Nesu niekada išklausiusi tiek daug neprašytų patarimų ir nesuskaičiuojamų istorijų nei tuo metu, kai gimė mano sūnus. Visi mokė savaip, piršo savo patarimus, receptus, kaip geriau užauginti vaiką. Neretai seneliai pradeda dažniau lankytis ir apdovanoti jaunus tėvelius netikėtais vizitais, kad pamatytų savo anūkus. Kartais, kai jauni tėveliai turi daugiau rūpesčių, nei jiems atrodytų gali „panešti“ staiga kažkas nusprendžia atvykti pietums. Net jei šie vizitai jiems malonūs ir supranta, kad artimieji nori geriausio, vis tik tokia situacija priverčia juos pasijusti dar mažiau kontroliuojančiais savo gyvenimą.

Net be išorinių patarimų partneriai staiga gali suprasti, kad jų požiūriai į tėvystę apskritai yra skirtingi. Pavyzdžiui, vienas yra linkęs paimti kūdikį kai tik šis suverkia, o kitas mano, kad reikia vaikui duoti šiek tiek paverkti.

Šie „karšti santykių taškai“ ir ginčai, kas daugiau darbų atlieka namuose, gali tapti dar aštresni, jei partneriai nepakankamai kalbasi apie tai, kas juos jaudina. Tėvystėje dažnai yra daugiau nei vienas teisingas būdas kažką atlikti ir tik bendraudami tarpusavyje tėvai gali jį atrasti.

Svarbus bendravimo ir supratimo poreikis

Bendravimas yra geriausias būdas išvengti barnių ir sumažinti pyktį tarp partnerių. Jei tėvai yra taip užsiėmę kūdikio priežiūra, kad pamiršta bendrauti tarpusavyje, mažos įtampos pradeda augti, kol galiausiai išsiveržia tada, kai pridaro daugiausiai žalos.

Kartais išspręsti nesusipratimus gali padėti „įlipimas į kito batus“. Pavyzdžiui. : jaunas tėtis gali manyti, kad jei jis praleidžia didžiąją dalį laiko darbe, tai natūralu, kad mama turi pasirūpinti kūdikiu, net tada kai  jis grįžta namo. Tačiau jauna mama tokią situaciją gali matyti, kaip tėčio atitolimą nuo jos ir nuo vaikelio, kai jai jo labiausiai reikia. Be to, mama gali jaustis komfortiškai, kai rūpinasi kūdikiu ir mažiau komfortiškai, kai leidžia tėčiui tai daryti savaip. Jei mama nuolat moko tėtį, kaip rūpintis kūdikiu, galiausiai jis visai atsiriboja nuo jo priežiūros.

Jei jus kažkas jaudina, pasakykite apie tai savo partneriui, tačiau darykite tai tinkamu metu. Nieko neišspręsite pradėję diskusiją apie tai, kas paliko neplautus indus kriauklėje, tuo metu kai vaikas verkia, bandydamas atkreipti dėmesį, kad laikas jį maitinti. Kodėl nepasikalbėjus tada, kai kūdikis miega? Būkite atviri ir nuoširdūs ir nepamirškite humoro jausmo. Įsiklausykite į vienas kito rūpesčius ir nekritikuokite jų. Ir nepamirškite, kad miego stygius ir stresas ko gero jus padarė jautresnius ir labiau suirzusius, taigi išspręsti tai, gali pareikalauti daugiau pastangų.

Kai abu išsakysite savo rūpesčius, pabandykite atrasti abiems priimtiną sprendimą. Patys norėkite eiti į kompromisus.

Aptarkite kasdienes vaiko priežiūros ir namų ruošos pareigas (maisto gamyba, skalbimas ir pan.). Kai abu partneriai žino, ko iš jų tikimasi, kasdieniai darbai vyksta sklandžiau. Pavyzdžiui, jei mama maitina kūdikį krūtimi, natūralu, kad ji bus tas asmuo, kuris nuolat keliasi naktimis, tėtis tuo tarpu gali leisti jai nusnūsti dieną tarp maitinimų. Kitose šeimose tėčiai keliasi naktimis pamaitinti vaikelį arba tėveliai keičiasi kas antrą naktį. Tokie susitarimai gali padėti abiems tėvams šiek tiek daugiau pamiegoti, o pailsėjusiems partneriams lengviau suprasti vienam kitą. Klausimas „kas ką daro šeimoje“ yra esminis, kai kalbame apie tai, kaip žmonės vertina savo santuoką.

Laiko praleidimas poroje – maistas jūsų santykiams

Nepaisant to, kad kūdikis pakeitė jūsų šeimą į trio, jūsų ir partnerio duetui yra būtina skirti laiko kartu kaip porai, kad santykiai išliktų stiprūs. Jūsų gyvenimas dabar labiau užimtas, todėl geriausias būdas rasti laiko kartu – tai jį planuoti iš anksto. Pabandykite rasti pastovų laiką savaitėje, kurio metu skirsite vienas kitam pasimatymą. Išeikite į kiną, vakarienės, o vaikeliu to metu tegul pasirūpina auklė, močiutės o gal tetos. Jei dar negalite palikti kūdikio, surenkite ypatingą vakarienę namuose, paguldę kūdikį miegoti.

Svarbu kasdien nors kažkiek laiko skirti vienas kitam. Pasilikite bent 20 minučių po to, kai užmigdote kūdikį, ir pasidalinkite savo įspūdžiais, jausmais. Savaitgaliais nuveikite ką nors kaip šeima – aplankykite parką, muziejų ar tiesiog išeikite pasivaikščioti. Nepamirškite, kad geri tėvų santykiai yra didžiausia dovana, kurią galite padovanoti savo kūdikiui.

Keletas patarimų jauniems tėveliams:

– Stenkitės susikoncentruoti į tai, kas svarbu. Tai padės jums susidoroti su sunkumais. Stenkitės nekreipti dėmesio į neklotą lovą tai ne taip svarbu. Kuo lankstesni būsite, tuo labiau jausitės atsipalaidavę ir kontroliuojantys situaciją.

– Padarykite kiekvieno partnerio pareigų sąrašą ir priklijuokite prie šaldytuvo durelių. Tas veiklas, kurios yra labiausiai sekinančios (pavyzdžiui naktinis maitinimas), pasistenkite dalintis tarpusavyje.

– Pastebėkite ir tai, kas vyksta gerai. Pagirkite save ir partnerį, kad atlaikėte dar vieną maitinimo naktį, sauskelnių keitimo ar kūdikio raminimo kėlinį.

– Stenkitės žinoti vienas kito poreikius ir emocijas.

– Mėgaukitės ir džiaukitės savo naujuoju šeimos nariu. Net nepajusite, kai jis užaugs.

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Greitos naujienos

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Lietuva

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų

Paskelbta

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius skatina mokyklų bendruomenes jau dabar naudotis papildoma galimybe psichologo konsultacijoms.

 „Karantino ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu vaikai, kaip ir mokytojai bei mokinių tėveliai, patyrė daug įtampų prisitaikydami prie visiems neįprastos situacijos, tad papildoma galimybė gauti psichologo konsultaciją švietimo įstaigoje, pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos  tarnyboje suteiks reikiamą emocinę pagalbą“, – sako ministras.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius mokiniams, kurie jaučia nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Skaitomiausi