Connect with us

Naujienos

Kaip įveikti baimę keliauti vienam: visi už ir prieš (VIDEO)

Avatar

Paskelbta

Prieš tris savaites pradėjau savo kelionę traukiniais iš Lietuvos į Gibraltarą ir atgal. Pravažiavau Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Austriją, Čekiją ir kt. šalis. Tai padariau viena ir tik su kuprine ant pečių. Tai nėra pirmoji mano solo kelionė, tačiau šioje susidūriau su išskirtinėmis situacijomis. Straipsnyje papasakosiu, kaip su jomis susitvarkiau, kai keliavimas vienam tampa tiek privalumu, tiek minusu.

Sandra Galdikaitė ant Gibraltaro uolos

Žinote kokia yra didžiausia problema? Milijonas nepagrįstų baimių.

Baimė pasiklysti, baimė nesusikalbėti, baimė, kad neturi šalia savęs ramsčio, baimė gyventi su nepažįstamais, panika, kad apvogs, baimė patekti į nesaugų rajoną, baimė užsikrėsti kokia liga, baimė, kad nukris lėktuvas ar nuvirs traukinys, baimė, kad vienas neturėsiu ką veikti. Visa tai yra pagrindinės priežastys, dėl ko žmonės nekeliauja vieni arba išviso kojos nekelia iš savo šalies.

Esminis dalykas yra ne pati keliavimo baimė, o kažkuri jos dalis. Sąžiningai sau atsakius, kodėl aš bijau būtent tos situacijos, padės suprasti: bet kuri padėtis turi išeitį. Svarbu, kaip aš į ją reaguosiu. Man kelis kartus buvo atšaukti arba sustabdyti traukiniai į ir iš Prancūzijos dėl ten vykstančių transporto darbuotojų streikų bei praūžusios audros. Turėjau du pasirinkimus: panikuoti ir stresuoti arba susitaikyti ir sugalvoti, ką čia tuo metu nuveikus. Pasirinkau taikesnį – antrą variantą.

Asmeniniai daiktai yra tik fizinė nuosavybė

Iš visų daiktų, kuriuos turėjau susidėjusi į kuprinę pamečiau tik kojinių porą ir veido kremą. Tiesiog palikau juos kažkuriuose svečių namuose.

Manęs klausia, kaip aš saugau savo asmeninius daiktus? Kaip jų nepametu, kur dedu kai iš šešiaviečio, moterų pilno kambario einu praustis į vonią? Ar traukiny nešuosi su savimi kuprinę, kai einu praustis į ten esantį vonios kambarį (tolimųjų reisų traukiniuose yra prausyklos ir net dušai)?

Jeigu kalbėčiau apie piniginę vertę, tai brangiausi mano kelionėje turėti daiktai buvo: kelioninis dėvėtas kompiuteris už 160 eur, kelioninis dėvėtas fotoaparatas (vertė apie 150eur), dėvėtas telefonas (Huawei 10), banko kortele, 100 eur grynais.

Bet, turbūt, didžiausią vertę turėjo vienintelė pipierinė knygutė – mano pasas. Visa kita – elementarūs, kasdienai reikalingi daiktai: rūbai, higienos priemonės. Tai, ką susidėjau į kuprinę – parodžiau savo pirmajame šios kelionės VIDEO. 

Paniškos vagių ir pametimo baimės atsikratau, kai savo galvoje susidėlioju vertybių prioritetus ir leidžiu jiems susigulėti. Taip pat nuolat kelionėje turiu sau apie tai vis priminti ir priminti.

  1. Mano kuprinėje yra tik daiktai. Jeigu jie ir pradings – kas blogiausio gali atsitikti? Neturėsiu kuo apsirengti, išskyrus tuo ką vilkiu dabar, neturėsiu higienos priemonių? Neturėsiu kompiuterio? Na ir kas? Galėsiu įsigyti. Arba juk nieko tokio tuos pačius rūbus dėvėti kelias dienas. Per naktį išsiskalbus – jie išdžiūva.
  2. Nuraminu save atsakymais į šiuos klausimus: kaip mano kelionė pasikeis, jeigu kažką pamesiu ar pavogs? Ar nuo to sumažės kelionės nuotykių? Kelionės komfortas galbūt ir sumažės, bet jokiu būdu ne nuotykiai, nauji atradimai, pažintys su žmonėmis, ryšių užmezgimas ir įspūdžiai iš svetimų miestų bei gamtos.
  3. Jeigu ką ir paims iš mano kuprinės – neatidėliotinus dalykus galėsiu nusipirkti.

Žinoma, sakysite, galvoju nerūpestingai ir be priežiūros palieku savo daiktus? Toli gražu – ne. Visada prie savęs, ant pilvo turiu užsikabinusi juosmens rankinę (angl. fanny pack), kurioje yra 5 išlikimui svarbiausi dalykai: pasas, banko kortelė, pinigai, vairuotojo pažymėjimas (antras, ne taip svarbus asmens dokumentas), telefonas. Ją visada pasiimdavau kartu su savimi eidama į miestą, eidama į tualetą ar dušą traukinyje. Miegodama svečių namuose – taip pat tą mažą tašiuką pasidėdavau prie savo pagalvės.

Visose kitose situacijose savo daiktus palikdavau be jokios baimės. Šiek tiek atsargumo – nekenkia. Bet nereikia paniškai visus koduoti, lyg potencialius vagis. Baimę anuliuoju ir save nuraminu logiškais atsakymai į pačias blogiausias galimas situacijas.

TAISYKLĖ NR. 1 

“DAIKTAI YRA TIESIOG DAIKTAI. KELIONĖS ŽAVIOS DĖL NUOTYKIŲ, NE DĖL DAIKTŲ. NUSTOK APIE JUOS GALVOTI DAUGIAU NEI APIE ŽMONES.”

Net jeigu ir dingtų pinigai ar asmens dokumentai – šalyse yra ambasados, kurios pagelbsti tokiose situacijose.

Varšuvoje sutikta lietuvė Elžbieta su vyru lenku

TAISYKLĖ NR. 2

IŠKILUS PROBLEMAI – IEŠKOTI NE KALTININKŲ, O JĄ SPRĘSTI. VEIKSMAS NUIMA STRESĄ. PASAULYJE NĖRA PROBLEMOS, KURI NETURĖTŲ SPRENDIMO.

Aš sau nuolat primenu šias dvi taisykles. Ir jos veikia. Taip yra pat dar vienas dalykas. Tikiu, kad ką pats sau šauksi – tą gali iš tiesų prisišaukti. Tad jeigu pasitikėsiu savo daiktus kambaryje prie kitų savo kambariokių – jos irgi manimi pasitikės.

Kai keliauju viena – trūkumų mažiau nei privalumų

Žmonės nebemoka būti vieni su savimi taikoje. Kelionėse šią savybę vėl pažadinu ir aktyvuoju.

Pietūs vienam Austrijoje

Turbūt, normalu: jeigu esu solo keliautoja – tokiose kelionėse matau daugiau privalumų nei trūkumų. Tačiau atskleisiu abi medalio puses.

TRŪKUMAI:

  • Visada sprendimus turiu priimti viena. Nėra su kuo pasitarti, nėra kada ilgai galvoti ar tikėtis, kad už mane kažkas nuspręs. Nešu atsakomybę viena.
  • Niekas tavęs nenufotografuos, turi prašyti svetimų arba naudoti selfie lazdą. Turi peržengti baimę prieiti prie žmogaus ir paprašyti.

    Sandra Galdikaitė Luvro muziejuje

  • Tuo metu kai apžiūrinėji kažką – niekam negali pasipasakoti savo įspūdžių, juokelių.
  • Niekas nepažadins ryte, kai esu mieguista ir tingiu kur nors eiti.
  • Niekas nepadės perkant ar užsisakant maistą
  • Jeigu pamiršau pasiimti iš namų kokį daiktą, pavyzdžiui dantų pastą – negaliu iš nieko pasiskolinti.
  • Jeigu kažkas atsitiks –  iš padėties turiu suktis pati.
  • Visas kelyje sutiktas žmonių emocijas turiu priimti tik aš viena. Pavyzdžiui, teko susidurti su keliomis ne itin maloniomis, net diskriminuojančiai kalbančiomis traukinių kasininkėmis. Tose situacijose nieko negalėjau paprašyti gauti reikiamą informaciją. Reikėjo tiesiog suimti save į rankas ir sužinoti tai, ko ten ir atėjau.
  • Negaliu kada užsinorėjusi kalbėti lietuviškai. Jeigu keliaučiau su kažkuo iš lietuvos – bet kada galėčiau atsipalaiduoti ir tiesiog kalbėti savo gimtaja kalba. Išduosiu, kad po 5-tos kelionės dienos ne tik garsiai pasakyti žodžiai, o jau ir mintys pradėjo dėliotis anglų kalba. Bet, galbūt, tai nėra taip blogai?
  • Niekas neprižiūrės mano daiktų. Norint viešoje vietoje ar tiesiog traukinių stotyje nubėgti iki tualeto – turiu eiti su visa kuprine.

PRIVALUMAI:

  • Laisvė!
  • Geriau pradedi save pažinti, savo emocijas. Vieną dieną galiu būti linskma, kitą – liūdna, trečią išdaigininkė ir t.t.. Niekam neturiu įtikti. Ir suprantu, kad kintančios emocijos – normalu.
  • Galiu susidaryti maršrutą, kokį tik noriu. Jį bet kada keisti.
  • Susipažįstu su daugiau turistų, vietinių žmonių nei tai padaryčiau keliaudama su savo kompanija. Tai didina pasitikėjimą savimi. Nes tiesiog joje ir būčiau. Buvo net 4 kartai, kai apsistojus svečių namuose iš karto pradėjo megztis kalba su kambariokėmis ir išėjome kartu patyrinėti apylinkių. Užsimezgė kontaktai su žmonės iš Peru, Argentinos, Ispanijos, JAV, Malaizijos, Anglijos, Skandinavijos, Italijos, Prancūzijos ir t.t. Su kai kuriais iš jų apsikeitėme kontaktais. Taip atsiranda ryšiai iš viso pasaulio.

    Traukinyje sutikta amerikietė Gwen iš Kalifornijos

  • Galiu pasakoti savo istorijas nepažįstamiesiems be jokio teisimo ir išankstinio manęs vertinimo.
  • Keliaujant su kažkuo – kompanijoje visada atsiranda kas greičiau pavargsta, kažkur nori ar nenori eiti. Vienas nori to, kitas ano. Mano viena kolegė tokias keliones vadina “bambeklių šou”. Daugiau laiko sugaištama kompromiso ieškojimui nei apylinkių apžiūrėjimui. Juk “LAIKAS YRA MŪSŲ VALIUTA” – 4-ajame mano kelionės video sakė Ispanijoje sutiktas Juozas.
  • Lengviau randu nakvynę visur! Svečių namuose, lietuvių bendruomenėse, Juk ir jūs, gyvendami svečioje šalyje mieliau į priimtumėte vieną keliautoją, nei reikėtų apnakvydinti 5 draugus ar įsimylėjėlių porelę?
  • Lengviau planuoti finansus. Galiu nueiti į pigaus maisto parduotuvę ir kavinę. Niekas manęs neteis, jeigu nuspręsiu taupyti ir pasiirinkti pačius pigiausius dalykus. Prieš nieką nereikia vaidinti, kad “aš galiu tai sau leisti”.
  • Galiu kiek tik noriu ir kur noriu daryti nuotraukas, video ir t.t. Nereikia jausti spaudimo, kad kažkas manęs laukia ir žiūri raginančiu žvilgsniu. Galiu tiesiog stovėti ir mėgautis, nes pati esu savo laiko šeimininkė.
  • Aplankau ir pamatau tai, ką iš tikrųjų noriu pati tą dieną. Ką turiu omenyje? Pavyzdžiui iš vakaro suplanuoju, kad rytojaus dieną eisiu prie katedros. Atsikeliu ryte jaučiu, kad noriu ne į katedrą, o prie ežero tarp kalnų. Esant viena – taip ir padarau. Su kompanija – būtų barnių dėl nuomonės keitimo. Galiu keisti sprendimus pagal esamą emocinę būseną, nesitaikant prie kompanijos nuotaikų.

Turistų lankomiausia kavinė Vienoje

TAISYKLĖ NR. 3

BŪTI GERAME SANTYKYJE SU PAČIU SAVIMI. KAI ESI EMOCIŠKAI STABILUS – BLOGA SOLO KELIONĖ TIESIOG NEĮMANOMA.

Gyvai apie kitų šalių kultūras ir keliones ant scenos pasakoju Pasaulio kultūrų klube.  Čia kiekvienas vakaras yra skirtas konkrečios kultūros pristatymui 5-iais žmogaus pojūčiais: klausa, uosle, rega, skoniu, lytėjimu. Kovo 7 d. (moters dienos išvakarėse) visas vakaras bus skirtas vienai iš mano mylimiausių kultūrų – Italijai.

SANDROS VIDEO KVIETIMAS IŠ ITALIJOS

Daugiau apie solo kelionės detales kalbu paskutiniame savo kelionės Lietuva – Gibraltaras – Lietuva traukiniais VIDEO. Už video montažą dėkoju Kęstučiui Petkevičiui. 

 

Skaityti toliau

Rajonas

Katamaranas „Zapyškis“ per Nemuną plukdys dviratininkus ir iškylautojus

kaunieciams.lt

Paskelbta

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybė pristatė 24 sėdimų vietų katamaraną „Zapyškis“, kurio paskirtis – rengti edukacines ir pažintines iškylas Nemune tarp Zapyškio, Kulautuvos ir Kačerginės, taip pat kelti per upę dviratininkus.

Laivas į vandenį buvo nuleistas Vilijampolėje įsikūrusiame Vidaus vandens kelių direkcijos uoste. Jo „krikštatėviu“ tapo zapyškietis, Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius. Sudaužęs į laivo bortą simbolinį šampano butelį, signataras tarė: „Tegul dūžta butelis, tik ne laivas. Tikiu, kad „Zapyškis“ ilgus metus plaukios Nemune ir suteiks iškylautojams malonių įspūdžių.“

Katamaranas per valandą pasiekė Zapyškį, kur jį pašventino Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Juozas Fakėjavas.

Kartu su visa komanda bandomuoju reisu plaukė ir LVVKD generalinis direktorius Viktoras Vinokurovas. Su laivu buvo supažindinti žiniasklaidos atstovai.

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė pastebėjo, kad iki šiol per Nemuną tarp Zapyškio ir Kulautuvos keleivius plukdęs 12-kos vietų laivelis „Vytis“ nebepajėgė susidoroti su vis didėjančiais dviratininkų srautais, be to, tam buvo nepritaikytas, todėl buvo nuspręsta skelbti viešąjį konkursą ir įsigyti patogesnį laivą.

Direktorė sakė, kad šią vasarą per Nemuną „Vytis“ plukdė 4 586 keleivius, iš jų net 3 273 buvo su dviračiais.

Kodėl buvo pasirinktas katamaranas? „Jo greitis nedidelis, bet tai saugus ir patogus laivas, pritaikytas ne tik dviratininkams, bet ir riboto judumo žmonėms“, – aiškino direktorė. Svarbu dar ir tai, kad katamarano maksimali grimzlė siekia tik 0,7 m, o tai labai svarbu laivybai dėl sausrų senkančiame Nemune.

Katamarano denis dengtas, todėl iškylautojams neteks bijoti lietaus. Įrengtos 24 sėdimos vietos, tačiau laive gali tilpti 47 keleiviai. Sanitarinė patalpa pritaikyta judumo problemų turintiems žmonėms. Sumontuota garso aparatūra palengvins gidų darbą.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad nutiesus dviračių taką iki Zapyškio, toks laivas tapo būtinybe. „Karantino metu labai išaugo vidinis turizmas. Žmones traukia atnaujinta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Pyplių piliakalnis, literatūrinė Kačerginė, Kulautuvos pušynai, dviračių ir pėsčiųjų trasos. Priimame daug kauniečių, vilniečių, čia atvyksta žmonės iš visos Lietuvos“, – pasakojo meras.

Dviračių takui nusidriekus iki Zapyškio, buvo galutinai suformuotas maždaug 40 km ilgio Mažasis pakaunės turizmo žiedas. Dabar per vieną dieną dviračiais galima minti iš Kauno senamiesčio iki Zapyškio, aplankant Kamšos botaninį–zoologinį draustinį, Obelynę, Pyplius, Kačerginę. Persikėlus per Nemuną laivu, užsukti į Kulautuvą ir grįžti atgal dešiniajame Nemuno krante nutiestu dviračių taku.

Didelio populiarumo šią vasarą sulaukė ir savaitgaliais iš Kauno iki Vilkijos plaukiojęs laivas „Vilkija“, kurio maršrutą taip pat remia Kauno rajono savivaldybė.

V.Makūnas tvirtino, kad Nemune laivų turėtų būti dar daugiau. Iki 2022 metų, kai Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, ties Zapyškiu turėtų atsirasti plaukiojantis sodas–parodų salė. Šiam tikslui planuojama pritaikyti nenaudojamą žemkasę. Apie turistinius laivus Nemune galvoja ir privatūs investuotojai.

LR Vyriausybė Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio kurortinės teritorijos statusą suteikė 2017 metais.

Skaityti toliau

Sveikata

Įveikiant koronavirusą: savivaldybėse pradedama teikti daugiau nemokamų psichologinių konsultacijų gyventojams

kaunieciams.lt

Paskelbta

Startuoja svarbi naujovė: nuo šiol gyventojai, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais gali gauti nemokamą psichologų konsultaciją. Tokią pagalbą jau rugsėjo-spalio mėnesiais pradės teikti šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Specialaus gydytojo siuntimo paslaugai gauti nereikia, pageidaujant konsultacija gali būti anoniminė.

Tam šiais metais skirta 1 mln. eurų, nuo kitų metų kasmet bus skiriama po 1,8 mln. eurų. Už šios programos įgyvendinimą atsakinga SAM.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, karantino metu buvo ypač stipriai išaugęs skaičius gyventojų, patiriančių nerimą, pyktį ar neviltį, siejamą su sveikatos būkle, asmenine finansine situacija, neapibrėžtumu. Nors šiuo metu situacija pagerėjo, bet vis dar reikalinga profesionalų pagalba, nes visuomenės psichikos būklė išlieka prasta.

„Natūralu, kad susiklosčius esamai situacijai žmonės jaučia didesnį nerimo, streso lygį dėl nežinomybės, pokyčių kasdieniame gyvenime, darbuose, santykiuose. Labai svarbu, kad žmonės gautų reikiamą pagalbą, net jei neserga konkrečia psichikos liga, laiku išspręstų aktualias psichologines problemas ir taip užkirstų kelią galimam sveikatos sutrikimui“, – sako ministras.

Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Valija Šap džiaugiasi, kad savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose pradėję dirbti psichologai prisidės prie visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo, suteikiant žinių apie psichikos sveikatą, ugdant streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo įgūdžius, suteikiant emocinę paramą savitarpio pagalbos grupėse bei teikiant psichologines konsultacijas.

„Labai svarbu mokyti visuomenę kuo anksčiau atpažinti psichikos sunkumus ir drąsiai priimti psichologinę pagalbą tuos sunkumus sprendžiant“, – pabrėžia V. Šap.

Anot jos, būtina sudaryti galimybes tiek vaikams, tiek suaugusiems gauti reikalingą psichologinę pagalbą, kuri būtų teikiama pagal gyvenamą vietą ne tik psichikos sveikatos centruose, bet ir kitose įstaigose, pavyzdžiui, tose vietose, kur įprastai renkasi vietos bendruomenė.

Gyventojai galės nemokamai gauti iki 5 individualių anoniminių psichologo konsultacijų. Taip pat vyks grupiniai užsiėmimai apie streso ir konfliktų valdymą, emocijų atpažinimą, psichologinės konsultacijos asmenų grupėms. Numatyta, kad viena individuali konsultacija kainuos apie 30 eurų, o 1 valandos grupinė konsultacija ar užsiėmimas, kai dalyvauja 10 žmonių, – apie 60 eurų. Kaip minėta, tiek apmokės valstybė, žmogui konsultacijos nekainuos.

Norint gauti nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Svarbu pažymėti, kad paslaugos bus orientuotos į psichikos sveikatos stiprinimą ir prevenciją, o ne sutrikimų gydymą. Tai reiškia, kad šias nemokamas paslaugas gaus žmonės, kurie patirdami neigiamas koronaviruso pasekmes, ilgesnį laiką išgyvena stresą, nerimą, pyktį ir kitus neigiamus jausmus, tačiau jiems psichinis sutrikimas nėra diagnozuotas. Esant psichikos ir elgesio sutrikimams, kai žmogus nuolat dėl to bendrauja su gydytojais specialistais, jis toliau tęsia bendravimą ir gydymą įprasta tvarka, t. y. tokiu atveju gyventojas turėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisirašęs.

Paslaugos pradedamos teikti rugsėjo-spalio mėnesiais. Planuojama, kad paslaugos bus nuolatinės, kitais metais planuojama jas tęsti ir plėtoti. Ateinančią savaitę SAM pateiks visą informaciją, kokias paslaugas teiks kiekvienos Lietuvos savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, taip pat ir kontaktus.

Skaityti toliau

Rajonas

Kauno rajonas iš privataus verslo nuomosis naujai pastatytą darželį

Kauno rajone ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis, nei ugdymo įstaigų teikiamos galimybės. Todėl savivaldybė laisvų vietų trūkumą darželiuose šįmet sprendžia keliomis kryptimis: kuriamos naujos vietos darželiuose, renovuojami veikiantys darželiai, statomi moduliniai darželiai, steigiami šeimos ir lauko darželiai. Dar vienas būdas – iš privačių tiekėjų išsinuomoti naujai pastatytą darželį.

 

Domeikava – viena iš seniūnijų, kurioje yra didžiausias nepatekusių vaikų skaičius į darželius, todėl ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė vaikų darželio pastato ir žemės sklypo nuomai iš UAB „MBS BALTIC“.

 

Privataus verslo Domeikavos k., Luknės g. 1 pastatytas darželis bus labai erdvus, su šiuolaikine vėdinimo sistema, šildymu, garso izoliacija. Darželyje galės įsikurs 8 vaikų grupės, tad jį lankyti galės 160 ikimokyklinio amžiaus vaikų.

 

Savivaldybė su verslininkais pasirašys 5 metų nuomos sutartį, su galimybe ją pratęsti. Kiekvieną mėnesį už patalpų nuomą savivaldybė mokės 13,73 tūkst. Eur. Ši sutartis leis savivaldybei suteikti būtinas ir kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo paslaugas Domeikavos seniūnijos gyventojams.

 

Rajono savivaldybė svarstė ir kitus variantus, kad galbūt vertėtų patiems statyti naują darželį Domeikavoje. Deja, ten nėra laisvos valstybinės žemės, o ir naujo pastato statybos kainuotų kelis milijonus eurų – tai būtų didelė finansinė našta savivaldybei.

 

Lietuvoje nėra tokios praktikos, kad savivaldybė iš privataus verslo nuomotų darželio pastatą. Kauno rajonas bus pirmasis, kuri taip bandys spręsti vietų trūkumą darželiuose.

 

„Šiais metais turime labai didelį proveržį kurdami vietas darželiuose mūsų rajono vaikams – spalio viduryje jau turėsime 900 naujų vietų. Domeikavoje vyksta labai sparti plėtra, todėl džiugu, kad šios seniūnijos vaikai visai netrukus galės lankyti darželį, esantį arti namų. Turime padėti jaunoms šeimoms, juk ne visi tėveliai gali sumokėti už privatų darželį, kuris yra tikrai brangus“, – pabrėžė meras Valerijus Makūnas.

 

Kauno rajono savivaldybė norėtų nuomos sutartis dėl darželių pasirašyti Garliavoje, Akademijoje bei Ringauduose, tačiau laukia siūlymų ir iš verslo.

Skaityti toliau

Rajonas

Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos bendri projektai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė bendradarbiavimo sutarčiai su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri leis įgyvendinti bendrus kelių tvarkymo projektus pakaunėje. Tokia institucijų partnerystė įgalina spartesnį valstybinės reikšmės kelių rajonuose remontą.

Planuojama su Kelių direkcija atlikti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Garliava–Jonučiai–Karkazai ruožo nuo 1,220 iki 2,375  km, esančio Garliavos apyl. seniūnijoje, kapitalinį remontą. Projekto metu bus atliktas kapitalinis remontas įrengiant takus, apšvietimo ir lietaus nuotekų tinklų sistemas.

Taip pat laukia ir kito projekto įgyvendinimas – bus atliktas kapitalinis kelio Raudondvaris–Naujieji Bernatoniai–Žemaitkiemis ruožo nuo 0,0 iki 0,33  km remontas.

80 proc. projektų vertės finansuos Lietuvos automobilių kelių direkcija, 20 proc. – Kauno rajono savivaldybė.

Skaityti toliau

Rajonas

Raudondvario miestelio bendruomenė įvertinta respublikiniame konkurse

kaunieciams.lt

Paskelbta

Respublikiniame bendruomenių konkurse ypatingo įvertinimo sulaukė Raudondvario miestelio bendruomenė. Raudondvaris tapo kultūros kolektyvų gausa garsiausia vietos bendruomene šalyje.

Apdovanojimas bendruomenei buvo įteiktas rugsėjo 24 dieną. Šventiniame renginyje apdovanojimą atsiėmė Raudondvario kultūros centro direktorė Jolanta Zizienė, Raudondvario kaimo bendruomenės centro vadovas Gintautas Lukauskas ir Raudondvariečių bendruomenės pirmininkė Aušra Lukošienė. Šia gražia proga raudondvariečius pasveikino Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis.

Taip pat Mykolo Romerio universitetas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su informaciniu partneriu „Savivaldybių žinios“ bei verslo partneriu VšĮ „Pro Partners” šventės metu paskelbė bei apdovanojo nugalėtojus dar keturiose nominacijose: „Vietos bendruomenės lyderio – vadybininko“, „Vietos bendruomenės sėkmės istorijos“, „Bendruomeniškiausios seniūnijos arba savivaldybės“ ir „Sveikos gyvensenos renginiais garsios vietos bendruomenės“.

Raudondvario bendruomenė šioje kategorijoje nugalėjo neatsitiktinai – šio miestelio kultūros centre šoka, dainuoja, groja 361-as raudondvarietis nuo 4 iki 80 metų. Čia veikia įvairūs kolektyvai: chorai, folkloro ansambliai, dainuojamosios poezijos grupės, teatras, šokių kolektyvai ir t.t.

Kiekvienas kolektyvas yra labai svarbus bendruomenei, nes dalyvavimas jų veikloje skatina žmones bendrauti, stiprina bendruomeniškumo jausmą, dalinasi džiaugsmais ir rūpesčiais.

Skaityti toliau

Rajonas

Žalgirio pergalės parke įgyvendinamas dar vienas Lietuvos kultūros tarybos patvirtintas projektas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus

Džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros taryba 2020 metų rugpjūčio mėnesį patvirtino dar vieną klubo „Žalgirio pergalės parkas“ teikiamą projektą: „Lietuvos karalius Mindaugas, karalienė Morta ir jų sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis Vaišvilkas (Vaišelga)“.

Žalgirio pergalės parko statinių vizija – akcentai, kurie atspindėtų Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Ji prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą. Be Vasario 16-osios nebūtų Kovo 11-osios ir jos sėkmės istorijos. Valstybės atkūrimo šimtmečio praeitis verčia susimąstyti apie praeities svarbą ir klausimus ateičiai.

Projekte numatyta Žalgirio pergalės parke įamžinti stogastulpiais pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, karalienę Mortą ir po karaliaus nužudymo Lietuvos valstybės vairą perėmusį jų sūnų Vaišvilką. Jų atminimui ąžuoliniais stogastulpiais pasipuoš parkas dar vienu žymiausio Lietuvos tautodailininko Algimanto Sakalausko kūriniu, kurių meninė vertė neabejotina. Tautodailininko Algimanto Sakalausko atlikti darbai jau seniai puošia ne tik Žalgirio parką, bet ir daugelį Lietuvoje žymioms vietoms atminti skobti skulptūriniai stogastulpiai. Šis darbas puikiai įsipins į jau esančių parke 11 stogastulpių meninę kompoziciją.

Projektą užbaigs šventinė programa, dar kartą primenanti Žalgirio mūšio pergalės 610-ąsias metines bei Lietuvos valstybės susikūrimo pradžią. Parke moksleiviams bus pravestos edukacinės pamokos apie mūsų šalies kūrimosi pradžią, Lietuvos valstybės susikūrimo ištakas. Šventės metu bus pateikti informaciniai spalvoti lankstinukai apie Žalgirio parką ir Lietuvos valstybės susidarymo ištakas, paminint karaliaus Mindaugo ir jo žmonos Mortos vaidmenį Lietuvos valstybės vystymesi bei Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vaišvilko (Vaišelgos) nuopelną išsaugant tėvo sukurtą vieningą Lietuvą.

Vykdomo projekto tikslas – ne tik įamžinti pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą, bet ir stiprinti Lietuvos žmonių pilietiškumą, pasididžiavimą savo krašto istorija, tautinį identitetą, tautinę kultūrą, įamžinti Lietuvos valstybės formavimosi pradžią.

Prie Lietuvos kultūros tarybos patvirtinto projekto įgyvendinimo, be klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių, prisideda Kauno rajono savivaldybė – meras Valerijus Makūnas. Apsvarstyta su Kauno rajono meru atliekamų darbų eiga bei kitos būtinos priemonės projektui įgyvendinti.

Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, „Žalgirio pergalės parke“ buvo įamžintas 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas, pasodinta „1918 m. Signatarų ąžuolų alėja“ pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą parko viziją. Ši projektą iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė ir Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė reiškė iniciatyvą deramai pagerbti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Žalgirio pergalės parko pirmininko Gintauto Tamulaičio ir profesoriaus Aleksandro Vitkaus iniciatyva, pritarus valdybai ir profesoriui gamtininkui Liubertui Klimkai, nutarta pagerbti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus, pasodinant Signatarams ąžuolų alėją. 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos kultūros taryba patvirtino klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pateiktą projektą „1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimas „Žalgirio pergalės parke“. Projektas sėkmingai įgyvendintas.

Kaip atsvara širdžiai atrodė susirinkę į Žalgirio pergalės parką aštuoniolika Signatarų giminės atstovų, išskyrus Jono Basanavičiaus (brolio anūkė susirgo) ir Stanislovo Narutavičiaus (giminės neradome). Ąžuolus pasodinti signatarų giminėms padėjo Babtų moksleiviai, Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai, vadovaujami Žanetos Jankauskaitės. Prie kiekvieno medelio pastatytos informacinės lentelės su Signataro vardu, pavarde, trumpa biografija lietuvių ir anglų kalbomis. Alėjos pradžioje puikuojasi stendas – tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto, kurį vokiečių okupacinei valdžiai įteikė Lietuvos Taryba, kopija. Kiekvienam medelių sodintojui „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis išdavė pažymėjimą apie ąžuoliuko sodinimo faktą ir įteikė knygą „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“. Medelių sodintojai pasižadėjo rūpintis ąžuolais.

2020 metais klubas „Žalgirio pergalės parkas“ ėmėsi dar vieno paminklo pastatymo darbų, Žalgirio mūšio pergalės 610 metų įamžinimo su savo projektu „Du kalavijai akmenyje“. Šio projekto esmė yra priminti, kaip prieš 610 metų prasidėjo Žalgirio mūšis Griunvaldo lauke.

1410 m. liepos 15 d. sustojusioms daugiatūkstantinėms jungtinėms Lenkijos–Lietuvos ir Kryžiuočių ordino kariuomenėms vienas prieš kitą, nė viena nedrįso pradėti mūšį. Tuomet Kryžiuočių ordino magistras baronas fon Jungingenas siunčiu du pasiuntinius, kurie, pasak lenkų istoriko-metraštininko Dlugošo, perdavė šiuos magistro žodžius. Šiuos kalavijus perdavė du magistro heroldai (viduramžių Vakarų Europos karalių, didikų rūmų šauklys). Viena jų, su imperijos herbu (juodas erelis aukso fone), magistro vardu nešė kalaviją Jogailai, antras, Štetino kunigaikštis (herbas – raudonas grifas baltame fone), Ordino maršalo vardu nešė kalaviją Vytautui.

Kalavijų įteikimo ceremonija buvo įžeidžiama. Magistras siuntė šiuos du kalavijus visiškai įsitikinęs savo pergale, paruošęs kaladžių ir pančių, kuriuos kryžiuočiai buvo paruošę savo priešams. Jogaila ir Vytautas paliepė heroldams pranešti magistrui: mes kovosime su Dievo pagalba, o kalavijus priimame ir norime kautis su magistru, mes nesislapstome, o atėjome kautis su jumis dėl teisybės, kautynių vietą pavedame Dievui! Pasiuntiniams išėjus liepė trimituoti ženklą mūšiui pradėti. Žalgirio mūšis buvo laimėtas, po kurio jau Ordinas nebeatsigavo.

Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių dėka visuomenininkų pastatytas paminklinis akmuo sveria 12 tonų. Paminklo mecenatas, klubo valdybos narys, šaulys, UAB „Hidraulinės sistemos“ savininkas Juozas Klimkevičius. Akmenį padovanojo šaulys Robertas Galeckas, o techninę paramą teikė ir Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas. Jei dėl užrašo didelių ginčų nebuvo, tai paminklinio akmens viršūnės papuošimas virto tikra diskusija. Tačiau subendrinus mecenato ir klubo narių pasiūlymus, istorikų ir dailininkų interpretacijas, paminklinio akmens viršūnėje atsirado du kalavijai įsmeigti į akmenį. Priekyje užrašas „1410 m. Žalgirio mūšiui atminti“ – 2020 m. Virš jo Gedimino stulpai, kurie XIV–XVI a., pagal istoriką E. Gudavičių, buvo Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas. Su šiuo ženklu lietuviai dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Tai unikalus paminklas, neturintys analogo bent Lietuvoje, nes remiasi tikrais faktais, patvirtinančiais to meto metraštininkų.

Žalgirio paminklinio akmens atidengimo ceremonija įvyko 2020 m. liepos 18 d. Žalgirio pergalės parke, kuris yra Babtų seniūnijoje, Cinkiškės kryžkelėje (25 km nuo Kauno). Parengiamuosius, organizacinius darbus organizavo klubas „Žalgirio pergalės parkas“ (pirmininkas Gintautas Tamulaitis) ir Babtų kultūros centro laimėtas projektas „Žalgirio parkui – 30 metų“ (direktorė Eglė Patinskaitė). Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius pašventino paminklinį akmenį. Renginio organizavimo dalį išlaidų padengė Kauno rajono savivaldybė (meras Valerijus Makūnas).

Jau tapo tradicija, kai parke uždegamas aukuras, o ugnis atgabenta iš Kauno nuo Nežinomo kareivio kapo. Ugnį atgabeno ir atnešė jauni šauliai kartu su šauliu ir savanoriu Mindaugu Iskevičiumi. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, Seimo nariai: Vytautas Kamblevičius, Andrius Kupčinskas, Raminta Popovienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kultūros viceministrė Zita Bružaitė, Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockis, Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Žilvinas Zinkevičius, Babtų ir Panevėžiuko bendruomenės nariai ir kiti svečiai.

Skaityti toliau
Rajonasprieš 1 d.

Katamaranas „Zapyškis“ per Nemuną plukdys dviratininkus ir iškylautojus

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybė pristatė 24 sėdimų vietų katamaraną „Zapyškis“, kurio paskirtis – rengti edukacines ir pažintines iškylas Nemune tarp...

Sveikataprieš 2 d.

Įveikiant koronavirusą: savivaldybėse pradedama teikti daugiau nemokamų psichologinių konsultacijų gyventojams

Startuoja svarbi naujovė: nuo šiol gyventojai, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais gali gauti...

Rajonasprieš 2 d.

Kauno rajonas iš privataus verslo nuomosis naujai pastatytą darželį

Kauno rajone ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis, nei ugdymo įstaigų teikiamos galimybės. Todėl savivaldybė laisvų vietų trūkumą darželiuose šįmet...

Rajonasprieš 2 d.

Kauno rajono savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos bendri projektai

Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė bendradarbiavimo sutarčiai su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri leis įgyvendinti bendrus kelių tvarkymo projektus pakaunėje....

Rajonasprieš 2 d.

Raudondvario miestelio bendruomenė įvertinta respublikiniame konkurse

Respublikiniame bendruomenių konkurse ypatingo įvertinimo sulaukė Raudondvario miestelio bendruomenė. Raudondvaris tapo kultūros kolektyvų gausa garsiausia vietos bendruomene šalyje. Apdovanojimas bendruomenei...

Rajonasprieš 2 d.

Žalgirio pergalės parke įgyvendinamas dar vienas Lietuvos kultūros tarybos patvirtintas projektas

Gintautas Tamulaitis, Aleksandras Vitkus Džiaugiamės, kad Lietuvos kultūros taryba 2020 metų rugpjūčio mėnesį patvirtino dar vieną klubo „Žalgirio pergalės parkas“...

Kriminalaiprieš 2 d.

Kas „nusipirko“ įrankius, dar aiškinasi pareigūnai

Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl vagystės, kuomet liepos 24 d. Kaune, Veiverių g., iš parduotuvės pavogtas akumuliatorinių įrankių...

Miestasprieš 3 d.

Kauno daugiabučių kiemų tvarkymui – milijonas eurų

Trečius metus gyvuojanti programa „Svajonių kiemas“ sulaukė rekordinio kauniečių susidomėjimo. Savivaldybės paramą savo projektams užsitikrino net 94 daugiabučių gyventojai. Iš...

Miestasprieš 3 d.

Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas

Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu. Miestas...

Naujienosprieš 3 d.

Patikslinti reikalavimai, kada besimokantys mokiniai ir studentai turėtų nevykti į švietimo įstaigą

Žvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės...

Greitos naujienosprieš 9 val

Rugsėjo 27-oji – Socialinių darbuotojų diena: proga įvertinti ir padėkoti

Kasdienis rūpestis ir pagalba žmogui – nuo socialiai jautrioje aplinkoje gyvenančių šeimų kuravimo iki maisto ir būtiniausių priemonių pristatymo bei...

Greitos naujienosprieš 12 val

L. Linkevičius susitiko su NATO Karinio komiteto pirmininku

Rugsėjo 25 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius susitiko su NATO Karinio komiteto pirmininku karinių oro pajėgų maršalu seru Stuartu...

Greitos naujienosprieš 12 val

Kultūros ministras sveikina dailininką Petrą Repšį su 80-uoju jubiliejumi

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sveikina 80-metį švenčiantį žymų šalies grafiką, iliustratorių, monumentalistą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Petrą...

Greitos naujienosprieš 24 val

L. Linkevičius: siekiant prisitaikyti prie po pandemijos pasikeitusio pasaulio, turime galvoti apie inovatyvius tarptautinio bendradarbiavimo sprendimus

Rugsėjo 25 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vykstant Jungtinių Tautų (JT) Generalinei Asamblėjai,  jos paraštėse nuotoliniu būdu dalyvavo „Daugiašališkumo...

Greitos naujienosprieš 1 d.

Tarptautinė kurčiųjų savaitė: visuomenė iš naujo atranda gestų kalbos vertėjų profesiją

Minint Tarptautinę kurčiųjų savaitę ir gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sveikina gestų kalbos vertėjus su švente...

Skaitomiausi