Connect with us

Naujienos

Kaip maitintis, kad nepriaugtume svorio?

Paskelbta

Atvėsus orui, organizmui natūraliai reikia daugiau energijos išlaikyti normalią kūno temperatūrą, todėl į smegenų centrus siunčiami signalai sufleruoja, kad valgyti turime daugiau. Dėl šios priežasties ir dėl riebesnio maisto vartojimo dauguma žiemą priauga svorio. Gydytoja-dietologė Dalia Vaitkevičiūtė dalijasi patarimais, kaip maitintis, kad šaltuoju metų laiku pavyktų to išvengti. 

Sveikas maistas. manonamai.lt nuotr.

„Žiemą pastebima kūno masės didėjimo tendencija. Ją lemia keletas esminių faktorių: dienos ilgėja, nelepina saulės šviesa, dėl to ima trukti vitamino D, o tada subjūra nuotaika, kurią bandome pataisyti valgydami riebesnį maistą šiltai įsitaisę lovoje, numojame ranka į fizinę veiklą, o kur dar švenčių maratonas, išmušantis iš ritmo. Viso to pavyktų išvengti, jei logiškai susidėliotume mitybos racioną, todėl labai svarbu tinkamai reaguoti į kūno siunčiamus signalus”, – sako gydytoja-dietologė Dalia Vaitkevičiūtė.

Koją kiša riebus maistas ir fizinės veiklos stoka

Šaltuoju metų laiku norisi kaloringesnio maisto tam, kad organizmas turėtų daugiau atsargų palaikyti kūno temperatūrą ir būtent riebalais gausus maistas suteikia daugiausiai energijos, tačiau, anot specialistų, itin dažna klaida lemianti svorio didėjimą – netinkamų riebalų pasirinkimas.

„Riebalai yra būtini organizmui ir turi sudaryti 15-20 proc. suvartojamos paros maisto normos, tačiau svarbu rinktis tik „gerųjų” riebalų turinčius produktus. Tam kad išvengtume „blogųjų”, reikėtų atsisakyti arba sumažinti perdirbtos mėsos, sūrio gaminių, palmių aliejų, greitojo maisto, suvartojimo kiekius, į racioną įtraukti jūrinę žuvį, alyvuogių aliejų, sėklas ir riešutus, avokadą”, – pataria D. Vaitkevičiūtė.

Žiemos meniu. manonamai.lt nuotr.

Pasirinkti teisingą maistą ir kontroliuoti suvartojimo kiekius puikiai gali padėti valgymo planas.

„Reguliari ir subalansuota kasdienė mityba gali apsaugoti nuo netikėto alkio jausmo, pagerinti medžiagų apykaitą ir išlikti energingam visą dieną. Žiemą norisi valgyti nesveiką, kaloringą ir riebų maistą, tačiau mes savo klientams padedame išvengti tokio pasirinkimo. Nepaisant sezoniškumo patiekalai yra gaminami iš sveikatai palankesnių ingredientų, juose netrūksta baltymų, skaidulinių medžiagų. Be to, žmogus užsisakęs maisto rinkinį savaitei, mėnesiui ar bet kuriam kitam laikotarpiui gauna 5 sveikus patiekalus: pusryčius, užkandį, pietus, desertą ir vakarienę”,– sako sveikos maisto ruošinių įmonės vadovas Mindaugas Katelynas.

Išsigelbėjimas – sezoninės daržovės ir kruopos

Nepaisant metų laikų norint išsaugoti kūno linijas į mitybos racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau skaidulinių medžiagų, baltymų turinčius produktus ir nenurašyti sezoninių daržovių ir kruopų.

„Sezoniškumas Lietuvoje – didelis turtas, kuriuo galime mėgautis visus metus. Į savo racioną įtraukite sezonines daržoves: salierą, morkas, topinambus, moliūgą, morkas, burokėlius, raugintas daržoves. Taip gausite pakankamą vitaminų bei skaidulų kiekį, padėsiantį užtikrinti ilgesnį sotumo jausmą. Gaminkite troškinius, virkite sriubas ir nepamirškite – jūrinės žuvies patiekalų, kurie yra gausūs baltymais ir omega – 3 riebalų rūgštimis”, – patarimais dalijasi D. Vaitkevičiūtė.

Galiausiai gydytoja-dietologė atkreipia dėmesį, kad priaugus svorio žiemą, nereikėtų perlenkti lazdos sureikšminant priaugtų kilogramų skaičių.

„Grįžkite į normalų režimą, stenkitės nepraleisti pusryčių, per dieną nueikite bent 10tūkst. žingsnių. Labai svarbu išgerti pakankamai vandens, neretai alkio pojūtis painiojamas su troškuliu, be to, jei organizmui trūksta vandens, sulėtėja medžiagų apykaita. Ir svarbiausia, priaugtų kilogramų, nelaikykite didžiausia problema. Svarbiausia žinoti, kad vėl esate teisingame režime: tada kilogramai ištirps be didelių pastangų”, – ramina D. Vaitkevičiūtė.

Sezoniškumas Lietuvoje – didelis turtas, kuriuo galime mėgautis visus metus. manonamai.lt nuotr.

TOP 3 D. Vaitkevičiūtės patarimai, norintiems nepriaugti svorio žiemą, būti sveikais:
  • Būkite fiziškai aktyvūs, per dieną stenkitės nueiti bent 10tūkst. žingsnių. Atraskite sportą, kuris būtų jums patrauklus ir teiktų malonumą;
  • Išgerkite pakankamai vandens. 1 kg kūno masės reikia 30 ml per dieną. Venkite saldintų gėrimų;
  • Valgykite subalansuotą maistą, kuris teiktų naudą jūsų organizmui ir nuotaikai ilgalaikėje perspektyvoje. Venkite emocinio valgymo, kuris suteikia tik trumpalaikį laimės efektą. Galvokite, ką valgote ir pajauskite ateinantį sotumo jausmą.

 

manonamai.lt informacija

 

Skaityti toliau

Kultūra

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Paskelbta

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo „Instagram“ paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakoja L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.

Lina Talžūnaitė – asm. archyvo nuotrauka

Daugiausiai savanoriauja moksleiviai

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15-75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14-18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantinas pakeitė priežastis, kodėl tampama savanoriu

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę. „Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.

„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigia Ž. Mažeikis.

Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikina Ž. Mažeikis.

Savanorystė, kuri sujungia skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

E. skautai vyresnio amžiaus žmonėms jau suteikė tūkstančius konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų ir asmens duomenų apsaugos temomis.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Skaitomiausi