Connect with us

Redakcija

Kaip per paskutinius 100 metų pasikeitė šeimų buitis?

Avatar

Paskelbta

Per pastarąjį šimtmetį pasikeitė ne tik technologijos, bet ir dauguma kasdienių ruošos darbų. Pateikiami palyginimai, kaip pasikeitė moterų darbo įpročiai, maisto gaminimas, namų priežiūra. Ir ką vietoj dabar mums įprastų buities prietaisų žmonės naudojo 1920-aisiais. 

Prieš šimtmetį dirbo tik kas ketvirta žmona

1920 daugiausia dirbo netekėjusios moterys. Ištekėjusios sudarė tik 23% visų dirbančių moterų. Tuomet moterims tekdavo mokytojų, seselių, bibliotekininkių, virėjų, siuvėjų ir panašių amatų darbai. Jos taip pat turėjo galimybę įsidarbinti tekstilės arba maisto fabrikuose. Palyginimui, pasak 2018 metų duomenis vidutiniškai pasaulyje nedirba tik 5,2% ištekėjusių moterų. Būtent nuo 1920 metų pradėjo ryškėti moterų teisių idėjos, jos vis dažniau buvo taikomos praktiškai. Ilgainiui moterims atsirado vis daugiau galimybių laisvai įsilieti į darbo rinką, daryti karjerą ir siekti vadovaujančių postų. 

Šiandieniniame kontekste nieko nebestebina matyti moteris užimant vadovaujančias pareigas net ir itin didelėse, tarptautinėse įmonėse. Sprendžiant iš statistikos, net ištekėjusios moterys tampa ne tik namų šeimininkėmis, bet ir pilnavertėmis dalyvėmis darbo rinkoje. 

Kaip tai paveikė pareigas šeimoje? Tipinė moters šeimoje užduotis yra laikyti tris namų kampus. Tai buvo įprasta praktika. Atsižvelgiant į tai, kad prieš šimtmetį dirbo tik kas ketvirta ištekėjusi moteris, tai atrodė normalu. Tačiau šiandieninė moteris dirba lygiai tiek pat, kiek jos sutuoktinis. Todėl rūpintis namais ir šeima moteriai darosi vis sunkiau. 

Laikai, kai namuose nebuvo nei skalbimo mašinos nei dulkių siurblio

Tačiau dabartinė žmonos kasdienybė tikrai kitokia, nei prieš šimtą metų. Kad ir rūbų skalbimas. Pirmoji automatinė skalbimo mašina, panaši į tokią, kokią esame pratę matyti šiandien, sukurta tik 1957 metais. Tad iki tol populiariausias (ir kone vienintelis) būdas palaikyti švarą, buvo skalbimas rankomis. 

Panašiai ir su kitais buities darbais. Tikrai ne retenybė jau ir dulkių siurblys-robotas, o ir rankiniai dulkių siurbliai daug patogesni ir galingesni, nei pirmasis nešiojamas dulkių siurblys, išrastas 1908 m. 1920 metais gyvenusi žmona neturėjo ir elektrinio garų lygintuvo, virtuvinio kombaino, mikserio, trintuvo ar paprasčiausio elektrinio virdulio. 

Ji taip pat neturėjo automibilio, į kurį galėtų susikrauti pirkinius ar sergančius vaikus nuvežti iš darželio pas gydytoją. Greičiausiai ji neturėjo ir plaukų feno, nes jis buvo išrastas 1920 ir pirmieji modeliai kainavo tikrai nepigiai. 

Gurmaniškos vakarienės atsiranda beveik be pastangų

Maisto produktų pirkimas ir maisto gaminimas nebeužima tiek laiko, kiek tai truko prieš šimtmetį. Parduotuvių lentynos lūžta nuo pusgaminių, kuriuos pakanka tik pašildyti. Visi didieji prekybos centrai turi gardžiausiais kepsniais, vyniotiniais ir salotomis nukrautus kulinarijos skyrius. O jei pusgaminiai neatrodo patrauklūs vis tiek yra krūva palengvinimų. 

Receptą lengva rasti internete, o produktų galima užsisakyti internetu. Net išeiti iš namų nebereikia, kad šaldytuvas būtų pilnas. Norintiems nesukti galvos, ką gi pagaminti šiandien irgi yra alternatyvos. Nuo kavinių ir restoranų maisto užsakymo į namus iki prenumeruojamų vakarienių, kuomet tereikia sumokėti pinigus ir kas vakarą gaunate receptą ir visus reikiamus produktus. Tačiau tenka pripažinti, kad kuo mažiau darbo norime įdėti tuo daugiau už vakarienės porciją teks pakloti. O po vakarienės tikrai neteks vakaro praleisti prie krūvos indų. Jie keliauja į indaplovę, o šeima – ilsėtis, pramogauti ar užsiimti bet kuo, kas patinka. 

Darbų persiskirstymas – lėtas procesas

Šeimos rolių ir darbų modelių vaikai mokosi iš tėvų. Tad esant tokiam sparčiam technologijų tobulėjimui daugelio jaunų šeimų galvose jau susiformavusį modelį pakeisti nėra taip paprasta. Tačiau riba tarp moteriškų ir vyriškų darbų vis greičiau nyksta. Šiuolaikiniai vyrai ne prasčiau nei moterys moka pasirūpinti savo buitimi, naudotis visais išmaniais prietaisais daugeliu atvejų jiems net lengviau. Išmani technika buitį paverčia vis mažiau energijos reikalaujančia rutina, tad ne tik vyrai, bet ir vaikai mielai prisideda prie būtinųjų šeimos darbų atlikimo. 

Psichologai sako, kad šiandieniniame pasaulyje, kai pasirinkimo laisvė tokia didelė, sunkiausia yra išsirinkti, kas tai naujai šeimai yra svarbu. Ne visos senosios vertybės ir modeliai tinkami, arba pritaikomi šiuolaikiniam tempui. Tad jaunos šeimos susiduria su kitokiais iššūkiais, nei jų tėvai ar seneliai. Tačiau turėdami pakankamai laisvių ir galimybių jie gali kurti naujas tradicijas ir šeimos vertybes. Tik labai svarbu, kad jos būtų abiems partneriams priimtinos. 

Reklama

Skaitytojo tema

Skaitytojos laiškas “Man, likimas lėmė gimti neįgaliai.”

kaunieciams.lt

Paskelbta

Man, likimas lėmė gimti neįgaliai. Sesė dvynė į šį pasaulį išėjo įprastai, o aš be galo sunkiai. Gimiau beveik uždususi ir viso to pasekoje ištiko sunkus cerebrinis paralyžius. Daktarai aišku prognozavo eilines tokių atvejų prognozes, nevaikščiosiu, nekalbėsiu, nieko negalėsiu, tačiau aš vos pradėjusi viską suvokti, visada jaučiau kad bus kitaip. Ir ši nuo vaikystės lydėjusi nuojauta, pasiteisino

Ne, tikrai stebuklingai neišgyjau, tačiau apkeliavau daugybe pasaulio šalių, kopiau aukščiausiais kalnais Airijoje. Lipau net į uolas Lenkijoje, kas dar iki šiol pačiai nelabai suvokiama ir atrodo kaip sapnas. Bet tai, fantastiška realybė. Esu užlipusi ir ant… vinių. Ko nelabai drįstu ir neretas sveikasis. Šiuo metu dirbu ir su teatro profesionalais “SUPERGALIŲ” projekte, Kauno kamerinio teatro projektuose. Turiu daugybe žmonių kurie manimi tiki ir teatro pagalba, labai labai padeda kovoje su negalia.

Daugelis klausia iš kur manyje tiek motyvacijos ir užsispyrimo nepasiduoti šiai klastingai ligai, tačiau atsakymo į šį klausimą pati nežinau. Tiesiog tai yra manyje.

Tiesa, ne visada tokia buvau. Vaikystėje tik svajojau, kad užaugsiu, pasveiksiu, ir tada jau kalnus versiu. Tačiau augau, ir svajonės apie sveikimą bliuško. Tik vėlyvoje paauglystėje ėmiau suvokti, kad tik daug dirbant su savimi, kažką pasieksiu. Ėmiau daugiau dirbti  su savo kūnu, mintimis, skaityti skatinančias veikti knygas.

Kaip tik tuo metu, lyg Dievo siustas, į mano gyvenimą įžengė, pantomimos aktorius ir režisierius Virgis Bortkevičius.

Iš pradžių dėl savo negalios smarkiai kaustomų judesių, buvau mandagiai jo nepriimta į buriamą trupę, tuometiniame Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre. (Dabar, Negalią turinčių asmenų centras “Korys”). Bet tai dar labiau uždegė į ją patekti, ir netrukus vis tiek buvau priimta. Tyliai bet kantriai stengiausi, nors iš pradžių, kaip ir prognozavo vadovas, buvo tikrai beprotiškai sunku. Sunku, net sėdint vežimėlyje, judėti scenoje, o kur dar įsijausti į vaidmenį. Bet pamatęs mano vidų, pirmąsyk parašius elektroninį laiškiuką, Virgis į mane pradėjo žvelgti visiškai kitomis akimis. Nes iki tol, dėl mano sunkios kalbos jis net nesusimastė kiek iš tiesų užsispyrimo ir valios ir gražių minčių manyje yra.

Taip prasidėjo mūsų graži draugystė. Visada atidžiai jo klausiau, kad vaidyba ne tik surepetavimas savo rolės, bet ir nuoseklus darbas su savo kūnu. Tai pradėjo duoti neįtikėtinų rezultatų. Pradėjau gauti netgi pagrindines roles, nors nuo menko jaudulio scenoje labai kaustydavo. Bet mano noras ir užsispyrimas vedė mus į priekį. Vaidinimų metu pradėjau nors kelias sekundes pakilti iš vežimėlio, žengti pirmus žingsnius, nors dėl ligos kaustymo menkučio jaudulio metu, scenoje būti ant kojų atrodė tiesiog neįmanoma. Bet vaidyba man padėjo labai daug pralaužti negalioje..

Beveik 15m prabėgo su neįgaliųjų trupe. Vaidinome ne tik įvairiose Lietuvos kampeliuose, bet ir daugelyje užsienio šalių. Laimėjome įvairių apdovanojimų. Deja pantomimos žanras išties labai nelengvas ir trupėje keitėsi nariai, kol galu gale turėjau po truputi pradėti šiuo keliu eiti viena.

Jau antrus metus laiko einu šiuo keliu su solo pantomima. Tie metai įrodė, kad aš tai galiu. Turėjau nemažai sėkmingų pasirodymų vėlgi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniame Lenkijos teatrų festivalyje. Jame laimėjau specialų žiūri prizą. Tai paskatino dar labiau tikėti savimi ir nepaisant visų praradimų dar stipriau stengtis dėl scenos.

Labai esu dėkinga nuostabiai Kauno samariečių bendrijai, jos nuostabiai sielai Regitai Yakobchuk Gervytei, padėjusiai mums gauti Lietuvos kultūros tarybos pasitikėjimą manimi ir mano vadovu. Šįmet dėka jos, tikėjomės padaryti dar daugiau, bet užklupęs Korono virusas, šiek tiek pakoregavo planus. Bet vis tiek po truputi padarėme savo. Sukūrėme neeilinį spektaklį kuriame aš viena įkūniju net kelis vaidmenis! Iš pradžių ši vadovo mintis pasirodė nereali, bet mums pavyko! Lietuvos  kultūros tarybos parama padėjo vadovo namuose įsirengti mini studiją filmavimui, ko dėka, sukurta spektaklį mes galėjome padaryti audiovizualinį, ir jį saugiai pristatyti Lietuvos, Kijevo,  Lenkijos tarptautiniuose neįgaliųjų teatrų festivaliuose , online budu. Labai tikiuosi, ateinantys metai leis pristatyti ir gyvai. Tik mums ateinančiais metais kuriamam dar vienam spektakliui, labai reikėtu asistentės, tai jei tarp skaitytoju atsirastu norinčių, labai laukiame!

Skaityti toliau

Redakcija

Pakaunės senjorams – šviežiai spaustos obuolių sultys

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

au šeštus metus, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga, Pakaunės senjorų namus pasiekia šviežiais spaustos obuolių sultys.

Kauno rajono savivaldybė bendradarbiaudama su Lietuvos policijos mokykla, kasmet organizuoja socialinę akciją „Obuolių šalis“, kurios tikslas dalintis gausiu derliumi. Praėjusią savaitę policijos mokyklos kursantų rinkti obuoliai jau išspausti ir su socialinių paslaugų centro pagalba keliauja pas sunkiau gyvenančius senelius.

Šiais metais, beveik 300 litrų obuolių sulčių, kartu su mero Valerijaus Makūno linkėjimais, iškeliaus pas senjorus, turinčius sunkią negalią ir gaunančius dienos socialinę globą bei pas tuos, kuriems teikiama pagalbą į namus.

Vaisiai, iš kurių išspaustas rūgštus gėrimas, augo Obelynės sodyboje prieš 80 metų užveistame sode, kuriame vis dar išlikusios retos, senovinės lietuviškos obelų veislės: „Vytis“ (ją išveisė pats gamtininkas), „Kaizer Vilhelm“, „Pilkieji“ (serenjka), „Pepinka baltuškinė“ ir kt.

Mieli senjorai, lai šis rūgštus, tikrų lietuviškų obuolių skonis nors trumpam nukelia jus į vaikystę ir sugrąžina šilčiausius prisiminimus. Sveikiname su Tarptautine pagyvenusiu žmonių diena. Būkite laimingi ir išlikite sveiki!

Skaityti toliau

Redakcija

Smurtas artimoje aplinkoje ir vaiko apklausa teisme (video)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kartu su teismo psichologėmis Ina ir Justina aptarėme kas yra smurtas artimoje aplinkoje, kaip bylose apklausiami vaikai ir paaugliai, kokiais būdais siekiama apklausos ir teismo procesą sušvelninti ir padaryti kuo mažiau traumuojantį vaikui.

Teismo psichologo pozicija Lietuvoje įsteigta 2014 m., šiuo metu visoje Lietuvoje dirba 15 specialistų, kurie daugiausiai dirba su vaikais, nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje . Šie specialistai pradeda darbą nuo pasiruošimo vaiko – liudytojo apklausai: iš teisėsaugos pareigūnų susirenka faktinę medžiagą, liudijimus. Tuomet stengiasi užmegzti kontaktą grįstą abipusiu pasitikėjimu, sukurti saugią erdvę vaikui išsipasakoti ir atsiverti.

Deja, vaikų liudijimai dažnai šokiruoja net ir visko mačiusius specialistus. Statistika rodo, kad karantino laikotarpiu smurto artimoje aplinkoje procentas išaugo net 20 proc., todėl ši tema Lietuvoje vis dar išlieka labai opi ir skaudi problema. Dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai būna fizinio, seksualinio išnaudojimo ir emocinio pobūdžio. Taip pat dažnai pasitaiko ir vaiko nepriežiūros atvejų.

Specialistės ragina daugiau investuoti laiko ir dėmesio į prevenciją: tėvus skatinti domėtis, lankytis savęs pažinimo, emocijų valdymo kursus. Valstybės vaiko teisių apsaugos specialistai rengia nemokamus kursus, konsultuoja susidūrus su įvairiais klausimais.

Vaikai yra pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis, todėl juos apsaugoti yra visos pilietiškos visuomenės reikalas.

Skaityti toliau

Kultūra

Nora Žaliūkė: „Knygų pagalba susidėlioju save iš naujo“

Avatar

Paskelbta

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nora Žaliūkė arba dar puikiai žinoma socialinių tinklų pseudonimu Knygų dama, dalinasi savo aistra knygoms ir skaitymu bando įkvėpti kitus. Jauna mama pasakoja apie magišką knygų skaitymo malonumą, sielos ramybės atradimą ir atskleidžia paslaptį, apie ką bus jos pirmoji knyga.

Kas Jums yra knygos?

Mano aistra, hobis, pabėgimas nuo rūpesčių laisvalaikis ir prieglobstis. Skaitymą atradau labai anksti, tada jo įsikibau ir iki šiandien nepaleidžiu. Tai veikla, kurią atlikdama jaučiuosi geriausiai ir įdėjau visas įmanomas pastangas, kad knygos taptų ne tik hobiu, bet ir nuolatine, pragyvenimui skirta veikla. Kad tik kuo daugiau laiko galėčiau skaityti.

Kaip knygos gali ugdyti žmones?

Visomis įmanomomis prasmėmis. Gali iš jų mokytis visiškai buitine ir akademine prasme. Gali keliauti, gali plėsti fantazijos ribas, gali svajoti, užsimiršti ir naudoti skaitymą kaip vidinės ramybės mentorių. Tačiau tie tikrieji, prisiekę skaitytojai išmoksta knygomis ugdyti ne tik smegenis, bet ir sielą. O čia jau didžiausias džiaugsmas ir pasiekimas.

Ar manote, kad knygų skaitymas gali padėti atrasti sielos ramybę? Kodėl?

Tikrai taip, nes manau, jog esu to pavyzdys. Tikrai įvairaus plauko sunkumų jau spėjau patirti, išgyventi ir visuose juose mane lydėjo knygos. Aš į jas pabėgu, prasmengu, pametu realybės jausmą, užsimirštu, pasiklystu ir tada atrandu, knygų pagalba susidėlioju save iš naujo. Knygose slepiasi istorijos, kurios gali padėti. Jei pasirenki tinkamas knygas ir dar moki skaityti tarp eilučių  – tavo ramybė, psichologas, pagalba, pabėgimas slypi rankose laikomuose puslapiuose.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dažnai vaikams knygų skaitymas yra nuobodi veikla. Koks Jūsų santykis buvo su knygomis?

Kaip ir minėjau, skaityti ir mylėti knygas pradėjau labai anksti. Pamatę mano potraukį, jį labai palaikė ir šeima . Knygos buvo ir mylimiausi žaislai, ir dovanos visomis progomis. Man ši veikla niekad neatrodė nuobodi ir neįsivaizduoju, kaip ji tokia gali būti, kai knygų pagalba gali apkeliauti ne tik pasaulį, bet ir pasaulius. Žinoma, šiais laikais aplink vaikus tyko daug daugiau pagundų, spalvingesnių ir daug mąstyti neskatinančių veiklų, žaislų ir ekranų. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad 99 % vaikų ima pavyzdį iš savo tėvų. Jei namuose nėra knygų, tėvai jų neskaito, nevaikšto į bibliotekas, nepažįsta autorių ir meilės skaitymui neskatina pavyzdžiu, kaip tas vaikelis gali norėti skaityti?

Kas paskatino dalintis skaitymo patirtimi socialiniuose tinkluose?

Vyras. Jam pasakodavau apie visas perskaitytas knygas ir užkrėčiau jį skaitymu. Pats imdavo vieną knygą po kitos ir džiaugdavosi rekomendacijomis. Jis pasiūlė dalintis viešai, o aš ir pabandžiau. Sekėjų ir skaitytojų ratas greitai užaugo ir tuo sprendimu negaliu atsidžiaugti.

Knygų skaitymas šiuo metu Jums nėra tik hobis, bet ir pragyvenimo šaltinis. Ar nebijote, kad po kiek laiko knygų skaitymas gali būti tik darbas, bet ne malonumas?

Esu sau pasakiusi, kad jei kada nors pajausiu, kad skaitymas ir knygos man tampa tik darbu ir dėl to aš nebejaučiu to magiško skaitymo malonumo – iškart pakeisiu darbą. Niekada sau neleisčiau niekam įsikišti ir sugadinti to jausmo. Skaitymas ir knygos man per daug brangūs, kad jų atsisakyčiau dėl darbo, prestižo ar algos. Kol kas man viską pavyksta puikiai derinti, o magija išliko.

Skaitydami knygas mes dažnai nusikeliame į kitų gyvenimus ir kitus pasaulius. Kaip nesusimaišyti kur yra realybė, o kur yra tik scenarijus?

O sumaišyti kartais yra labai gerai. Visą dieną vaikščioti su plačiausia šypsena, nes tavo veikėjams kažkas pasisekė, nors kelioms minutėms įsivaizduoti, kad gyveni kitoje planetoje, parduotuvėje stebėti žmones ir galvoti, ką apie juos pasakytų tavo skaitomo trilerio seklys – visa tai ir yra mano skaitymo magija. Tas trumpas pasiklydimas yra smagus. Žinoma, tai neturi peržengti sveiko proto ribų, tačiau noriu tikėti, kad taip dažnai ir nenutinka.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Perskaitėte jau turbūt ne vieną šimtą knygų, o ar pati planuojate išleisti savo knygą? Apie ką ji būtų?

Anksčiau sakiau, kad kai žinosiu, apie ką ir jausiu, kad jau laikas – gal ir parašysiu. Dabar sakau – parašysiu. Ir žinau apie ką – drąsiausią savo pažįstamą žmogų. Kada parašysiu nežinau. Bet, kad kažkas viduje auga ir bręsta, tai tikrai.

Rekomenduokite „Kauniečiams.lt“ skaitytojams savo mėgstamiausių knygų TOP5, kurias perskaitėte šiais metais.

  1. John Steinbeck “Apie peles ir žmones”
  2. Guillermo Arriaga “Laukinis”
  3. Michelle McNamara “Išnyksiu tamsoje”
  4. Taylor Jenkins Reid “Septyni Evelinos Hugo vyrai”
  5. Karl Ove Knausgard “Mano kova. Vaikystės sala”
Skaityti toliau

Mokslas

Juoko tyrimai – kodėl jie reikalingi?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) filologijos srities doktorantė Regina Sabonytė analizavo juoką apie ketverius metus. Tyrėja teigia, kad juoko tyrimai gali būti pritaikomi, pavyzdžiui, kalbos technologijų srityje ar padedant ugdyti autizmu sergančių žmonių emocinį intelektą.

Tirti juoką pradėjo beveik atsitiktinai

Regina Sabonytė teigia, kad prieš pasirenkant tyrimų sritį juokas jai atrodė įdomus reiškinys. „Mokyklos ir vėliau studijų metais draugai dažnai patraukdavo per dantį, kad daug juokiuosi. Bakalauro studijų metais susidomėjau fonetika ir trečiame  kurse, renkantis kursinio darbo temą, buvo pasiūlyta tema apie akustinius juoko požymius. Kadangi juokas man atrodė įdomus jau anksčiau, šią temą ir pasirinkau. Taigi beveik atsitiktinai sutapo, kad pradėjau tyrinėti juoką, ir stabtelėjau tik baigusi magistrantūros studijas“, – pasakoja doktorantė.

Tyrėja tikina, kad juokas apima daug sričių: „Juokas kaip reiškinys apima psichologiją, sociologiją, filosofiją, net fiziką, kai analizuojama juoko garso banga, galų gale skirtingi juoko tipai susiję ir su evoliucija, psichobiologija. Fizioliginių procesų, kurie vyksta juokiantis, spektras labai platus – keičiasi veido išraiškos, veikia balso stygos, kai labai juokinga, žmonės atsilošia atgal, pradeda pliaukšėti ranka per kelius, susiima už pilvo ar panašiai.“

Susidūrė su iššūkiais

Doktorantė tvirtina, kad analizuojant juoką pasitaikė iššūkių: „Akustinius juoko požymius tyriau naudodamasi garsų analizės programa. Taigi pirmiausiai reikėjo surinkti natūralaus, nesuvaidinto juoko įrašų. Tam buvo naudoti du medžiagos šaltiniai. Pirmasis – televizijos pokalbių laidos, nes jų metu vyksta gyvas pokalbis, kuris, tikėtina, nėra surežisuotas. Žinoma, laidos dalyvių atsakymai galbūt apgalvoti, bet ne iš anksto žinomi ir dalyviai negali sukontroliuoti, kaip ir kada nusijuoks. Antrasis šaltinis – draugų juokas, kai susitikimų metu tiesiog palikdavau įjungtą diktofoną. Žinoma, draugai žinojo, kad vyksta tyrimas ir kad  pokalbis bet kada gali būti įrašinėjamas. Taigi įrašai buvo renkami laikantis visų tyrimo etikos reikalavimų. Kitas iššūkis buvo juoko kaip reiškinio tarpdiscipliniškumas – reikėjo labai atidžiai susipažinti su  kitų mokslo sričių niuansais, kurie gali turėti vienokios ar kitokios įtakos akustinių juoko požymių tyrimui.“

Nagrinėjo du pagrindinius juoko tipus

Sabonytė pasakoja, kad užsienio tyrėjai pagal akustinius požymius juoką yra suskirstę į keturias grupes, tačiau ji pasirinko tyrinėti dvi pagrindines: džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką. „Džiaugsmingasis juokas yra toks juokas, kai situacijos kontekstas leidžia teigti, kad tam tikras stimulas besijuokiančiajam sukelia džiaugsmą. Kai pagal kontekstą galima spręsti, kad kalbėtojas juokiasi siekdamas palaikyti pokalbį, sušvelninti ar nerimtai vertinti situaciją, toks juokas yra mandagusis. Pavyzdžiui, jeigu studentas ginasi bakalauro darbą ir, prieš atsakydamas į keblų klausimą, jis trumpai nusijuokia, tarkime, „e-che“, tai irgi yra juokas, bet šis juokas akivaizdžiai ne džiaugsmingasis, nes džiaugsmo to studento veide nematyti“, – šypteli doktorantė.

Raukšlelės aplink akis – svarbus požymis

Regina Sabonytė / Jono Petronio nuotrauka

Doktorantė tvirtina, kad, analizuojant pokalbių laidų vaizdo įrašus, vienas iš indikatorių, rodantis, jog tam tikroje situacijoje yra stimulas, skatinantis žmogų džiaugsmingai juoktis, buvo raukšlelės aplink akis: „Yra tam tikri veido raumenų judesiai, kurie rodo, kada žmogus džiaugsmingai šypsosi ar juokiasi, o kada jis vis dėlto nejaučia džiaugsmo. Tai parodo didžiųjų skruostų raumenų ir žiedinių akių raumenų judesiai. Žiedinius akių raumenis, kuriems judant susidaro raukšlelės apie akis, nejaučiant nuoširdaus džiaugsmo yra daug sunkiau pajudinti negu didžiuosius skruostų raumenis. Todėl, kai juda tik didieji skruostų raumenys ir aplink akis nematyti raukšlelių, arba, paprasčiau pasakius, akys nesišypso, labai tikėtina, kad toks juokas yra mandagiojo tipo.“

Juoko tyrimo rezultatai

Tyrėja nurodo, kad esminis skirtumas, lyginant džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką, yra juoko struktūra ir trukmė: „Mandagusis juokas yra gerokai trumpesnis, mano tyrime analizuotuose įrašuose ilgiausias buvo trys juoko skiemenys (t. y. „cha-cha-cha“), o džiaugsmingasis juokas dažniausiai yra ilgesnis, iki maždaug penkiolikos skiemenų. Žinoma, pasitaikė ir keli atvejai, kai jis buvo trumpesnis už ilgiausią mandagųjį, tačiau tuomet toks juokas nuo mandagiojo skiriasi kitais požymiais, pavyzdžiui, intensyvumu, kurį suvokiame kaip garsumą. Jeigu abiejų juoko tipų struktūra vienoda, tada atskirų džiaugsmingojo juoko dalių trukmė yra ilgesnė negu mandagiojo.“

Doktorantė tvirtina, kad, nors jos tyrimas ir gerai atskleidžia džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko skirtumų tendencijas, visgi yra dalykų, kuriuos tiksliau ištirti sutrukdė juoko kaip tyrimo objekto specifika: „Džiaugsmingasis juokas labai dažnai persidengia su kitų žmonių juoku, nes jis yra užkrečiamas. Taigi savo tyrimui negalėjau surinkti daugiau įvairių džiaugsmingojo juoko pavyzdžių vien dėl to, kad persidengiančio juoko akustinių požymių nebūtų įmanoma kokybiškai išanalizuoti naudojantis garsų analizės programa. Visgi manau, kad dabartinis tyrimas aiškiai atskleidžia minėtų juoko tipų skirtumų tendencijas.“

Platus tyrimo rezultatų pritaikymas

Pasak R. Sabonytės, užsienyje juoko akustinių požymių tyrimai yra pritaikomi keliose srityse: „Viena iš sričių yra kalbos technologijos. Atsirandant vis daugiau programų, paremtų žmogaus ir kompiuterio sąveika, iškilo poreikis kompiuterio kalbą paversti kuo ekspresyvesne. Juokas, kaip vienas iš emocijas reiškiančių elementų, tam yra labai svarbus. Tai yra paralingvistinis reiškinys – juokas nėra kalba, tačiau įsiterpia į kalbą, panašiai kaip, pavyzdžiui, kosulys ar žiovulys. Detaliai ištyrus akustinius juoko požymius galima sintezuoti skirtingų tipų juoką, t. y. padaryti taip, kad kompiuteris tam tikro tipo juoką sugeneruotų automatiškai.“

Doktorantė tvirtina, kad juoko tyrimo rezultatai galėtų būti pritaikomi ir neurolingvistikoje bei klinikinėje lingvistikoje: „Užsienyje akustinių juoko požymių tyrimai yra panaudojami kuriant tam tikras kompiuterines programas, kurios galėtų padėti autizmu sergantiems žmonėms ugdyti emocinį intelektą, t. y. atpažinti tam tikrus emocinius signalus, nes dažnai autizmo spektrą turintiems žmonėms juos tiksliai atkoduoti yra sudėtingiau.“

Taip pat juoko tyrimų rezultatai gali būti integruojami ir kuriant plačiai pritaikomus avatarus: „Avatarai yra panaudojami daugybėje sričių: nuo vedlio neįgaliesiems iki kompiuterinių instruktorių, kurie naudojami, pavyzdžiui, laivuose“, – teigia doktorantė.

Kaip dar vieną iš pritaikymo sričių tyrėja pamini psichologiją: „Psichologams ir kitiems specialistams, kuriems reikia daug bendrauti su žmonėmis,  yra rengiami mokymai, kaip per sekundės dalį atpažinti žmogaus emocijas. Nustatyti skirtumai tarp skirtingų juoko tipų gali pasitarnauti ir šioje srityje.“

Svajonė – tarpdiscipliniškumu pasižyminti komanda

R. Sabonytė pasakoja, kad juoko tyrimai nėra vien tik garso įrašų analizė: „Teko matyti, kaip užsienyje vyksta juoko analizė. Jos metu įrašomas ne tik garsas ir vaizdas, tačiau pritvirtinus specialius jutiklius fiksuojama, kaip keičiasi besijuokiančio žmogaus fiziologinės reakcijos, kūno judesiai, kokie pokyčiai vyksta jo smegenyse ir pan.“

Doktorantė apgailestauja, kad Lietuvoje kol kas nėra juoką išsamiai ir įvairiapusiškai galinčios tirti komandos, kurioje dirbtų įvairių sričių specialistai: „Man, kaip lingvistei, yra labai gražu ir kartu šiek tiek pavydu matyti komandas, kurios juoko tyrimus atlieka kai kuriose šalyse. Ten kartu dirba psichologai, matematikai, informatikai, lingvistai, medikai, gerai išmanantys psichobiologines organizmo reakcijas, ir panašiai. Lietuvoje tokią komandą suburti kol kas nebūtų galimybių, tačiau svajonė kada nors ką nors panašaus nuveikti irgi neapleidžia.“

Dabartinis tyrimas

Sabonytė, studijuodama doktorantūroje, tiria jau nebe juoką: „Dabartinė mano tyrimų sritis – intonacija. Lietuvių kalbos intonacija buvo kai kurių tyrėjų analizuota, tačiau iki šiol ji nebuvo apibūdinta remiantis kokia nors sistema, kuria remiantis jau būtų aprašyta ir kitų pasaulio kalbų intonacija. Būtent tokia yra autosegmentinė-metrinė fonologija, kuria remdamasi ir analizuoju bendrinės lietuvių kalbos intonaciją savo disertacijos tyrime. Šio tyrimo rezultatai suteiktų galimybių vėliau atlikti, pavyzdžiui, lyginamuosius lietuvių kalbos intonacijos tyrimus.“

R. Sabonytė nurodo, kad, be lyginamųjų tyrimų, intonacijos analizės rezultatus galima pritaikyti ir kitose srityse: „Neseniai teko bendrauti su vienu danų mokslininku, kuris, remdamasis daugybe požymių, kuria ir tobulina kompiuterinius modelius, galinčius analizuoti kalbėtojo charizmą. Remiantis tam tikromis lingvistinių ir paralingvistinių požymių kombinacijomis, šie modeliai nustato, kiek charizmatiškas yra kalbėtojas, arba, paprasčiau sakant, kokie požymiai lemia, kad kalbėtojo norisi klausyti ir jo kalbėjimo būdas skamba įtikinamai. Į šiuos modelius integruojami ir autosegmentine-metrine teorija paremtos intonacijos analizės rezultatai. Taigi, intonacijos analizė autosegmentinės-metrinės fonologijos požiūriu galėtų pasitarnauti ir atliekant pasaulyje dar visai neseniai pradėtus charizmos tyrimus.“

Skaityti toliau

Lietuva

Projektas „Tave mylėsiu“ – kitoks žvilgsnis į santuoką

kaunieciams.lt

Paskelbta

Savanorė, keliautoja, iniciatyvos „Mainytuvės“ įkūrėja Gintarė Krutinytė-Rugpjūtis prieš keletą mėnesių ėmėsi naujo projekto, pavadinto „Tave mylėsiu“. Mergina taip pat įvardintoje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje  skelbia nuotraukas, kuriose matomos vestuviniais žiedais papuoštos rankos, ir pateikia kalbintųjų mintis apie meilę. G. Krutinytė-Rugpjūtis skatina į santuoką pažvelgti ne vieną dešimtį metų kartu pragyvenusių sutuoktinių akimis.

Pastaraisiais metais pramogų pasaulyje įvyko nemažai skyrybų – iširo tvirtomis laikytos santuokos. Ar Tave tai paskatino ieškoti ilgai trunkančių meilės istorijų, ar tokia idėja kilo labiau iš Tavo pačios noro surasti įkvepiančių santuokų pavyzdžių?

Noras kalbinti bent trupinėlį meilės esmės perpratusius ir santuoką daug metų išsaugojusius kilo jau seniai – dar paauglystės metais nepatogius ar esminius klausimus apie santykius uždavinėjau savo artimiems ir visai nepažįstamiems žmonėms. Visada jaučiau, kad žmogus sukurtas būti draugėje ir jo vienišumo laikas prasmingas tik tol, kol veda link kito žmogaus. Santykiai su kaimynu, mylimuoju ar mama, o ne karjeros ar dienos pasiekimai lemia tai, kiek rami ir laiminga mūsų širdis prieš užmiegant. Tuo pačiu augdama savo patirtimi susidūriau su faktu, kad būdami prasmingiausiems, santykiai, kuriuose dalyvauja niekada iki galo nepažintini žmonės, yra ir vienas sudėtingiausių gyvenimo vyksmų. Reikia mokytis kurti santykius. Nusprendžiau to mokytis kalbindama turinčius daug patirties. Jų atsakymais dalintis stipriai įkvėpė ne tik žinomų lietuvių šeimų išsiskyrimai, bet ir liūdna statistika, kurią girdėdama užaugau, kad „50 % santuokų išyra“. Šitos statistikos akivaizdoje priminimo ir įrodymo, kad šioji meilės misija, kurią vadiname santuoka, įmanoma, reikia man pačiai. Tikiu, kad reikia ir kitiems.

Fotografuoji vestuviniais žiedais papuoštas rankas. Ką jų savininkams reiškia žiedas? Ar tai jiems atstoja meilės simbolį?

Girdėjau daug sakančių, kad žiedas nieko nereiškia ir nieko nekeičia. Sutinku, kad jis neatstoja meilės, kuriai vis iš naujo „taip“ tariame kiekvieną rytą, bet žiedą suprantu kaip gražų tos meilės simbolį. Jei pamatau gatvėje vyrą auksiniu žiedu ant rankos, iš karto jaučiu jam pagarbą. Galvoju: „O, šitas savo gyvenime yra padaręs rimtų sprendimų“. Dar iš karto žinau, kad šio vyro namuose yra laukiama. Gražu. Graži man ir prasmė, kuri žiedui suteikiama priesaikos metu, juk jaunieji vienas kitam sako: „imk šį žiedą, mano meilės ir ištikimybės tau ženklą”. Tai pasižiūri į savo žiedą ir kasdienybės vyksmuose gali prisiminti, kad esi mylimas.

Kaip ilgai kartu santuokoje gyvenantys žmonės apibūdina meilę? Kas, pasak jų, santuokoje yra svarbiausia?

Klausdama, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis žmogų, su kuriuo bus kuriamas gyvenimas, dažnai išgirsdavau patarimą, kad „jums kartu turėtų būti linksma ir smagu“. Šio patarimo niekada nepriėmiau rimtai, nes maniau, kad sėkmingų santykių paslaptis turėtų būti sudėtingesnė. Tačiau pati augindama santykius pradedu pajausti, kad daug gyvenimo matę nemelavo… Tas gyvenimas yra visoks. Kartais susikibus rankomis reikia išgyventi ir sudėtingas situacijas. Jas išgyventi kur kas lengviau, kai mokama vienas kitą pralinksminti. O kalbant apie meilę… Turbūt svarbiausia, ką išmokau iš šių pasikalbėjimų, tai kad meilė nėra vien jausmas. Ji yra nuolatinis pasirinkimas. Tik tame pasirinkime išsipildo Šventojo Rašto žodžiai: „Meilė niekada nesibaigia”.

Gintarė Krutinytė-Rugpjūtis

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 14 val

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų...

Greitos naujienosprieš 14 val

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais....

Greitos naujienosprieš 14 val

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

2021 01 26 Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar...

Greitos naujienosprieš 14 val

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama,...

Greitos naujienosprieš 14 val

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

2021 01 26 Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su...

Sveikataprieš 15 val

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino...

Greitos naujienosprieš 15 val

Civilinis ieškinys dėl AB „Grigeo Klaipėda“ įtrauktas į baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą

2021 01 26 2019 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos pareigūnų koordinuotas Kuršių marių taršos tyrimas pereina į kitą stadiją – pirmadienį...

Greitos naujienosprieš 16 val

Teismo ekspertizė – inovatyvesnė, efektyvesnė ir našesnė 

2021 01 26 Per praėjusius metus Lietuvos teismo ekspertizės centras kasdien atliko po keturis narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimus. O tyrimo...

Greitos naujienosprieš 16 val

Siekiama atverti duomenis verslui ir visuomenei

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, kalbėjo, kaip atverti...

Greitos naujienosprieš 17 val

Forumas „Vilnius GreenTech“: dėmesys ryškėjančioms žaliosios Lietuvos ambicijoms

2021 01 26 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo verslo, politikos ir visuomenės lyderių forume „Vilnius GreenTech“. Renginyje ...

Skaitomiausi