Connect with us

Gyvenimo būdas

Kaip COVID-19 pandemijos metu turėtų maitintis onkologiniai ligoniai?

Avatar

Paskelbta

Onkologine liga sergantys žmonės visuomet yra padidintos rizikos pacientų grupė, kuri, šalia sudėtingo ir ilgai trunkančio gydymo, susiduria ir su kitais iššūkiais. Šiuo metu toks iššūkis – COVID-19 pandemija ir kitos įprastos sezoninės virusinės infekcijos.

Kraujo ligomis sergančiuosius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė pasakojo, jog susirgus onkologine liga, tiek pacientams, tiek jų artimiesiems vienas iš dažniausiai kylančių klausimų yra apie maitinimąsi. Žmonės domisi, kaip reikėtų valgyti gydymo metu, ko atsisakyti ar vengti, kokie produktai galėtų pagerinti savijautą. I. Drėgvienei antrino ir onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuojanti gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

kraujas.lt nuotr.

„Susirgę vėžiu žmonės pradeda svarstyti, kaip „teisingai“ maitintis, kad tai nepakenktų gydymui, nesukeltų ligos progresijos ar atkryčio, o valgomas maistas aprūpintų visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir pats valgymas vis dar teiktų malonumą. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, šalia ankstesnių klausimų apie maitinimąsi, iškilo papildomų, susijusių būtent su šiuo sudėtingu laikotarpiu. Daugeliui norisi „sustiprinti arba pagerinti imunitetą“, kuo greičiau po gydymo „atstatyti imunitetą ir kraują“. Tam pasitelkiamos įvairios tariamos priemonės: specifiniai maisto produktai ar net įvairūs maisto papildai“, – teigė E. Cikanavičiūtė.

Visgi, pasak jos, šiuo metu nėra jokių moksliniais tyrimais pagrįstų duomenų, kad kokie nors maisto produktai, dieta ar papildai gali apsaugoti ar išgydyti nuo COVID-19 bei kitų sezoninių infekcijų, todėl maitinimosi rekomendacijos šiuo laikotarpiu turėtų remtis pagrindinėmis onkologinėmis ligomis sergančių pacientų mitybos rekomendacijomis bei maisto saugos ir higienos taisyklėmis.

„Remiantis moksliniais tyrimais ir tarptautinių organizacijų gairėmis, šiuo metu nėra jokios moksliškai patvirtintos „vėžio dietos“, todėl maitinimasis sužinojus diagnozę turėtų remtis sveikatai palankios, subalansuotos mitybos principais. Onkologiniams pacientams nerekomenduojamos visuomenėje populiarios, bet onkologinės mitybos srityje moksliškai nepagrįstos ir nesubalansuotos dietos: protarpinis badavimas, bado dieta, šarminanti dieta, ketogeninė dieta, įvairios monodietos (pvz.: grikių), sulčių dietos ir pan. Be to, šiuo metu nėra jokių moksliniais tyrimais paremtų duomenų, kad kokia nors dieta gali apsaugoti ar pagydyti nuo COVID-19 bei kitų sezoninių infekcijų. Siekiant sumažinti šių infekcijų riziką, taip pat rekomenduojama vadovautis ilgalaikės, sveikatai palankios, subalansuotos mitybos principais“, – kalbėjo gydytoja dietologė.

Viešoje erdvėje pasigirsta įvairių patarimų, jog česnakai, krienai, citrina, actas, kitokie maisto produktai ar net alkoholis apsaugo ne tik nuo įvairių sezoninių infekcijų, bet ir nuo COVID-19 infekcijos, tačiau E. Cikanavičiūtė pabrėžė, jog tokiems patarimams nėra jokio mokslinio pagrindo. Minėti produktai gali būti vartojami kaip sveikatai palankios dietos dalis, bet ne kaip apsisaugojimo ar gydymo priemonė, o alkoholio vartojimas ne tik neapsaugo nuo COVID-19 ir kitų sezoninių infekcijų, bet, sutrikdydamas sklandžią imuninės sistemos veiklą, gali padidinti imlumą šioms infekcijoms.

„Onkologine liga sergantiems asmenims svarbu suvartoti pakankamai energijos ir baltymų, siekiant išlaikyti stabilią mitybos būklę ir taip nesukelti papildomų ligos ar jos gydymo rizikų bei komplikacijų. Todėl valgykite daugiau baltymais gausių produktų: paukštienos, mėsos, pieno produktų, kiaušinių, ankštinių daržovių ir riešutų. Žuvis, ypač jūrinė, svarbi ne tik dėl gausaus baltymų kiekio, bet ir dėl omega-3 riebalų rūgščių. Siekiant užtikrinti pakankamą skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių ir įvairių bioaktyviųjų medžiagų, svarbių tiek sergant onkologine liga, tiek siekiant išsaugoti sklandžią imuninės sistemos veiklą, reguliariai valgykite kuo įvairesnius grūdus ir kruopas, sezonines daržoves ir ankštines daržoves, vaisius ir uogas, sėklas, prieskonines žoleles. Pirmenybę teikite augaliniams riebalams – aliejams: augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštimis gausiems linų sėmenų ir rapsų aliejui, taip pat bioaktyviųjų medžiagų, polifenolių, gausiam alyvuogių aliejui“, – rekomendavo gydytoja dietologė.

Susirgusiems onkologine liga žmonėms neretai kyla abejonių dėl pieno ir pieno produktų vartojimo, tačiau, pasak E. Cikanavičiūtės, remiantis moksliniais tyrimais ir tarptautinių organizacijų gairėmis, šiuo metu nėra jokių kitokių rekomendacijų tik vartoti šiuos produktus taip pat kaip ir sveikiems asmenims – pieno ir rūgusio pieno produktai rekomenduojamai kaip vieni pagrindinių baltymų, kalcio, probiotikų šaltiniai. Negana to, yra mokslinių duomenų, kad gerosios bakterijos taip pat svarbios ir sklandžiai imuninės sistemos veiklai.

Dėl įvairių kitų su sezonu nesusijusių, bet plintančių per maistą infekcijų rizikos, šiuo laikotarpiu onkologinėmis ligomis sergantiems gydytoja dietologė patarė valgyti tik gerai termiškai apdorotą bet kokios rūšies mėsą, žuvį ir jūros gėrybes. Taip pat nevalgyti nepasterizuotų pieno produktų, žalių arba termiškai nepakankamai apdorotų kiaušinių ir jų pagrindu ruoštų patiekalų bei padažų.

Nors šiuo metu nėra duomenų, kad COVID-19 gali būti perduodamas per maistą, E. Cikanavičiūtė rekomendavo atsakingai vadovautis maisto saugos ir higienos taisyklėmis: „Išlieka kitų, per maistą perduodamų, su sezonu nesusijusių infekcijų rizika, dėl kurių tektų kreiptis į gydytojus, keliauti į gydymo įstaigas, o tai padidintų užsikrėtimo COVID-19 riziką, todėl atsakingai vadovaukitės maisto saugos ir higienos taisyklėmis, kurios, visais atvejais taip pat labai svarbios ir dėl pačios onkologinės ligos.“

Siekiant pagerinti bendrą savijautą ir gydymo sėkmę bei išlaikyti sklandžią imuninės sistemos veiklą E. Cikanavičiūtė patarė, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir karantino sąlygas, individualiai pasirinkti patinkančią fizinę veiklą ir skirti pakankami laiko miegui bei dėmesio lėtinio streso valdymui. Jei su stresu ir nerimu sunku susitvarkyti patiems, asociacija „Kraujas“ net ir karantino laikotarpiu siekia užtikrinti psichologinės pagalbos teikimą, todėl individualios psichologo paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu. Visą informaciją apie psichologinės pagalbos galimybes rasite asociacijos interneto puslapyje.

„Būtinai pasitarkite su gydančiu gydytoju ar gydytoju dietologu dėl papildomo maitinimo papildų, D vitamino, žuvų taukų, kitų vitaminų ir mineralinių medžiagų papildų galimo poreikio. D vitamino pakankamas kiekis svarbus onkologinės ligos eigai ir jos gydymui bei imuninės sistemos veiklai, todėl tikslinga papildų pagalba koreguoti itin dažnai mūsų visuomenėje pasitaikantį D vitamino trūkumą. Šiuo metu nėra rekomenduojami jokie maisto papildai ar kitokie preparatai, kurie galėtų apsaugoti ar pagydyti nuo COVID19 ar kitų sezoninių infekcijų“, – kalbėjo gydytoja dietologė.

Platesnės rekomendacijos „Kaip maitintis onkologiniams pacientams COVID-19 pandemijos metu“ yra pateiktos interneto puslapyje www.kraujas.lt. Vis tik, jei kyla klausimų susijusių su maitinimusi sergant onkologine liga, vargina ligos ar jos gydymo šalutiniai reiškiniai, trukdantys adekvačiai maitintis, netekote svorio – pasakykite apie tai jus gydančiam gydytojui, kuris nukreips jus gydytojo dietologo konsultacijai. Ambulatorinei gydytojo dietologo konsultacijai poliklinikoje reikalingas šeimos gydytojo arba gydytojo hematologo ar onkologo arba kito gydytojo specialisto siuntimas.

kraujas.lt informacija

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Grybavimo sezonas prasidėjo: grybautojai internete dalinasi neįtikėtinomis istorijomis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Ne paslaptis, kad dažnas lietuvis rudens laukia dėl grybavimo. Tai ne tik puiki proga pasimėgauti grynu oru, rudenėjančia gamta, bet ir prisirinkti tikro delikateso – baravykų. Socialiniame tinkle  „Facebook“ grupė  „Grybautojai“ jungia daugiau nei 53 tūkst. grybavimo entuziastų. Šiomis dienomis grupės srautas kaip niekad gyvybingas ir viliojantis į mišką – nuotraukose šimtai baravykų ir kitų grybų.

 „Viedras po plastinės operacijos. O kaip kitaip iki mašinos pareitį?“ – klausia Gintas ir demonstruoja savo išradingumą, kuomet grybavimo rezultatas viršyjo visus lūkesčius.

 „Festivalis  „Pjaukim grybą“.“– Šmaikštauja Zita ir dalinasi nuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilių kiekis galintis varžytis su sausakimša  „Žalgirio arenos“ aikštele renginių metu.

 „Ką vakar prisirinkau, tą tik šiandien baigiau darinėti.“. – Atvirauja Janina.

Grybautojai atskleidžia, kad grybų gausu visoje Lietuvoje ir ypatingai Kauno apylinkėse: Garliavos, Vaišvydavos, Kėdainių raj.

Nors tikras grybautojas dažnai slepia savo „vieteles“, tačiau pasitaiko ir  išimčių: „Šmirinėjom šiandien Vaišvydavoje su vaikais grybaudami aplink mašiną palei miško keliuką (nes leliukas automobilyje miegojo), o prie mūsų stabtelėjo vyriškis ir man į rankas įbruko savo rastus baravykus. Sako:  „Imkit, aš vistiek čia daug prisirenkau, pavažiuokit dar ten, ten tikrai daug yra“. Ir tikrai,  „Ten“ daug radom. Be galo smagu, jog yra tokių dosnių ir draugiškų grybautojų, vaikai džiaugės ir šukčiojo su kiekvienu rastu baravyku. Tad tariam didelį AČIŪ dėdei ne tik už pasidalintą laimikį, bet ir už išduotą slaptavietę“. – Šilta istorija pasidalino Karolina, kuri tikisi, kad jos padėka pasieks istorijos herojų.

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Skiepijimai pandemijos metu – DUK

kaunieciams.lt

Paskelbta

Ar yra skiepijimų ribojimai dėl COVID-19 pandemijos? 

Imunizacija turėtų būti nenutrūkstamas procesas, todėl Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 pandemijos metu rekomenduoja tęsti planinius tiek vaikų, tiek suaugusiųjų skiepijimus pagal įprastai galiojančią tvarką. Vykdant skiepijimus reikėtų vadovautis tais pačiais principais, kurie galioja esant ir kitų infekcinių ligų protrūkiams (pvz. gripo epidemijos metu). Labai svarbu užtikrinti, kad vaikai nuo gimimo iki antrųjų gyvenimo metų gautų visus jiems priklausančius skiepus pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Savalaikė vakcinacija – viena iš svarbiausių priemonių, siekiant apsaugoti vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis nuo sunkių ir gyvybei pavojingų infekcinių ligų. Todėl, jei pandemijos metu bet kurioje amžiaus grupėje buvo nutraukta imunizacija, būtina kuo greičiau pasiskiepyti praleistais skiepais.

Ar pavojinga skiepyti vaiką COVID-19 inkubaciniu laikotarpiu?

Pasak PSO, šiuo metu nėra pagrįstų įrodymų apie COVID-19 ligos ir vakcinacijos ryšį, todėl atliekant skiepijimus turi būti taikomi tie patys skiepijimo principai, kurie taikomi ir esant kitų infekcinių ligų protrūkių metu. PSO pažymi, kad įgyvendinant šiuos principus skiepijimai neturės įtakos infekcinės ligos eigai, jei skiepijamas vaikas galbūt jau yra užsikrėtęs COVID-19 ligą sukeliančiu virusu, tačiau vakcinacijos metu dar nejaučia simptomų, arba vaikui, kuris gali užsikrėsti iškart po vakcinacijos. Galimas infekcijos pasireiškimas po vakcinacijos taip pat neturi įtakos įskiepytos vakcinos saugumui ar veiksmingumui.

Ar skiepai didina riziką vaikui užsikrėsti ir susirgti COVID-19 liga?

PSO pažymi, kad COVID-19 yra nauja liga, apie kurią vis dar pildoma informacija. Remiantis kitų infekcinių ligų prevencijos praktika, skiepijimas nuo vienos užkrečiamos ligos žmogaus imuninės reakcijos į kitą užkrečiamąją ligą nesusilpnina. Šiuo metu nėra įrodymų, kad skiepijimas padidintų COVID-19  užsikrėtimo riziką ar turėtų įtakos ligos eigai, jei vaikas atsitiktinai (to nežinant) buvo paskiepytas inkubaciniame laikotarpyje ar esant besimptomei ligos formai. Atliekant  planinę vaikų vakcinaciją COVID-19 pandemijos metu vaikai yra apsaugomi nuo kitų ligų, kurių galima išvengti skiepais. Pažymėtina, kad siekiant sumažinti koronaviruso infekcijos, sukeliančios COVID-19 ligą, plitimo riziką, medicinos įstaigose skiepijimai turi būti atliekami laikantis infekcijų prevencijos priemonių.

Ar COVID-19 infekcija yra kontraindikacija skiepyti?

Pasak PSO, lengvi simptomai, tokie kaip karščiavimas ir (arba) kosulys, nebūtinai yra kontraindikacija skiepytis. Laikantis įprastų skiepijimo procedūrų, sveikatos priežiūros specialistai turi rekomenduoti skiepijimus remiantis/atsižvelgiant į pagrįstą rizikos ir naudos santykio įvertinimą (atsižvelgiama į nepageidaujamas reakcijas po skiepijimo ir skiepais valdomų infekcijų riziką bei jų sukeliamas komplikacijas). Jei medikas nusprendžia neskiepyti vaiko tą dieną, kada jam priklauso, tokiu atveju, vakcinacija turėtu būti atlikta kaip galima greičiau pasveikus. Svarbu, kad visi asmenys, kuriems nustatyta COVID-19 infekcija, liktų izoliacijoje pagal nustatytas nacionalines rekomendacijas tam, kad neužkrėstų kitų asmenų ir neprisidėtų prie tolimesnio viruso platinimo.

Po kiek dienų, gavus neigiamą tyrimo dėl COVID-19 ligos rezultatą, galima skiepytis?

Šiuo metu nėra įrodymų dėl galimo COVID-19 infekcijos poveikio vakcinacijos atsakui ir atvirkščiai, todėl prieš įprastą skiepijimą nereikalaujama ir nerekomenduojama sistemiškai tirtis dėl koronaviruso infekcijos, sukeliančios COVID-19 ligą. Visi asmenys, kurių COVID-19 tyrimas neigiamas, gali būti skiepijami bet kuriuo metu, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę.

Kodėl skiepai ypač svarbūs COVID-19 pandemijos metu?

Bet koks imunizacijos paslaugų sutrikimas, net ir trumpalaikis, padidina skiepais valdomų infekcijų susirgimų riziką visuomenei, ypač vaikams. Didėjant neskiepytų ir infekcijoms imlių asmenų skaičiui visuomenėje, mažėja kolektyvinis imunitetas, ko pasėkoje galimi infekcinių ligų protrūkiai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inf.

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Gerokai sugriežtinta atsakomybė už neteisėtą žvejybą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo šiol žuvų ištekliams padaryta žala bus apskaičiuojama pagal beveik du kartus padidintus įkainius. Tai nustato Aplinkos ministerijos pakeistas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas.

„Nutarėme sugriežtinti atsakomybę už neteisėtą žvejybą, nes kai kurie žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai buvo nepateisinamai maži, neindeksuoti daugelį metų. Kad ir toks pavyzdys. Nemuno vidurupyje sterlės įveisiamos pagal jų introdukcijai skirtą programą valstybės lėšomis, o brakonierius už kilogramą sugautų šių vertingų erškėtinių žuvų pagal nustatytą įkainį turėjo atlyginti tik 0,3 euro žalą“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Nors nuo 2013 m., kai buvo apribota verslinė žvejyba ir dešimteriopai padidinti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai, Kauno mariose ir daugelyje ežerų žuvų padaugėjo, bet kai kurių iš jų – ūsorių, skersnukių, ungurių, salačių, plačiažnyplių vėžių – išteklių tebėra pernelyg mažai, vandens telkiniuose vis dar trūksta plėšriųjų žuvų.

Kaip numato pakeistoji žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo tvarka, visi baziniai įkainiai, kurie nekeisti nuo 2013-ųjų, yra proporcingai padidinti. Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį pažeidėjas turės sumokėti ne 580 eurų, bet 970 eurų. Sterlei ir vaivorykštiniam upėtakiui nustatyti tokie pat žalos atlyginimo įkainiai, kaip ir kitoms nevietinėms rūšims: baltajam amūrui, karpiui, plačiakakčiui – 100 eurų.

Pakeista ir ligšiolinė nuostata neskaičiuoti žalos už neteisėtai sugautas, bet paleistas žuvis. Nuo dabar teks atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas apribojant jų laisvą plaukiojimą žuvis ir vėžius nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Juk neteisėtai sugauti vėžiai, unguriai, net ir sudėti į tarą be vandens, išlieka gyvybingi, bet traumuojasi, patiria stresą. Dalis iš tinklelio paleistų žuvų, mokslinių tyrimų duomenimis, žūna po kelių dienų ar net savaičių.

Pakeistoji žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo tvarka leis sumažinti nelegalios žvejybos apimtis, atgrasyti žvejus verslininkus ir mėgėjus nuo žvejybos taisyklių pažeidimų, paskatins įmones investuoti daugiau lėšų vandens telkiniams apsaugoti nuo taršos, hidroelektrinių savininkus – apsaugoti žuvis, kad nepatektų į turbinas, mažinti vandens lygio svyravimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija
Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Odeta Rukštelė: „Karantinas buvo dovana, leidusi sustoti ir įsiklausyti, ko iš tikrųjų trokšta širdis“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Odeta Rukštelė – įdomi ir be galo šilta asmenybė. Prieš daugiau nei 10 metų išvažiavusi iš Lietuvos į Angliją, kaip ir dauguma mūsų tautiečių – laimės ieškoti, nesitikėjo, kad didžioji jos likimo dovana lauks grįžus atgal į namus Lietuvoje. Masažo ir dvasinio ugdymo specialistė, šiuo metu vadovauja Šančiuose įsikūrusiems masažo namams „Nidos kopos“, kuriuose kiekvienas sutinkamas kaip ilgai lauktas svečias.

Odeta, papasakokite nuo ko pradėjote savo kelią, kaip šis jus atvedė į Angliją?

Po mokyklos baigimo, įgijau visažistės ir masažuotojos specialybes. Taip susiklostė aplinkybės, kad išvykau ieškoti geresnio gyvenimo galimybių Anglijoje. Norėjosi įgyti tarptautinės patirties ir žinių, siekiau didesnių iššūkių ir karjeros galimybių.

Kaip jūsų kelyje atsirado dvasinės praktikos?

Kaip ir daugeliui emigrantų, pradžioje man teko daugybė išbandymų. Nors visada žinojau, kad noriu padėti kitiems, tačiau pradžioje teko dirbti ir kitokius darbus, kurie labai išvargino dvasiškai. Bedirbdama, toliau studijavau ir kūriau savo verslą. Ilgainiui šis didžiulis krūvis mane išsunkė, netgi privedė prie sveikatos sutrikimų. Bandžiau kreiptis į gydytojus, tačiau pajaučiau, kad tai nėra mano kelias. Šiuolaikinė medicina gydo simptomus, tačiau man reikėjo išsiaiškinti priežastis, kodėl nesijaučiu gerai. Taip pasukau dvasinių ieškojimų keliu.

Ar tai padėjo karjeros kelyje?

Po šio dvasinio pabudimo įvyko labai daug gražių dalykų. Vėl ėmiau padėti kitiems, tik šį kartą jau nebesimėčiau į visas puses. Pradėjau ieškoti būdų, kaip apjungti mano jau turimas specialybines žinias su naujai įgytomis. Taip po truputį augo ir stiprėjo mano verslas. Net nepastebėjau, kaip padėdama sveikti kitiems, padėjau sveikti ir sau. Tačiau ilgainiui, vis daugiau dirbant, nors ir koncentruojantis į mėgstamą ir prasmingą veiklą, vėl pradėjau pamiršti pasirūpinti savimi. Vėl pradėjo kirbėti tam tikri klausimai. Labai ilgėjausi artimųjų, draugų ir lietuviškos gamtos. Juk visos mano šaknys čia!

Ar nesvarstėte galimybės grįžti į Lietuvą?

Svajojau grįžti į Lietuvą visam laikui, bet bijojau ir radau tūkstantį priežasčių negrįžti. Atrodė, kaip galiu imti ir taip viską palikti. Tačiau, po kurio laiko, atsirado nuostabus sklypas susikurti saviems namams čia, Lietuvoje. Galima sakyti, kad žemė pati mane susirado ir pasišaukė. Tačiau vis dar bijojau priimti galutinį sprendimą.

Ir kas jus paskatino priimti lemtingą sprendimą grįžti?

Prasidėjo pasaulinė pandemija. Mes visi buvom priversti sustoti ir tai buvo didžiulė dovana. Turėjome daugybę laiko, kurį visi stengėmės išnaudoti kuo prasmingiau. Aš taip pat sustojau ir pagaliau išgirdau, ką man sako širdis, o ne protas. Supratau, kad metas namo. Daugybė problemų, kurios iš tikrųjų nebuvo svarbios, išsisprendė savaime. Net negalėjau sau leisti įsivaizduoti, kad grįžti bus taip lengva. Užtrukau nepilną mėnesį – susitvarkiau, pardaviau ar atidaviau tai, ką sukaupiau per 10 metų. Tai kas svarbiausia, grįžo kartu su manimi, automobiliu.

Ką radote sugrįžusi?

Čia radau visai kitą sistemą, kalbą ir tvarką, nei ta, prie kurios jau buvau pripratusi. Atrodė, kad atvažiavau į naują šalį. Bet viduje buvo absoliuti ramybė. Protas lyg ir bandė spausti: „Eik dirbti, jus visi aplinkui dirba, tik tu viena ne. Dirbk bet ką, tik tol, kol įsikursi“. Bet patirtis ir vidinis balsas sakė: „Palauk, pailsėk, ateis tavo metas ir tavo darbas. Palauk, viskas bus gerai.“.

Ar pavyko sulaukti?

Tikrai taip. Vieną rytą atėjo mintis, į visus Lietuvos SPA išsiųsti savo gyvenimo aprašymą su trumpu prisitatymu. Išsiunčiau laiškus. Sulaukiau įvairių pasiūlymų, tačiau jaučiau, kad dar reikia šiek tiek palaukti. Ir sulaukiau kvietimo dirbti į vietą, kurioje mano patirtis ir įgūdžiai gali skleistis ir padėti kitiems. Pradėjau dirbti masažo namuose „Nidos kopos“.

Kuo ši vieta Jums pasirodė tokia išskirtinė?

Tai ne tik puikūs specialistai ar jauki atmosfera. Šioje vietoje stengiamės gydyti ir atpalaiduoti ne vien fizinį kūną, bet padėti ir žmogaus dvasiai. Žmonės, kurie pas mus ateina, yra ne tik klientai, bet ir ilgai laukti ir pasiilgti svečiai. Todėl ir pasirinkta masažo namų koncepcija – kad atėję žmonės jaustųsi savimi, sustotų, atsipalaiduotų ir duotų sau laiko pasijausti gerai. Be to, procedūrose naudojame natūralias ir lietuviams ypač artimas medžiagas, tokias kaip: gintaro pudra, aliejus ir smilkalai, liepų medus, jūros druska.

Ar pasiilgstate Anglijos?

Dabar atrodo, kad niekur ir nebuvau išvažiavusi. Žinoma, ta patirtis, kurią įgijau per tuos metus emigracijoje, yra neįkainojama, tačiau dabar yra metas kurti ir gyventi Lietuvoje.

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Formalaus ugdymo spragos: kokių svarbių įgūdžių vaikai nelavina tradicinėse mokyklose?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Prasidėjus rudeniui moksleiviai sugrįžo į mokyklų klases, duris atvėrė ir įvairios neformalaus ugdymo mokyklos bei akademijos. Laikantis griežtų saugumo reikalavimų, visi stengiasi dirbti kaip įprastai, o jeigu reikės – tęsti veiklą nuotoliniu būdu. Net ir didelių pokyčių laike svarbu užtikrinti, kad vaikai bei paaugliai galėtų sėkmingai lavinti įgūdžius bei kompetencijas, kurios jiems bus būtinos ateityje. Kokioms sritims verta skirti daugiau dėmesio ir kodėl?

Skatinti kūrybišką verslumą

Greitai kintančiame pasaulyje svarbu ugdyti vaikus būti kūrėjais, o ne vartotojais, įsitikinusi švietimo iniciatorė, verslumo akademijos „Miniboss“ vadovė Diana Blažaitienė: „Šiuolaikinis ugdymas turi būti orientuotas į galimybių paiešką – ateities projektus, kurie virstų gyvenimo kokybę keičiančiomis inovacijomis, o kartu ir verslo galimybėmis.“ Bendrojo ugdymo sistemoje ji įžvelgia ne vieną spragą. „Tradicinėse mokyklose dažniausiai esame mokomi apie praeitį – jau išvestas formules, teorijas, įvykusius istorinius reiškinius, faktus. Ši informacija tikrai lavina atmintį, bet ne kūrybinius gebėjimus, kurie yra būtini“, – komentuoja pašnekovė.

D. Blažaitienė pastebėjimu, mokiniams labiausiai trūksta suvokimo apie pinigus ir finansinę atsakomybę. „Kai vaikų klausiame, iš kur atsiranda pinigai, dažniausiai sulaukiame tokių ir panašių atsakymų: „tėtis parneša su lagaminu“, „iš bankomato atsiranda“ arba „tėtis mamai duoda“. Aišku, tai parodo, jog problemų yra įvairių, o taip pat ir tai, kad vaikai nežino, kas yra pinigai ir kaip jie uždirbami“, – pasakoja verslumo akademijos vadovė.

Nors vaikai ir disponuoja kišenpinigiais, visgi, pinigų vertę matuoja tik savo poreikių rėmuose. „Vaikai gali įvardinti, kiek kainuoja autobuso bilietas, jų apranga ar mokykloje perkamas maistas, bet išgirdę, kad reikia mokėti už būsto paskolą ar nuomą, sunaudotą vandenį ir elektrą, labai nustemba. Arba tai, kad dalį savo uždarbio turi skirti mokesčiams. Todėl savo mokykloje turime sukūrę motyvacinę sistemą, naudodamiesi kuria vaikai gali išmokti planuoti savo šeimos pajamas ir išlaidas, taip artėdami prie realaus verslo bei investicijų pasaulio“, – komentuoja švietimo iniciatorė.

Pašnekovės požiūriu, augančias asmenybes svarbu supažindinti ne tik finansinio raštingumo pagrindais, bet ir suteikti jiems įgūdžių, kaip pinigus uždirbti, taupyti, planuoti. „Vaikams priimtiniausias būdas įsisavinti naujas žinias – per žaidimus. Užsiėmimų metu jiems pateikiame kūrybinę užduotį – jie turi sugalvoti savo verslo idėją, kuri būtų arba inovatyvi, arba orientuota į socialinį tikslą. Pastebėjome, jog jauni žmonėms inicijuoja ekologinius sprendimus, pavyzdžiui, siūlo gaminti purškiamą plėvelę, kuri mažintų taršą. Vieno mūsų studento projektas apie sapropelį susilaukė tarptautinio susidomėjimo – jis buvo pakviestas skaityti pranešimo Baltijos šalių atliekų tvarkymo konferencijoje“, – pasakoja D. Blažaitienė.

Įveikti klaidos baimę

Bilietas į globalų pasaulį – užsienio kalbos, kurios leidžia betarpiškai pažinti kitų šalių kultūrą, dalyvauti tarptautiniuose projektuose bei susirasti bendraminčių net ir toli nuo gimtųjų namų. Privačios kalbos akademijos šiandien siūlo mokytis pačių įvairiausių užsienio kalbų: nuo mums jau įprastų, tokių kaip anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, ispanų, iki retesnių ar netgi egzotiškų kaip norvegų ar kinų kalbos.

Tiesa, norint išmokti naujų kalbų, reikia nebijoti kalbėti. Deja, šį barjerą įveikti sunku tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, atkreipia dėmesį „Brainster“ kalbų laboratorijos steigėjos – direktorė Julija Degtyar ir studijų vadovė Agnė Domarkaitė-Sugintė. „Kalba, kaip ir dviračio vairavimas, pirmiausia yra įgūdis, o ne žinios. Žinodamas taisyklę nebūtinai mokėsi kalbėti, arba gebėdamas parašyti žodį taisyklingai – žinosi, kaip jį ištarti, – pastebi J. Degtyar. – Bėda su formaliuoju ugdymu, kuris yra orientuotas į testų, egzaminų išlaikymą, yra ta, kad žmogus, nežinomas, kokį prielinksnį naudoti, on ar at, nedrįsta kalbėti, bijo susilaukti kritikos. Taip ilgainiui susiformuoja psichologiniai barjerai, darosi vis sunkiau prabilti, kol galiausiai žmogui išblėsta noras mokytis toliau.“

Anot A. Domarkaitės-Sugintės, svarbu nepamiršti, jog pamatinis kalbėjimo tikslas – būti suprastam, išreikšti savo mintį. „Kiekvienas, kuris mokosi, daro gramatines klaidas. Juk ir vaikas, tik pradėjęs kalbėti, iš pradžių jungia žodžius taip, kaip jam pavyksta, ir tik vėliau ima kalbėti rišliais sakiniais. Pirmiausia svarbu įgyti kalbėjimo pagrindus, o teorines žinias visada galima tobulinti, plėsti žodyną“, – pastebi studijų vadovė.

Siekiant didesnį dėmesį skirti kalbinei praktikai, svarbu atsižvelgti ir į ugdymo įstaigos pasirinktą pamokos formatą bei metodiką. „Sėkminga pamoka, mano manymu, yra ta, kurios metu bent 50 proc. laiko kalba mokiniai. Žinoma, didelė atsakomybė tenka dėstytojui, kuris turi užtikrinti psichologiškai saugią aplinką bei gebėti medžiagą pateikti taip, kad liktų daug erdvės klausimams bei grupinėms diskusijoms“, – komentuoja kalbų laboratorijos direktorė.

Sėkminga praktika šiandien laikomas ir integruotas ugdymas, kurį galima kūrybiškai taikyti bet kurio užsiėmimo metu. „Pavyzdžiui, mokydamiesi užsienio kalbų, su jauniausiais laboratorijos mokiniais darome įvairius eksperimentus. Jeigu pamokos tema – virusai ir mikrobai, aiškinamės, kaip taisyklingai plautis rankas. Tam, kad būtų smagiau, naudojame specialius, bakterijas imituojančius blizgučius, kuriuos, kaip ir mikroorganizmus ant mūsų rankų, nusiplauti nėra taip paprasta, kaip atrodo. Taigi, vienu metu laviname ir užsienio kalbos žinias, ir įgyjame geresnių higienos įgūdžių“, – pavyzdį pateikia A. Domarkaitė-Sugintė.

Ugdyti kūrybinį intelektą

Verta pastebėti, jog įvairios užklasinės veiklos gali suteikti ne tik papildomų žinių, bet ir lavinti socialines – emocines kompetencijas. Vis tik, pasak „WoW University“ steigėjos Ingos Jablonskės, šių įgūdžių ugdymui šiuo metu skiriama per mažai dėmesio.

„Mūsų visuomenėje vis dar labai išaukštinamos technologinės žinios, užmirštama apie „minkštuosius įgūdžius“ – gebėjimą bendrauti vienas su kitu, kūrybiškumą, empatiją, lyderystę, komandinį darbą ir daugybę kitų, be kurių mes negalime realizuoti savo talentų ir duotybių“, – teigia socialinių inovacijų kūrėja. Pasak jos, šiais laikais prioritetas turi būti teikiamas kūrybiškumui. „Mano filosofija, jog kiekviename žmoguje gyvena vidinis menininkas, ir mūsų užduotis – jį atskleisti, pamaitinti. Labai svarbu ugdyti kūrybinį intelektą – gebėjimą problemų kupiname pasaulyje matyti galimybes ir ieškoti sprendimų“, – komentuoja I. Jablonskė.

Anot jos, neįkainojamą vertę jaunam žmogui sukuria veiklos, kurios nuo mažens moko darnaus gebėjimo susikalbėti. „Prognozuojama, kad ateities žmogus vienu metu galės vykdyti dešimtis projektų, bendradarbiaudamas su įvairiomis kompanijomis, skirtingų kultūrų žmonėmis. Ko reikės, tai gebėjimo išgirsti kitą žmogų, atrasti bendrą kalbą, sujungiant turimas kompetencijas į visumą. Viso to moko emocinis intelektas“, – teigia pašnekovė. Kartu ji priduria, jog technologinėje eroje, kai funkcines pareigas palaipsniui perima dirbtinis intelektas, vis didės poreikis lyderių, gebančių burti komandas kūrybiniams darbams.

Tiesa, lavinti „minkštuosius įgūdžius“ svarbu ne tik mokyklinio amžiaus vaikams, bet ir suaugusiems. „Pasaulis greitai keičiasi, ir tai sukelia daug baimių – kas nutiks, jei prarasiu darbo vietą, ateis nauja ekonominė krizė, bankrutuos verslas, tapsiu nebereikalingas rinkoje ir t.t. Kas padeda šias baimes įveikti bei kelia savivertę – tai nuolatinis mokymasis, smalsumas, atvirumas naujovėms. Jei norime eiti kartu su pasauliu, turime nuolat judėti į priekį. Galbūt ruduo – gera proga tėvams sugrįžti į mokslus drauge su savo vaikais“, – svarsto I. Jablonskė.

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

Tuščio lizdo sindromas: ištuštėjusių namų liūdesys ir skausmas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Vaikams suaugus ir palikus gimtuosius namus, tėvus aplanko liūdesys. Tuščio lizdo sindromas – taip apibūdinamas gilaus liūdesio, ilgesio ir vienatvės jausmas, kurį patiria tėvai, kai jų vaikai užauga ir palieka jų šeimą. Ypač skaudžiai šį gyvenimo tarpsnį išgyvena motinos, auginusios vienturtį vaiką. Jas užvaldo vienišumo ir beprasmybės jausmai. Atsiranda labai daug laisvo laiko, kurio anksčiau net pritrūkdavo, nes reikėdavo skalbti, tvarkyti, pirkti, virti, rūpintis šeima… Suspaudžia širdį – kuo gi dabar rūpintis?

Pirmiausia vertėtų sau įvardyti, ką reiškia „kuo nors rūpintis“. Psichologai rūpinimąsi apibūdina kaip žmogaus poreikį kito žmogaus problemas vertinti kaip savas. Rūpindamiesi kitu žmogumi, mes tarsi įlendame į kito kailį. Tačiau jei rūpindamiesi kitu visiškai pamirštame save, tada kitas žmogus jaučiasi tarsi skolingas. O tų, kuriems turime didelių skolų, pradedame pamažu ne tik nemėgti, bet ir nekęsti.

Tuščio lizdo sindromas labiau būdingas vakariečiams. Rytų kraštuose vaikai privalo besąlygiškai paklusti tėvams, jais rūpintis. Suaugę jie kuria savas šeimas, augina vaikus. Kuo savarankiškiau jie tvarkosi, tuo geriau savo pareigas atlikę jaučiasi tėvai.

Vaikus mes paleidžiame pamažu – jau nuo pirmųjų savarankiškų žingsnelių: vaikas išmoksta apsirengti, susišukuoti, pereiti gatvę, rengti pamokas, savarankiškai priimti sprendimus. Tie kasdieniai pokyčiai nepastebimi. Juk nė viena motina nepuolė į neviltį dėl to, kad jai nebereikia keisti sauskelnių ar lydėti vaiko į mokyklą. Juk to ji ir laukė. Tačiau išleidus vaiką į savarankišką gyvenimą, kupiną nežinomybės ir įvairiausių išbandymų, motiną apima didelis nerimas, slegia nežinia, liūdesys, baimė dėl vaikų ateities.

Nėra tobulų motinų. Ir ne visos jos patiria tuščio lizdo sindromą. Labiausiai jam neatsparios yra moterys, kurios neturi asmeninių pomėgių ir interesų, mažai bendrauja su draugėmis, o tik rūpinasi vaikų auginimu ir buitimi. Kai kurios, vaikams palikus gimtuosius namus, taip ir kenčia visą likusį gyvenimą. Ilgainiui ši kančia išprovokuoja konfliktus su suaugusiais vaikais ir jų šeimomis.

Vaikus paleisti nebaisu toms, kurioms dėl darbo ar visuomeninių įsipareigojimų gausos ne visada likdavo laiko šeimai pagaminti šiltą vakarienę, apsipirkti, sutvarkyti kambarius. Taip pat toms, kurių vaikai tapo savarankiški dar iki pilnametystės, kurios palaikė vaikų norą savarankiškai eksperimentuoti, rizikuoti, tirti juos supantį pasaulį, tačiau visada buvo pasirengusios prireikus jiems padėti. Šioms motinoms visada trūko laiko įkyriai juos kontroliuoti, kad vaikai elgtųsi taip, kaip nori jos.

Dėl ištuštėjusių namų liūdi ir tėvas. Ypač akivaizdus ženklas, kad pakito tėvų statusas, – vaiko vedybos. Net ir tada tėvams sunku suvokti, kad nuo šiol jie nebėra jau vaiko auklėtojai.

Taigi, dėl namus palikusių vaikų liūdi visi mylintys tėvai. Tačiau svarbiausia, kad liūdesys neužsitęstų per ilgai. Jei tėvai negeba susitaikyti su realybe, tuščio lizdo sindromas trukdo ir jiems patiems gyventi prasmingai.

Tuščio lizdo sindromą išgyvensite lengviau, jei:

  • šeimoje puoselėsite romantiškus santykius;
  • gyvensite dabartimi, o ne praeitimi;
  • teigiamais būdais slopinsite nerimą;
  • žvelgsite į save iš šalies;
  • objektyviai įvertinsite atsiradusias baimes;
  • atnaujinsite senus kontaktus, ryšius;
  • kreipsitės pagalbos į specialistus.

Pagalbos moterims linijos savanorėa mielai lauks Tavo skambučio ar žinutės. Skambinti telefonu 8 800 66366 arba rašyti el. paštu pagalba@moteriai.lt.

Šaltinis: Pagalbos moterims linija 

Skaityti toliau
Miestasprieš 1 d.

Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas

Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu. Miestas...

Naujienosprieš 2 d.

Patikslinti reikalavimai, kada besimokantys mokiniai ir studentai turėtų nevykti į švietimo įstaigą

Žvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės...

Sveikataprieš 2 d.

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius mokymus „Vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikata”

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius kursus apie vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikatą. Paskaitoje sužinosite apie burnos sveikatos svarbą...

Lietuvaprieš 2 d.

Greitaisiais COVID-19 testais galės tirtis kultūros darbuotojai, teikiantys paslaugas

Paslaugas teikiantiems kultūros darbuotojams sudaroma galimybė išsitirti greitaisiais COVID-19 testais. Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime, kuriuo...

Naujienosprieš 2 d.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atliekami 79 tyrimai – D. Remeika

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Pasak...

Rajonasprieš 2 d.

Domeikava jau turi šiuolaikinį verslo centrą

Nors Kaunas pasiekiamas ranka, tačiau Domeikavos gyventojams važiuoti į miestą pramogauti arba apsipirkti nebūtina – centrinėje Mildos gatvėje įsikūrė šiuolaikinis...

Kultūraprieš 2 d.

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva –...

Grožisprieš 2 d.

Kosmetologė Edita Debesienė išvardijo didžiausias odos priežiūros klaidas rudenį

Keičiantis metų laikams labai svarbu ne tik papildyti garderobą šiltais rūbais, bet ir veido odos priežiūrą pakeisti iš esmės. Mat...

Miestasprieš 2 d.

Socialiniai būstai – ne loterija

Manipuliacijos, bandymai pasinaudoti lengvatomis, nesibaigiančios laukiančiųjų eilės ir jokios motyvacijos kabintis į gyvenimą. Socialinio būsto srityje tai vis dar yra...

Miestasprieš 3 d.

Pirmasis modernus hibridinis autobusas – jau Kaune

Išaušo ilgai laukta diena – Kauną pasiekė pirmasis iš šimto naujasis hibridinis „MAN Lion’s City 12“ autobusas. Jis atvežtas į...

Skaitomiausi