Connect with us

Greitos naujienos

Į pedagogų klausimus apie skiepus nuo COVID-19 atsako ekspertai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Vasario 22 d. habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis bei sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė virtualiame susitikime su švietimo bendruomene atsakė į mokytojams labiausiai rūpimus klausimus apie skiepus nuo COVID-19.
Ar privalau skiepytis?

Nei skiepai, nei profilaktinis testavimas nėra privalomi. Atlikti tyrimus privaloma gali būti, jei fiksuojamas COVID-19 protrūkis konkrečioje įstaigoje.
Visgi tiek skiepai, tiek tyrimai visų pirma skirti tam, kad mes visi galėtume grįžti į kiek įmanoma įprastesnį gyvenimą, į mokyklas, darželius, universitetus, savo darbus ir jaustumėmės ten kuo saugiau.

Prof. habil. dr. V. Usonis atkreipia dėmesį, jog atsisakęs skiepijimo ar ligos kontrolės, t. y. testavimo, žmogus rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Šioje sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar esame, tai labai reikšminga.

Kodėl mokytojai skiepijami tik „AstraZeneca“ vakcina? Kodėl mokytojams nesuteikiama galimybė vakciną pasirinkti?

Visos šalį pasiekiančios vakcinos yra paskirstomos savivaldybėms proporcingai pagal gautus kiekius tuo metu numatytoms vakcinuoti grupėms. Taip sutapo, kad pirmoji „AstraZeneca“ vakcinos siunta Lietuvoje gauta tuo metu, kai prasidėjo mokytojų vakcinavimas, vėliau tiek šia, tiek ir kitomis vakcinomis bus vakcinuojami ir visi kiti asmenys.

Švietimo darbuotojai skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Mokytojai skiepijami ir „Pfizer“ vakcina.

Kuo skiriasi vakcinos?

Šiuo metu yra registruotos trys vakcinos: „Comirnaty“, kurią sukūrė „BioNTech ir „Pfizer“; „COVID-19 Vaccine Moderna“ ir „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“. Pirmosios dvi savo sudėtyje turi genetinės informacijos (mRNA), apie viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, dyglio baltymą. „AstraZeneca“ yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną.

Pasak V. Usonio, tarp šių trijų vakcinų esminių skirtumų nėra. Visos trys vakcinos yra pakankamai saugios ir veiksmingos – tai dar kartą patvirtina ir naujausias Europos vaistų agentūros (EVA) pranešimas, skelbiantis, kad vakcinų saugumo ir efektyvumo rodikliai yra priimtini. EVA nuolat renka duomenis ir reguliariai skelbia atnaujintas išvadas.

Visų vakcinų reikia dviejų injekcijų. Antroji „BioNTech ir „Pfizer“ dozė suleidžiama po 21 dienos, „Moderna“ – po 28 dienų, tarp „AstraZeneca“ injekcijų daromas 4–12 savaičių tarpas.

Koks galimas šalutinis kiekvienos vakcinos poveikis? Ar stipri organizmo reakcija į vakciną po pirmosios ar antrosios dozės yra normalu?

  1. Usonio aiškinimu, visas tris registruotąsias vakcinas būtų galima priskirti prie vidutinio reaktogeniškumo vakcinų – vertinama tai, kiek nepageidaujamų reiškinių po vakcinavimo jos sukelia.

Žmonės gali jausti skausmą bei jautrumą injekcijos vietoje, nuovargį, gali varginti galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, bendra bloga savijauta. Fiksuojama, jog mažiau nei 1 iš 10 skiepytiems „AstraZeneca“ pasireiškė vėmimas ir viduriavimas, paraudimas injekcijos vietoje ir pykinimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Comitnaty“ vakcina; bėrimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Moderna“ vakcina.

Anot profesoriaus, tai yra normali žmogaus organizmo reakcija į vakciną ir jai reikia būti pasiruošus. Remiantis klinikiniais tyrimais, lengvus ar vidutinio sunkumo šalutinius poveikius jutusių žmonių sveikata paprastai pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

Profesorius pažymi, jog imuninės sistemos reakcija į minimas vakcinas pasireiškia ne skirtingai, bet skirtingu greičiu ir tai lemia pačių vakcinų technologija. Į vadinamąsias mRNA vakcinas, t. y. „BioNTech ir „Pfizer“ bei „Moderna“, organizmo imuninė reakcija yra šiek tiek uždelsta, t. y. jai įvykti reikia šiek tiek laiko. Įskiepijus „AstraZeneca“ vakciną, kurios sudėtyje yra modifikuotas adenovirusų šeimos virusas, imuninė sistema reaguoja iškart ir reakcija gali būti audringesnė.

Pasak V. Usonio, šiuo metu surinkta statistika rodo, kad, skiepijant „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina, reakcijos „piktesnės“ po antrosios dozės. „AstraZeneca“ atveju yra atvirkščiai: pirma dozė iššaukia didesnę organizmo reakciją, į antrąją reaguojama lengviau.

Kiek sveikatai pavojingi šalutiniai poveikiai?

  1. Usonio teigimu, vakcinuotieji pasaulyje jau yra skaičiuojami milijonais: nėra užregistruota nė vienos mirties, susijusios su vakcina nuo COVID-19. Be to, oficialiose struktūrose neužregistruota ir ilgalaikių nepageidaujamų šalutinių reiškinių.

Suprantama, labai nemalonu, kai dvi dienas laužo kaulus, silpna, pakyla kūno temperatūra, bet tai yra trumpalaikiai reiškiniai ir jie praeina.
Profesorius ragina apie sunkesnius šalutinius poveikius arba kai nemaloni savijauta po vakcinacijos trunka ilgiau nei 3 dienas, pranešti ne socialiniuose tinkluose kolegoms ar draugams, bet registruoti patirtas nepageidaujamas reakcijas Valstybinės vaistų kontrolės tinklalapyje (www.vvtk.lt). Ši informacija yra svarbi renkant duomenis apie vakcinas.

Profesorius prideda, jog jei nemalonūs pojūčiai, prasta savijauta po vakcinacijos tęsiasi ilgai, pvz., net 11 dienų, derėtų kreiptis į gydytoją ir paieškoti kitų priežasčių, nes tokios reakcijos vakcinų skiepijimui nebūdingos.

Ar tiesa, kad vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonėms rekomenduojama skiepytis skirtingomis vakcinomis?

Šios spėlionės siejamos su „AstraZeneca“ vakcina, kuri esą neapsaugo vyresniųjų. Lietuvoje vyresniųjų skiepijimas „AstraZeneca“ buvo pristabdytas, bet vėliau, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtis, nuostata pasikeitė. Prof. V. Usonis prideda, jog nebuvo abejojama vakcinos saugumu ar poveikiu vyresniems žmonėms. Buvo teigiama, kad yra nepakankamai duomenų dėl vyresnių žmonių.

Keturių klinikinių „AstraZeneca“ vakcinos tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ vakcina saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų. Šiuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavo apie 24 000 žmonių. Dauguma minėtų klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Prof. V. Usonis aiškina, jog tai yra įprasta klinikinių tyrimų praktika, kai tyrimai pradedami nuo suaugusių žmonių, o ilgainiui jų imtis plečiama įtraukiant vadinamąsias jautrias grupes – vyresniuosius, nėščiąsias, sergančius įvairiomis ligomis ir galiausiai – vaikus.

Kol kas dar nėra pakankamai rezultatų, kad EVA galėtų tiksliai įvertinti, koks yra vakcinos veiksmingumas vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad duomenų nuolat daugėja, vyresnio amžiaus žmonių grupėje imuninis atsakas yra stebimas, bei remiantis kitų vakcinų patirtimi, teigiama, kad vakcina veiksminga ir šioje populiacijoje.

Ar galima „maišyti“ vakcinas, t. y. gavus pirmąją vienos vakcinos dozę, antrajai dozei rinktis kito gamintojo vakciną?

Diskusijos ir klinikiniai tyrimai dėl to, ar saugu, ar veiksminga, ar reikėtų kombinuoti skirtingas COVID-19 vakcinas, dar tik vyksta.
Profesorius atkreipia dėmesį, jog kalbant apie bet kokias vakcinas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jų nemaišyti ir visas imunitetui sukurti reikalingas dozes įskiepyti to paties preparato. V. Usonis pavyzdžiu pateikia JAV atsakingų institucijų rekomendaciją savo piliečiams skirtingą nei pirmosios dozės vakciną nuo COVID-19 rinktis tik tuo atveju, jei pirmosios apskritai nebėra.

Kiek procentų apsaugos suteikia pirmasis skiepas?

Profesoriaus V. Usonio atsakymas konkretus: jeigu numatyta, kad imunitetui sukurti reikalingos dvi vakcinos dozės, vadinasi dvi dozės ir turėtų būti skiepijamos. Vakcina bus veiksminga tada, kai bus panaudota teisingai.
Profesorius taip pat pažymi, jog kol kas diskutuojama ir aiškinamasi, ar galėtų vienos dozės užtekti persirgusiems ir pasveikusiems nuo COVID-19 – pačią infekciją laikant pirmuoju poveikiu imuninei sistemai.

Per kiek laiko nuo paskiepijimo susidaro imunitetas?

Pasak V. Usonio, užbaigus skiepijimo kursą, imunitetas susidaro maždaug per porą savaičių.

Kuriam laikui skiepai užtikrins apsaugą nuo COVID-19?
Kol kas tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra. V. Usonis aiškina, jog nuo vakcinų klinikinių tyrimų pradžios, t. y. praėjusios vasaros antros pusės, praėjo per mažai laiko, kad būtų galima pasakyti, kiek ilgai apsauga išlieka.

Visgi profesorius akcentuoja, jog šiuo metu mūsų visų tikslas ne išnaikinti infekciją, o „užgesinti“ pandemiją, grįžti į normalų gyvenimą. Tam mums užtektų, jei vakcina suteiktų bent keleto mėnesių apsaugą.
Teoriškai, vertinant pagal ankstesnes panašaus veikimo vakcinas, tokios vakcinos, kaip šiuo metu skiepijamos nuo COVID-19, turėtų būti veiksmingos apie kelis metus – penkerius ar ilgiau.

Jeigu neatvykau skiepytis nurodytu laiku, ar būsiu pašalintas iš skiepijamų asmenų sąrašų?

Anot SAM, paskirtuoju laiku neatvykusieji iš skiepijamųjų sąrašų neturėtų būti pašalinami. Visgi jeigu yra galimybių, visų prašoma atvykti skiepytis tada, kai yra paskirta. Vakcinavimui paruoštas vakcinas reikia sunaudoti per tam tikrą laiką, tad tokie žmogiškieji faktoriai kaip „pamiršau“ ar „pavėlavau“, vakcinavimo proceso organizavimo nelengvina ir jį ištęsia.

Kada bus pradėti vakcinuoti su abiturientais dirbantys mokytojai?

Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas dirbantys mokytojai bus skiepijami bendra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Su sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo galima susipažinti čia: https://bit.ly/3tZ9gHM

Visą ekspertų pokalbį galima peržiūrėti SMSM „YouTube“ kanale https://bit.ly/2ZJkvpTKomunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Reklama

Greitos naujienos

Ministro susitikime su Suvalkijos žemdirbiais aptarti aktualūs klausimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vaizdo susitikime su Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkais aptarė paramos žemės ūkiui, melioracijos, artėjančio pasėlių deklaravimo ir kitus žemdirbiams svarbius klausimus.

„Rizikuojame būti nepopuliarūs, bet žemės ūkio politikos planavime privalome aiškiai įvardyti prioritetus. Pereinamuoju laikotarpiu radikalių pokyčių nenumatoma, bet nuo 2023 metų turėsime apsispręsti dėl prioritetinių krypčių. ES parama nėra asmeniai pinigai – tai visų ES mokesčių mokėtojų pinigai, turime į tai atsižvelgti“, – susitikime teigė ministras. K. Navickas.

Pasak jo, planuojama dar daugiau dėmesio ir pagalbos skirti jauniesiems ūkininkams. O ES numatomas paramos skyrimo akcentas – ne regioninis, o pagal ūkininkavimo būdą, dirvožemio struktūros tausojimą.

Vienas iš aktualių ūkininkams klausimų  – dyzelino, naudojamo žemės ūkyje, ateityje įsigijimo lengvatos peržiūrėjimas. „Kada bus teikiamas toks siūlymas bei visas mokesčių paketas, tada ir spręsime, ieškosime balanso. Valstybės biudžete numatomi prioritetai, o mokesčiai turi būti tikslingi“, – sakė ministras.

Ūkininkai domėjosi ir melioracijos atnaujinimo ar įrengimo perspektyvomis. Anot žemės ūkio ministro, šiuo metu valstybės prioritetas – renovuoti magistralinę infrastruktūrą. Ministerija siekia spręsti įsisenėjusią melioracijos atnaujinimo finansavimo problemą. Matoma išeitis – specialaus melioracijos fondo įsteigimas.

Susitikime su ministru ūkininkus domino planai dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, pesticidų naudojimo mažinimo, tvaraus ūkininkavimo, valstybės žemės nuomos, ekologinių bei smulkiųjų šeimos ūkių plėtros.

Pasėlių deklaravimo naujovės

Šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas pradedamas balandžio 12 d. Deklaruojantys 30 ha ir didesnį javų bei rapsų plotus nebegalės žymėti auginamų augalų veislę kaip “Nežinoma”. NMA pareikalavus, bus privaloma pateikti sertifikuotos sėklos dokumentus. Siekiantieji gauti susietąją paramą už daugiau kaip 1 ha ploto atvirame grunte auginamus vaisius, uogas, daržoves, privalės per „NMA Agro” programėlę pateikti nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas derlius. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius papildytas naujais kodais, kuriais būtų deklaruojami mišrūs daržovių, sodų ir uogynų plotai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Praktinius mokymus atnaujinančios vairavimo mokyklos raginamos nemokamai testuoti instruktorius

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Nuo kovo 10 d. praktinį vairuotojų mokymą atnaujinančios vairavimo mokyklos turi galimybę nemokamai dėl COVID-19 testuoti savo vairavimo instruktorius. Savanoriškai atliekami testai yra vienas iš būdų užkirsti kelią koronaviruso ir pavojingų jo atmainų plitimui.
 
Profilaktiniai nemokami tyrimai atliekami vairavimo praktinius mokymus vykdantiems asmenims, turintiems tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. Vairavimo instruktoriai gali pasirinkti vietą, kur bus testuojami, užsiregistravę telefonu 1808 arba užpildę elektroninę formą tinklalapyje https://1808.lt/.
 
Galimybė vykdyti praktinį vairuotojų mokymą ir egzaminavimą grąžinama paliekant reikalavimą laikytis ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovo patvirtintų maksimalių saugumo reikalavimų.
 
Vienas tokių – būtinybė visiems praktinių mokymų bei egzaminų dalyviams dėvėti respiratorius. Respiratoriai neprivalomi tik AM, A1, A2, A ir B1 kategorijų vairuotojams ir instruktoriams, kai mokinys ir vairavimo instruktorius ar egzaminuotojas važiuoja skirtingomis transporto priemonėmis. Taip pat leidžiama nedėvėti respiratorių tiems asmenims, kurių sveikatos būklei jie galėtų pakenkti. Tokiais atvejais rekomenduojama dėvėti veido skydelį.
 
Be to, rekomenduojama, kad į praktinius mokymus būtų registruojama nekontaktiniu būdu, tačiau, jei tai neįmanoma, būtina laikytis saugaus – ne mažesnio nei 2 metrų atstumo. Taip pat transporto priemonėje gali būti tik vienas mokinys ir instruktorius arba egzaminuotojas.
 
Visiems praktinių mokymų ar egzaminų dalyviams turi būti matuojama kūno temperatūra. Jai pakilus – draudžiama dalyvauti mokymuose arba egzaminuose.
 
Operacijų vadovo sprendimu į praktinius mokymus arba egzaminus draudžiama atvykti asmenims, kurie privalo izoliuotis.
 
Po kiekvieno užsiėmimo transporto priemonės privalo būti dezinfekuojamos ir išvėdinamos. 
 
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ministrė A. Bilotaitė: judėjimo tarp dalies savivaldybių ribojamai turėtų būti panaikinti kovo 15 dieną

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta


2021 03 08

Lietuvoje sergamumas stabilizavosi ir jau kurį laiką nekinta. Vidutiniškai per dieną nustatoma apie 430 naujų susirgimų atvejų. Palyginti su praėjusia savaite, šis skaičius, imant 530 susirgimų, sumažėjo daugiau nei 100 atvejų. „Pagal mirtingumo rodiklius Lietuva yra 15 vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių. Tai labai geras rodiklis, ypač dėl to, kad prieš kelias savaites buvome kur kas aukščiau. Tikimės, kad, paskiepijus daugiau žmonių, ir toliau mažės sergamumas. Ypač gera žinia, kad, paskiepijus medikus, gydymo įstaigose fiksuojami tik pavieniai personalo susirgimų atvejai“, – teigia vidaus reikalų ministrė ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė. 

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, teigiamų testų dalis taip pat sumažėjo nuo 7,3 iki 6,1 proc. Skaičiuojama, kad sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 238 atvejus. Didėja testavimo mastas – vidutiniškai per dieną atliekama apie 7 300 tyrimų. Bendrai paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 ligos doze 7,5 proc. Lietuvos gyventojų, vyksta skiepijimas ir antrąja doze. Geriausi skiepijimo rezultatai yra kurortinėse savivaldybėse – Birštono, Druskininkų ir Neringos. Šiose savivaldybėse pirmąjį skiepą jau gavo apie 14 proc. gyventojų, o antrąjį 7–8 proc. gyventojų.

„Rengdamiesi atlaisvinti judėjimą, priėmėme sprendimą, kad nuo kovo 15 dienos judėjimas tarp dalies savivaldybių nebus ribojamas. Matome didelį savivaldybių indėlį siekiant suvaldyti galimus koronaviruso infekcijos protrūkius. Mes taip pat svarstome, kaip suvaldyti rizikas, todėl tose savivaldybėse, kur sergamumo situacija yra gera, galima būtų siūlyti daugiau atlaisvinimų negu nacionaliniu lygiu. Tuo tarpu tose savivaldybėse, kur sergamumo rodiklis išliks aukštas, judėjimo ribojimus dar reikės palikti“, – teigia A. Bilotaitė. Artimiausiu metu planuojama aptarti judėjimo kontrolės lygių savivaldybėse planą.

Nuo vasario 17 dienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Lietuvos ir Lenkijos pasienyje vykdo kontrolę, kaip atvykstantys asmenys laikosi karantino reikalavimų. Vidutiniškai per parą į Lietuvą nuo Lenkijos pusės važiuoja apie 1 500 transporto priemonių, iš jų daugelis veža komercinius krovinius ir sudaro daugiau nei 80 proc. visų vykstančiųjų. Per parą vidutiniškai patikrinama ir apie 500 asmenų. Per praėjusią savaitę patikrinta 2 916 asmenų, asmens tapatybė nustatyta 1 363 asmenų, kurie neturėjo patvirtinimų – QR kodų, t. y. apie 46 proc. vykusiųjų neturėjo užpildytų anketų. Iš viso nuo vasario 17 dienos patikrinta 9 828 asmenys, iš jų QR kodų neturėjo 5 426 vykstantieji, bet anketas užpildė kontrolės vietose. Taip pat per praėjusią savaitę per jūrų uostą atvyko 1 052 asmenys (150 asmenų per parą), per oro uostus – 3 256 asmenys (838 asmenys per parą).

Policijos departamento duomenimis, pirmąją kovo mėnesio savaitę nepraleista apie 1 200 transportų priemonių, kurios norėjo vykti į kitą savivaldybę be pateisinamos priežasties. Taip pat per praėjusią savaitę nubausta 1 069 žmonės dėl karantino reikalavimų pažeidimų. Daugiausiai administracinių nusižengimų protokolų surašyta dėl daugiau nei vieno šeimos ūkio kontakto – 670. Dėl kaukių nedėvėjimo nubausti 55 asmenys. Policijos pareigūnai patikrino daugiau kaip 2 300 įmonių, dėl jų veiklos pažeidimų pradėtos trys administracinės teisenos, dar 37 įmonės buvo įspėtos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

A. Armonaitė: tarp talentų norime matyti ir daugiau moterų

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Paskelbta

2021 03 08
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikusi su iškiliomis šalies mokslininkėmis ieškojo būdų, kaip Lietuvoje užauginti gausesnį talentų ir inovacijas kuriančių žmonių būrį bei paskatinti merginas aktyviau rinktis gamtos ir tiksliųjų mokslų studijas bei profesijas.
Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, su ministre A. Armonaite nuotoliniu būdu diskutavo daugiau kaip 50 gamtos, technologijų, inžinerinių mokslų ir matematikos sričių mokslininkių, tarp kurių – ir tarptautiniu mastu pripažinta mokslininkė neurobiolobė Urtė Neniškytė,  neurodegeneracinių ligų tyrėja Rima Budvytytė bei kitos.
„Lietuvoje trūksta inovacijas kuriančių žmonių, o aukštosios mokyklos kasmet sulaukia vis mažiau norinčiųjų studijuoti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Ypač vangiai šias sritis renkasi merginos. Tarp talentų labai norime matyti daugiau moterų, todėl turime sutelkti bendras jėgas ir tiek valstybiniu lygmeniu, tiek privačiomis iniciatyvomis skatinti šių studijų populiarinimą. Moterys turi žinoti, kad šios studijų kryptys turi puikias perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sako A. Armonaitė.
Pasak ministrės,  gamtos ir tiksliųjų mokslų srityje dirbančių Lietuvos moterų pajamos beveik trečdaliu mažesnės nei jų kolegų vyrų. Tai nėra tik moterų problema – ji aktuali visai visuomenei, nes nuo moterų įtraukimo į šias sritis priklauso ir mūsų ekonomikos būklė.  Technologijoms keičiant darbo rinkos poreikius, šalyje jaučiamas tokių specialistų trūkumas. Ši problema sprendžiama viliojant potencialius darbuotojus iš užsienio, siūlant perkvalifikavimo programas ir keliant atlyginimus, tačiau studijas besirenkančius abiturientus darbo rinkos siunčiami signalai sunkiai pasiekia.
Duomenys rodo, kad gamtos mokslų, informacinių technologijų, inžinerijos, matematikos (STEM) mokslų karjeros perspektyvos šalies moksleiviams nėra patrauklios:  nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti šias mokslų kryptis, o šių dalykų mokymosi rezultatai yra palyginti silpni. Gamtos ir tiksliuosius mokslus ypač vangiai renkasi merginos – šias disciplinas studijuoja penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų, o prioritetą joms teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina. 
Susitikime konstatuota, kad  būtina atlikti tyrimą, kuris padėtų atsakyti į klausimą, kokios pagrindinės priežastys lemia menką merginų susidomėjimą STEM krypčių studijomis. Diskusijos dalyvės sutarė, kad, norint keisti situaciją, Lietuvoje reikėtų populiarinti šias sritis ir formuoti gerą jų įvaizdį nuo pat darželio ar mokyklos. Taigi reikalingi bendrojo ugdymo programų pokyčiai, taip pat būtina pradėti rengti kvalifikuotus STEM mokytojus, kad jaunimas galėtų praktiškai susipažinti su šių disciplinų subtilybėmis. Mokslininkių bendruomenės nuomone, rinktis šias profesijas moteris paskatintų ir įvairios mentorystės programos, stipresnė socialinė apsauga, edukacija lyčių stereotipų klausimais ir kitos įvairios priemonės.
Kad jaunimas būtų labiau suinteresuotas rinktis STEM studijas ir profesijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra sukūrusi tikslinių stipendijų mechanizmą: nuo 2020 metų skiriamos 200 eurų dydžio tikslinės skatinamosios stipendijos studentams, pasirinkusiems informatikos, matematikos ir inžinerijos mokslus regionuose, kuriuose jaučiamas didelis minėtų sričių specialistų trūkumas.  Ši skatinamųjų stipendijų programa prisidėjo prie to, kad priėmimas į STEM programas 2020 m. išaugo net 40 proc.
Skaityti toliau

Greitos naujienos

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Kultūros ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Kultūros ministerija sulaukė 75 siūlymų skirti Profesionaliojo scenos meno premijas už 2020 m. darbus. Kovo 27-ąją, Tarptautinę teatro dieną, Profesionaliojo scenos meno premijos laureatams bus įteiktos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Renginį tiesiogiai transliuos LRT. 

Premijų už reikšmingiausius einamųjų metų darbus, išskirtinius profesinius laimėjimus ir premijos už ilgametį indėlį į scenos meną laureatams bus įteikiami atminimo ženklai – „Auksinis scenos kryžius“, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“. 

Šiais apdovanojimais siekiama įvertinti 2020 m. profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus dramos, operos, operetės ir miuziklo, baleto, šokio, lėlių ir objektų teatro, teatro vaikams ir jaunimui srityse bei juos paskatinti. Kaip ir kasmet, bus skiriama ne daugiau kaip 17 premijų. 

Siūlymus skirti premijas vertino iš devynių teatro, šokio, dailės ir muzikos ekspertų susidedanti komisija: Margarita Alper, Silvija Čižaitė-Rudokienė, Monika Jašinskaitė, Lina Klusaitė, Rasa Murauskaitė, Martynas Petrikas, Evgeniya Shermeneva, Janina Stankevičienė ir Birutė Ukrinaitė-Garbačiauskienė. 

Kultūros ministerija skelbia nominantų (išskyrus Padėkos premijos ir Boriso Dauguviečio auskaro) sąrašą: 

Režisūra 

Antanas OBCARSKAS už spektaklius „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“) 

Krystian LUPA už spektaklį „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Dalius ABARIS už operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Moters vaidmuo 

Aistė ZABOTKAITĖ už Alisos vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 

Danutė KUODYTĖ už auklės Veros vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Viktorija KUODYTĖ už Svetos Salmanovos vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ (Valstybinis jaunimo teatras)

Vyro vaidmuo 

Vytautas ANUŽIS už Franko Bertono vaidmenį spektaklyje „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 

Matas DIRGINČIUS už Benua vaidmenį spektaklyje „Žmogus iš žuvies“ ir Maksimiliano Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Sergejus IVANOVAS už Žako Austerlico vaidmenį spektaklyje „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Aktorių ansamblis 

Aktorių ansamblis spektaklyje „Irano konferencija“ (Juozo Miltinio dramos teatras) 

Aktorių ansamblis spektaklyje „Kvėpuojame drauge“ (Lietuvos rusų dramos teatras) 

Aktorių ansamblis spektaklyje „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele)

Scenografija 

Lauryna LIEPAITĖ už scenografiją spektakliams „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir „Batsiuviai“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“) 

Fabien LÉDÉ už scenografiją spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele) 

Sigita ŠIMKŪNAITĖ ir Dalius ABARIS už scenografiją operai „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Vaizdo projekcijos 

Mikas ŽUKAUSKAS už vaizdo projekcijas spektakliui „Austerlicas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Adomas GUSTAINIS ir Karol RAKOWSKI už vaizdo sprendimus spektakliui „Respublika“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir Münchner Kammerspiele) 

Gediminas VANSEVIČIUS, Dinas MARCINKEVIČIUS ir Paulius OFICEROVAS už vaizdo sprendimus spektakliui „Už geresnį pasaulį“ (Artūro Areimos teatras) 

Muzika spektakliui 

Arturas BUMŠTEINAS už muziką spektakliams „Austerlicas“ ir „Urbančičiaus metodas“ (Valstybinis jaunimo teatras) 

Antanas JASENKA už muziką šokio spektakliui „Begalybės“ (Kauno šokio teatras „Aura“) 

Andrius ŠIURYS už muziką vizualiniam gyvos muzikos spektakliui „Kafka Insomnia“ („Kosmos Theatre“ ir Kauno miesto kamerinis teatras) 

Solistė 

Joana GEDMINTAITĖ už Anos Bolein vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Asmik GRIGORIAN už Polinos vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Inesa LINABURGYTĖ už Bobulytės vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Solistas 

Vladimiras PRUDNIKOVAS už Generolo vaidmenį operoje „Lošėjas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Tadas GIRININKAS už Dalando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir Henriko vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Almas ŠVILPA už Olando vaidmenį operoje „Skrajojantis olandas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Choreografija 

Erika VIZBARAITĖ už choreografiją tiriamajam šokio spektakliui „Apnea“ 

Maciej KUŹMIŃSKI už choreografiją šiuolaikinio šokio spektakliui „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company) 

Robert BONDARA už choreografiją šokio spektakliui „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Šokėja 

Marija IVAŠKEVIČIŪTĖ už vaidmenį šokio spektaklyje „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras) 

Oleksandra BORODINA už Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Kristina GUDŽIŪNAITĖ už Žizel vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Šokėjas 

Niels CLAES už vaidmenis šiuolaikinio šokio spektakliuose „i (aš)“ (Šeiko šokio teatras ir Maciej Kuźmiński Company) ir „Klajojančios kopos“ (Šeiko šokio teatras) 

Romanas SEMENENKO už Fausto vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) 

Genadij ŽUKOVSKIJ už Alberto vaidmenį balete „Žizel“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Jaunoji menininkė / Jaunasis menininkas 

Dramaturgas Laurynas ADOMAITIS už dramaturgiją spektakliui „Alisa“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) 

Operos solistas Paulius PRASAUSKAS už Lordo Rošforo vaidmenį operoje „Ana Bolena“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) 

Režisierė Eglė ŠVEDKAUSKAITĖ už spektaklio „Žmogus iš žuvies“ režisūrą (Valstybinis jaunimo teatras) 

Spektaklis vaikams ir jaunimui 

„Didysis sprogimas“ (režisierius Zvi SAHAR, Klaipėdos lėlių teatras ir Itim Ensemble) 

„MŠ“ (režisierius Andrius ŽIURAUSKAS, Kauno valstybinis lėlių teatras) 

„Pasaulėliai“ (režisierė Birutė BANEVIČIŪTĖ, Kauno valstybinis lėlių teatras) 

Pandemijai atsparus teatras 

Teatrinė instaliacija „fabrica“ (režisierius Naubertas JASINSKAS, Jono Meko vizualiųjų menų centras) 

Internetinė (anti)utopija „#PROTESTAS“ (režisierius Žilvinas VINGELIS, „Kosmos Theatre“) 

Opera „Tarnaitė ponia“ (režisierius Gediminas ŠEDUIKIS, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kaišiadoryse vagystes iš gyvenamųjų patalpų vykdęs vyras suimtas

kaunieciams.lt

Paskelbta

2021 03 08

Praėjusį penktadienį, kovo 5 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai, bendradarbiaudami su specializuoto padalinio pareigūnais, Kaune sulaikė Šiaulių apskrities gyventoją (gim. 1969 m.), kuris, kaip įtariama, įvykdė ne vieną vagystę iš gyvenamųjų patalpų Kaišiadoryse. Įtariama, kad vyras gali būti įvykdęs ir daugiau nusikalstamų veikų. Anksčiau ne kartą už analogiškus nusikaltimus teistam asmeniui vakar paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams.
Praėjusio mėnesio pabaigoje, vasario 26 d., apie 07.30 val. Kaišiadoryse, Girelės g., įžūliai įsibrauta į namus, juose esant esant šeimininkams – patekus pro neužrakintas duris, iš svetainėje paliktos rankinės pavogta piniginė su joje buvusiais grynaisiais pinigais ir dokumentais. Padaryta žala siekė 200 eurų. Tą pačią dieną apie 14.00 val. Kaišiadoryse, Gedimino g., taip pat patekus pro neužrakintas duris, iš prieškambario pavogta piniginė su grynaisiais pinigais ir mobilusis telefonas ,,Huawei p30 lite“. Dėl šio įvykio buvo padaryta apie 160 eurų žala.
Dėl abiejų atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės). Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorai.
Gyventojai raginami nepamiršti, jog pasirūpinti savo turto saugumu galime ir turime kiekvienas. Pareigūnai primena, kokių priemonių vertėtų imtis, kaip elgtis, norint tai padaryti efektyviai. Siekiant išvengti vagysčių iš būstų, reikia: visada užsirakinti duris, įdėti patikimas spynas, durų sklendę; išvykstant iš namų, net ir trumpam, sandariai uždaryti langus, balkono duris; pasikeisti spyną, kai raktai pametami; susitarti su kaimynais, kad, niekam nesant namie, išimtų spaudą iš pašto dėžutės; įsirengti apsauginę signalizaciją; gerai apšviesti kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę; apdrausti namų turtą, o vertingus daiktus pažymėti svetainėje www.pazymetas.lt.
Būnant namuose svarbu neįsileisti nepažįstamų asmenų (neatidaryti durų „atsitiktiniams“ žmonėms, įvairiems „specialistams“ – pirmiausia pro duris, nenukabinus grandinėlės, reikia patikrinti jų dokumentus ir įsitikinti, kas iš tiesų apsilankė), o prieš atidarant duris atidžiai apžiūrėti lankytoją. Sutemus patartina uždengti langus užuolaidomis, o pastebėjus, kad Jūsų butą stebi ar prie jo sukinėjasi įtartini žmonės, skambinti telefonu 112.
Jeigu Jus apvogė arba apgavo, nedelsdami kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus gyventojus.

Skaityti toliau

Skaitomiausi