Connect with us

Naujienos

K. Paliukėnas: elektros vartotojai už elektrą mokės brangiau – deja, savo noru

kaunieciams.lt

Paskelbta

Iki pirmojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, kurio metu elektros tiekėją turės pasirinkti beveik 100 000 šalies namų ūkių, liko nepilnas mėnuo. Tačiau kol kas procesas vyksta ganėtinai vangiai – tik trečdalis vartotojų, patenkančių į šį etapą, pasirinko savo elektros tiekėją. Praėjusią savaitę AB ,,Energijos skirstymo operatorius” pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei 70 proc. pasirinkusiųjų (virš 20 000 vartotojų), nutarė likti su šiuo metu visuomeninio tiekėjo paslaugą teikiančia bendrove „Ignitis“. Tuo tarpu kiti penki nepriklausomi tiekėjai dalijasi likusią rinkos dalį.

Šie skaičiai rodo, kad elektros rinkos liberalizavimo teikiamomis galimybėmis šalies gyventojai nėra linkę naudotis. Natūraliai kyla klausimas, kur čia šuo pakastas? Bendraudamas su elektros tiekėją besirenkančiais vartotojais matau keletą priežasčių, dėl kurių šis procesas kol kas toks vangus ir ganėtinai nekonkurencingas.

Mano nuomone, pati didžiausia problema yra žmonių nenoras (o gal tingėjimas) gilintis į visų tiekėjų pasiūlymus. Priežasčių gali būti įvairių – sudėtinga suprasti skirtingą įmonių kainodarą, reikia daug laiko skirti sutarčių ir pasiūlymų nagrinėjimui ir pan. Galų gale, visų tiekėjų kaina skiriasi centais, tai kam sukti galvą dėl kelių centų ar eurų?

Pabandžiau paskaičiuoti, kiek apytiksliai galėjo sutaupyti tie 20 tūkst. gyventojų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nutarė tiekėjo nekeisti ir likti pas elektros energijos tiekėją „Ignitis“. Kadangi į pirmąjį etapą patenka nuo 5000 kw/h ir daugiau elektros suvartojantys butų ūkiai, tai paėmiau beveik minimalią mėnesio suvartojimo normą – 500 kw/h. Portale www.manotiekejas.lt, kuriame vienoje vietoje galima rasti visų elektros tiekėjų pasiūlymus, gavau visų tiekėjų pasiūlymus mano suvartojamai mėnesio normai, kurie skyrėsi nuo vieno iki daugiau nei penkių eurų per mėnesį. Padauginau 5 eurų sumą iš 20 000 (tiek sutarčių su „Ignitis“ jau pratęsė gyventojai) ir gavau apvalų skaičių – 100 000 eurų per mėnesį. Taigi per metus vien šie dvidešimt tūkstančių vartotojų praras apie 1 200 000 eurų. Ar ne per didelė abejingumo savo išlaidoms kaina?

Reklama

Iš viso Lietuvoje yra registruota apie 1.5 mln. namų ūkių, tad galima tik įsivaizduoti kokių sumų neteks šalies gyventojai tik dėl savo atsainaus požiūrio į elektros tiekėjo pasirinkimo procesą. Maža to, per didelės bei nereikalingos išlaidos elektros energijai yra tik viena medalio pusė. Nesant realios konkurencijos, vėl liks nuskriausti vartotojai – rinka nebus gyvybinga, pasiūlymai nebus konkurencingi, tiekėjai nebus suinteresuoti siūlyti naujų paslaugų ir t.t.

Mano jau minėti ESO duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad vartotojai yra linkę atidėlioti sprendimus. Tačiau šioje vietoje atidėliojimas irgi turi savo kainą – štai praėjusią savaitę visuomeniniam tiekėjui elektros kainą nustatanti VERT paskelbė kitų metų kainas ir visi tiekėjai į šią naujieną sureagavo šiek tiek kilstelėdami savo tiekiamos elektros kainas. Jei patenkate į pirmąjį liberalizavimo etapą ir jau spėjote sudaryti sutartį – sveikinu, sutaupėte pinigų. O jei ne, patariu bent jau nelaukti gruodžio 10-osios – niekas nežino, ar artėjant paskutinėms pasirinkimo dienoms, kaina nešoktels dar.  Juk nepasirinkus elektros tiekėjo, garantinis tiekimas Jūsų namams kainuos kur kas brangiau.

Tad labai rekomenduoju pasidomėti savo elektros ūkiu – skirti šiek tiek laiko pasinagrinėti, ką Jums siūlo elektros tiekėjai. Mėgstu lyginti elektros energijos rinką su telekomunikacijų sektoriumi – tikriausiai dažnas iš Jūsų prieš išsirinkdamas savo mobiliojo ryšio ar interneto tiekėją apsvarstote kelių įmonių pasiūlymus. Šiuo atveju linkiu elgtis taip pat, nes iš to laimėsime kiekvienas – ir vartotojas sutaupys, ir rinka bus gyvybinga bei konkurencinga.

Autorius Karolis Paliukėnas yra energetikos ekspertas ir platformos www.manotiekejas.lt, kurioje vartotojai gali matyti visų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus vienoje vietoje, vadovas.

Skaityti toliau
Reklama

Greitos naujienos

Vyriausybė pritarė palaikymo „burbulų“ kūrimui – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2021 01 20

Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė  numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų namų ūkių nariams.

Nuo sausio 21 d. bus leidžiama susitikti dvejoms šeimoms arba dvejiems namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.

„Karantino metu daug vienišų, neįgalių asmenų patiria didžiulį emocinį stresą, todėl šalyje gerėjant epidemiologinei situacijai, manome, kad labai svarbu žmonėms, kurie gyvena vieni arba rūpinasi neįgaliais šeimos nariais, suteikti galimybę bendrauti. Visgi taip pat labai  svarbu kiekvieno iš mūsų sąmoningumas ir prieš sudarant palaikymo burbulą su kitu namų ūkiu gebėti įsivertinti galimas rizikas. Abu namų ūkiai turėtų prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti neturėti jokių kitų kontaktų“, – sako Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė.

Reklama

Siekiant sumažinti galimas užsikrėtimo koronoviruso (COVID-19) infekcija rizikas, tokiems artimus kontaktus turintiems šeimų ar namų ūkio nariams būtų draudžiama turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis. 

Jeigu palaikymo burbulas sudaromas su žmogumi, kuris yra priskiriamas rizikos grupei, papildomai rekomenduojama dėvėti kaukes, išlaikyti 2 metrų atstumą, vėdinti patalpas bent vieną kartą per valandą.

Palaikymo burbulo nariams būtų leidžiama judėti iš vienos savivaldybės į kitą, jeigu jie yra skirtingose savivaldybėse.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

Kultūros ministerija

Paskelbta

2021 01 20

Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras. Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Juozo Zikaro metų minėjimo 2021 metais planą.

Reklama

Minėjimo plane numatyta, kad Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus organizuos J. Zikaro gimimo 140 metų sukakties renginius – koncertą ir audiovizualinės projekcijos „Juozo Zikaro kelias“ pristatymą, parengs nuolatinę ekspoziciją „Juozas Zikaras – Laisvės kūrėjas“. Panevėžio rajono savivaldybė kartu su Paįstrio kultūros centru šiai progai organizuos koncertą ir meninės skulptūrų kompozicijos „Zikaro žąsys“ atidengimą. Minėjimo plane – Juozo Zikaro metams skirtos parodos, paskaitų ciklas, pranešimai konferencijose, „Poezijos pavasario“ renginys Kaune „Zikarinės“, ekskursijos, LRT laidos, edukaciniai ir kiti renginiai.

Seimui 2021-uosius paskelbus Juozo Zikaro metais įvertinami išskirtiniai skulptoriaus darbai: nepriklausomos Lietuvos tapatybės ženklais tapę meno kūriniai – skulptūros „Laisvė“ (šiemet pažymimas jos sukūrimo 100-metis) ir „Knygnešys“, daugelio žymių valstybės veikėjų portretiniai biustai ir bareljefai (Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Antano Smetonos, Jono Šliūpo), paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ bareljefas, 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės, Vytauto Didžiojo, Juozo Tumo-Vaižganto medaliai, visų 1918–1940 m. litų monetų modeliai. Taip pat pabrėžiama Juozo Zikaro kūrybos, kurios pagrindinės temos – lietuvių tautos laisvės idealai, reikšmė visuomenės istorinei atminčiai ir tapatybei.

Nuotrauka iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Vyriausybė imasi didinti miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 01 20

Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendras plotas – 3,5 tūkst. ha. Taip trečiadienį nutarė Vyriausybė.

„Lyginant su tarpukario Lietuva, šiandien šalyje miškingumas dukart didesnis, juose medienos sukaupta net 3 kartus daugiau. Bet tai ne riba – urėdijai perduodame papildomus sklypus miškams gausinti“, – sako nutarimą inicijavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministro teigimu, atitinkamai bus mažinami biurokratiniai barjerai įveisti miškus privatiems asmenimis.

Reklama

Trečiadienį perduoti sklypai skirti kompleksinei miškų ūkio veiklai – miškams įveisti, atkurti, prižiūrėti, racionaliai naudoti miškų išteklius. Dalyje perduodamų sklypų miškas dar tik bus įveisiamas, todėl plečiant urėdijos valdomas miško teritorijas kartu sudaromos galimybės didinti šalies miškingumą ir prisidėti prie ambicingų dabartinės Vyriausybės programoje išsikeltų miškų plėtros tikslų.

Vyriausybė taip pat pakeitė trijų draustinių – valstybinių Kenos ir Vilniaus hidrografinių bei valstybinio Baltijos jūros talasologinio – ribų planus ir nuostatus.

Naujos redakcijos nuostatuose nebeliko perteklinių ir netikslių teisinių nuostatų, dubliuojančių Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytas tokiems draustiniams taikomas sąlygas.

Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą šalies miškingumą išauginti nuo 33,7 proc iki 35 proc. šalies teritorijos, saugomų teritorijų plotą per kadenciją padidinti iki penktadalio.

Skaityti toliau

Miestas

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartos priemonės, ką reikėtų daryti, jeigu vėl susidarytų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis.

Grėsmė dėl tilto statybų

Pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai kelia nerimą Kauno rajono savivaldybės vadovams. Dėl pastatytų kolonų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga. Stipriai paspaudus šaltukui Neryje pradėjo formuotis ledo lytys, todėl Savivaldybė nusprendė sušaukti skubų posėdį ir aptarti situaciją.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Reklama

Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pasakojo, kad prieš pradedant darbus, buvo atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.

„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė N. Abukauskas.

Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas posėdžio metu tikino, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes.

„Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės“, – pastebėjo V. Popovas.

Reikia būti pasiruošusiems

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad reikia turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms. „Kai ateis ledonešis – nebus kada galvoti ir skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis“, – teigė jis.

Vicemeras kreipėsi ir į rangovus, kurie turėtų bendradarbiauti ir kartu su Savivaldybe ruošti planus. „Jeigu įvyks nelaimė, žmonės dėl patirtų nuostolių ieškos kaltųjų, juk gamtos neapkaltinsi“, – pabrėžė A. Nesteckis.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys irgi atsimena dešimties metų senumo įvykius. „Neryje tada vanduo pakilo net 2 metrus ir tai įvyko vos per porą valandų“, – pasakojo R. Velžys.

Jo nuomone, labai svarbu prevenciškai stebėti pokyčius upėje, nes jau dabar prie tilto akivaizdžiai matomas vagos susiaurėjimas ir besikaupiančios lytys.

Darbų pasiskirstymas

Rikteris įsitikinęs, kad Savivaldybė turi parengti veiksmų planą dėl gresiančio potvynio.

Buvo nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai. Taip pat atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Rajono vadovai pavedė Priešgaisrinei saugos tarnybai visą parą stebėti upę ir užfiksavus grėsmes, iškart informuoti Administracijos direktorių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius džiaugėsi, kad Kauno rajono savivaldybė atlieka prevencinį darbą ir kartu su rangovais žada bendradarbiauti bei suteikti visą reikiamą pagalbą Savivaldybei. Bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius V. Popovas patikino, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat. Šiam tikslui planuoja įrengti stebėjimo kameras. Taip pat pažadėjo apie 1 km iki tilto upės vagos stebėti pasitelkiant dronus.

Savivaldybė paruoš gyventojų informavimo, įspėjimo apie grėsmes algoritmą.

Pavasarį pradės statyti pylimą

Savivaldybė primena, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Radikiuose (Domeikavos seniūnija) apsauginio pylimo statybos. Ši Neries pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną.

Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln. Eur, Savivaldybė tam skirs 93 tūkst. Eur, o likusią dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Projektas „Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje“ apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, kad pasikartos 2010 m. scenarijus.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Dėl nuotolinio mokymo sunkumų patiriantiems mokiniams – 7,5 mln. eurų vertės pagalba

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

autor. BNS

Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų priežiūra mokykloje.

Tai numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos priemonių pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus. Jam skirta 7,5 mln. eurų.

Šiuo metu yra apie 14 tūkst. mokinių, kuriems reikia pagalbos mokantis nuotoliniu būdu – padėti prisijungti prie nuotolinių pamokų, stiprinti jų mokymosi motyvaciją. Dar 11 tūkst. mokinių patiria trikdžių dėl nepakankamos technologinės įrangos namuose.

Reklama

„Tokia situacija liūdina. Visiems mokiniams turime užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką nuotolinį mokymą. Dabar sudėtingas metas daugeliui, tačiau ypatingą dėmesį turime skirti socialiai labiausiai pažeidžiamiems vaikams, kad jie turėtų visas galimybes mokytis. Taip pat turime padaryti viską, kad abiturientai galėtų kaip įmanoma geriau pasirengti egzaminams, gautų visą reikiamą informaciją bei pagalbą ir sulauktų ypatingo pedagogų dėmesio“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministerijos parengtame pagalbos priemonių plane numatoma, kad abiturientus nuotolinių atvirų pamokų metu konsultuos mokytojai ir universitetų dėstytojai. Dvyliktokų lietuvių kalbos ir matematikos mokytojams vyks papildomos konsultacijos dėl pagalbos mokiniams rengiantis brandos egzaminams. Jau veikia įrankis, leidžiantis naudotis ankstesnių brandos egzaminų užduotimis. Siekiant sumažinti abiturientų patiriamą stresą, jau atsisakyta lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos.

Jau pradedamos organizuoti reguliarios nuotolinės konsultacijos mokyklų vadovams ir pavaduotojams ugdymui dėl nuotolinio ugdymo organizavimo ir kokybės – pirmoji konferencija vyksta šiandien. Taip pat planuojami renginiai mokytojams dėl nuotolinio ugdymo metodikos ir didaktikos.

Pagalba socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasiūlė  įteisinti nuostatą, kad mokiniams, kuriems sudėtinga mokytis namuose ir Vaiko gerovės komisijos sprendimu yra reikalinga priežiūra įstaigoje, būtų teikiamas nuotolinis mokymas, priežiūra ir nemokamas maitinimas  mokykloje, vaikų dienos centre ar kitoje savivaldybės paskirtoje įstaigoje.

ŠMSM kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė algoritmą, kuris padėtų mokyklose identifikuoti mokinius, kuriems reikalinga papildoma pagalba mokytis nuotoliniu būdu. Numatoma pasitelkti nevyriausybinių organizacijų savanorius, kurie padėtų mokyklose, vaikų dienos centruose ar jaunimo centruose prižiūrėti šiuos vaikus, padėti jiems paruošti namų darbus.

Taip pat bus skiriama papildomai lėšų individualioms konsultacijoms, kurias sunkumų patiriantiems mokiniams teiks jų mokytojai ir taip padėtų sumažinti mokymosi spragas. Vasarą šiems mokiniams planuojamos stovyklos, kuriose per įvairias veiklas jie gerins matematinį ir  gamtamokslinį raštingumą.

Ministerija skirs iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, vis dar neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu.

Be to, šiemet mokykloms skirta papildomų lėšų skaitmeninei plėtrai – po 30 Eur vienam mokiniui. Iš viso šiam tikslui numatyta daugiau kaip 10 mln. Eur, arba penkis kartus daugiau negu būdavo numatoma ankstesniais metais tikslinėje „krepšelio” dotacijoje. Iš šių lėšų mokyklos galės mokinius aprūpinti reikalingu skaitmeniniu turiniu ar papildoma kompiuterine įranga, tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją.

Pagalbos priemonių planas ir su jo įgyvendinimu susijusi informacija skelbiama ir bus nuolat atnaujinama rengiamoje svetainėje www.pagalbamokytis.lt

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Donorinio kraujo poreikis mažiausiems Kauno klinikų pacientams: pagalbos reikia nuolat

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip pat reikia gimdyvėms ir patiems mažiausiems Kauno klinikų pacientams – neišnešiotiems naujagimiams.

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydomam Gabijos mažyliui donorinio kraujo reikėjo net kelis kartus.

„Mūsų sūnus gimė 25 nėštumo savaitę, svėrė vos 788 gramus. Jam prireikė operacijos ir net 5 kartus pylė kraują: 4 kartus reikėjo eritrocitų ir 1 kartą – trombocitų masės. Kadangi jis yra mažesnis, po operacijų kraujo nespėja taip greitai prisikaupti ir organizmas nusilpsta. Perpylus kraują, vaikelis iš karto pasidaro guvesnis, o jo imuninė sistema – stipresnė“, – pasakoja berniuko mama.

Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovės dr. Ilonos Aldakauskienės, kuo mažesnis naujagimio gestacinis amžius, gimimo svoris ir kuo sunkesnė ligos eiga, tuo didesnė tikimybė, kad naujagimiui bus reikalingas kraujo perpylimas.

Neišnešiotiems naujagimiams dažniausiai kraujo reikia dėl trumpesnio eritrocitų gyvavimo laiko ir blogesnės jų gamybos. „Kuo naujagimis mažesnis ir didesnis jo neišnešiotumas, tuo daugiau įvairių tyrimų jam reikia atlikti, kurių metu reikia paimti kūdikio kraują. Nuolat kartojant tyrimus, naujagimis netenka kraujo ir kai pasiekiama riba, jam būtina perpilti kraują. Jei naujagimiui prireikia operacijos, jis kraujo praranda dar daugiau“, – sako dr. I. Aldakauskienė.

Reklama

Gydytoja pažymi, kad naujagimiams kraują gali reikėti perpilti ir dėl hemolizinės naujagimių ligos, kuri vystosi dėl mamos ir kūdikio kraujo rezus faktoriaus ir kraujo grupės nesuderinamumo.

„Jau kelis dešimtmečius taikomos profilaktinės priemonės iki minimumo sumažino šios ligos dažnį. Deja, praėjusiais metais gydėme neišnešiotą naujagimį, kuriam reikėjo atlikti pakeičiamąjį kraujo perpylimą“, – pasakoja gydytoja.

Dr. I. Aldakauskienė teigia, kad naujagimių kraujo perpylimui naudojami įvairūs kraujo produktai: eritrocitų, trombocitų masė, šviežiai šaldyta kraujo plazma arba krioprecipitatas.

2020 m. Kauno klinikose tiek neišnešiotiems, tiek išnešiotiems naujagimiams buvo sunaudota 135 vienetai eritrocitų ir 16 vienetų trombocitų masės, 18 vienetų šviežiai šaldytos plazmos ir 11 vienetų kriprecipitato. Tam reikėjo 180 donorų kraujo.

„Maždaug 17 proc. neišnešiotų naujagimių atlikta vieno ar kito kraujo komponento perpylimas. Vienam naujagimiui gydymo metu reikėjo 8 eritrocitų masės perpylimų“, – kalbėjo gydytoja.

2020 m. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydyti 427 pacientai, iš kurių buvo 276 neišnešioti naujagimiai, t.y. naujagimiai, gimę 22-36 nėštumo savaitę.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai daro viską, kad apsaugotų kraujo donorus ir personalą:

  • Reguliuojami srautai, todėl prašome dėl vizito iš anksto skambinti tel. +37037326856 ir suderinti individualų laiką;
  • Kiekvieno donoro pasiteiraujama, ar jis nebuvo išvykęs į bet kurią kitą šalį, ar neturėjo kontakto su sergančiu asmeniu;
  • Įėjimas į Kraujo centrą yra atskiras nuo visų klinikų. Taip pat suteikiamas leidimas automobiliu privažiuoti prie pat Kraujo centro;
  • Atvykus į Kraujo centrą, matuojama kraujo donorų kūno temperatūra bekontakčiu termometru;
  • Prašoma dezinfekuoti rankas dezinfekciniais skysčiais, esančiais Kraujo centre;
  • Išduodamos vienkartinės kaukės ir prašoma ją dėvėti vizito metu;
  • Nuolat dezinfekuojamos patalpos ir įranga.

Laukiame Jūsų Eivenių g. 2, Kaunas

Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašome apie tai pranešti tel. nr.: +37037326856, +37037787372.

Kauno klinikų informacija ir nuotraukos

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 13 min

Vyriausybė pritarė palaikymo „burbulų“ kūrimui – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20 Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė  numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų...

Greitos naujienosprieš 45 min

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

2021 01 20 Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras. Kultūros ministerijos teikimu...

Greitos naujienosprieš 53 min

Vyriausybė imasi didinti miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti

2021 01 20 Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių...

Miestasprieš 58 min

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų...

Greitos naujienosprieš 1 val

Dėl nuotolinio mokymo sunkumų patiriantiems mokiniams – 7,5 mln. eurų vertės pagalba

autor. BNS Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų...

Naujienosprieš 2 val

Donorinio kraujo poreikis mažiausiems Kauno klinikų pacientams: pagalbos reikia nuolat

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip...

Greitos naujienosprieš 3 val

Agnė Bilotaitė: pareigūnai už papildomą darbą gaus atlyginimų priedus

2021 01 20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems...

Greitos naujienosprieš 3 val

Europos Komisija skelbia atnaujinto 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą

2021 01 20 Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė XVIII Vyriausybės atnaujinto 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, kuriame teigiama, jog...

Greitos naujienosprieš 3 val

NVSC informuoja apie sausio 19 dienos COVID-19 protrūkius

2021 01 20 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią...

Greitos naujienosprieš 3 val

Kaune rasti dviračiai, pareigūnai prašo atsiliepti jų savininkus

2021 01 20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai aiškinasi, kam priklauso praėjusią savaitę Kaune...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama