Connect with us

Technologijos

Išskirtiniai pasiūlymai iš Vokietijos sandėlio: bent 14 metų šviesiantis „Yeelight YLXD76YL“ išmanusis šviestuvas, neįtikėtinai žemos kainos „Deerma VC25“ belaidis dulkių siurblys ir aukščiausios klasės „MJX Bugs 7 B7“ 5G, 4K dronai (Video)

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

„Yeelight YLXD76YL“ išmanusis šviestuvas

  • Šiuo metu jis parduodamas už 46,74 €;
    • 70 % nuolaida;
    • už 5,31 € į Lietuvą pristatys per 3-5 darbo dienas;
    • iš Vokietijos sandėlio, tad jokios rizikos dėl muito mokesčių;
    • ribotas prekių skaičius.

„Yeelight YLXD76YL“ yra 32 x 7,3 cm dydžio pakabinamas LED šviestuvas.

Gana kompaktiškas ir tuo pačiu labai kokybiškas, funkcionalus šviestuvas, kurio šviesos spalvos temperatūrą galima reguliuoti 2700 – 6500 K diapazone.

Ryškumas siekia iki 1500 lm, todėl sau tinkančius ir patinkančius nustatymus suras kiekvienas.

„Yeelight YLXD76YL“ išmanusis šviestuvas
©Gamintojo nuotr.

Geriausia tai, kad 23 W šviestuvas naudoja mažai elektros ir jį galima valdyti pulteliu, išmaniuoju jungikliu ir išmaniosiomis programėlėmis. Tokio galingumo užtenka apšviesti 15-20 m2 plotui.

Šviestuvas yra labai paprastai ir greitai pritvirtinamas, o jo korpusas yra pagamintas taip, kad į vidų nepatenka dulkės ir vabzdžiai.

Čia turime 48 LED šviestukus ir pasak gamintojo, „Yeelight YLXD76YL“ šviestuvas švies 40 000 valandų. Net jei kasdien jis bus įjungtas po 8 valandas, taip jis švies beveik 14 metų. Daugiau nei įspūdinga.

Taip pat labai svarbu ir tai, kad „Yeelight YLXD76YL“ šviestuvas užtikrina 95 Ra spalvos atkūrimo indeksą, tad kambaryje esančių daiktų spalvos atrodo natūraliai.


©Gamintojo nuotr.

Taip pat yra palaikomi „Moonligth“ ir „Sunlight“ režimai, o visas šviestuvo valdymas vyksta su pakuotėje esančiu nuotolinio valdymo pulteliu bei išmaniuoju telefonu (per WiFi 2.4 GHz (palaiko ir Bleutooth 4.0), tereikia atsisiųsti Yeelight programėlę, dirba su Android 4.4 / iOS 9.0 ir naujesnėmis operacinėmis sistemomis). Šaunūs privalumai.

„Deerma VC25“ belaidis dulkių siurblys

  • Šiuo metu jis parduodamas už 76,49 €;
    • 69 % nuolaida;
    • nemokamai į Lietuvą pristatys per 3-5 darbo dienas;
    • iš Vokietijos sandėlio, tad jokios rizikos dėl muito mokesčių;
    • ribotas prekių skaičius.

„Deerma VC25“ šiuo metu yra turbūt vienas pigiausių belaidžių dulkių siurblių. Jo kaina yra įspūdingai žema ir geriausia tai, kad jis pasižymi net labai geromis savybėmis.

„Deerma VC25“ belaidis dulkių siurblys
©Gamintojo nuotr.

Štai pakuotėje rasime įvairių keičiamų antgalių. Ir jų čia yra ganėtinai daug. Su jais bus galima išvalyti visus namus, automobilio saloną ir kitas sunkiai pasiekiamas vietas.

Pakuotės turinys
©Gamintojo nuotr.

Gamintojas itin pabrėžia „Deerma VC25“ siurblio gerą svorio balansą ir patogų naudojimąsi.

Taip pat čia turime 150W galios elektros variklį ir palaikomi du siurbimo režimai: 6kPa bei 10kPa. Kaip už tokią kainą net labai geri rezultatai. To pilnai pakanka įprastai namų priežiūrai.


©Gamintojo nuotr.

„Deerma VC25“ belaidis dulkių siurblys aprūpintas įkraunama 2200mAh talpos baterija. Ją įkrausime per maždaug 3 val., o energijos užtenka 20 min (maks. siurbimo režimas) ir 35 min. (standartinis siurbimo režimas). Išties geri rezultatai.

Taip pat gamintojas pabrėžia dvigubą oro filtravimo sistemą ir tai, kad čia turime HEPA10 filtrą. Tai padeda sulaikyti maksimalų pačių smulkiausių dulkių kiekį.

Na, o surinktos atliekos keliauja į 0,7 litrų talpos atliekų dėžutę. Belieka spustelėti mygtuką, atsidaro dėžutės apačia ir atliekos iškrenta į šiukšlių kibirą. Patogu ir paprasta.

„MJX Bugs 7 B7“ 5G, 4K dronas

  • Šiuo metu jis parduodamas už 101,99 €;
    • 60 % nuolaida;
    • už 5,31 € į Lietuvą pristatys per 3-5 darbo dienas;
    • iš Vokietijos sandėlio, tad jokios rizikos dėl muito mokesčių;
    • ribotas prekių skaičius.

„MJX Bugs 7 B7“ yra labai šaunus 4K dronas, kuriuo itin džiaugsis tiek patyrę dronų valdytojai, tiek ir tie, kuriems tai bus pirmasis dronas.

Pakuotėje rasite viską, ko tik gali prireikti. Taip pat papildomai gausite ir 4 atsarginius propelerius.

Tuo pačiu drauge su dronu galite įsigyti ir iki 3 papildomų baterijų.


©Gamintojo nuotr.

Šis naujausios kartos dronas turi net 7.6V 1500mAh talpos LiPo bateriją, kurią įkrauti užtruks vos 2,5 valandas. Įprastai tokių talpų dronų baterijas užtrunka įkrauti kone dvigubai ilgiau, tad čia akivaizdus „MJX Bugs 7 B7“ privalumas

Be to, „MJX Bugs 7 B7“ vienu įkrovimu galės skraidyti 15 minučių, kas taip pat yra gerai.

„MJX Bugs 7 B7“ dronas turi 90 laipsnių kampu pasisukančią kamerą, su 120 laipsnių matymo kampu. Jos filmavimo raiška siekia  3860 x 2160p (16fps) ir 2560 x 1400 (25fps), o fotografavimo 3860 x 2160p.

Smagus dalykas ir tas, kad programėlėje galima nupiešti trajektoriją ir būtent jos laikydamasis dronas skraidys.

Netgi palaikomas ir FOLLOW ME režimas bei, vadovaujantis GPS/GLONASS navigacijos sistemomis, automatinis grįžimas namo.

Gamintojas teigia, kad kai tik baterijoje liks nedaug energijos arba bus prarasta drono kontrolė, dronas automatiškai grįš namo.

Verta paminėti ir tai, kad „MJX Bugs 7 B7“ dronas palaiko ir atminties kortelę – iki 32 GB.

Pagrindinės savybės
©Gamintojo nuotr.

„MJX Bugs 7 B7“ droną valdysite su pakuotėje esančiu nuotolinio valdymo pulteliu, nuo kurio „MJX Bugs 7 B7“ dronas gali nutolti iki 300 metrų. Išties geras rezultatas.

Kuo dronas gali nuskrieti toliau, tuo mažiau jums reikės paskui jį keliauti ir įsitaisę patogioje vietoje galėsite iš paukščio skrydžio dairytis po apylinkes. 

„MJX Bugs 7 B7“ yra labai šaunus dronas ir už tokią kainą dar reikėtų labai gerai paieškoti adekvataus konkurento.

Daugiau apie šį droną galite sužinote šioje itin išsamioje apžvalgoje:


http://www.technologijos.lt/rinka/turgelis/S-85743/straipsnis/Isskirtiniai-pasiulymai-is-Vokietijos-sandelio-bent-14-metu-sviesiantis-Yeelight-YLXD76YL-ismanusis-sviestuvas-neitiketinai-zemos-kainos-Deerma-VC25-belaidis-dulkiu-siurblys-ir-auksciausios-klases-MJX-Bugs-7-B7-5G-4K-dronai-Video?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Technologijos

Mokslininkai teigia atskleidę saulėse vykstančių sintezių mechanizmo paslaptį – ir čia pagelbėjo paslaptingieji neutrinai

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Tarptautinė Borexino sandarbio maždaug 100 mokslininkų komanda, kurioje ir dalelių fizikas iš Massachusetts Amherst universiteto Andrea Pocar, Nature šią savaitę žurnale praneša apie iš Saulės atskriejančius neutrinus, pirmą kartą tiesiogiai parodžiusių, kad mūsų Saulėje vyksta anglies-azoto-deguonies (CNO) sintezės ciklas.

CNO ciklas yra dominuojantis sunkesnių už Saulę žvaigždžių energijos šaltinis, bet lig šiol tiesiogiai nebuvo užfiksuotas jokioje žvaigždėje, paaiškina Pocaras.

Didelę dalį savo gyvenimo žvaigždės energiją gauna, versdamos vandenilį heliu, prideda jis. Tokiose žvaigždėse, kaip Saulė ar lengvesnėse, tai daugiausiai vyksta grandine „protonas-protonas“. Tačiau daug žvaigždžių už Saulę sunkesnės ir karštesnės, ir jose yra sunkesnių už helį elementų, ši savybė vadinama metalingumu. Nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio daroma prielaida, kad sunkiose žvaigždėse dominuoja CNO ciklas.

Vadovaudamiesi šio proceso skleidžiamų neutrinų spektru, mokslininkai gali atskirti atsirandančius „protonas-protonas“ grandinėje nuo atsirandančių „CNO cikle“. Pocaras pažymi, kad, „Saulėje vykstančio CNO degimo, teikiančio vos vieną procentą energijos, patvirtinimas sustiprina mūsų pasitikėjimą, kad žinome, kaip veikia žvaigždės.“

Be to, CNO neutrinai gali padėti išspręsti svarbų atvirą žvaigždžių fizikos klausimą, priduria jis. O būtent, kaip Saulės branduolio metalingumas – kurį įmanoma nustatyti tik pagal iš jo sklindantį CNO neutrinų srautą – susijęs su kitų žvaigždės sluoksnių metalingumu. Tradiciniai modeliai susidūrė su sunkumais – spektroskopiškai išmatuotas paviršiaus metalingumas nedera su kitokiu metodu, helioseismologiniais stebėjimais, išmatuotu popaviršiniu metalingumu.

Pocaras žaymi, kad neutrinai yra vienintelis rodiklis, kuriouo mokslas gali tiesiogiai tirti žvaigždžių, įskaitant ir Saulę, branduolius, bet juos itin sunku matuoti. Per kiekvieną kvadratinį Žemės paviršiaus centimetrą per sekundę pralekia 65 milijardai neutrinų, tačiau praktiškai visi pralekia, su niekuo nesąveikaudami. Mokslininkai juos gali aptikti, tik naudodami labai didelius detektorius, itin gerai apsaugotus nuo foninės radiacijos.

Borexino detektorius stovi centrinėje Italijoje, giliai po Apeninų kalnais esančioje INFN Laboratori Nazionali del Gran Sasso. Ja neutrinai aptinkamai kaip šviesos blyksniai, kylantys, kai neutrinai susiduria su elektronais 300 tonų ultragryno organinio scintiliatoriaus. Toks giliai po žeme esantis, itin grynas ir didžiulis Borexino detektorius vien jau dėl foninės radiacijos žemumo yra unikalus tokio mokslo tipo įrankis, nekalbant jau apie kitus savo klasės įrenginius, sako Pocaras. Šį projektą praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje iniciavo grupė fizikų, kuriai vadovavo Gianpaolo Bellini iš Milano universiteto, Frank Calaprice iš Princetono ir Raju Raghavan iš Bell Labs.

Anksčiau Borexino sandarbis jau sėkmingai išmatavo Saulėje vykstančios „protonas-protonas“ grandinės komponentus, Saulės neutrinų svyravimus, padėjo patikslinti neutrinų aromato osciliacijos parametrus, ir, įspūdingiausia, netgi išmatavo pirmuosius ciklo žingsnius: labai žemos energijos „pp“ neutrinus, prisimena Pocaras.

Tyrėjai svajojo išplėsti stebėjimus bei ieškoti ir CNO neutrinų – siaurame spektro regione, kur fonas itin silpnas – bet tai atrodė nepasiekiama. Tačiau Princetono, Virginia Tech ir UMass Amherst tyrėjų grupės tikėjo, kad CNO neutrinai gali būti aptikti, naudojant papildomą išgrynininimą ir metodus, kuriuos jie išvystė, kad realizuotų reikiamą išskirtinį detektoriaus stabilumą.

Ilgainiui išmokus identifikuoti ir stabilizuoti foną, JAV mokslininkai ir visas sandarbis pasiekė sėkmę. „Be CNO neutrinų atradimo, aprašyto šios savaitės Nature straipsnyje, dabar yra netgi galimybė išspręsti ir metalingumo problemą,“ sako Pocaras.

Prieš CNO neutrinų atradimą, laboratorija planavo užbaigti Borexino veikimą 2020. Bet kadangi duomenys, panaudoti Nature straipsnio analizėje, buvo užšaldyti, mokslininkai ir toliau rinko duomenis, ir dėl didėjančio centrinio grynumo, tapo įmanoma gauti naujus, metalingumą apibūdinančius rezultatus, sako Pocaras. Duomenų rinkimas gali persikelti ir į 2021 metus, kadangi reikiama logistika ir leidimų gavimas nėra triviali užduotis, užimanti daug laiko. „Kiekviena papildoma diena padeda,“ pažymi jis.

Pocaras projekte dalyvavo nuo mokyklos baigimo Princetone, grupėje, kuriai vadovauja Frank Calaprice. Jis kūrė ir konstravo nailono indą ir prisidėjo skysčio tvarkymo sistemą. Vėliau su savo studentais dirbo UMass Amherst su duomenų analize ir galiausiai, su CNO neutrinų matavimo fono charakterizavimo technikomis.

University of Massachusetts Amherst
scitechdaily.com

Nuoroda: „Experimental evidence of neutrinos produced in the CNO fusion cycle in the Sun“ by The Borexino Collaboration, 25 November 2020, Nature.
DOI: 10.1038/s41586-020-2934-0


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85882/straipsnis/Mokslininkai-teigia-atskleide-saulese-vykstanciu-sinteziu-mechanizmo-paslapti—ir-cia-pagelbejo-paslaptingieji-neutrinai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Prof. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85860/straipsnis/Prof-Siksnys-mokslo-proverzis-atsiranda-ten-kur-sutelkiami-talentingi-mokslininkai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

JAV laivynas pirmą kartą numušė Tarpkontinentinę balistinę raketą (Video)

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

  • JAV Laivyno valdomas raketų naikintuvas numušė TKBR kovinę galvutę.
  • Taikinys užfiksuotas infraraudonųjų spindulių kameromis, perėmėjas kovinę galvutę sunaikino savo kinetine energija
  • Bandymas rodo, kad JAV Laivyno karo laivai gali sustiprinti apsaugą nuo branduolinių atakų.

Istoriniame teste JAV Laivyno valdomas raketų naikintuvas numušė Tarpkontinentinę balistinės raketos (TKBR) kovinę galvutę, nutaikytą į vandenyno plotą prie Havajų salų.

SM-3 Block IIA balistinių raketų perėmėjas pataikė į simuliuotą TKBR kovinę galvutę, paleistą iš Kwajalein atolo Maršalo salose. Pentagonas sako, kad testas patvirtino perėmėjo naudingumą stabdant TKBR atakas, kas galėtų paskatinti Kiniją padidinti savo branduolinių raketų arsenalą.

Bandymas vyko lapkričio 16 dieną 17:50 Havajų standartiniu laiku. TKBR simuliuojanti raketa su netikra kovine galvute, buvo paleista iš Ronaldo Reagano balistinių raketų gynybos bandymų poligono Kwajaleine ir buvo nutaikyta į tuščią vandenyno plotą į šiaurės rytus nuo HavajųZ.

Bandymo video:

Paleistą raketą užfiksavo jutiklių tinklas. Duomenys buvo perduoti į vsldomomis raketomis apginkluotą eskadrinį mininką John Finn, kuris paleido SM-3 Block IIA perėmėją. Kai tik TKBR paleido brnaduolinę galvutę, SM-3 paleido Egzoatmosferinį naikinimo aparatą (Exoatmospheric Kill Vehicle – EKV), sukrtą trenktis į atskriejančią kovinę galvutę. IR kameros užfiksavo regimą sprogimą, kai EKV sunakino simuliuojamą branduolinę galvutę.

Dauguma balistinių raketų iš esmės yra nedidelį krovinį gabenančios kosminės raketos, skirtos iškelti branduolines kovines galvutes į žemą Žemės orbitą. Tuomet kovinės galvutė iš orbitos pereina į trajektoriją, nukreiptą į jos taikinį.

USS John Finn prieš stojimą tarnybon, San Diego, 2017.
©US Navy

Tuo tarpu kosmose išsidėstę infraraudonojo spinduliavimo jutikliai užfiksavo balistinės raketos pakilimo karštas dujas. Perspėjimas apie paleidimą perduodamas antžeminiams tolimojo stebėjimo radarams, ieškantiems padangėse atskriejančios grėsmės.

Nuo raketos atsiskyrusiai kovinei galvutei skriejant link tikslo, priešraketinės gynybos radarai atseka ją užfiksuoja, atseka trajektoriją ir perspėja jos skriejimo kelyje esančius ir galinčius ją sunaikinti „šaulius“. Tada šauliai paleidžia perėmėją ir nukreipia EKV į kovinę galvutę. Pažiūrėkite animuotą įvykių seką čia.

SM-3 Block IIA perėmėjas yra iš standartinės žemė-oras raketos, perdirbtos skristi aukščiau ir greičiau, kad perimtų kovinę galvutę vidurinėje skrydžio fazėje. SM-3 telpa Mk. 41 vertikalaus paleidimo raketų šachtose, kurios gali paleisti ir Tomahawk sparnuotąsias raketas, ASROC raketas prieš povandeninius laivus, bei SM-2 ir SM-6 žemė-oras raketas, tad, jei reikia, kreiseriai ir eskadriniai minininkai jų gali gabenti daug.

Panašiai ir John Finn SPY-1 radarai iš pat pradžių buvo skirti įveikti masinius oro puolimus. SPY-1 gali stebėti iki kosmoso ribos ir aptikti atskriejančias kovines galvutes.

FTM-44 testo diagrama.
©MDA image via USNI News.

Šis bandymas, Flight Test Aegis Weapon System-44 (FTM-44), buvo šeštasis Block IIA raketos testas. Block IIA buvo skirta stabdyti vidutinio nuotolio balistines raketas, saugoti Europą, Pietų Korėją ir Japoniją nuo regioninių balistinių raketų grėsmių. Šį bandymą planuota atlikti anksčiau šiais metais, tačiau jis buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos.

JAV priešraketinę gynybą sudaro 44 Antžeminės vidurio trajektorijos gynybos (Ground Based Midcourse Defense – GMD) raketos, iš kurių 40 yra Fort Greely Aliaskoje ir dar keturios Vandenberg Oro pajėgų bazėje Kalifornijoje. O kodėl neužtenka GMD? Bandymai rodo, kad jų suteikiamas priešo raketų sunaikinimo efektyvumas yra vos apie 50 procentų. Kad numuštų vieną kovinę galvutę, JAV turėtų paleisti keturias ar, idealiu atveju, penkias GMD.

Jei priešininkas paleistų 10 balistinių raketų, turinčių vos po vieną kovinę galvutę, norint jas sustabdyti, tektų išnaudoti visas GMD raketas. Ši problema darosi daug sudėtingesnė, priešininkui panaudojus daug nepriklausomai besitaikančių aparatų (multiple independently targeted reentry vehicles – MIRV), kai viena raketa gali gabenti iki 12 kovinių galvučių.

Jei priešininkas paleistų 10 raketų, nešančių po 12 kovinių galvučių, JAV atakai atremti reikėtų 600 GMD. Daugėjant atakuojančių raketų, būtinų GMD skaičius nesunkiai pasiekia tūkstančius. Kongresas, siekdamas išsiaiškinti, ar šis ginklas gali apginti žemyninę JAV dalį, įpareigojo Gynybos departamentą išbandyti perėmėjus prieš TKBR tipo taikinius.

Visa tai nieko gero nežada Kinijai, kuri turi 180 – 190 antžeminių TKBR ir 48 jūroje besibazuojančias raketas su kiek daugiau nei 200 termobranduolinių galvučių. Kinija savo branduolinį atgrasymą naudoja gan atsakingai, nes žino, kad netgi potencialus kelių Amerikos (ar Rusijos) miestų praradimas išsklaido priešininkų mintis apie pirmo branduolinio smūgio galimybę. Todėl Kinija nemato prasmės laikyti didelį branduolinių ginklų arsenalą.

Tai gali pasikeisti. JAV balistinių raketų gynyba tikriausiai niekada negalėtų sustabdyti visų Kinijos branduolinių raketų smūgio, bet ją išplėtus, didelė raketų dalis galėtų taikinio nepasiekti. To pakanka mesti abejonės šešėlį ant Kinijos dabartinės branduolinių ginklų strategijos, ir gali paskatinti Pekiną savo branduolinį arsenalą padidinti.

FTM-44 bandymas buvo svarbus techninis Pentagono pasiekimas, tačiau jis veda JAV neužtikrintu keliu. Dėl gigantiškos griaunamosios termobranduolinių ginklų galios netgi vieno miesto praradimas yra užpuoliko laimėjimas.

Daug branduolinio ginklo teoretikų mano, kad ideali priešraketinė gynyba yra nepasiekiama svajonė ir geriausia apsauga nuo branduolinio karo yra garantuotas bet kokio užpuoliko sunaikinimas. Prasidėjus branduoliniam karui, abi pusės jau yra pralaimėjusios. Kaip pastebi dirbtinis intelektas WOPR filme WarGames, „Vienintelis pergalingas ėjimas yra nežaisti.“

Kyle Mizokami
www.popularmechanics.com


http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/S-85879/straipsnis/JAV-laivynas-pirma-karta-numuse-Tarpkontinentine-balistine-raketa-Video?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Ruošiamasi galimam blogiausiam scenarijui: Vyriausybė pritarė Lietuvos prisijungimui prie tarptautinių susitarimų dėl branduolinės žalos atlyginimo

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

„Tai yra nuoseklūs ir kryptingi žingsniai ginant mūsų valstybės ir jos piliečių interesus Baltarusijai toliau įgyvendinant geopolitinį atominės elektrinės projektą Astrave. Prisijungimas prie tarptautinių susitarimų dėl žalos atlyginimo sustiprins mūsų galimybes reikalauti atlyginti žalą, jeigu įvyktų branduolinė avarija, ir kartu mes įgysime politinį instrumentą dar platesniu tarptautiniu lygiu reikalauti atsakomybės iš Baltarusijos“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Valstybių pareigas atlyginti žalą, patirtą branduolinės avarijos atveju, reglamentuoja keli tarptautiniai teisės aktai. Dauguma Lietuvos kaimyninių valstybių yra prisijungusios prie 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (toliau – Vienos konvencija) ir 1997 m. rugsėjo 12 d. Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 1963 m. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (toliau ­ Protokolas dėl Vienos konvencijos), kuriuo išplečiamos valstybių pareigos atlyginant žalą, nustatytų tarptautinių civilinės atsakomybės už branduolinę žalą mechanizmų.  

Lietuva  jau yra prisijungusi prie Vienos konvencijos ir pasirašiusi, tačiau iki šiol  neratifikavusi Protokolo dėl Vienos konvencijos. Tai reiškia, kad kyla rizika, jog įvykus branduolinei avarijai branduoliniuose objektuose Lietuvos gyventojai galėtų gauti mažesnes kompensacijas.

Siekiant plėsti Lietuvos gyventojams garantijas dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, Vyriausybė pritarė siūlymui prisijungti prie 1997 m. rugsėjo 12 d Konvencijos dėl papildomos kompensacijos už branduolinę žalą (toliau – Papildomos kompensacijos konvencijos). Pagal šią Konvenciją yra sukurta viešojo tarptautinio fondo sistema, kuria vadovaujantis atsitikus branduolinei avarijai susitariančios šalys turi įnešti piniginius įnašus pagal iš anksto numatytą mechanizmą iki 300 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (~360 mln. eurų) sumos, o fondas nepriklauso nuo valstybės, kurioje įvyko branduolinė avarija, ekonomikos būklės ir valdžios sprendimų. Tokiu būdu avarijos metu nukentėjusiems gyventojams ar verslui didėtų galimybė gauti žalos atlyginimą.

Lietuvai ratifikavus Papildomos kompensacijos konvenciją, atsirastų pagrindas pasitelkiant kitas šios Konvencijos valstybes (tarp jų – JAV, Japonija, Kanada) siekti, kad ir kitos regiono šalys, tarp jų ir Baltarusija, didintų civilinės atsakomybės garantijas dėl branduolinės žalos.

Šio klausimo tinkamas sureguliavimas yra svarbus ir Lietuvai. Nors Ignalinos atominėje elektrinėje vykstant eksploatavimo nutraukimo darbams galimos avarijos rizikos vis mažėja ir jų padariniai būtų vis mažesni, Lietuvos atsakomybė visiškai neišnyksta, kadangi Lietuva turi ir ateityje turės panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginius. Įgyvendinant Lietuvos įsipareigojimus turės būti apdrausta VĮ Ignalinos atominės elektrinės civilinė atsakomybė. Ekspertiniu vertinimu, tai gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų.


http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-85846/straipsnis/Ruosiamasi-galimam-blogiausiam-scenarijui-Vyriausybe-pritare-Lietuvos-prisijungimui-prie-tarptautiniu-susitarimu-del-branduolines-zalos-atlyginimo?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

„Nissan“ parodė naująjį „Note“ ir pasidžiaugė „nesenstančiu japonišku futurizmu“, bet yra viena bloga naujiena

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

„Nissan Note“ – tai nedidelis kompaktiškas hečbekas, pasižymintis ir miniveno dizaino bruožais. Šie automobiliai Europoje buvo pakankamai populiarūs – jie netgi buvo gaminami Jungtinėje Karalystėje. Ir dabar pasirodė naujas, jau trečios karto „Note“. Futuristiška išvaizda, hibridinė jėgainė, prieinama kaina ir nuvilianti žinia.

Nuo to nusivylimo ir pradėsime – bent jau kol kas naujasis „Nissan Note“ bus prieinamas tik Japonijoje. Ir ten bazinis modelis su 15 colių ratlankiais ir halogeniniais žibintais kainuos kiek mažiau nei 20 tūkstančių eurų. Tiesa, bus visiškai elektrinė „Note“ versija ir pardavinėti jį Europoje būtų tiesiog gera mintis.

Kitos naujienos yra geresnės. „Nissan Note“ dabar pasižymi moderniu, aštriu dizainu ir geresnėmis salono medžiagomis. Po „Note“ kapotu burzgia 1,2 l variklis, kuris iš esmės veikia tik kaip generatorius. Japonų spauda rašo, kad šis automobilis išvysto apie 85 kW ir 280 Nm. Hibridinis automobilis bus varomas tik priekiniais ratais. Visiškai elektrinis „Note“ bus varomas visais ratais, bet kol kas jo specifikacijų nežinome.

Salonas atrodo žymiai geriau nei anksčiau
©Gamintojo nuotrauka

Ankstesnis „Note“ buvo 4,1 m ilgio, o štai naujas yra 55 mm trumpesnis, nors gamintojas teigia, kad išlaikoma erdvė keleivių kojoms. Pirkėjai galės rinktis iš 13 skirtingų spalvų, daugelis jų yra ryškios ir jaunatviškos. Automobilis svers apie 1,2 t ir tai yra didelis pasiekimas.

Hibridiniai automobiliai įprastai sveria gana daug. Tačiau „Nissan“ pirmą kartą savo automobilių konstrukcijoje pasitelkė ypatingai tvirtą plieną, kuris leidžia sumažinti konstrukcijas ir taip sutaupyti svorio. Be to, ir hibridinė sistema yra lengvesnė – vien inverteris sveria 30 % mažiau. Kartu tvirtesnis plienas „Note“ suteikia saugumo, kaip ir visa eilė elektroninių sistemų, įskaitant „ProPILOT“ sistemą, kuri greitkeliuose naudojasi GPS duomenimis ir prisitaiko prie greičio apribojimų.

Bus ir visiškai elektrinė „Note“ versija.
©Gamintojo nuotrauka

Ar naujasis „Nissan Note“ pasieks Europą? Sunku pasakyti, bet elektrinė versija čia būtų laukiama. Kita vertus, Europa gali likti „Renault Zoe“ teritorija.


http://www.technologijos.lt/n/technologijos/automobiliai_ir_motociklai/S-85865/straipsnis/Nissan-parode-naujaji-Note-ir-pasidziauge-nesenstanciu-japonisku-futurizmu-bet-yra-viena-bloga-naujiena?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Apklausa atskleidė, kad sveikatos sutrikimai „jaunėja“: kas dešimtas jaunas žmogus prisipažįsta turįs aukštą kraujospūdį ir padidėjusį cholesterolį

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 19–29 dienomis atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Joje dalyvavo 1009 asmenys, kurių amžius 18–75 metai. „Spinter tyrimai“ išsiaiškino, kad  padidėjusį kraujospūdį ir dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) dažniausiai tvirtina turintys 56-erių metų ir vyresni gyventojai (56,4 proc.), o taip tvirtinančių 46–55 m. amžiaus grupėje yra 50,3 proc.

Vis dėlto ir jaunesni gyventojai sako, kad susiduria su šiais negalavimais: tarp 36–45 m. amžiaus lietuvių taip tvirtina kas penktas (20 proc.), o 26–35 m. amžiaus grupėje – kas dešimtas (10,4 proc.) gyventojas.

„Aukštas arterinis kraujo spaudimas bei didesnis nei norma cholesterolio kiekis paprastai lemia didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl šiuos sutrikimus reikia diagnozuoti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Svarbu suprasti, kad žmonės,  ypač vidutinio amžiaus, dar nejaučia jokių simptomų, tad į kardiologų rankas patenka tik tuomet, kai liga jau būna įsisenėjusi, kai atsiranda skausmai krūtinėje arba dar blogiau – kai staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, įvyksta miokardo infarktas ar insultas, kurie neretai baigiasi ir mirtimi“, – sako Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.

Lietuvoje vyksta valstybės finansuojama programa (Širdies ir kraujagyslių ligų Prevencijos programa), pagal kurią kraujospūdžio ir cholesterolio tyrimai prevenciškai atliekami sveikiems, dar neturėjusiems miokardo infarktų ir insultų, vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kiekvienais metais patikrinami daugiau nei 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Išanalizavę šių patikrų duomenis matome, kad tikroji padėtis yra blogesnė nei gyventojai galvoja apie save. Tikrasis dislipidemijos mastas Lietuvoje yra daug didesnis: iki 90 proc. patikrintų asmenų. Tie, kurie nesitikrina arba neatsakingai geria nuo cholesterolio ar padidinto kraujo spaudimo paskirtus vaistus, pasmerkia save miokardo infarktų ar insultų rizikai. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo išeminės širdies ligos mirė 1103 darbingo amžiaus (iki 64 metų) vyrai ir 246 tokio pat amžiaus moterys. Kaip matote, darbingo amžiaus vyrams rizika mirti nuo miokardo infarkto yra 4 kartus didesnė nei moterims“, – skaičiuoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė.  

Vaistai gydo tik tada, kai juos vartoji

Pacientams, kuriems nustatomas aukštas arterinis kraujo spaudimas ir padidintas cholesterolio kiekis, paprastai skiriami du skirtingi medikamentai kiekvienam iš šių sveikatos sutrikimų koreguoti – antihipertenzinis vaistas ir statinas. Skirdami juos medikai paaiškina kiekvieno veikimą ir tikslingumą, tačiau pacientams kartais būna sudėtinga suvokti, kodėl kasdien reikia vartoti net kelis vaistus, jei jie jaučiasi palyginti gerai.  

„Su vaistais, skirtais aukštam kraujospūdžiui reguliuoti, taip nutinka rečiau, nes hipertenzija kartais sukelia juntamus ir nemalonius pojūčius: galvos skausmą, sunkumą ir kitus. Be to, neretas žmogus namuose turi kraujospūdžio aparatą, kraujo spaudimą gali pasimatuoti vaistinėje. Taip pat ir šeimos gydytojas pamatuoja kraujo spaudimą kiekvieno apsilankymo metu. Visai kita situacija su cholesteroliu. Cholesterolio padidėjimas nesukelia jokių aiškių fizinių pojūčių, tad žmogui atrodo, kad ir gydyti nėra ko. O nustatyti cholesterolio lygį gali tik laboratorija, paėmusi kraujo mėginį.

Dažnai pasitaiko, kad iš pradžių mediko paskirtus vaistus pacientas vartoja drausmingai, tačiau po kurio laiko atsipalaiduoja ir pradeda „užmiršti“. Taip elgtis nereikėtų, nes kenkiama sau – juk vien turėdamas vaistų receptą žmogus nepasveiks. Tiek antihipertenzinius vaistus, tiek statinus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, būtina, nes tai padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, sumažinti mirties, taip pat miokardo infarkto ir insulto riziką“, – aiškina profesorė.

Politablečių nežino, bet išbandyti norėtų

Europos Kardiologų draugija savo hipertenzijos gydymo rekomendacijose nurodo, kad gydytojai gali supaprastinti vaistų vartojimo režimą sumažindami per parą vartojamų tablečių skaičių. Vienas iš būdų – vietoje keleto medikamentų pacientui skirti vieną, taip vadinamą politabletę, kurios sudėtyje yra kelios veikliosios medžiagos, koreguojančios dvi skirtingas ligas – arterinę hipertenziją ir dislipidemiją.

Apklausa parodė, kad šalyje apie politabletes yra girdėjęs tik vienas iš dešimties gyventojų. Prof. J. Čelutkienė sako, jog natūralu, kad ši vaisto forma dar nėra plačiai žinoma, nes Lietuvoje kraujospūdį ir cholesterolį kontroliuojančios politabletės prieinamos ne taip seniai. Vis dėlto, jos teigimu, išgirdęs apie tokią galimybę dažnas pacientas nudžiunga ir mielai sutinka įprastą gydymą pakeisti, motyvuodamas tuo, jog kelių vaistų vartojimas skirtingu paros metu vargina, be to, dažnai vieną ar kitą medikamentą tiesiog pamirštama išgerti.

40 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad esant poreikiui būtų linkę klausti gydytojo dėl dviejų skirtingų tablečių pakeitimo į vieną politabletę, o 32 proc. atsakė dar tvirtai nežinantys, ar tai darytų.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85823/straipsnis/Apklausa-atskleide-kad-sveikatos-sutrikimai-jauneja-kas-desimtas-jaunas-zmogus-prisipazista-turis-auksta-kraujospudi-ir-padidejusi-cholesteroli?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Sportasprieš 6 val

Įspūdinga dublerių pergalė NKL čempionate – 59 taškų skirtumu

2020.11.28 nklyga.lt inf. Įspūdingą pergalę Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) savaitės rungtynėse iškovojo Kauno „Žalgiris-2“ (7-2). Šeštadienį Arvydo Gronskio auklėtiniai namuose...

Technologijosprieš 9 val

Mokslininkai teigia atskleidę saulėse vykstančių sintezių mechanizmo paslaptį – ir čia pagelbėjo paslaptingieji neutrinai

Tarptautinė Borexino sandarbio maždaug 100 mokslininkų komanda, kurioje ir dalelių fizikas iš Massachusetts Amherst universiteto Andrea Pocar, Nature šią savaitę...

Technologijosprieš 14 val

Prof. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį...

Greitos naujienosprieš 15 val

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kėdainių rajono policijos pareigūnai kartu su kolegomis iš Kriminalinės policijos...

Naujienosprieš 16 val

Atliekų konteinerių laužytojai: nuo gėrybių ieškančių varguolių iki grafičių piešėjų

Atliekų konteineriai išlaisvino nuo praeityje buvusios prievolės pagal nustatytą grafiką su kibiru rankoje laukti šiukšliavežės. Deja, patogumą kai kuriais atvejais...

Kultūraprieš 16 val

Nuo gimnazistų iki bausmę atliekančių nepilnamečių – draugystė vienodai svarbi

Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ – bus minima Tarptautinė draugo diena. Draugai  vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais...

Naujienosprieš 16 val

Už be priežiūros kapinėse paliktą ginklą – 500 eurų bauda

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltu pripažintas vilnietis S. D., dėl to, kad neužtikrino ginklo ir...

Naujienosprieš 17 val

K. Paliukėnas: elektros vartotojai už elektrą mokės brangiau – deja, savo noru

Iki pirmojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, kurio metu elektros tiekėją turės pasirinkti beveik 100 000 šalies namų ūkių, liko...

Greitos naujienosprieš 1 d.

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

2020 11 27 Atnaujintame paveiktų šalių sąraše, kuris įsigalios pirmadienį, lapkričio 30 d., įtrauktos Maltos Respublika, Slovakijos Respublika ir Slovėnijos...

Greitos naujienosprieš 1 d.

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

2020 11 27 Reaguodama į epidemiologinę situaciją šalyje, didėjantį izoliuojamų gyventojų skaičių ir mokslininkų išvadas bei rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija...

Skaitomiausi