ĮmonėsKaip išvengti vaikų pieninių dantų gedimo. Atsako Gyd. Vilija Alksnienė (video)

90 % Lietuvos vaikų iki 6 metų turi pieninių dantų kariesą. Skaičiai nemažėja. Tai lyg nesibaigianti vaikų dantų epidemija. Problema ta, kad tėvai turi visą prieinamą informaciją. Deja, skaičiai rodo, kad situacija nesikeičia. Vaikų odontologė Vilija Alksnienė atskleidžia, kokias klaidas daro tėvai ir ką daryti, kad kariesas nepažeistų pieninių dantų.

Vaikų dantų sveikata labiausiai priklauso nuo tėvų pastangų. Burnos sveikatą  lemia trys pagrindiniai faktoriai: kruopštus dantų valymas, subalansuota mityba, bei žalingų įpročių vengimas (kramtymas, čiulptukai ir pan.). Daugelis kaltina genetiką, tačiau daugeliu atveju – ji nėra lemiamas rodiklis. Klaidinga nuomonė, kad jei mamos, tėčio ar senelių dantys buvo silpni, tai vaikui bus taip pat. Jeigu dantys bus prižiūrimi nuo pat pirmojo išdygimo – didelė tikimybė, kad jie bus sveiki ir vaikui augant. 

pexels.com nuotrauka
Pieninius dantis reikia saugoti dėl teisingo žandikaulio formavimosi

Vaikų odontologė Vilija Alksnienė sako, kad vis dar susiduria su klaidingu tėvų požiūriu. „Girdžiu pasisakymus, kad karieso pažeistų pieninių dantų gydyti nereikia. Jų, galimai, vaikams neskauda. Ir juk jie vis tiek iškris. Tačiau tai yra viena iš kritinių klaidų.“

Kiekvienas iš 20 pieninių dantų turi savo paskirtį. Kai kurie jų iškrenta tik apie 10-12 gyvenimo metus.

Specialistė pateikia pagrindinius pieninių dantų anatomijos ir paskirties principus:

  1. Pieniniai dantys išlaiko vietą būsimiems nuolatiniams dantims dantų lanke. Taip pat nukreipia dygstančius nuolatinius dantis į jų vietą.
  2. Šie dantys svarbūs veido ir žandikaulių vystymuisi, įtakoja veido augimą, aukštį, formą.
  3. Pieniniais dantimis vaikai atsikanda, kramto maistą.
  4. Pieniniai dantys netgi atlieka svarbią funkciją besiformuojančiai vaiko kalbai, tarimui, dikcijai. Svarbūs formuojantis kalbai.
  5. Sveiki, sugydyti pieniniai dantys sukuria sveiką aplinką nuolatiniams dantims.
pexels.com nuotr.

Negydymo pasekmės:

  • Nuolat kankinantis skausmas, kylančios infekcijos
  • Skausmas trikdo mažylio miegą, mitybą. Vaikas darosi irzlus, nelaimingas. 
  • Dantų skausmas gali išgąsdinti vaiką, ko pasekoje dantų gydymas tampa iššūkiu vaikui, tėvams bei gydytojui odontologui.
  • Lėtinė pieninio danties infekcija gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. Nuolatiniai dantys gali išdygti su spalvos, formos pokyčiais.
  • Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali pakenkti žandikaulių augimui. To pasekmė – nuolatinių dantų netaisyklinga padėtį dantų lanke. Po to prasideda dar didesnės problemos: vystosi sukandimo anomalijos, reikalingas ortodontinis gydymas.
  • Priešlaikinis dantų kariesas ar jų netekimas lemia nejaukią estetinę išvaizdą. Mažėja augančio žmogaus savivertė.  
pexels.com nuotrauka

Priešlaikinis pieninių dantų netekimas kenkia ne tik fiziologijai, bet ir psichologiniams įsitikinimams, socialiniams įgūdžiams. Jeigu priešlaikinis pieninių dantų netekimas bus laikomas normaliu reiškiniu – vaikui formuosis požiūris, kad dantys nėra tokie svarbūs ir neverta jais rūpintis. Įgūdžiai formuojasi dar vaikystėje. Tad sunku tikėtis, kad vaikas vėliau ims rūpintis išdygusiais nuolatiniais dantimis, jeigu iki tol nebuvo rūpintasi pieniniais dantimis.

 

Nuo cukraus susidarančios rūgštys ardo danties audinius

Dantų ėduonį dažniausiai sukelia apnašos, kuriose yra angliavandeniai, ir jose esantys mikroorganizmai. Burnos mikrobai skaido angliavandenius, susidaro rūgštis, kuri ardo danties audinius. Dantis valant šepetėliu ir pasta, burnoje sumažėja mikroorganizmų, pašalinami maisto likučiai. Valyti reikia 2 karus per dieną . Dantis vaikams iki maždaug  8 metų amžiaus turi valyti tėvai. Daugelis vaikų mėgsta mėgdžioti tėvus ir valytis dantis patys. Tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikai nepajėgūs gerai išsivalyti dantų, nes rankų motorika dar nėra pakankamai gera. Patarimas: vaikai valosi patys, po to tėvai pervalo. Kartais tėvai nežino, kaip taisyklingai valyti dantis, nes niekas jų nemokė.

Unslash nuotr.

Tada jie ir savo vaikams negali perduoti žinių apie tinkamus burnos higienos įpročius. Jeigu bent du kartus per dieną kruopščiai nenuvalysite apnašų nuo danties paviršiaus, jokios kitos priemonės odontologo kabinete (profesionalūs lakai , geliai, silantai), nepadės išlaikyti jų sveikų. Taip pat dalis suaugusiųjų priima sprendimą „nekankinti” vaiko, nes jis nesileidžia, nenori valytis dantų. Taip jie nulemia, kad vaikas ateityje turės lankytis pas odontologą dantų gydymui.

Dantų priežiūros priemonių kiekis nustatomas pagal amžių
Gyd. Vilija Alksnienė

„Labai svarbu, kad burnos higienos procedūros būtų atliekamos jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Rekomenduojama valyti ir masažuoti dantenas dar neišdygus dantims, kad pieniniams dantims dygti susiformuotų sveika, švari aplinka. Tik pasirodžius pirmam dantukui būtina sudrėkintos marlės gabalėliu nuo jo valyti apnašas. Tai turi atlikti tėvai. Pirmaisiais gyvenimo metais nebūtina naudoti dantų šepetėlio, nebent taip patogiau tėvams. Dantų šepetėlio dydis turi atitikti vaiko amžių, šereliai turi būti minkšti. Pastos reikia dėti nedaug.” – apie kūdikių dantų priežiūrą primena „Neodenta” vaikų gydytoja Vilija Alksnienė.

„Saugu per dieną valgyti kas 2-3 val. (t.y 5 kartus per dieną), o dažnesnis valgymas didina karieso riziką. Po valgio išskalaukite burną vandeniu.”

Iki 3 metų amžiaus reikia tik suvilgyti pasta šerelių galiukus, nuo 3-6 metų amžiaus uždėti žirnio dydžio, vyresniems nei 6 metų amžiaus dantų pastos kiekis ant šepetėlio turėtų būti 1-2 cm.

Burnos skalavimo skysčiai iki 6 metų amžiaus vaikams nerekomenduojami. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę dantų ėduonies atsiradimo riziką, burnos skalavimo skysčiai gali būti skiriami gydytojo odontologo kaip dantų ėduonies profilaktikos dalis.

Tėvai, odontologo kabinete, nesakykite vaikui nebijok, neskaudės!”

Vaiko vizitus geriausia planuoti pirmoje dienos pusėje, kai vaikas dar nėra pavargęs, irzlus. Dažnai vaikai iki 3 metų sėdasi į odontologo kėdę kartu su tėčiu arba mama. 

Pirmo vizito metu stengiamasi negydyti. Didžiausia tėvų klaida, kai pirmą kartą vaikas atvedamas pas gydytoją odontologą su jau skaudančiu dantimi. 

pexels.com nuotr.

Gyd. Vilija pabrėžia: „Visų pirma – vaikas jau žino, kas yra danties skausmas. Tai jau yra blogai. Gydytojui ir vaikui gali būti sunku užmegzti teigiamą kontaktą, vaikas gali net nesileisti apžiūrimas. Antra – neskausmingai atlikti gydomąsias procedūras, kai jau yra ūminis uždegimas – praktiškai neįmanoma.

Nesakykite, kad gydytojas nieko nedarys. Nesakykite „nebijok”, „neskaudės”, „pagręš” ir t.t., nes tokios frazės vaikus baugina. Kalbėkite teigiamai.”

Vaikų dantų sveikata yra komandinis darbas, kuriame pagrindinį ir patį svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai. Sveiki dantys yra visada geriau nei plombuoti. Būkite sveiki.

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up