Connect with us

Miestas

Į geriausios kino lokacijos titulą pretenduojantis Pažaislio ansamblis – per žingsnį nuo laimėjimo

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Šiemet tarp penkių finalininkų EUFCN „Location Award 2020“ apdovanojimuose konkuruojantis Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno kompleksas pretenduoja tapti geriausia 2020-ųjų filmavimo lokacija visoje Europoje. Balsavimo rezultatai per pirmąjį mėnesį epizodiškai pakrypdavo Kauno naudai, tačiau palankių vertinimų nestokoja ir kitos garsios Senojo žemyno vietovės. Kino mylėtojai raginami per artimiausią mėnesį suskubti ir savo balsais nulemti, ar lietuviškasis baroko ansamblis pelnys šį išskirtinį titulą.

Stiprūs keturi varžovai

Šiais metais apdovanojimams buvo pasiūlytas rekordinis filmavimo vietų bei regionų skaičius – 28 lokacijos visoje Europoje. Kauno filmų biuras komisijai pristatė Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Ši vieta jau buvo pasirinkta serialo „Jekaterina Didžioji“ filmavimui bei epizodiškai šmėžavo lietuvių pokario meilės dramoje „Pelėdų kalnas“.

Italų architekto Giovanni Battista Frediani sukurtas ansamblis priklauso Šv. Kazimiero seserų kongregacijai. Jame 2011 metais įkurtas Sakralinio paveldo muziejus. Pažaislio bažnyčios ir vienuolynas yra tapęs piligrimų ir turistų traukos objektu dėl čia išsaugotų Lombardijos amatininkų lipdinių ir florentiečių tapytojo Michele Arcangelo Palloni freskų bei istoriniame objekte rengiamų mišių.

Reklama

Į finalinį penketuką patekęs Pažaislio vienuonynas konkuruoja su Banska Štiavnicos miesteliu Slovakijoje, Tirolio regione esančiu Kurono ežeru, Vokietijos Moricburgo pilimi bei Šiaurės Makedonijos Prilepo regionu. Savo balsą už Kauną garsinantį baroko perlą galima atiduoti čia: www.cineuropa.org/en/felaindex. Balsavimas internete tęsis iki 2021 metų sausio 12 d.

Savo verdiktą tars ir apdovanojimų komisija, kurią sudaro penki kino industrijoje pripažinimą pelnę profesionalai. Daugiausiai balsų surinkusi vietovė, erdvė ar regionas bus skelbiamas 2021-ųjų Berlyno kino festivalio EFM metu.

„Jau vien patekimas tarp finalininkų yra didelis pasiekimas, tačiau vien tuo apsiriboti būtų tiesiog klaida. Ypač, kai kalbame apie mūsų unikalų Pažaislį. Nors konkurencija išties stipri, kassavaitiniai balsavimų rezultatai rodo, jog esame per žingsnį nuo laimėjimo. Tad čia ypač svarbus kiekvieno palaikymas. Drauge galime nulemti, kad Lietuva pelnytų naują ir tikrai skambų įrašą kinematografijos metraščiuose“, – kalbėjo Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis.

EUFCN (European Film Commissions Network) „Location Award“ apdovanojimai buvo įsteigti 2017 metais. Jų nugalėtojais jau yra tapę Giorlico miestas Vokietijoje (2017), Korfu ­– viena didžiausių Jonijos salyno salų, priklausančių Graikijai (2018), bei Kanarų salyne esanti El Hiero sala (2019).

Bažnyčią transformavo į cerkvę

Kauno marių pusiasalyje, miško apsuptyje įsikūręs Pažaislio vienuolynas padėjo atkurti vienos galingiausių pasaulio monarchių istoriją. Čia buvo filmuojama dalis scenų apie audringą Rusijos imperatorės Jekaterinos II karaliavimą. HBO ir „Sky“ keturių dalių TV mini serialui „Jekaterina Didžioji“ kamaldulių vienuolyno ansamblis buvo pasirinktas neatsitiktinai.

Filmavimo komanda neabejoja, kad šis baroko ansamblis vertas pelnyti nugalėtojo laurus geriausios metų kino lokacijos rinkimuose. Prodiuseriai Gary Tuck, Lineta Mišeikytė bei filmavimo darbų koordinatorius Jonas Špokas sutartinai tvirtina, kad XVII a. LDK kanclerio Kristupo Žygimanto Paco įkurta šventovė išsiskiria kaip vienas ryškiausių baroko architektūros pavyzdžių visoje Šiaurės Rytų Europoje.

„Nesistebiu, kad režisierius Phillipas Martinas pamatė vietą ir iš karto apsisprendė filmuoti būtent čia, įspūdžiais dalijosi J. Špokas, vadovęs serialo „Jekaterina Didžioji“ filmavimo aikštelės darbams. Pažaislis vizualiai turėjo atskleisti Rusijos pasaulio mastą ir galybę. Katalikų bažnyčią transformuoti į Rusijos stačiatikių cerkvę nepaprastai įdomi patirtis ir iš tiesų neeilinis iššūkis. Filmavimo metu teko atsargiai iškelti šimtmečius nejudintus medinius suolus.“

Špokui pritarė ir „Baltic Film Services“ prodiuserė L. Mišeikytė. Pasak jos, kiekvienas režisierius įsimyli Pažaislio vienuolyną iš pirmo žvilgsnio: „Daugiau nei dešimtmetį sėkmingai kuriame daugybę filmų šioje išskirtinėje aplinkoje. Tiesiog neįmanoma atsispirti norui čia sugrįžti ir nufilmuoti kiekvieną pastato kampą.“

Pagrindinė aktorė žadėjo sugrįžti

Pažaislio komplekse pavyko ne tik įtikinamai atvaizduoti ir sukurti imperatoriškos didybės jausmą, bet ir transformuoti patalpas į ne tokias prabangias erdves. Serialo filmavimo metu vienuolynas pavirto ir Jekaterinos II sargybinių kareivinėmis.

„Pažaislio pastatai puikiai tiko Preobraženskio gvardijos kareivinėms, vienai iš pagrindinių mini serialo erdvių, pasakojo prodiuseris G. Tuck. Mūsų patirtys labai geros. Glaudžiai bendradarbiavome su Šv. Kazimiero seserų kongregacija. Filmavimui išnaudojome kiemus ir bažnyčią, čia pat apsigyveno filmavimo komanda, pagalbininkai, prisiglaudė net ir arkliai. Mus aplankė ir Kauno miesto meras.“

Mini serialo „Jekaterina Didžioji“ filmavimas Pažaislio vienuolyne vyko 2018 metų lapkritį. Jame pagrindinį vaidmenį atliko „Oskaro“ laureatė Helen Mirren. Ji taip pat liko sužavėta Pažaisliu ir po filmavimo darbų šyptelėjo ateityje planuojanti dar sugrįžti viešnagės į šią išskirtinę erdvę Lietuvoje.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Nuotraukų autoriai  – Aurelijus Silkinis ir Hal Shinnie (HBO / „Sky“).

Skaityti toliau
Reklama

Miestas

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartos priemonės, ką reikėtų daryti, jeigu vėl susidarytų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis.

Grėsmė dėl tilto statybų

Pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai kelia nerimą Kauno rajono savivaldybės vadovams. Dėl pastatytų kolonų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga. Stipriai paspaudus šaltukui Neryje pradėjo formuotis ledo lytys, todėl Savivaldybė nusprendė sušaukti skubų posėdį ir aptarti situaciją.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Reklama

Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pasakojo, kad prieš pradedant darbus, buvo atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.

„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė N. Abukauskas.

Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas posėdžio metu tikino, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes.

„Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės“, – pastebėjo V. Popovas.

Reikia būti pasiruošusiems

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad reikia turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms. „Kai ateis ledonešis – nebus kada galvoti ir skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis“, – teigė jis.

Vicemeras kreipėsi ir į rangovus, kurie turėtų bendradarbiauti ir kartu su Savivaldybe ruošti planus. „Jeigu įvyks nelaimė, žmonės dėl patirtų nuostolių ieškos kaltųjų, juk gamtos neapkaltinsi“, – pabrėžė A. Nesteckis.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys irgi atsimena dešimties metų senumo įvykius. „Neryje tada vanduo pakilo net 2 metrus ir tai įvyko vos per porą valandų“, – pasakojo R. Velžys.

Jo nuomone, labai svarbu prevenciškai stebėti pokyčius upėje, nes jau dabar prie tilto akivaizdžiai matomas vagos susiaurėjimas ir besikaupiančios lytys.

Darbų pasiskirstymas

Rikteris įsitikinęs, kad Savivaldybė turi parengti veiksmų planą dėl gresiančio potvynio.

Buvo nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai. Taip pat atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Rajono vadovai pavedė Priešgaisrinei saugos tarnybai visą parą stebėti upę ir užfiksavus grėsmes, iškart informuoti Administracijos direktorių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius džiaugėsi, kad Kauno rajono savivaldybė atlieka prevencinį darbą ir kartu su rangovais žada bendradarbiauti bei suteikti visą reikiamą pagalbą Savivaldybei. Bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius V. Popovas patikino, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat. Šiam tikslui planuoja įrengti stebėjimo kameras. Taip pat pažadėjo apie 1 km iki tilto upės vagos stebėti pasitelkiant dronus.

Savivaldybė paruoš gyventojų informavimo, įspėjimo apie grėsmes algoritmą.

Pavasarį pradės statyti pylimą

Savivaldybė primena, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Radikiuose (Domeikavos seniūnija) apsauginio pylimo statybos. Ši Neries pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną.

Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln. Eur, Savivaldybė tam skirs 93 tūkst. Eur, o likusią dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Projektas „Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje“ apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, kad pasikartos 2010 m. scenarijus.

Skaityti toliau

Miestas

Dauguma gyventojų išlieka pozityvūs: žiemos išdaigos tik džiugina

Milda Vedegytė

Paskelbta

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje šaltukas spaudė net iki -25 laipsnių, o dideliu sniego sluoksniu pasidengė visi regionai. Dažnai prasidėjus tokioms žiemos išdaigoms, gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis: nenuvalytais ir nebarstytais keliais, gendančiais automobiliais ar slidžiais šaligatviais. Tačiau, paklausus žmonių nuomonės apie šiuos žiemos nepatogumus, jie išliko pozityvūs.

,,Čia tik sniegas. Vaikystėje patys į pusnis brisdavome su džiaugsmu, kartais visai gerai akimirkai pasidžiaugti” – komentavo viena iš puslapio sekėjų. Tokio sluoksnio sniego Lietuvoje nematėme jau kurį laiką, todėl šis žiemiškas vaizdas daugelį nukelia į vaikystę, kurioje mus nuolat džiugindavo didelės ir purios pusnys, o šaltukas neatrodydavo toks baisus. Dauguma skaitytojų komentaruose teigė, kad kiemuose pūpsantis sniegas jiems visai netrukdo, jie jį kasa savarankiškai. Kelininkams didelių priekaištų skaitytojai neturėjo. ,,Labai gražus metas ir keletas nenuvalytų gatvių manau nesukelia didelio vargo” – paantrino kita skaitytoja. Kauno gyventojai teigė, kad sniego kasimas jiems tampa net smagus, nes šio darbo jau buvo spėta pasiilgti.

Tačiau atsirado ir kelios priešingos nuomonės, kai kuriems skaitytojams ši žiema vis dėlto sukėlė tam tikrų nepatogumų:  ,, Keblumų nedaug, tik apmaudu kai už neatliktus darbus tenka mokėti. Pabarstyti šaligatvius ir kiemo takus reikėtų, nes slidu.” – teigė viena iš komentatorių, ,,Bardakas – aptvarkytos tik centrinės gatvės. Visur kitur apleista kaip niekad, sniegas nevalytas, net druskos nebarstyta” – skundėsi vienas Kauno gyventojas.

Atsirado ir pašmaikštavusių skaitytojų, kurie sakė, kad patys dirbdami nuotoliniu būdu. snieguotų gatvių net nepastebi. Tačiau akivaizdu, kad dauguma gyventojų itin džiaugiasi pagaliau sulaukę šaltuko ir sniego, todėl keli nepatogumai nesugadins šios džiugios nuotaikos.

Reklama
Skaityti toliau

Miestas

Kaune ir Vilniuje fiksuojama prasčiausia padėtis dėl oro taršos padidėjimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

„Vakar dieną prastesnė oro kokybė fiksuota Kaune ir Vilniuje, miestų slėniuose, kur teršalai labai gerai kaupiasi ir jų koncentracija padidėja. Kietųjų dalelių paros ribinė vertė buvo viršyta, sakyčiau, nedaug – Kaune, Petrašiūnuose, užfiksuota 51 mikrogramas kubiniame metre, o Vilniaus senamiestyje – 62 mikrogramai. Tai yra 1,3 karto viršyta norma“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Vietovėse kaip sostinės senamiestis, esantis slėnyje, teršalų koncentracija kiek labiau kaupiasi įprastai – prie to prisideda ir aplinkinių rajonų tarša, aiškino V. Bimbaitė. Didesnė tarša ir gyvenvietėse, kuriose kūrenamas kietasis kuras, pavyzdžiui, malkos.

„Tose miesto gyvenvietėse, kur daug individualių namų, kūrenamas kietasis kuras, oro užterštumas didesnis, gauname ir skundų iš gyventojų, kad negali praverti langų, nes kaimynas kūrena“, – kalbėjo pašnekovė.

Situacija būtų prastesnė, jeigu ne gyventojų mobilumo sumažėjimas dėl karantino, kartu lemiantis ir mažesnę transporto taršą.

„Manyčiau, kad būtų tarša didesnė, kadangi ir praėjusių metų pirmo karantino metu išryškėjo tendencija, kad sustojus transportui teršalų koncentracija labai sumažėjo, kai kur net iki 50 proc. Matyt, dabar turėtume didesnes koncentracijas negu yra šiuo metu vien dėl to, kad transporto dedamoji yra žymiai mažesnė nei priešpandeminiu laikotarpiu“, – kalbėjo V. Bimbaitė.

Reklama

Jau antradienį, pasak jos, matomas oro kokybės pagerėjimas, kurį numatyti leidžia ir artimiausių dienų orų prognozė.

„Šiuo metu situacija yra gerėjanti, kadangi sustiprėjo vėjas, keičiasi meteorologinė situacija. Tikėtina, kad jau šiandien kvėpuosime žymiai geresniu oru. (…) Jau šį rytą matome koncentracijų sumažėjimą visoje Lietuvoje, jaučiamas meteorologinės situacijos pokytis ir oro kokybė gerėja“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Edvardas Kubilius, LRT

Skaityti toliau

Miestas

Pastangos nenuėjo perniek: gatvėse – mažiau nelaimių

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

2020-ieji Kauno mieste pasižymėjo kur kas mažesniu avaringumu. Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc. Tokie pokyčiai įrodo, kad ligšioliniai veiksmai ir priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų. Šiemet Kauno savivaldybė drauge su kitomis institucijomis numačiusi skirti dar daugiau dėmesio eismo saugumui užtikrinti ir mažinti „juodųjų dėmių“ skaičių. Planuojama rekonstruoti bent 5 sankryžas.

Kuria saugaus eismo miestelį

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

Ties kiekvienu statistiniu rodikliu fiksuojamas gana ženklus pagerėjimas. Tokie skaičiai išskiria Kauną tarp kitų apskrities miestų.

Reklama

„Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį.

Turime padaryti viską, kad Kaune eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau. Lygios gatvės, tvarkingos sankryžos, saugios perėjos, kokybiškas apšvietimas – tai darbai, kurių atlikta jau tikrai nemažai, bet išlaikysime pagreitį tęsdami juos ir toliau. Greta visos infrastruktūros reikia stiprinti švietėjišką veiklą, kad kauniečiai, ypač auganti jaunoji karta, vis geriau suprastų, kaip saugoti save ir aplinkinius keliuose“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, prevencinė ir edukacinė veikla eismo saugumo srityje sustiprės apjungus pajėgas su miesto policija bei kitomis atsakingomis institucijomis. Be to, meras priminė, kad jau šiemet Kaune bus atidarytas patiems mažiausiems eismo dalyviams skirtas pirmasis Baltijos šalyse Saugaus eismo miestelis greta A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos Ašigalio gatvėje.

Per pandemiją dirbo sparčiau

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti „rombai“.

„Nors neretai šis ženklinimas yra ignoruojamas, tikime, kad tai prisideda prie pėsčiųjų ir pačių vairuotojų saugumo. Vis daugiau eismo dalyvių apie tai sužino ir kreipia dėmesį į šį išsiskiriantį ženklinimą. Pastebimai sumažėję skaudžios statistikos skaičiai sufleruoja apie gerėjančią situaciją“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

„Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai „juodųjų dėmių“. Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė M. Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

Saugiausia diena – sekmadienis

Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė neabejoja, kad praėjusiais metais prie geresnės situacijos miesto gatvėse prisidėjo vieningas institucijų darbas – kol miestas gerino infrastruktūrą, pareigūnai drausmino eismo dalyvius.

„Be abejo, sumažėjusiems skaičiams įtakos turėjo ir ne vieną mėnesį trukęs karantinas, kuomet dauguma gyventojų dirbo ar mokėsi iš namų. Dėl šios priežasties transporto priemonių srautai miesto gatvėse buvo mažesni. Prie saugumo užtikrinimo neabejotinai prisidėjo ir mobilieji greičio matuokliai.

Kasmet stebime tendenciją, kad dauguma eismo įvykių, ypač skaudžių, įvyksta tada, kai viršijamas nustatytas leistinas greitis. Pradėjus tiek apskrityje, tiek mieste naudoti mobiliuosius greičio matuoklius, greitis gatvėse sumažėjo“, – apibendrino O. Vaitkevičienė.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kaune į medį atsitrenkė keleivinis autobusas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Kaune į medį atsitrenkė miesto autobusas, nors per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, virsdamas medis nutraukė elektros laidus.

Pranešimo apie eismo įvykį Stirnų gatvėje pareigūnai sulaukė antradienį 10 val 33 min. Pranešta, kad į medį atsitrenkė keleivinis autobusas, reikalinga pagalba.

Kauno apskrities VPK atstovė Odeta Vaitkevičienė LRT.lt sakė, kad autobuse keleivių nebuvo, važiavo tik vairuotoja, kuris eismo įvykio metu, pirminiais duomenimis, nenukentėjo.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Reklama

Vairuotojas buvo blaivus, todėl policija tik surašė protokolą dėl eismo įvykio. O. Vaitkevičienė teigė, kad eismo įvykis greičiausiai įvyko dėl sudėtingų eismo sąlygų.

Į įvykio vietą išskubėjo ne tik policija, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, kuriems teko supjaustyti nuvirtusį medį. Kol eismo įvykio vietoje darbavosi pareigūnai, eismas gatvėje buvo apribotas.

Policija pradėjo eismo įvykio tyrimą.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Skaityti toliau

Miestas

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka už savo veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu įvertinta pasaulio mastu. Bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvu gaminti priedus durų rankenoms pelnė tarptautinį organizacijos EIFL (Electronic Information for Libraries / Elektroninė informacija bibliotekoms) įsteigtą inovacijų apdovanojimą.

Praėjusių metų pavasarį, kai bibliotekos buvo fiziškai uždarytos lankytojams, darbas jose nesustojo. Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ėmėsi iniciatyvos savo turimais 3D spausdintuvais gaminti priedus durų rankenoms, kurie leidžia duris atidaryti dilbiu ir taip išvengti nepridengtos odos kontakto su potencialiai užterštu paviršiumi. Šie priedai spausdinti pagal specialius brėžinius, kuriais nemokamai dalijasi belgų kompanija „Materialise“. Kiekvienas norintis juos gali naudoti, modifikuoti bei pritaikyti pagal savo poreikius. Bibliotekos informacinių technologijų specialistai Šarūnas Ašmantas ir Tadas Žalionis modifikavo brėžinius ir pagal juos pagamino rankenų priedus, kuriuos sumontavo šalia bibliotekos Girstupio padalinio, kur ir yra 3D spausdintuvai, esančiose įstaigose: parduotuvėse, vaistinėje, policijos komisariate.

Biblioteka ne tik pati gamino priedus durų rankenoms, tačiau savo modifikuotais brėžiniais dalijosi ir su visais pageidavusiais: Lietuvos ir užsienio viešosiomis bibliotekomis, Rotary klubu Ukrainoje ir kt. Pirmajam karantinui pasibaigus, keli tokie rankenų priedai iškeliavo į Lietuvos nacionalinį muziejų, kur taps eksponatu, atspindinčiu Lietuvos gyvenimą pandemijos laikotarpiu. Lietuvoje vėl paskelbus karantiną, bibliotekoms palikta galimybė aptarnauti skaitytojus. Tad šiuo metu tokie durų rankenų priedai montuojami ant bibliotekos skyrių ir padalinių miesto mikrorajonuose durų.

Reklama

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka taip pat dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir „Robotikos mokyklos“ iniciatyvoje, kurios metu kartu su kitomis Lietuvos viešosiomis bibliotekomis 3D spausdintuvu gamino rėmelius apsauginiams skydams medikams. Biblioteka atspausdino beveik 500 rėmelių, kuriuos sumontavo su specialiais skydais ir perdavė Kauno miesto gydymo įstaigoms.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tarptautinį EIFL įsteigtą inovacijų apdovanojimą pelno jau antrą kartą. Pirmąjį kartą šį apdovanojimą biblioteka gavo 2016 m. už projektą „Atrask save 3D mieste“.

Skaityti toliau
Sportasprieš 4 val

Kauno „Žalgirio“ komandoje – teigiamas COVID-19 atvejis

2021.01.20 Kauno „Žalgirį“ pasiekė žinios, kad Mareko Blaževičiaus COVID-19 testo atsakymas yra teigiamas. Kitų žaidėjų ir trenerių štabo narių trečiadienį...

Greitos naujienosprieš 9 val

Vakcinacijos pažanga savivaldybėse skiriasi

2021 01 20 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir...

Greitos naujienosprieš 10 val

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui

2021 01 20 Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį nuotoliniame susitikime su elektroninių ryšių rinkos atstovais išreiškė viltį, kad naujos kartos...

Greitos naujienosprieš 10 val

Vyriausybė priėmė sprendimus dėl reorganizuotų aukštųjų ir profesinių mokyklų turto perdavimo

autor. BNS Vyriausybės sprendimu Vilniaus universitetui perduodamas valstybei priklausantis reorganizuoto Šiaulių universiteto turtas, valdytas patikėjimo teise. Taip pat priimtas sprendimas...

Greitos naujienosprieš 10 val

Pokalbis su Portugalijos sveikatos ministre: svarbu užtikrinti nepertraukiamą vakcinų tiekimą

2021 01 20 Vėlyvą antradienio vakarą sveikatos apsaugos ministras Artūras Dulkys telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Portugalijos sveikatos apsaugos...

Naujienosprieš 11 val

Lenkijos verslininkai nepaiso draudimų ir atidaro restoranus bei turizmo objektus

Nepaisant vyriausybės perspėjimų, Lenkijoje vėl atsidaro restoranai bei turizmo objektai. Kovos su blokavimu aktyvistai paskelbė žemėlapį, kuriame matyti vis didesnis...

Greitos naujienosprieš 12 val

Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatytas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2021 01 20 Šiandien žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė šiuo metu rengiamą Vyriausybės programos...

Greitos naujienosprieš 12 val

Agnė Bilotaitė: krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemą reikia peržiūrėti iš esmės

2021 01 20 Šiandien Valstybės gynimo taryboje buvo pristatyti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai dėl krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos...

Greitos naujienosprieš 12 val

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose....

Greitos naujienosprieš 12 val

Vyriausybė pritarė palaikymo „burbulų“ kūrimui – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20 Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė  numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama