Connect with us

Mokslas

Juoko tyrimai – kodėl jie reikalingi?

Paskelbta

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) filologijos srities doktorantė Regina Sabonytė analizavo juoką apie ketverius metus. Tyrėja teigia, kad juoko tyrimai gali būti pritaikomi, pavyzdžiui, kalbos technologijų srityje ar padedant ugdyti autizmu sergančių žmonių emocinį intelektą.

Tirti juoką pradėjo beveik atsitiktinai

Regina Sabonytė teigia, kad prieš pasirenkant tyrimų sritį juokas jai atrodė įdomus reiškinys. „Mokyklos ir vėliau studijų metais draugai dažnai patraukdavo per dantį, kad daug juokiuosi. Bakalauro studijų metais susidomėjau fonetika ir trečiame  kurse, renkantis kursinio darbo temą, buvo pasiūlyta tema apie akustinius juoko požymius. Kadangi juokas man atrodė įdomus jau anksčiau, šią temą ir pasirinkau. Taigi beveik atsitiktinai sutapo, kad pradėjau tyrinėti juoką, ir stabtelėjau tik baigusi magistrantūros studijas“, – pasakoja doktorantė.

Tyrėja tikina, kad juokas apima daug sričių: „Juokas kaip reiškinys apima psichologiją, sociologiją, filosofiją, net fiziką, kai analizuojama juoko garso banga, galų gale skirtingi juoko tipai susiję ir su evoliucija, psichobiologija. Fizioliginių procesų, kurie vyksta juokiantis, spektras labai platus – keičiasi veido išraiškos, veikia balso stygos, kai labai juokinga, žmonės atsilošia atgal, pradeda pliaukšėti ranka per kelius, susiima už pilvo ar panašiai.“

Susidūrė su iššūkiais

Doktorantė tvirtina, kad analizuojant juoką pasitaikė iššūkių: „Akustinius juoko požymius tyriau naudodamasi garsų analizės programa. Taigi pirmiausiai reikėjo surinkti natūralaus, nesuvaidinto juoko įrašų. Tam buvo naudoti du medžiagos šaltiniai. Pirmasis – televizijos pokalbių laidos, nes jų metu vyksta gyvas pokalbis, kuris, tikėtina, nėra surežisuotas. Žinoma, laidos dalyvių atsakymai galbūt apgalvoti, bet ne iš anksto žinomi ir dalyviai negali sukontroliuoti, kaip ir kada nusijuoks. Antrasis šaltinis – draugų juokas, kai susitikimų metu tiesiog palikdavau įjungtą diktofoną. Žinoma, draugai žinojo, kad vyksta tyrimas ir kad  pokalbis bet kada gali būti įrašinėjamas. Taigi įrašai buvo renkami laikantis visų tyrimo etikos reikalavimų. Kitas iššūkis buvo juoko kaip reiškinio tarpdiscipliniškumas – reikėjo labai atidžiai susipažinti su  kitų mokslo sričių niuansais, kurie gali turėti vienokios ar kitokios įtakos akustinių juoko požymių tyrimui.“

Nagrinėjo du pagrindinius juoko tipus

Sabonytė pasakoja, kad užsienio tyrėjai pagal akustinius požymius juoką yra suskirstę į keturias grupes, tačiau ji pasirinko tyrinėti dvi pagrindines: džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką. „Džiaugsmingasis juokas yra toks juokas, kai situacijos kontekstas leidžia teigti, kad tam tikras stimulas besijuokiančiajam sukelia džiaugsmą. Kai pagal kontekstą galima spręsti, kad kalbėtojas juokiasi siekdamas palaikyti pokalbį, sušvelninti ar nerimtai vertinti situaciją, toks juokas yra mandagusis. Pavyzdžiui, jeigu studentas ginasi bakalauro darbą ir, prieš atsakydamas į keblų klausimą, jis trumpai nusijuokia, tarkime, „e-che“, tai irgi yra juokas, bet šis juokas akivaizdžiai ne džiaugsmingasis, nes džiaugsmo to studento veide nematyti“, – šypteli doktorantė.

Raukšlelės aplink akis – svarbus požymis

Regina Sabonytė / Jono Petronio nuotrauka

Doktorantė tvirtina, kad, analizuojant pokalbių laidų vaizdo įrašus, vienas iš indikatorių, rodantis, jog tam tikroje situacijoje yra stimulas, skatinantis žmogų džiaugsmingai juoktis, buvo raukšlelės aplink akis: „Yra tam tikri veido raumenų judesiai, kurie rodo, kada žmogus džiaugsmingai šypsosi ar juokiasi, o kada jis vis dėlto nejaučia džiaugsmo. Tai parodo didžiųjų skruostų raumenų ir žiedinių akių raumenų judesiai. Žiedinius akių raumenis, kuriems judant susidaro raukšlelės apie akis, nejaučiant nuoširdaus džiaugsmo yra daug sunkiau pajudinti negu didžiuosius skruostų raumenis. Todėl, kai juda tik didieji skruostų raumenys ir aplink akis nematyti raukšlelių, arba, paprasčiau pasakius, akys nesišypso, labai tikėtina, kad toks juokas yra mandagiojo tipo.“

Juoko tyrimo rezultatai

Tyrėja nurodo, kad esminis skirtumas, lyginant džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką, yra juoko struktūra ir trukmė: „Mandagusis juokas yra gerokai trumpesnis, mano tyrime analizuotuose įrašuose ilgiausias buvo trys juoko skiemenys (t. y. „cha-cha-cha“), o džiaugsmingasis juokas dažniausiai yra ilgesnis, iki maždaug penkiolikos skiemenų. Žinoma, pasitaikė ir keli atvejai, kai jis buvo trumpesnis už ilgiausią mandagųjį, tačiau tuomet toks juokas nuo mandagiojo skiriasi kitais požymiais, pavyzdžiui, intensyvumu, kurį suvokiame kaip garsumą. Jeigu abiejų juoko tipų struktūra vienoda, tada atskirų džiaugsmingojo juoko dalių trukmė yra ilgesnė negu mandagiojo.“

Doktorantė tvirtina, kad, nors jos tyrimas ir gerai atskleidžia džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko skirtumų tendencijas, visgi yra dalykų, kuriuos tiksliau ištirti sutrukdė juoko kaip tyrimo objekto specifika: „Džiaugsmingasis juokas labai dažnai persidengia su kitų žmonių juoku, nes jis yra užkrečiamas. Taigi savo tyrimui negalėjau surinkti daugiau įvairių džiaugsmingojo juoko pavyzdžių vien dėl to, kad persidengiančio juoko akustinių požymių nebūtų įmanoma kokybiškai išanalizuoti naudojantis garsų analizės programa. Visgi manau, kad dabartinis tyrimas aiškiai atskleidžia minėtų juoko tipų skirtumų tendencijas.“

Platus tyrimo rezultatų pritaikymas

Pasak R. Sabonytės, užsienyje juoko akustinių požymių tyrimai yra pritaikomi keliose srityse: „Viena iš sričių yra kalbos technologijos. Atsirandant vis daugiau programų, paremtų žmogaus ir kompiuterio sąveika, iškilo poreikis kompiuterio kalbą paversti kuo ekspresyvesne. Juokas, kaip vienas iš emocijas reiškiančių elementų, tam yra labai svarbus. Tai yra paralingvistinis reiškinys – juokas nėra kalba, tačiau įsiterpia į kalbą, panašiai kaip, pavyzdžiui, kosulys ar žiovulys. Detaliai ištyrus akustinius juoko požymius galima sintezuoti skirtingų tipų juoką, t. y. padaryti taip, kad kompiuteris tam tikro tipo juoką sugeneruotų automatiškai.“

Doktorantė tvirtina, kad juoko tyrimo rezultatai galėtų būti pritaikomi ir neurolingvistikoje bei klinikinėje lingvistikoje: „Užsienyje akustinių juoko požymių tyrimai yra panaudojami kuriant tam tikras kompiuterines programas, kurios galėtų padėti autizmu sergantiems žmonėms ugdyti emocinį intelektą, t. y. atpažinti tam tikrus emocinius signalus, nes dažnai autizmo spektrą turintiems žmonėms juos tiksliai atkoduoti yra sudėtingiau.“

Taip pat juoko tyrimų rezultatai gali būti integruojami ir kuriant plačiai pritaikomus avatarus: „Avatarai yra panaudojami daugybėje sričių: nuo vedlio neįgaliesiems iki kompiuterinių instruktorių, kurie naudojami, pavyzdžiui, laivuose“, – teigia doktorantė.

Kaip dar vieną iš pritaikymo sričių tyrėja pamini psichologiją: „Psichologams ir kitiems specialistams, kuriems reikia daug bendrauti su žmonėmis,  yra rengiami mokymai, kaip per sekundės dalį atpažinti žmogaus emocijas. Nustatyti skirtumai tarp skirtingų juoko tipų gali pasitarnauti ir šioje srityje.“

Svajonė – tarpdiscipliniškumu pasižyminti komanda

R. Sabonytė pasakoja, kad juoko tyrimai nėra vien tik garso įrašų analizė: „Teko matyti, kaip užsienyje vyksta juoko analizė. Jos metu įrašomas ne tik garsas ir vaizdas, tačiau pritvirtinus specialius jutiklius fiksuojama, kaip keičiasi besijuokiančio žmogaus fiziologinės reakcijos, kūno judesiai, kokie pokyčiai vyksta jo smegenyse ir pan.“

Doktorantė apgailestauja, kad Lietuvoje kol kas nėra juoką išsamiai ir įvairiapusiškai galinčios tirti komandos, kurioje dirbtų įvairių sričių specialistai: „Man, kaip lingvistei, yra labai gražu ir kartu šiek tiek pavydu matyti komandas, kurios juoko tyrimus atlieka kai kuriose šalyse. Ten kartu dirba psichologai, matematikai, informatikai, lingvistai, medikai, gerai išmanantys psichobiologines organizmo reakcijas, ir panašiai. Lietuvoje tokią komandą suburti kol kas nebūtų galimybių, tačiau svajonė kada nors ką nors panašaus nuveikti irgi neapleidžia.“

Dabartinis tyrimas

Sabonytė, studijuodama doktorantūroje, tiria jau nebe juoką: „Dabartinė mano tyrimų sritis – intonacija. Lietuvių kalbos intonacija buvo kai kurių tyrėjų analizuota, tačiau iki šiol ji nebuvo apibūdinta remiantis kokia nors sistema, kuria remiantis jau būtų aprašyta ir kitų pasaulio kalbų intonacija. Būtent tokia yra autosegmentinė-metrinė fonologija, kuria remdamasi ir analizuoju bendrinės lietuvių kalbos intonaciją savo disertacijos tyrime. Šio tyrimo rezultatai suteiktų galimybių vėliau atlikti, pavyzdžiui, lyginamuosius lietuvių kalbos intonacijos tyrimus.“

R. Sabonytė nurodo, kad, be lyginamųjų tyrimų, intonacijos analizės rezultatus galima pritaikyti ir kitose srityse: „Neseniai teko bendrauti su vienu danų mokslininku, kuris, remdamasis daugybe požymių, kuria ir tobulina kompiuterinius modelius, galinčius analizuoti kalbėtojo charizmą. Remiantis tam tikromis lingvistinių ir paralingvistinių požymių kombinacijomis, šie modeliai nustato, kiek charizmatiškas yra kalbėtojas, arba, paprasčiau sakant, kokie požymiai lemia, kad kalbėtojo norisi klausyti ir jo kalbėjimo būdas skamba įtikinamai. Į šiuos modelius integruojami ir autosegmentine-metrine teorija paremtos intonacijos analizės rezultatai. Taigi, intonacijos analizė autosegmentinės-metrinės fonologijos požiūriu galėtų pasitarnauti ir atliekant pasaulyje dar visai neseniai pradėtus charizmos tyrimus.“

Skaityti toliau

Mokslas

Pradeda materializuotis Lietuvos ambicijos dirbtinio intelekto srityje

Paskelbta

Dirbtiniam intelektui (DI) tampant pagrindiniu technologijų pasaulio objektu, vis daugiau valstybių bando pakreipti savo šalies mokslininkus, verslininkus, inovatorius ir išradėjus judėti šia kryptimi, nes būtent čia slypi vienas didžiausių šiuolaikinės ekonomikos augimo potencialų. Lietuva – ne išimtis. Mūsų šalies specialistai ne tik plėtoja įvairias DI technologijas ar buriasi į asociacijas, bet ir mezga santykius su pažangiausiomis institucijomis Europoje bendriems projektams įgyvendinti.

Neatsiejama ekonomikos dalis

DI pamažu perima vis daugiau mechaninių funkcijų verslo ir pramonės sektoriuje, kur gali saugiau, greičiau ir kokybiškiau nei žmogus atlikti tam tikras užduotis. Tendencijai plintant, nemažai žmonių baiminasi, kad ilgainiui DI gali juos pakeisti darbo vietoje. Nors negalima teigti, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo, DI panaudojimas tapo toks platus, kad gyvenimas be jo darosi sunkiai suvokiamas.

DI itin plačiai taikomas bankų sektoriuje, kur šia technologija paremtos saugumo sistemos seka, ar tarp atliekamų transakcijų nėra neįprastų procesų, signalizuojančių apie galimus sukčiavimo atvejus. DI taip pat naudojamas veidų, akių rainelių ar kitokių biometrinių duomenų atpažinimo sistemose. Kompiuterinių žaidimų industrija – taip pat puiki dirva plėsti DI taikymo galimybes. Šiuo metu žaidimų, ypač vizualinio turinio, kūrėjams nebereikia nuo nulio kurti visos žaidimo aplinkos – ją, įvedus kelias užuominas, sukuria DI, taip iš esmės pagreitindamas žaidimų kūrimo procesą.

Be to, DI technologijos vis dažniau perkeliamos ir į sunkiosios pramonės sektorius. Čia savamokslei programai deleguojamos ne tik stebėjimo bei pranešimo apie pavojus ar kitus neatitikimus funkcijos, bet ir perleidžiamos kai kurios mechaninės, fizinės užduotys, ypač jei pastarosios kelia pavojų žmonių sveikatai. Tikėtina, kad ateityje DI technologijomis paremti sprendimai atliks visus tokio pobūdžio darbus.

Naudojasi dauguma

Visgi, kalbėti apie DI pritaikymą vien tik verslo ar gamybos procesams optimizuoti, būtų netikslu. Nors daugumai DI asocijuojasi su kasdienybėje retai sutinkamais robotais arba kitais sudėtingais technologiniais sprendimais, iš tiesų, DI naudojamės kur kas dažniau nei įsivaizduojame.

Pavyzdžiui, personalizuoti prekių ar paslaugų pasiūlymai internetinėse parduotuvėse, kai remiantis ankstesnių apsilankymų svetainėje ar naršymo internete istorija atrenkamos galimai aktualios rekomendacijos – taip pat DI darbas. Itin plačiai DI naudojamas ir visose socialinių tinklų platformose, parenkant mums aktualų turinį, galimus kontaktus ar reklamą. AlexaCortanaSiri bei kiti virtualūs išmanieji asistentai, vykdantys vartotojo komandas – dar vienas DI pritaikymo pavyzdys. Galiausiai, sparčiai tobulėjanti autonominių automobilių technologija, kai stebint aplink vykstantį veiksmą nustatomas artėjantis pavojus, autonomiškai stabdoma, įspėjama apie skiriamąsias eismo juostas, kelkraščius ir pan., taip pat paremta DI.

Toks platus DI pritaikomumas leidžia ekspertams prognozuoti, kad iki 2030 m. jis pasieks net 11,4 trilijonų eurų apyvartą pasaulinėje ekonomikoje, o sėkmingiausiai DI sprendimus kuriančios ir pritaikančios šalys sugebės savo BVP išauginti net 26 proc.

Strateginių ambicijų įgyvendinimo link

2019 m. Lietuvoje buvo parengta ir pristatyta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, kurioje užsibrėžtas tikslas – remiantis esamais ištekliais, patirtimi ir potencialu tapti regiono lydere, padidinti Lietuvos konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių, bei sėkmingai įsijungti į pasaulinę DI ekosistemą. Ar tai realu?

Lietuvoje DI bendruomenę sudaro iki 1,5 tūkst. žmonių, iš kurių tik 300–500 yra aktyviai dirbantys profesionalai. Tačiau siekiant sėkmingai įsijungti į pasaulinę DI ekosistemą ir tokių skaičių gali pakakti, jei tik bus kuriami globalių ambicijų turintys produktai ar mezgamos tarptautinės partnerystės.

Būtent tokią partnerystę visai neseniai pavyko užmegzti Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijai. Birželį ši pasirašė susitarimą su Hamburgo dirbtinio intelekto centru ARIC dėl bendradarbiavimo kuriant naujus DI sprendimus. Institucijos įsipareigoja kartu plėtoti DI potencialą ieškant inovatyvių DI algoritmų pritaikymo būdų.

„Susitarimas su Hamburgo dirbtinio intelekto centru iš esmės prisideda prie Lietuvos ambicijų DI srityje materializavimosi – tai žingsnis integracijos į pasaulinę DI ekosistemą link. Pastebime, kad DI pritaikymo galimybių ieško ne tik inovatyvios Lietuvos įmonės, bet ir viešasis sektorius: Lietuvos oro uostai, Migracijos departamentas prie VRM ir kt. DI paremtų sprendimų paklausa yra išties didelė, tad norint efektyviai atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius, tarptautinės partnerystės vaidina svarbų vaidmenį, padedant užtikrinti vertingų žinių perdavimo procesus Lietuvos DI bendruomenei. Per bendrus projektus su užsienio veikėjais, Lietuvos įmonės turi galimybę ne tik pristatyti save, bet kartu kurti unikalius sprendimus, plėsti savo akiratį ir atrasti dar daugiau partnerių tarptautinėje erdvėje“, – pabrėžia Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Tautvydas Pipiras.

Suvedė tarptautinis konsorciumas

Lietuvos inovacijų centras priklauso pagal Interreg Baltijos jūros regiono programą veikiančiam tarptautiniam konsorciumui GoSmart BSR, kuris sukūrė tarpvalstybinę inovacijų tarpininkavimo sistemą (angl. Transnational Innovation Brokerage System – TIBS), leidžiančią Baltijos jūros regiono verslininkams, inovatoriams bei mokslinėms institucijoms atrasti vieniems kitus ir užmegzti visoms pusėms ekonomiškai naudingus santykius, naudojantis nemokama profesionalių verslo konsultantų pagalba.

Septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse veikiančio konsorciumo GoSmart BSR verslo konsultantai pirmiausiai įsigilina į potencialių klientų poreikius bei galimybes, aiškinasi galimas sritis tarptautinei partnerystei ir technologijų perdavimui. Tuomet konsultantai iš skirtingų šalių bendrauja tarpusavyje, ieškodami galimų sąlyčio taškų savo klientams, veikiantiems pagal vieną iš sumanios specializacijos prioritetų. Atradę galimą sąlyčio tašką tarp skirtingose šalyse veikiančių subjektų, konsultantai juos suveda potencialiems santykiams užsimegzti. Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos ir Hamburgo dirbtinio intelekto centro ARIC pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas yra vienas iš efektyviai veikiančios TIBS sistemos rezultatų.

„Sumanios specializacijos sustiprinimas per tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione“ (angl. Strengthening smart specialisation by fostering transnational cooperation – GoSmart BSR) yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo Baltijos jūros regiono programos 2014-2020 lėšomis. Konsorciumas sudarytas iš aštuonių institucijų, veikiančių septyniose Baltijos jūros regiono valstybėse. Jo tikslas – skatinti efektyvų tarpvalstybinį pramonės, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriaus bei viešųjų institucijų bendradarbiavimą.

Šaltinis: Lietuvos inovacijų centras

Skaityti toliau

Mokslas

Lietuvos ir Lenkijos ministrai atnaujino prieš 15 metų sudarytą susitarimą aukštojo mokslo srityje

Paskelbta

Rugpjūčio 3 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas pasirašė Lietuvos Vyriausybės ir Lenkijos Vyriausybės susitarimą, kuriuo abi šalys pripažįsta viena kitos valstybėse vykusias dalines studijas, įgytas vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno laipsnius.

„Atnaujinome ne tik susitarimą, bet ir aptarėme konkrečius planus kartu bendradarbiauti tarptautiniuose tinkluose. Sutarėme, kad kreipsimės į Europos Sąjungos institucijas dėl bendro mokslinių bazių pasitelkimo mokslo institutams ir universitetams. Paskutinį kartą šis susitarimas atnaujintas prieš penkiolika metų. Tai svarbus dokumentas, stiprinantis abiejų valstybių bendradarbiavimą mokslo srityje“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas pritarė, kad susitarimo pasirašymas – pagrindas toliau bendradarbiauti ir plėtoti abiejų šalių santykius.

Šiandien pasirašytas susitarimas atnaujina 2005 metais Vilniuje pasirašytą tokią pačią sutartį. Susitarimas atnaujinamas, kadangi per keletą metų pasikeitė abiejų šalių aukštojo mokslo sistemos, teikiamos kvalifikacijos.

Susitarimu skatinamas šalių bendradarbiavimas aukštojo mokslo, mokslo ir meno srityse, palengvinamas mokslo ir studijų institucijų studentų bei darbuotojų mobilumas.

Nuo sutarties pasirašymo 2005 m. Lietuvoje, Studijų kokybės vertinimo centre, kvalifikacijos buvo pripažintos daugiau nei tūkstančiui į Lietuvą tęsti studijų ar dirbti atvykusių asmenų.

Atnaujintame susitarime patikslintos formuluotės, įtraukta informacija apie Lietuvoje akademinį pripažinimą atliekančias institucijas, kadangi nuo 2012 m. Lietuvoje akademinį pripažinimą atlieka ne tik Studijų kokybės vertinimo centras, bet ir dešimt ministerijos leidimą gavusių aukštųjų mokyklų. Taip pat peržiūrėtas šalyse teikiamų kvalifikacijų ir kvalifikacijas liudijančių dokumentų sąrašas, kvalifikacijų atitikmenys.

Lietuvai ypač svarbu tai, kad naujame susitarime numatytas Lietuvoje teikiamo profesinio bakalauro kvalifikacijos pripažinimas. Ši kvalifikacija Lietuvoje pradėta teikti tik nuo 2006 metų. Susitarime taip pat numatytos lankstesnės šio dokumento atnaujinimo ir papildymo sąlygos. Sutartis sudaryta dešimties metų laikotarpiui ir gali būti automatiškai pratęsta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus informacija

Nuotrauka: Renatos Česnavičienės

Skaityti toliau

Mokslas

Gėda nebandyti – sako kaunietė senjorė, išmokusi naudotis kompiuteriu ir internetu

Paskelbta

Psichologai nuolat tvirtina, kad ryšiai su kitais žmonėmis mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai yra be galo svarbūs, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar reikalingesni. Deja, padėtį apsunkina tai, kad užmegzti naujas draugystes vyresniame amžiuje tampa kiek sudėtingiau. Tačiau 66-erių kaunietė Valerija Klinavičienė rado būdą įveikti vienišumą, pradėjusi lankyti skaitmeninio raštingumo mokymus ne tik įgijo naujų žinių, bet ir rado geriausią draugę.  

Praėjusiais metais internetiniame žurnale „Innovation in Aging“ skelbtoje mokslinėje publikacijoje „Draugystė vyresniame amžiuje: mokslinių tyrimų darbotvarkė“ pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti psichologinę gerovę senatvėje, svarbūs yra ne tik ryšiai su šeimos nariais, bet ir su draugais. Tačiau draugysčių vyresniame amžiuje nauda neapsiriboja vien tik gera psichologine būsena. Tyrimai atskleidžia, kad santykių artumas ir socialinė parama padeda senatvėje palaikyti kognityvinių funkcijų veiklą ir fizinę sveikatą.

„Su Valentina susipažinome skaitmeninio raštingumo mokymų pradedančiųjų grupėje, sėdėjome greta. Paaiškėjo, kad ir gyvename viena šalia kitos. Tuomet pradėjome susitikinėti ne tik kursų metu. Eidavome į Kaune esantį Kalniečių parką, antis drauge palesindavome, pasivaikščiodavome, pasikalbėdavome. Ji gyvena viena, aš taip pat – palaikėme viena kitai kompaniją. Taip ir užgimė toji mūsų draugystė. Atėjusi išmokti naudotis kompiuteriu bei internetu nemaniau dar ir draugų susirasianti. Aš uždaro būdo, man sunku priprasti prie naujų žmonių, esu atsargi, o Valentina – lankstesnė, drąsesnė, ji mane išjudindavo“, – draugystės pradžią prisimena Valerija.

Apie gėdą nepabandyti

Viena dažnesnių priežasčių, kodėl žmonės nepasiryžta pradėti mokytis skaitmeninio raštingumo, yra baimė suklysti bei gėdos jausmas. Tačiau V. Klinavičienė nesupranta, kodėl turėtų būti gėda mokytis naujų dalykų.

„Kokia dar gėda gali būti kažką naujo išmokti? Gėda yra nenorėti, nebandyti mokytis. Ir amžius anokia čia kliūtis. Ši patirtis mano gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – visiems rekomenduočiau. Gebėjimo naudotis internetu dabar prireikia kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, dabar su vaikais ir anūkais bendrauju internetu, per „Messenger“ programėlę išmaniajame telefone. Karantino metu ir su šeima, ir su draugais teko daug bendrauti vaizdo skambučiais. Pas gydytoją registruojuosi internetu, taip pat tikrinu viešojo transporto tvarkaraščius, dar labai mėgstu susirasti, kur mieste vyksta kokie nemokami renginiai“, – pasakoja Valerija.

Moteris priduria, kad projekto „Prisijungusi Lietuva“ kursai suteikė jai savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi, mat nebereikia priklausyti nuo aplinkinių pagalbos.

„Pagaliau viską galiu pati – jaučiuosi stipresnė ir labiau nepriklausoma, nes nebereikia kreiptis pagalbos į vaikus. Galiu sau patogiu metu skaityti internetinę spaudą, pasižiūrėti žinių laidų įrašus, paieškos sistemoje rasti tai, kas mane domina“, – pokyčiais džiaugiasi V. Klinavičienė.

Kaip padidinti interneto naudotojų gretas?

Pagal Europos Komisijos paskelbtą Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI), interneto naudotojų Lietuvoje kasmet nuosekliai daugėja. 2018 metais jų buvo 75 proc., 2019 – 78 proc., šiemet – 81 proc. Tačiau vis dar turime nemažą dalį žmonių, kurie gyvenime nėra bandę interneto teikiamų galimybių. Šių metų DESI duomenimis, jų šalyje yra 15 proc.

Vienas iš projekto „Prisijungusi Lietuva“ tikslų yra pakeisti šią statistiką, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau niekad internetu nesinaudojusių gyventojų, tarp kurių dauguma vyresnio amžiaus žmonių. Tokiu būdu taip pat siekiama sumažinti senjorų skaitmeninę atskirtį šiandieniniame pasaulyje. Iš viso nemokamuose projekto mokymuose jau dalyvavo beveik 60 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės ir mokymų lektorės Rasos Aleknienės teigimu, šie kursai mažina ne tik skaitmeninę, bet ir socialinę atskirtį.

„Atėjusiems perprasti technologijų pasaulį naujos žinios yra tik vienas tikslas, kitas siekis – susipažinti su naujais žmonėmis, pabendrauti. Kartais net nesuprantu, kaip čia taip nutinka, kad bene visose grupėse užsimezga draugystės. Pertraukų metu kursų dalyviai dažnai tarpusavyje pasikalba, aptaria problemas, dalijasi savo gyvenimo istorijomis, pasigiria, kur keliavo, nuotraukas parodo. Tokios galimybės ypač naudingos vyresniems žmonėms, gyvenantiems po vieną. Kaip antai Valentina su Valerija – jos tapo tiesiog neišskiriamos“, – tikina R. Aleknienė ir priduria, kad panašių istorijų bibliotekoje slypi labai daug.

Pasak jos, dar prieš karantiną dvi kursų dalyvės taip susidraugavo, jog abi kartu išvyko į kelionę. „Vienoje grupėje susidraugavusios moterys be paliovos kalbėdavosi apie keliones. Įgijusios žinių jos išmoko savarankiškai internetu susirasti ir įsigyti norimą kelionę – taip drauge ir išvažiavo. Paaiškėjo, kad abi labai mėgo keliauti, tačiau neturėjo su kuo įgyvendinti šią svajonę“, – apie likimo suvestas senjores pasakoja R. Aleknienė.

Anot lektorės, į mokymus ateinančių žmonių poreikiai yra įvairūs. Dažniausiai jie nori sužinoti, kas yra tas internetas, ką žmonės jame randa, kam reikalingas elektroninis paštas arba kas yra socialinis tinklas „Facebook“. Labiausiai tuo domėtis juos paskatina galimybė internetu bendrauti su užsienyje gyvenančiais vaikais, su kuriais nenori prarasti ryšio.

Taip pat skirtingos yra ir kursų dalyvių reakcijos bei požiūris į mokslus. Bibliotekininkė sako, jog daugiau yra bijančių negu drąsiai į mokymus ateinančių žmonių.

„Drąsiau jaučiasi tie, kurie jau kažką žino ir ateina kiek mokėdami naudotis informacinėmis technologijomis, bet dar nori sudėti visus taškus ant „i“. Kiti ateina labai nedrąsūs, iš karto nusiteikę, kad jiems nepavyks. Tokiu atveju stengiuosi juos nuraminti, padrąsinti sakydama, kad jie yra kompiuterio šeimininkai ir jį valdo, o ne atvirkščiai. Pralaužiame ledus ir žmonės toliau lanko kursus, iš karto nepasiduoda, nori sugrįžti dar ir į pažengusiųjų grupę. Sakyčiau, užsispyrę tie mūsų senjorai, ne taip greitai pasiduoda“, – mintimis dalijasi R. Aleknienė.

Ji teigia, kad net ir mažytės pergalės mokymuose reikšmingai prisideda prie žmonių pasitikėjimo savimi. Laimėjimas gali būti tiek naršyklės įjungimas, tiek įgūdis valdyti pelę, kas dažniausiai vyresniems kursų dalyviams būna didžiulis iššūkis. Maži džiaugsmai motyvuoja tęsti mokymąsi ir dar kitiems mažiau išmanantiems padėti.

Susidomėję skaitmeninio raštingumo žinių gilinimu gali nemokamai dalyvauti dviejų lygių ir skirtingos trukmės mokymuose artimiausioje bibliotekoje. Apie galimybę mokytis galima teirautis telefonu 8 620 20 961 arba informacijos ieškoti projekto „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ 

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Skaitomiausi