Jaunimas kalbaKauniečiams redakcijaTeatrasJaunimui ir ne tik: spektaklis „Superherojai“ atskleidžia tikrąjį paauglių gyvenimą. (Jaunimas kalba)

Tikros Lietuvos paauglių istorijos G. Labanauskaitės ir L. Vaskovos spektaklyje „Superherojai“.  Drąsus ir nuoširdus scenos kūrinys nebijo aštrių paauglių temų ir pateikia jas itin unikaliai. Spektaklio kūrėjos važinėjo po šalį ir vieną po kitos rinko jaunuolių istorijas. Jas visas sudėjo į teatro sceną ir į viešumą iškelia tokius dalykus, apie kuriuos mažai kas drįsta kalbėti. Išskirtinis spektaklis, sukurtas naudojant verbatim teatrinį metodą, jau spėjo sužavėti Kauno žiūrovus– jį pamatyti turėtumėte ir jūs! Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė...

Tikros Lietuvos paauglių istorijos G. Labanauskaitės ir L. Vaskovos spektaklyje „Superherojai“.  Drąsus ir nuoširdus scenos kūrinys nebijo aštrių paauglių temų ir pateikia jas itin unikaliai. Spektaklio kūrėjos važinėjo po šalį ir vieną po kitos rinko jaunuolių istorijas. Jas visas sudėjo į teatro sceną ir į viešumą iškelia tokius dalykus, apie kuriuos mažai kas drįsta kalbėti. Išskirtinis spektaklis, sukurtas naudojant verbatim teatrinį metodą, jau spėjo sužavėti Kauno žiūrovus– jį pamatyti turėtumėte ir jūs!

Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir režisierė Loreta Vaskova susitiko su 15-18 m. jaunimu iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių: nuo sėdinčių bibliotekoje iki socialiai pažeidžiamų  paauglių, šiuo metu esančių įkalinimo įstaigose ar gyvenančių globos namuose. Moterys sukūrė personažus, kurie prabilo apie tai, kas iš tiesų aktualu paaugliams. Paklausus, ar buvo sunku atsirinkti istorijas, Gabrielė teigė: Tarėmės su Loreta, kurios temos ir istorijos svarbiausios. Tai ir buvo esminė ne tik dokumentinio, bet ir kūrybinio proceso dalis.

Loreta pridūrė: Gaila, kad dėl trukmės nepavyko įtraukti tikrai puikių istorijų, tačiau sudėtinga nebuvo, nes su dramaturge Gabriele Labanauskaite žinojome kriterijus, pagal kuriuos atrinksime.

Moterys apklausė iki penkiolikos paauglių. Jos palaikydavo su jais ryšį, apklausdavo po kelis kartus.

Kaip kilo idėja pastatyti šį spektaklį?

Dramaturgė Gabrielė pasakojo apie tai, kaip atsirado ši idėja: Tai buvo režisierės Loretos Vaskovos pasiūlymas ir puiki idėja. Prie spektaklių vaikams artėjau pamažu, džiaugiuosi, kad atėjo laikas ir ypatingai paauglių auditorijai, kuri yra labai įvairialypė, skirtinga, nepaprasta.

Režisierė Loreta Vaskova dienraščiui teigė, kad po pirmo bandymo sukurti spektaklį paaugliams, jai vis norėjosi grįžti prie šios temos: Prieš keletą metų teko sukurti paaugliams spektaklį 59’online”, po šio bandymo, vis norėjosi grįžti prie paauglių grupės ir vėl sukurti jiems ką nors, tik šį kartą imantis sudėtingesnių temų. Galutinai idėja susiformavo, kuomet Ineta Siukevičiūtė pasikvietė mane vesti dirbtuvių Kauno tardymo izoliatoriuje, už ką jai esu labai dėkinga.  Manau, kad tuomet aš supratau, jog noriu judėti ta kryptimi, link socialinės temos.

Nė viena istorija nėra vienoda, kadangi visi esame skirtingi. Spektaklis neketina teisti, moralizuoti ar mokyti, kas yra teisinga ar neteisinga. Jo kūrėjai nori atverti langą į kitokią realybę, kurioje galbūt pamatysime patys save ir lengviau suprasime kitus.

Ne vien paaugliams, bet ir jų tėvams

Tačiau šis spektaklis nėra vien paaugliams ar jaunimui. Spektaklis aktualus visiems, todėl kad jis nėra baigtinis rezultatas, bent jau kaip aš tai suvokiu, o labiau didelio proceso dalis – iš pradžių tai buvo mūsų su Loreta tyrimas, domėjimasis. Tada susitikinėjimai su paaugliais, interviu.  Vėliau – dokumentikos apdorojimo ir atrankos procesas. Tad spektaklį, tikiuosi, galima pratęsti diskusijomis, aptarimais, ką pamatė ir kaip suvokia savo pasaulį ne tik paaugliai, bet ir prie jo prisidedantys suaugusieji. Kitaip tariant, spektaklis prasidėjo dialogu su paaugliais, norėtųsi, kad dialogu jis ir prasitęstų. – apie spektaklio kūrimo procesą  dienraščiui papasakojo dramaturgė Gabrielė.

Režisierė Loreta pritarė kolegei: Šis spektaklis yra nuo pat pradžių sąmoningai kurtas paauglių auditorijai ir ten vaizduojamos problemos atrinktos atsižvelgiant į juos. Aišku, tėvai, norintys susipažinti su paauglių pasauliu taip pat mielai kviečiami.

Išskirtinis vaidybinis sprendimas

Trys spektaklio aktoriai – Kamilė Petruškevičiūtė, Mantas Bendžius ir Šarūnas Januškevičius – sugebėjo puikiai atlikti ne tik šešių pagrindinių veikėjų, bet taip pat jų tėvų, policijos pareigūnų ar kitų šalutinių veikėjų vaidmenis. Idėja kilo procese. Spektaklyje Superherojai aktoriai vaidina ne tik po du pagrindinius, bet ir labai daug kitų veikėjų. Toks sprendimas scenoje leidžia žaisti kitokiomis taisyklėmis. Turiu mintyje „atviromis kortomis” nesislepiant ir nebandant apgauti, kad tai, kas vyksta scenoje yra tikras, kartais žiaurus ir negailestingas gyvenimas, nors spektaklyje ir vaizduojame dokumentines istorijas“ – teigia  spektaklio „Superherojai“ režisierė Loreta.

Būtent ši idėja ir kompozicija suteikė spektakliui humoro jausmo ir savito žavesio. Aktoriai taip pat dėmesio bei šilumos suteikė ir patiems žiūrovams, tačiau kokio, pamatyti turėtumėte patys!

Vaizdinis apivadalinimas (pradedant kostiumais ir baigiant choreografija) suteikia spektakliui ne tik daug gerų emocijų, bet ir verčia susimąstyti ir labiau įsigilinti į šiuolaikinių paauglių sunkumus. Kauno kameriniame teatre jį galite pamatyti sausio 14-ą ir vasario 13-ą. Įsigyti bilietus galite čia.

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up