Connect with us

Mokslas

Japonijoje mokyklos su COVID-19 kovoja daug griežčiau nei Lietuvoje

Avatar

Paskelbta

Metodija Vidunaite-1a688eb7

Lietuvoje koronavirusui apimant vis daugiau mokyklų, šalies tėvai nėra patenkinti rekomendacijomis, kurių įgyvendinti praktikoje neįmanoma ir baiminasi, kad mokyklos greitu metu taps ligos židiniais arba vėl bus įvestas nuotolinis mokymas. Tuo tarpu gausiai apgyvendinta Japonija ir toliau pasaulį stebina efektyvia kova su virusu. Siūlome skaitytojams palyginti, kokių priemonių Japonijos mokyklose imtasi kovojant su COVID-19. Čia taisyklės itin griežtos ne tik ugdymo įstaigose, bet ir už jų ribų.

Paskutiniais duomenimis, Japonijoje, kurioje gyvena 126 mln. gyventojų, pastaruoju metu fiksuojama rekordiškai mažai susirgimų COVID-19 – kasdien nustatoma mažiau nei po 1000 naujų atvejų ir tai yra mažiausi skaičiai per pastarąsias 40 dienų. Gali būti, kad prie gerų šalies rezultatų prisidėjo griežtos taisyklės. O štai Lietuvoje neseniai leista į ugdymo įstaigas ateiti ir sloguojant.

Apie tai, kaip pasikeitė ugdymo įstaigų organizavimas Japonijoje, sutiko papasakoti trijų vaikų mama, „Japoko” įkūrėja, Metodija Vidūnaitė, dirbanti su Japonijos kompanijomis ir turinti šioje šalyje partnerių bei draugų. „Mūsų šeimoje auga trys skirtingo amžiaus vaikai. Prasidėjus šiems mokslo metams pastebėjau, kad ugdymo įstaigose taikomi skirtingi saugos reikalavimai. Pavyzdžiui, pradinuko mokykloje kaukę pamokų metu dėvi tik mokytoja, o štai vyriausiojo vaiko gimnazijoje privalu kaukes dėvėti  visiems visą buvimo mokykloje laiką: tiek per pertraukas, tiek per pamokas. Daug bendrauju su partneriais Japonijoje, todėl natūraliai kilo klausimas, o kaip tvarkosi ta šalis, kurioje švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje“, – pasakoja M.Vidūnaitė.

Nugalėjo tradicijos

Ją labai nustebino tai, kad Lietuvoje visuotinai pritaikytas nuotolinis mokymas Japonijoje įvestas nebuvo. Japonijoje Vyriausybė nurodė uždaryti mokyklas kovo viduryje ir daugiau kaip du mėnesius ugdymo įstaigos nedirbo. Tačiau vėliau ugdymo procesas buvo atkurtas ir grįžo į įprastą ritmą.

Nepaisant to, kad didžioji dalis užsiėmimų iki šiol vyksta kontaktinio bendravimo metu, japonams pavyksta išvengti drastiškų susirgimo kiekių. 

Skaičiuojama, kad yra regionų, kuriuose nuotolinį mokymą pasiūlė vos 5 proc. ugdymo įstaigų. „Pagrindinė priežastis – tradicijos. Pokyčiai japonų kultūroje priimami lėtai, jie mėgsta viską apgalvoti ir sustyguoti iš anksto. Žinoma, jog svarbūs ir techniniai nesklandumai tačiau lemiančiu faktoriumi galime laikyti tai, kad japonams yra labai svarbu bendrauti su žmogumi akis į akį. Gyvas susitikimas visada vertinamas labiau nei pokalbis telefonu, o įprastos pamokos –  labiau nei nuotolinės, kad ir kokios šiuolaikiškos jos būtų. Bendraujant svarbu pajusti emociją, skaityti „atmosferą“ – pašnekovo mimikas ir kitus ženklus. Japonijoje netgi manoma, kad kai pedagogas dėvi kaukę ugdymo proceso metu, mokiniai lėčiau progresuoja. 

Be to, japonams labai svarbu praktinis mokymasis. Todėl yra įstaigų, kuriose nuotoliu mokomasi visų dalykų, tačiau fizikos ir chemijos pamokos vyksta įprastu būdu“, – pasakoja M.Vidūnaitė.

Pagrindiniai svarbiausi apsaugos metodai Japonijoje panašūs, kaip ir Lietuvoje – kaukės, rankų higiena bei socialinis atstumas. Beje, šią sąvoką Japonijoje puikiai žino net darželinukai. Prie visų įėjimų ugdymo įstaigose galima rasti dezinfekcinio skysčio, rankas vaikai turi dezinfekuoti po kiekvienos pamokos, po pasinaudojimo bendro inventoriaus priemonėmis. 

Be to, inovatyviomis idėjomis garsėjantys japonai taiko ir mums neįprastus apsisaugojimo metodus. Pavyzdžiui, šiuo metu Japonijoje populiarūs oro bei paviršių dezinfekantai ir priemonės, leidžiančios atidaryti duris,  neliečiant jų rankomis.

Beje, kol Lietuvoje pastaruoju metu fiksuojami susirgimai šeimų švenčių metu, Japonijoje vaikams netgi draudžiama lankytis svečiuose pas draugus.

Kaukės: visur ir visiems

Dar vienas neatsiejamas atributas ugdymo įstaigose, kaip ir Lietuvoje – apsauginės veido kaukės. Tik čia jos dėvimos pagal daug griežtesnius reikalavimus, nei mūsų šalyje. Japonijoje visiems vaikams ir suaugusiems privalu nešioti kaukes. Darželiuose ir vaikų globos namuose – taip pat. Ir tuo metu kai Lietuvoje rengiami mitingai prieš kaukių dėvėjimą arba žmones prie jų pratinti reikia baudomis, japonams klausimų dėl kaukių reikalingumo nekyla. „Pirmiausia todėl, kad japonų mentalitetas kiek kitoks. Ten žmonės labai pasitiki valdžios sprendimais. Be to, apsaugines kaukes buvo įprasta dėvėti dar iki šios pasaulinės pandemijos sloguojant, gripo sezono metu, taip pat pavasarį – saugantis nuo žiedadulkių, sukeliančių alergiją. Todėl, manau, ir vasario mėnesį paskelbti reikalavimai iki šiol stropiai vykdomi“, – svarsto M.Vidūnaitė. Tiesa, Japonijoje kaukės leidžiama nedėvėti, kai lauke yra aukšta temperatūra ir pakilęs drėgmės lygis, taip pat kūno kultūros pamokose.

Vaikai pasiilgo susitikimų

Japonų kalbos Lietuvoje mokanti Gabija Kaunelienė, daug bendraujanti su kolegomis Japonijoje, nuolatos domisi ir epidemiologine situacija Japonijoje. „Žemas japonų susirgimų skaičius stebina – juk beveik pusė Japonijos populiacijos yra vyresni nei 50-ties metų amžiaus. Be to, Japonijos valdžia pirmosios viruso bangos metu neskubėjo įvesti visuotinio karantino, nes nenorėjo stabdyti ekonomikos. Todėl labai daug pastangų buvo ir iki šiol yra skiriama visuomenės informavimui apie prevenciją. O japonai – taisyklių žmonės, nes pasitiki savo valdžia ir puikiai supranta, kad tik susitelkę bei paisydami nustatytų normų gali pasiekti rezultatų ypač tankiai apgyvendintoje savo šalyje saugantis nuo taip lengvai plintančio koronaviruso. Siekiant, kad ugdymo procesas nukentėtų kuo mažiau, bet būtų išlaikytas saugus atstumas klasėse, tiesioginės pamokos pradėjo vykti klasės mokinius skiriant į dvi grupes – vieni mokėsi ryte, kiti – po pietų. Netgi buvo sutrumpintos vasaros atostogos, organizuojama daug individualių konsultacijų. 

Beje, standartinėje klasėje mokosi 40 mokinių ir šiuo metu diskutuojama mokinių skaičių mažinti iki 30. Kaip ir Lietuvos, taip ir Japonijos švietimo sistemoje, COVID-19 epidemija atvėrė daug probleminių klausimų, kuriuos operatyviai išspręsti – sudėtinga, bet būtina“, – savo įžvalgomis dalijasi G.Kaunelienė.

Kalbų kursus rengianti pedagogė pastebi, kad prasidėjus karantinui pavyko sklandžiai perkelti mokymo procesą į elektroninę erdvę, nors, visada jautėsi, jog mokiniai yra labai pasiilgę įprasto tarpusavio bendravimo ir ugdymo proceso. „Praėjusius mokslo metus net su pačiais mažiausiais japonų kalbos mokiniais sėkmingai baigėme nuotoliniu būdu. Tačiau didžiausias iššūkis, ko gero, buvo ne pats nuotolinis mokymas, bet dažni techniniai trikdžiai vaikų namuose. Natūralu, kad vaikams susikaupti mokytis sėdint namuose prieš kompiuterį jau yra sudėtinga, o tokios problemos, kaip „blogai girdžiu”, „man stringa internetas” ir pan.  itin neigiamai veikė vaikų motyvaciją mokytis. Netvarkinga vaikų kompiuterinė ir programinė įranga, nepakankamas interneto ryšio stiprumas, be reikalo vaikus pamokų metu blaškantys namiškiai – tai turbūt pagrindiniai nesklandumai, lėtinę netgi ne konkretaus mokinio, bet ir visos grupės darbą. Turbūt viso to pasekoje naujaisiais mokslo metais į paskelbtus nuotolinius mokymus užsiregistravo vos vienas žmogus. Taigi visos mūsų japonų kalbos pamokos vyksta įprastu kontaktiniu būdu. Tėvai to prašo ir netgi dėkoja, kad sutinkame mokyti ne „per kompiuterį“, – pasakoja Gabija. Tačiau kartu pašnekovė įsitikinusi, kad nuotolinis mokymas suteikė galimybių mokymo turinį padaryti įdomesnį ir prieinamesnį, lengviau suprantamą, netgi leidžia išspręsti kai kurias problemas. 

Metodija Vidūnaitė

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Iš izoliacijos į mokyklas toliau grįžta vaikai ir mokytojai: šią savaitę – per 100

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Iš savivaldybių gautais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, vien šią savaitę į švietimo įstaigas grįžo per 100 asmenų. Nuo rugsėjo pradžios į įprastą darbo ritmą grįžo 39 švietimo įstaigos, kuriose buvo sergančių ar izoliuotų asmenų. Šiuo metu jose nebėra nė vieno su COVID-19 siejamo atvejo, ugdymo procesas organizuojamas įprastu būdu. Iš jų 33 bendrojo ugdymo mokyklos, 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 1 profesinio mokymo ir 1 neformaliojo švietimo įstaiga.

Spalio 6 d. gautais duomenimis, sergančių arba izoliacijoje esančių tiek mokinių, tiek  mokytojų dalis nuo visų mokinių ir pedagogų yra mažesnė nei po 1 proc. – mokinių dalis sudaro 0,4 proc., pedagogų – 0,5 proc. Covid-19 yra palietęs – nustatyti susirgimo atvejai arba skirta izoliacija – apie 10 proc. visų švietimo įstaigų.

Dauguma mokyklų, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos kasdienį ir nuotolinį mokymo proceso organizavimo būdus. Nuotoliniu būdu mokymas organizuojamas 12 švietimo įstaigų. Tai yra 0,6 proc. nuo visų mokyklų.

Nuotoliniu būdu mokosi Radviliškio savivaldybės 5-12 klasių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Panaši padėtis Šiaulių mieste, kur nuo rugsėjo 28 d. 6-12 kl. mokiniai mokosi nuotoliu būdu. Tik nuotoliniu būdu visos švietimo paslaugos nuo rugsėjo 22 d. teikiamos Raseinių savivaldybėje. Nuo rugsėjo 29 d. ugdymo procesas nuotoliniu būdu organizuojamas Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijoje.

Lietuvoje veikia 1850 švietimo įstaigų, kuriose ugdoma apie 450 tūkst. įvairaus amžiaus mokinių, dirba 45 tūkst. pedagogų.

autor. Artūras Žukas

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Tarptautinę mokytojų dieną apdovanoti Metų mokytojai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Šiandien, minint Tarptautinę mokytojų dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje, Valdovų rūmuose, apdovanojo Metų mokytojus. Nors, pasak ministro A. Monkevičiaus, dėl pandemijos grėsmės šventė šiemet kuklesnė,  nuotaika minint Tarptautinę mokytojų dieną džiugi kaip ir visada.

„Labai didžiuojuosi mūsų mokytojais, kurie puikiai susitvarko dabartinėje sudėtingoje situacijoje. Jie yra pavyzdys Europos ir pasaulio mokytojams. Bet kuris dalykas, ar tai būtų muzika, kūno kultūra, matematika, ugdo visapusišką asmenybę, kai tik užmezgamas mokytojo ir mokinio ryšys. O mokytojas laimingiausias tada, kai mato laimingus mokinius, atradusius savo gyvenimo kelią ir sėkmę“, – renginyje kalbėjo ministras A. Monkevičius.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, perdavęs Ministro Pirmininko sveikinimą mokytojams, akcentavo, kad švietimo kokybei ne tiek svarbi aplinka, priemonės, kiek geras mokytojas, be kurio neįmanoma mokymosi pažanga.

Šiemet premijos įteiktos 6 Metų mokytojams. Ne vienas Metų mokytojas, atsiimdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai ir didžiulis įpareigojimas, ir ne vien jo paties darbo, bet ir visos mokyklos įvertinimas, dėkojo kolegoms, vadovams, šeimos nariams.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos ir ekonomikos mokytoja ekspertė, tuo metu, kai sužinojo esanti išrinkta Metų mokytoja, su mokiniais kaip tik aptarinėjo teiginį: su didele galia ateina didelė atsakomybė. Tad pirmiausia ji ir pagalvojusi apie didelę Metų mokytojo atsakomybę. „Kiekviena diena mokykloje – mokytojui savitas iššūkis, bet einame tuo keliu sąžiningai ir atsakingai, kaip kiekvienas sugebame“, – atsiimdama apdovanojimą sakė mokytoja.

„Niekada nesuabejojau savo pasirinktu gyvenimo keliu. Kiekvieną rytą į mokyklą ateinu su idėja, o vakare tikiuosi grįžti su rezultatu, nors ir mažu“, – prisipažino Aleksandras Ronkus, uostamiesčio „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas.

Apie Metų mokytojo premijos laureatus.

Ramutė Kežienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, daug nusipelniusi savo krašto etninei kultūrai, kartu su mokiniais yra inicijavusi nacionalinius projektus, populiarinančius kupiškėnų krašto tradicijas, tarmę, su savo mokiniais aktyviai dalyvavusi etninės kultūros konkursuose ir renginiuose, sukūrusi filmų. Per pamokas ji aktyviai taiko inovatyvius kūrybingumo ugdymo metodus, rengia atviras pamokas, konsultuoja kolegas lituanistus, ypač apie naujų metodų taikymą gerinant skaitymo gebėjimus. Mokytoja yra didelė informacinių technologijų entuziastė.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos, ekonomikos mokytoja ekspertė. Mokytoja išugdžiusi visą būrį olimpiadininkų, prizininkų, jos mokiniai daugiau nei 10 metų iškovoja teisę dalyvauti respublikinėse ir tarptautinėse geografijos olimpiadose, pasiekia puikių rezultatų. Mokiniai įtraukiami į tarptautines iniciatyvas, pvz., dalyvauja Jungtinių Tautų darnaus vystymosi projekte „Global Social Leaders“. Mokytoja Jūratė sugeba atliepti į kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, per pamokas sukurti pozityvią ir darbingą bendradarbiavimo atmosferą. Pamokas ji veda ne tik mokykloje, bet ir mieste, pažintiniuose takuose, vyksta ir integruotos geografijos ir biologijos, taip pat – geografijos ir anglų kalbos pamokos. J. Orlovienė vadovauja lauko tyrimo, šiandieninių gyvenimo aktualijų analizės darbams, kuriuos atlieka gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai.

Aleksejus Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas. Savo pirmas pamokas mokslo metų pradžioje mokytojas pradeda žodžiais: „Niekada nebijokite man pasakyti, kad jūs nežinote. Jeigu jūs kažko nežinote, mes tai būtinai sužinosime. Būtent dėl to ir stoviu prieš jus“. Sudominti mokinius jis stengiasi ir netradiciniais būdais, pvz., per pamokas mokiniai, dažniausiai dirbdami komandomis, naudojasi ne tik kompiuteriais, bet ir stalo žaidimais, siūlais schemoms konstruoti ir pan. Mokytojas veda atviras pamokas, supažindindamas kolegas su informacinių technologijų panaudojimu mokymui diferencijuoti, mokinių įsitraukimui skatinti. Pernai mokytojas Aleksejus demonstravo savo pamokas VU besistažuojantiems Kazachstano doktorantūros studentams. Savo mokiniams geografijos ir pilietiškumo pamokas jis veda Valstybės pažinimo centre, Vingio parke, mokyklos teritorijoje. Mokiniams jis yra sukūręs specialų internetinį portalą, kuriame jie gali rasti visą pamokų medžiagą, papildomos informacijos. Per karantiną mokytojas savo gimnazijoje įdiegė nuotolinio mokymo platformą, konsultavo mokytojus, vaikus, tėvus. Kartu su mokiniais jis aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, šiemet jis yra tarp 20 atrinktų Lietuvos mokytojų, kurie gruodį dalyvaus TIWI projekto „European Schoolnet“ mokymuose Briuselyje.

Aleksandras Ronkus, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas. Mokytojas kūrybiškai, estetiškai formuoja ir savo darbo aplinką, ir projektuoja, kuria progimnazijos erdves. Didelį dėmesį jis skiria valstybės etnografiniams simboliams, šventėms, kasmet organizuoja tradicija tapusį respublikinį mokinių technologijų konkursą „Jaunasis meistras“, yra parengęs integruotą technologijų ir informacinių dalykų programą aštuntokams, daugybę vertingos metodinės medžiagos technologijų mokytojams. A. Ronkus yra saugesnio interneto ambasadorius, organizuoja renginius, skaito pranešimus švietimo konferencijose. 2019 m. jam buvo skirta Klaipėdos miesto Metų mokytojo nominacija.

Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė. Mokytoja sugeba sudominti mokinius nelengvu chemijos mokslu įtraukdama juos į įdomias ir kūrybingas iniciatyvas, itin skatindama mokytis per praktinius tyrinėjimus. Jos pamokos vyksta ir Karpėnų klinčių karjere, ir Akmenės nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ir Kauno technologijos universitete, ir „Akmenės cemente“. Ji yra išugdžiusi nemažai prizininkų, nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų, gimnazijoje rengusi ir eksperimentų mugę, ir chemijos popietę, ir Tyrėjų savaitę, kitus chemiją populiarinančius renginius. Mokytoja yra parengusi užduočių aprašų, kuriais gali naudotis chemijos mokytojai, vedusi seminarų, ji taip pat yra chemijos valstybinio egzamino vertintoja.

Rasa Zubrickienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė. Mokytoja vadovauja „VGTU klasės“ biochemikų grupės tiriamajai veiklai, kuri organizuojama Vilniaus Tech universitete, – mokiniai kartu su mokslininkais atlieka tiriamuosius darbus laboratorijose. Jos parengtos edukacinės programos vyksta ir kitose aukštosiose mokyklose, mokslo centruose, pvz., VU Gyvybės mokslų centre, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, biotechnologijų bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“. Ji taip pat parengė ir įgyvendina pasirenkamojo dalyko „Praktinė biologija“ programą, kuri padeda mokiniams ne tik gilinti gamtamokslines kompetencijas, bet ir ugdytis mokslinį ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; ši programa taip pat padeda pasirengti būsimoms studijoms. Mokytoja veda atviras integruotas pamokas, sudominančias ir motyvuojančias mokinius, daug dėmesio skiria sveikatos temoms, į savo pamokas kviečiasi medikus, kitus sveikatos specialistus. R. Zubrickienė yra sertifikuota švietimo konsultantė, konsultuojanti „Lyderių laikas 3“ projekte dalyvaujančias savivaldybių komandas. Mokytojos veikla neapsiriboja mokykla ir biologijos mokslu – ji dainuoja kameriniame chore, savanoriauja, vaidino dramos studijoje, gal dėl to itin sugeba puoselėti tvirtą mokytojo ir mokinio ryšį – net jos buvę mokiniai, kai kurie galbūt ir mokytojos pavyzdžio paakinti, pasirinkę biomedicinos krypties profesijas, ir dabar apsilanko mokykloje, dalinasi savo sėkmės istorijomis.

Per renginį taip pat buvo įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojui Artūrui Adamui Markevič, dirbti į mokyklą atėjusiam per projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Drauge su kolegomis jis įgyvendino „Mokyklos pokyčio projektą“, kuris parodė įtraukiojo ugdymo svarbą, ir ne tik mokyklos bendruomenei. 2018-2020 m. buvo inicijuotos Vilniaus Šilo mokyklos, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos ir VGTU inžinerijos licėjaus bendros mokinių veiklos, kurių idėja – kiekvienas mokinys turi patirti mokymosi sėkmę. Vaikai drauge keliavo „Draugystės žygyje“, buvo organizuotos bendros pradinių klasių mokinių veiklos, informacinės pamokos-diskusijos apie vaikų, turinčių spec. ugdymosi poreikių, ypatumus, stiprybes VGTU inžinerijos licėjaus mokiniams. Sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu mokytojas Artūras per labai trumpą – 1 savaitės laikotarpį drauge su kitais mokyklos specialistais parengė unikalius nuotolinio ugdymo pamokų rinkinius. Pamokų pavyzdžiais aktyviai naudojosi Lietuvos pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius labai didelių ir didelių ugdymosi poreikių. Jis konsultuoja Vilniaus Šilo mokykloje įkurtame konsultaciniame centre, teikiančiame ilgalaikes konsultacijas įstaigoms, ugdančioms vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius. Kiekvieną savaitę su savo auklėtiniais mokytojas išvyksta už mokyklos ribų, lankosi gamtoje, muziejuose, teatruose, gražiose Lietuvos vietose.

Per renginį apdovanoti bendro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir portalo „Delfi“ projekto „Ačiū už pamokas“ laimėtojai. Rugsėjo mėnesį esami ir buvę mokiniai tinklalapyje www.aciuuzpamokas.lt galėjo nominuoti savo mėgstamus mokytojus, parašyti jiems padėką arba perduoti „ačiū“ vienu mygtuko paspaudimu. Per keletą savaičių buvo nominuota daugiau nei 250 mokytojų, jiems ištarti per 20 tūkst. „ačiū“. Mokytojams dėkota ne tik už suteiktas žinias, bet ir palaikymą, pastūmėjimą, diegiamas vertybes, šilumą, supratimą ir pokalbius.

Išrinkti 10 daugiausiai „ačiū“ sulaukusių  pedagogų: Vesta Žukienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Vaida Uždavinė, Vilniaus miesto Balsių progimnazija pradinių klasių mokytoja; Saida Šnipienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Inga Kazlauskienė, Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Paulius Sungaila, biologijos mokytojas iš Vilniaus; Jelena Ščiglo, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Božena Čenko, Šalčininkų r. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos mokytoja; Greta Rekašienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė; Vaiva Pocevičienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ meninio ugdymo pedagogė;  Danguolė Laurenčikienė, Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

autor. Renata Česnavičienė

 

Skaityti toliau

Mokslas

Pagaliau žinome, kiek radiacijos yra Mėnulyje ir tai nieko gero: paaiškino, kiek laiko žmonės ten galėtų išbūti

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaip rašo „Science Alert“, nors ir „Apollo“ misijos įrodė, kad žmonėms yra saugu kelias dienas praleisti ant Mėnulio paviršiaus, misijų metu NASA nematavo, kiek kasdien astronautams tekdavo radiacijos, tad nėra ir būdų, kaip apskaičiuoti, kiek įgula galėtų išbūti ant palydovo paviršiaus.

Po daugybės metų į šį klausimą atsakė kinų-vokiečių mokslininkų komanda. Penktadienį moksliniame žurnale „Science Advances“ jie išpublikavo tyrimo rezultatus. Medžiagą jiems surinko Kinijos zondas „Chang’E“ dar 2019 metais.

„Radiacija Mėnulyje yra 2–3 kartus didesnė už tą, kurią turite TKS (Tarptautinėje kosminėje stotyje)“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kylio universiteto astrofizikas, tyrimo bendraautorius Robertas Wimmeris-Schweingruberis.

„Taigi žmonių buvimas Mėnulio paviršiuje apsiriboja maždaug dviem mėnesiais“, – pridūrė jis. Tokie skaičiavimai atsižvelgia ir į radiacijos kiekį, su kuriuo susidurs astronautai savaitę skrisdami į Mėnulį ir savaitę iš Mėnulio.

Yra keletas radiacijos šaltinių: galaktiniai kosminiai spinduliai, pavieniai saulės dalelių įvykiai (pvz., iš saulės pliūpsnių) ir gama spinduliai, atsirandantys dėl kosmoso radiacijos ir mėnulio dirvožemio sąveikos.

Spinduliuotė matuojama naudojant sieterto vienetą, kuris nustato žmogaus audinių absorbuotą kiekį.

Komanda nustatė, kad radiacija Mėnulyje yra 1 369 mikrozivertai per dieną – maždaug 2,6 karto didesnė už Tarptautinės kosminės stoties įgulos dienos dozę.

TKS iš dalies apsaugo Žemės apsauginis magnetinis burbulas, vadinamas magnetosfera, kuris ir nukreipia daugiausia spinduliuotės iš kosmoso.

Žemės atmosfera suteikia papildomą apsaugą žmonėms, esantiems paviršiuje, tačiau kuo aukščiau esame, tuo labiau radiacija mus veikia.

„Mėnulyje išmatuotas radiacijos lygis yra maždaug 200 kartų didesnis nei Žemės paviršiuje ir 5–10 kartų didesnis nei skrydžio metu iš Niujorko į Frankfurtą“, – pridūrė R. Wimmeris-Schweingruberis.
NASA planuoja iki 2024 m. žmones nuskraidinti į Mėnulį vykdydama „Artemis“ misiją. NASA teigia, kad planuoja ilgalaikį žmonių buvimą Mėnulyje. Šiame procese dalyvautų Mėnulyje dirbantys ir gyvenantys astronautai.

R. Wimmer-Schweingruberio nuomone yra vienas sprendimas, jei norime, kad žmonės praleistų daugiau nei du ar tris mėnesius Mėnulyje: turime pastatyti buveines, kurios žmones apsaugos nuo radiacijos. Tam buveinės turėtų būti padengtos 80 centimetrų Mėnulio dirvožemiu.

Skaityti toliau

Mokslas

Į mokyklas grįžta vaikų klasės, kurios rudens pradžioje dėl COVID-19 mokėsi nuotoliniu būdu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Mokyklos, kuriose dėl COVID-19 pirmosiomis mokslo metų dienomis buvo nuotoliniu būdu besimokančių klasių, grįžta prie įprasto ugdymo proceso. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje nuotoliniu būdu mokomi tik mokiniai, kurie gyvena ne uostamiestyje, Alytaus Dzūkijos mokykloje, Raseinių Šaltinio progimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi tik pavieniai mokiniai, Rokiškio r. Juodupės gimnazijoje į klases nuo šiandien grįžta pradinukai, kitos klasės dar tęs nuotolinį mokymą.

Iš viso į mokyklas grįžo apie 300 mokinių ir daugiau nei 20 pedagogų.

Šios dienos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, serga 61 mokinys, 15 pedagogų, 11 kitų ugdymo įstaigų darbuotojų. Izoliacijoje esančių vaikų, mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų skaičius, negalutiniais duomenimis, – 1136 asmenys.

Visos mokyklos, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, šiuo metu dirba mišriai, derindamos kasdienį ir nuotolinį mokymo būdus. Nuotoliniu būdu ugdomos 46 ikimokyklinio ugdymo grupės, 31 bendrojo ugdymo klasė (vidutiniškai klasėje yra apie 24 mokinius), 1 profesinio mokymo grupė (10 mokinių), 270 pavienių mokinių.

Skaityti toliau

Mokslas

Kauno rajono pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų – nuotraukų konkursas „Kas mano lėkštėje?“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Neveronių gimnazija – moderni, demokratiška mokykla, ugdanti kūrybingas ir atsakingas asmenybes. Kad jaunas žmogus laimingai gyventų, labai svarbu, kad jis augtų sveikas. Mokytis gyventi sveikai reikia pradėti nuo savo lėkštės. Ar tai, ką suvalgome, yra sveika?

Kovo mėnesio pradžioje paskelbtas Kauno rajono pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų – nuotraukų konkursas „Kas mano lėkštėje?“ baigėsi.

Konkurse dalyvavo Šlienavos pagrindinės mokyklos, Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“, Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Neveronių, Čekiškės Prano Dovydaičio, Babtų gimnazijų pradinių klasių mokiniai.

Konkurso tikslas – skatinti mokinius rinktis sveikus maisto produktus, formuoti valgymo kultūrą. Organizatoriai sulaukė darbų, raginančių rinktis sveikus maisto produktus, džiaugėsi mokinių kūrybiškumu, kritiniu mąstymu, sumanumu, darbų estetiškumu.

Buvo pateikti 39 darbai, iš kurių 13 populiariausių panaudota kuriant 2021 m. kalendorių „Kas mano lėkštėje“.

Šis konkursas vykdytas kartu su Erasmus+ KA2 projekto „Healthy, Active Lifestyle“ („Sveikas, aktyvus gyvenimo būdas“) partneriais iš Ispanijos, Portugalijos, Suomijos, Turkijos, Italijos. Projekto partneriams bus pristatyta konkurso idėja ir išleistas kalendorius.

Dėkojame visiems dalyviams, kurie pažvelgė į sveiką maistą kūrybiškai, netradiciškai, visa tai įamžino nuotraukose ir dar kartą priminė, kad sveikata ir gera savijauta priklauso tik nuo mūsų pačių.

Konkurso organizatorės Kauno r. Neveronių gimnazijos pradinių klasių mokytojos Ligita Galicinienė, Rasa Kaušpėdienė, Irena Černiauskienė

Skaityti toliau

Mokslas

Bibliotekos iniciatyvos karantino metu bus pristatytos tarptautinėje konferencijoje

kaunieciams.lt

Paskelbta

Rugsėjo 22–25 d. vyks nuotolinė tarptautinė konferencija „Occupy Library“. Jos metu Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė pristatys bibliotekos iniciatyvas bendruomenei koronaviruso pandemijos metu.

Tarptautinėje konferencijoje „Occupy Library“ bus pristatytos inovatyvios Centrinės ir Rytų Europos, Juodosios jūros, Kaukazo ir Kaspijos jūros regionų bibliotekų idėjos. Konferencija kvies virtualiai dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti būdų, kaip bibliotekos gali dar labiau įsitraukti į bendruomenę.

Konferencijoje bus pristatyta bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvais gaminti durų rankenų priedus, leidžiančius duris atidaryti ne plaštaka, o dilbiu, įsitraukimas į Robotikos mokyklos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyvą 3D spausdintuvu gaminti rėmelius apsauginiams medikų skydams bei knygų pristatymo į namus paslauga.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pranešimas konferencijoje – vienintelis iš Lietuvos. Jis bus pristatytas rugsėjo 23 d. 16–17.30 val. vyksiančioje sesijoje.

Konferencija vyks anglų kalba. Daugiau informacijos apie ją galite rasti čia.

Konferencijos programa

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, užsiregistruoti galite čia.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 1 val

Pasirašyta pirmoji – Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartis

2020 10 20 Pirmadienį aštuonių Vilniaus regiono savivaldybių merai pasirašė Vilniaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartį. Tai pirmoji Regiono plėtros...

Greitos naujienosprieš 2 val

Daugėja įrodymų, kad COVID-19 pandemijos metu šią kraujo grupę turintys žmonės gali turėti pranašumą

Du šią savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad žmonės, turintys kraujo grupę O (I), turi mažesnę riziką susirgti koronavirusu – o...

Sportasprieš 2 val

Krepšinio legendai Valdemarui Chomičiui prireikė medikų pagalbos: „Kenčiau didžiulį skausmą“

Legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius apsisprendė grįžti į krepšinį ir vos prieš kelias dienas išvyko treniruoti garsiojo Ukrainos flagmano Kijevo...

Naujienosprieš 2 val

Nemokamos teisinės konsultacijos telefonu „Lietuvos teismai: Jūs klausiate – mes atsakome!“

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų...

Greitos naujienosprieš 3 val

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Pirmadienį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiektas politinis susitarimas dėl pagrindinių verslinių išteklių žvejybos galimybių...

Greitos naujienosprieš 4 val

2021 metų valstybės biudžeto projekte – beveik 40 procentų augantis finansavimas švietimui, mokslui ir sportui

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta rekordinė suma švietimui, mokslui ir sportui. Planuojama, kad valstybės asignavimai 2021 m. sudarys 2,3...

Greitos naujienosprieš 5 val

Lietuva prisijungė prie ambicingo tarptautinio projekto

Finansų ministras Vilius Šapoka „Trijų jūrų iniciatyvos“ Talino viršūnių nuotoliniame susitikime pranešė, jog Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą prisijungti prie šio...

Greitos naujienosprieš 5 val

Kultūros ministras reiškia užuojautą dėl operos solisto Vaclovo Daunoro mirties

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas reiškia užuojautą mirus vienam garsiausių Lietuvos operos solistų ir pedagogų Vaclovui Daunorui. „Netekome vokalo deimanto, labai...

Greitos naujienosprieš 6 val

Europos kraštovaizdžio konvencijai – 20

Šiandien sueina 20 metų, kai 18 Europos Tarybos valstybių Florencijoje pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją, skirtą, kaip pasakyta jos preambulėje, visų...

Sportasprieš 8 val

„Žalgirio“ licencinių produktų šeimą papildė „Kamado Bono“ kepsninė

Kauno „Žalgirio“ licencinių produktų krepšelį papildė dar viena nauja prekė. Nuo šiol „Žalgirio“ sirgaliai ir grilio mėgėjai turi galimybę įsigyti...

Greitos naujienosprieš 20 val

„Bugatti“ ir „Koenigsegg“ buvo nupūsti amerikietiško vėjo – „SSC Tuatara“ tapo greičiausiu serijinės gamybos automobiliu pasaulyje (Video)

Praeitais metais „Bugatti Chiron Super Sport 300+“ uždaroje trasoje pasiekė 490,48 km/val. greitį ir pasaulis trumpam sustojo – naujas rekordas?...

Greitos naujienosprieš 21 val

Kviečia viešąsias įstaigas taikyti socialinio poveikio priemones

Siekiant kuo efektyviau investuoti viešiesiems interesams tenkinti skiriamas lėšas bei pasiekti kuo didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, Finansų ministerija...

Greitos naujienosprieš 21 val

Spalio 19 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 10 19 Spalio 19 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga...

Greitos naujienosprieš 22 val

Atostogos medikams: priemonei įpusėjus, turizmo paslaugas rezervavo 35 tūkstančiai medikų

Rugsėjo 1 d. startavusi priemonė „Atostogos medikams“ įpusėjo, o ją administruojanti nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“  turizmo paslaugų teikėjams...

Greitos naujienosprieš 22 val

VLK informuoja: medicinos paslaugos ir ne savoje poliklinikoje gali būti nemokamos

​Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti...

Skaitomiausi