NaujienosVideoKaip įveikti baimę keliauti vienam: visi už ir prieš (VIDEO)

Prieš tris savaites pradėjau savo kelionę traukiniais iš Lietuvos į Gibraltarą ir atgal. Pravažiavau Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Austriją, Čekiją ir kt. šalis. Tai padariau viena ir tik su kuprine ant pečių. Tai nėra pirmoji mano solo kelionė, tačiau šioje susidūriau su išskirtinėmis situacijomis. Straipsnyje papasakosiu, kaip su jomis susitvarkiau, kai keliavimas vienam tampa tiek privalumu, tiek minusu. Žinote kokia yra didžiausia problema? Milijonas nepagrįstų baimių. Baimė pasiklysti, baimė nesusikalbėti, baimė, kad neturi šalia...
Sandra Galdikaitė Sandra Galdikaitė2020 2 vasario

Prieš tris savaites pradėjau savo kelionę traukiniais iš Lietuvos į Gibraltarą ir atgal. Pravažiavau Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Austriją, Čekiją ir kt. šalis. Tai padariau viena ir tik su kuprine ant pečių. Tai nėra pirmoji mano solo kelionė, tačiau šioje susidūriau su išskirtinėmis situacijomis. Straipsnyje papasakosiu, kaip su jomis susitvarkiau, kai keliavimas vienam tampa tiek privalumu, tiek minusu.

Sandra Galdikaitė ant Gibraltaro uolos

Žinote kokia yra didžiausia problema? Milijonas nepagrįstų baimių.

Baimė pasiklysti, baimė nesusikalbėti, baimė, kad neturi šalia savęs ramsčio, baimė gyventi su nepažįstamais, panika, kad apvogs, baimė patekti į nesaugų rajoną, baimė užsikrėsti kokia liga, baimė, kad nukris lėktuvas ar nuvirs traukinys, baimė, kad vienas neturėsiu ką veikti. Visa tai yra pagrindinės priežastys, dėl ko žmonės nekeliauja vieni arba išviso kojos nekelia iš savo šalies.

Esminis dalykas yra ne pati keliavimo baimė, o kažkuri jos dalis. Sąžiningai sau atsakius, kodėl aš bijau būtent tos situacijos, padės suprasti: bet kuri padėtis turi išeitį. Svarbu, kaip aš į ją reaguosiu. Man kelis kartus buvo atšaukti arba sustabdyti traukiniai į ir iš Prancūzijos dėl ten vykstančių transporto darbuotojų streikų bei praūžusios audros. Turėjau du pasirinkimus: panikuoti ir stresuoti arba susitaikyti ir sugalvoti, ką čia tuo metu nuveikus. Pasirinkau taikesnį – antrą variantą.

Asmeniniai daiktai yra tik fizinė nuosavybė

Iš visų daiktų, kuriuos turėjau susidėjusi į kuprinę pamečiau tik kojinių porą ir veido kremą. Tiesiog palikau juos kažkuriuose svečių namuose.

Manęs klausia, kaip aš saugau savo asmeninius daiktus? Kaip jų nepametu, kur dedu kai iš šešiaviečio, moterų pilno kambario einu praustis į vonią? Ar traukiny nešuosi su savimi kuprinę, kai einu praustis į ten esantį vonios kambarį (tolimųjų reisų traukiniuose yra prausyklos ir net dušai)?

Jeigu kalbėčiau apie piniginę vertę, tai brangiausi mano kelionėje turėti daiktai buvo: kelioninis dėvėtas kompiuteris už 160 eur, kelioninis dėvėtas fotoaparatas (vertė apie 150eur), dėvėtas telefonas (Huawei 10), banko kortele, 100 eur grynais.

Bet, turbūt, didžiausią vertę turėjo vienintelė pipierinė knygutė – mano pasas. Visa kita – elementarūs, kasdienai reikalingi daiktai: rūbai, higienos priemonės. Tai, ką susidėjau į kuprinę – parodžiau savo pirmajame šios kelionės VIDEO. 

Paniškos vagių ir pametimo baimės atsikratau, kai savo galvoje susidėlioju vertybių prioritetus ir leidžiu jiems susigulėti. Taip pat nuolat kelionėje turiu sau apie tai vis priminti ir priminti.

  1. Mano kuprinėje yra tik daiktai. Jeigu jie ir pradings – kas blogiausio gali atsitikti? Neturėsiu kuo apsirengti, išskyrus tuo ką vilkiu dabar, neturėsiu higienos priemonių? Neturėsiu kompiuterio? Na ir kas? Galėsiu įsigyti. Arba juk nieko tokio tuos pačius rūbus dėvėti kelias dienas. Per naktį išsiskalbus – jie išdžiūva.
  2. Nuraminu save atsakymais į šiuos klausimus: kaip mano kelionė pasikeis, jeigu kažką pamesiu ar pavogs? Ar nuo to sumažės kelionės nuotykių? Kelionės komfortas galbūt ir sumažės, bet jokiu būdu ne nuotykiai, nauji atradimai, pažintys su žmonėmis, ryšių užmezgimas ir įspūdžiai iš svetimų miestų bei gamtos.
  3. Jeigu ką ir paims iš mano kuprinės – neatidėliotinus dalykus galėsiu nusipirkti.

Žinoma, sakysite, galvoju nerūpestingai ir be priežiūros palieku savo daiktus? Toli gražu – ne. Visada prie savęs, ant pilvo turiu užsikabinusi juosmens rankinę (angl. fanny pack), kurioje yra 5 išlikimui svarbiausi dalykai: pasas, banko kortelė, pinigai, vairuotojo pažymėjimas (antras, ne taip svarbus asmens dokumentas), telefonas. Ją visada pasiimdavau kartu su savimi eidama į miestą, eidama į tualetą ar dušą traukinyje. Miegodama svečių namuose – taip pat tą mažą tašiuką pasidėdavau prie savo pagalvės.

Visose kitose situacijose savo daiktus palikdavau be jokios baimės. Šiek tiek atsargumo – nekenkia. Bet nereikia paniškai visus koduoti, lyg potencialius vagis. Baimę anuliuoju ir save nuraminu logiškais atsakymai į pačias blogiausias galimas situacijas.

TAISYKLĖ NR. 1 

“DAIKTAI YRA TIESIOG DAIKTAI. KELIONĖS ŽAVIOS DĖL NUOTYKIŲ, NE DĖL DAIKTŲ. NUSTOK APIE JUOS GALVOTI DAUGIAU NEI APIE ŽMONES.”

Net jeigu ir dingtų pinigai ar asmens dokumentai – šalyse yra ambasados, kurios pagelbsti tokiose situacijose.

Varšuvoje sutikta lietuvė Elžbieta su vyru lenku
TAISYKLĖ NR. 2

IŠKILUS PROBLEMAI – IEŠKOTI NE KALTININKŲ, O JĄ SPRĘSTI. VEIKSMAS NUIMA STRESĄ. PASAULYJE NĖRA PROBLEMOS, KURI NETURĖTŲ SPRENDIMO.

Aš sau nuolat primenu šias dvi taisykles. Ir jos veikia. Taip yra pat dar vienas dalykas. Tikiu, kad ką pats sau šauksi – tą gali iš tiesų prisišaukti. Tad jeigu pasitikėsiu savo daiktus kambaryje prie kitų savo kambariokių – jos irgi manimi pasitikės.

Kai keliauju viena – trūkumų mažiau nei privalumų

Žmonės nebemoka būti vieni su savimi taikoje. Kelionėse šią savybę vėl pažadinu ir aktyvuoju.

Pietūs vienam Austrijoje

Turbūt, normalu: jeigu esu solo keliautoja – tokiose kelionėse matau daugiau privalumų nei trūkumų. Tačiau atskleisiu abi medalio puses.

TRŪKUMAI:

  • Visada sprendimus turiu priimti viena. Nėra su kuo pasitarti, nėra kada ilgai galvoti ar tikėtis, kad už mane kažkas nuspręs. Nešu atsakomybę viena.
  • Niekas tavęs nenufotografuos, turi prašyti svetimų arba naudoti selfie lazdą. Turi peržengti baimę prieiti prie žmogaus ir paprašyti.
    Sandra Galdikaitė Luvro muziejuje
  • Tuo metu kai apžiūrinėji kažką – niekam negali pasipasakoti savo įspūdžių, juokelių.
  • Niekas nepažadins ryte, kai esu mieguista ir tingiu kur nors eiti.
  • Niekas nepadės perkant ar užsisakant maistą
  • Jeigu pamiršau pasiimti iš namų kokį daiktą, pavyzdžiui dantų pastą – negaliu iš nieko pasiskolinti.
  • Jeigu kažkas atsitiks –  iš padėties turiu suktis pati.
  • Visas kelyje sutiktas žmonių emocijas turiu priimti tik aš viena. Pavyzdžiui, teko susidurti su keliomis ne itin maloniomis, net diskriminuojančiai kalbančiomis traukinių kasininkėmis. Tose situacijose nieko negalėjau paprašyti gauti reikiamą informaciją. Reikėjo tiesiog suimti save į rankas ir sužinoti tai, ko ten ir atėjau.
  • Negaliu kada užsinorėjusi kalbėti lietuviškai. Jeigu keliaučiau su kažkuo iš lietuvos – bet kada galėčiau atsipalaiduoti ir tiesiog kalbėti savo gimtaja kalba. Išduosiu, kad po 5-tos kelionės dienos ne tik garsiai pasakyti žodžiai, o jau ir mintys pradėjo dėliotis anglų kalba. Bet, galbūt, tai nėra taip blogai?
  • Niekas neprižiūrės mano daiktų. Norint viešoje vietoje ar tiesiog traukinių stotyje nubėgti iki tualeto – turiu eiti su visa kuprine.

PRIVALUMAI:

  • Laisvė!
  • Geriau pradedi save pažinti, savo emocijas. Vieną dieną galiu būti linskma, kitą – liūdna, trečią išdaigininkė ir t.t.. Niekam neturiu įtikti. Ir suprantu, kad kintančios emocijos – normalu.
  • Galiu susidaryti maršrutą, kokį tik noriu. Jį bet kada keisti.
  • Susipažįstu su daugiau turistų, vietinių žmonių nei tai padaryčiau keliaudama su savo kompanija. Tai didina pasitikėjimą savimi. Nes tiesiog joje ir būčiau. Buvo net 4 kartai, kai apsistojus svečių namuose iš karto pradėjo megztis kalba su kambariokėmis ir išėjome kartu patyrinėti apylinkių. Užsimezgė kontaktai su žmonės iš Peru, Argentinos, Ispanijos, JAV, Malaizijos, Anglijos, Skandinavijos, Italijos, Prancūzijos ir t.t. Su kai kuriais iš jų apsikeitėme kontaktais. Taip atsiranda ryšiai iš viso pasaulio.
    Traukinyje sutikta amerikietė Gwen iš Kalifornijos
  • Galiu pasakoti savo istorijas nepažįstamiesiems be jokio teisimo ir išankstinio manęs vertinimo.
  • Keliaujant su kažkuo – kompanijoje visada atsiranda kas greičiau pavargsta, kažkur nori ar nenori eiti. Vienas nori to, kitas ano. Mano viena kolegė tokias keliones vadina “bambeklių šou”. Daugiau laiko sugaištama kompromiso ieškojimui nei apylinkių apžiūrėjimui. Juk “LAIKAS YRA MŪSŲ VALIUTA” – 4-ajame mano kelionės video sakė Ispanijoje sutiktas Juozas.
  • Lengviau randu nakvynę visur! Svečių namuose, lietuvių bendruomenėse, Juk ir jūs, gyvendami svečioje šalyje mieliau į priimtumėte vieną keliautoją, nei reikėtų apnakvydinti 5 draugus ar įsimylėjėlių porelę?
  • Lengviau planuoti finansus. Galiu nueiti į pigaus maisto parduotuvę ir kavinę. Niekas manęs neteis, jeigu nuspręsiu taupyti ir pasiirinkti pačius pigiausius dalykus. Prieš nieką nereikia vaidinti, kad “aš galiu tai sau leisti”.
  • Galiu kiek tik noriu ir kur noriu daryti nuotraukas, video ir t.t. Nereikia jausti spaudimo, kad kažkas manęs laukia ir žiūri raginančiu žvilgsniu. Galiu tiesiog stovėti ir mėgautis, nes pati esu savo laiko šeimininkė.
  • Aplankau ir pamatau tai, ką iš tikrųjų noriu pati tą dieną. Ką turiu omenyje? Pavyzdžiui iš vakaro suplanuoju, kad rytojaus dieną eisiu prie katedros. Atsikeliu ryte jaučiu, kad noriu ne į katedrą, o prie ežero tarp kalnų. Esant viena – taip ir padarau. Su kompanija – būtų barnių dėl nuomonės keitimo. Galiu keisti sprendimus pagal esamą emocinę būseną, nesitaikant prie kompanijos nuotaikų.
Turistų lankomiausia kavinė Vienoje
TAISYKLĖ NR. 3

BŪTI GERAME SANTYKYJE SU PAČIU SAVIMI. KAI ESI EMOCIŠKAI STABILUS – BLOGA SOLO KELIONĖ TIESIOG NEĮMANOMA.

Gyvai apie kitų šalių kultūras ir keliones ant scenos pasakoju Pasaulio kultūrų klube.  Čia kiekvienas vakaras yra skirtas konkrečios kultūros pristatymui 5-iais žmogaus pojūčiais: klausa, uosle, rega, skoniu, lytėjimu. Kovo 7 d. (moters dienos išvakarėse) visas vakaras bus skirtas vienai iš mano mylimiausių kultūrų – Italijai.

SANDROS VIDEO KVIETIMAS IŠ ITALIJOS

Daugiau apie solo kelionės detales kalbu paskutiniame savo kelionės Lietuva – Gibraltaras – Lietuva traukiniais VIDEO. Už video montažą dėkoju Kęstučiui Petkevičiui. 

 

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up