Connect with us

Kultūra

Helovino nakties tamsoje Lietuvos aviacijos muziejaus lankytojus sutiks „juodųjų dėžių“ paslaptys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Ketvirtadienį, spalio 31 d. nuo 19 val. Lietuvos aviacijos muziejus kviečia į helovino programą „Juodųjų dėžių paslaptys”, kurios metu vyks teminės ekskursijos apie lemtingus muziejaus eksponatų skrydžius, šviečiančių piešinių paroda, orientavimosi žaidimas, vaišės. Šia proga įėjimo bilieto kaina – tik 2 EUR. Programos trukmė – iki 22 val. Turėti žibintuvėlį!

„Juodoji dėžė” – šiuolaikiniuose keleiviniuose, transportiniuose ir kariniuose orlaiviuose montuojamas įrenginys, įrašantis pokalbius tarp įgulos narių ir oro eismo vadovų, ir skrydžio parametrus. Šis įrenginys aviakatastrofų atveju neretai lieka vienas iš nedaugelio informacijos apie nelaimės aplinkybes šaltinių. Nežiūrint savo pavadinimo, „juodosios dėžės” yra helovino moliūgų spalvos – oranžinės, kad gelbėtojams būtų lengviau aptinkamos. Kartais „juodosios dėžės” – nerandamos arba jose informacija tampa nepasiekiama, todėl aviacijos istorija – pilna paslapčių.
Helovinas – šventė, vykstanti spalio 31 d.. JAV šios šventės metu vaikai įprastai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis”. Helovinas švenčiamas daugelyje Vakarų šalių, o mūsų šalyje ši šventė sparčiai populiarėja.

Lietuvos aviacijos muziejaus Helovyno programoje:

• Šiurpą keliančiu ir tamsoje šviečiančių Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos mokinių piešinių bei figūrų paroda;
• Šviečiantys moliūgai;
• Ekskursijos po muziejų „Juodųjų dėžių paslaptys”, pasakosiančios apie muziejuje saugojamus eksponatus ir jų lemtingas istorijas. Ką veikti Helovino vakarą? Išsiskaptuoti didžiulį moliūgą, pasipuošti kraują stingdančiu kostiumu ir klausytis šiurpių istorijų, viena už kitą baisesnių. O jei paslaptingąją „vaiduoklių naktį” atvyksite į Lietuvos aviacijos muziejų – net ir neturint moliūgo ar kostiumo, šiurpių istorijų netrūks, nes kviečiame visus kauniečius ir miesto svečius į ekskursiją „Juodųjų dėžių paslaptys”. Prisidengę vakaro sutemomis muziejuje klausysimės kraują stingdančių istorijų, kurios pakels paslapties šydą bei sužinosite apie orlaivius persekiojančias nelaimes.
• Lankysime nelabųjų ir vaiduoklių pamėgtus muziejaus kampelius.
• Helovino alkis ir noras skaniai užkąsti veda tik į aviacijos muziejų. Kad neliktumėte alkani vaiduoklišką naktį, vaišinsime jus helovino blynais.
• Visi nebijantys tamsos, galės dalyvauti naktiniame orientaciniame žaidime po muziejų. Teisingiausiai atsakiusių, laukia saldūs prizai.

Kelionę šiurpiųjų istorijų pėdsakais pradedame 19 val.
Šio renginio metu įėjimo bilietų kainos sumažinamos iki 2 eurų.

Pasiteiravimui:
edukacijos@lam.lt
+370 37 390 357

Lietuvos aviacijos muziejaus informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Kultūra

Šventinis „Kaunas 2022“ autobusas pradėjo savo kelionę po gyventojų kiemus

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Prasidėjus šiųmetiniam šiek tiek neįprastam šventiniam laikotarpiui, kalėdinis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ autobusas jau pradėjo dalinti džiugią nuotaiką Kauno gyventojų kiemuose.

Į pirmąją kelionę leidosi žinoma muzikos atlikėja bei „Kaunas 2022“ ambasadorė Jurga, autobusu keliavusi į Petrašiūnų bei Šančių mikrorajonus ir su šių kiemų gyventojais pasidalinusi gražiausia kalėdine muzika: savo „Let It Snow! Let It Snow! Let It Snow!“ versija (iš greitai pasirodysiančio jos kalėdinio mini albumo). Kiemo gyventojus sveikino ir dar vienas „Kaunas 2022“ ambasadorius, Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Prie šventinės akcijos jungiasi ir daugiau atlikėjų:  kitais gruodžio vakarais iš šio kalėdinio „radijo ant ratų“  skambės kruopščiai atrinktų ir naujausių, ir laiko patikrintų kalėdinių įrašų koncertas. Kauniečiai  girdės įrašytą „Kaunas 2022“ ambasadorių Lino Adomaičio, „Golden Parazyth“, Rūtos Mur, grupių Baltasis Kiras, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Antis“, „Colours of Bubbles“, Jazzu, atlikėjos Giedrės ir kitų kalėdinę muziką.

„Kviečiame ir daugiau atlikėjų aktyviai jungtis į šią kalėdinę kelionę autobusu, atsiunčiant mums savo kalėdinių dainų įrašus, juos įtrauksime į „radijo ant ratų“ repertuarą ir pagrosime vykdami į kiemus ateinančias savaites. Įrašų laukiame adresu: kaledosikiemus2020@gmail.com“, – sako „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Irutė Tumaitė.

Šventinę nuotaiką suplanuota paskleisti net 11 Kauno mikrorajonų kiemų, taip pat įvažiuoti į Kauno ligoninių kiemus  ir išreikšti palaikymą šiuo metu sunkiai dirbantiems medikams.

Jei, dėl užsiregistravusių gausos autobusas jūsų kiemo aplankyti nesuspėtų, organizatoriai kviečia kalėdinių įrašų ieškoti vienoje iš visiems gerai žinomų muzikinių platformų.

Kalėdinė nuotaika į mikrorajonų kiemus vyksta KAUTROS autobusu.

Nuotr. Martyno Plepio

Šventinis „Kaunas 2022“ autobusas pradėjo savo kelionę po gyventojų kiemus

Skaityti toliau

Kultūra

Kultūros sostinės pamoka „Pokyčio taškas“ gvildeno ekologijos temas

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Mokslo festivalio organizatorė – Viešoji įstaiga „Mokslas ir inovacijos visuomenei“ – šiais metais prisijungė prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamų Kultūros sostinės pamokų „Pokyčio taškas“, skirtų ekologijos tematikai.

Nors planuojamus renginius stipriai suvaržė karantino situacija, tačiau nuotoliniu būdu jungėsi ir su jaunimu virtualiai žiniomis ir praktika dalijos įvairių sričių atstovai: prof. dr. (HP) Arūnas Bukantis, menininkė Skaidra Jančaitė, doc. dr. Lina Ragelienė, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas Giedrius Bučas.

Klimatologijos ekspertas, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. (HP) ARŪNAS BUKANTIS viso projekto metu kartu su jaunimu gvildens klimato kaitos problemas ir skatins jaunimą stebėti pokyčius mūsų gamtoje.

„Pastaraisiais metais nė vienas kitas klausimas nesutelkė jaunimo taip, kaip klimato kaita: Lietuvos vaikai ir jaunimas domisi jos problematika, protestuoja ir reikalauja pokyčių. Vienus įkvepia gerai žinomi pasauliniai arba nacionaliniai aktyvistai, pažįstami jaunuoliai, kiti nebegali taikstytis su tuo, kad vis palaikoma visuomenė, kurioje ekonomikos augimas vyksta bet kokia kaina, arba viešosios lėšos naudojamos netvariai praktikai remti, pavyzdžiui, iškastinio kuro subsidijavimui ir kitoms kenksmingoms subsidijoms,“ – pastebi A. Bukanaitis.

Lietuvos moksleiviai ir studentai ne tik įsijungia prie tarptautinių judėjimų, tokių, kaip „FridaysForFuture“, tačiau ir patys kuria pokytį. Pavyzdžiui, šiemet pavasarį Vilniuje surengtame hakatono renginyje „Hack4Climate“ dalyviai pristatė idėjas, kurios padės kovoti su klimato kaita. Tarp laimėtojų – programėlė, skirta mažinti išmetamą maisto kiekį, ir aplinkai draugiškesnių kelionių planavimo įrankis. Šiuo renginiu siekta prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslo Europos Sąjungą iki 2050 m. paversti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui regionu. Lietuvos mokyklos taip pat aktyviai įsitraukusios į programos „eTwinning“ projektus aplinkosaugos ir klimato kaitos tema.

Kita projekto dalyvė, menininkė SKAIDRA JANČAITĖ, nuosekliai ieško naujų bendravimo su klausytoju formų ir galimybių, atranda savitą išraiškos stilių: kuriamų muzikinių-edukacinių programėlių vaikams ir jaunimui metu betarpiškai bendrauja su klausytoju ir nuteikia jį atsivėrimui bei saviraiškai. „Pokyčio taške“ menininkė pristato temą „Garso ekologija“.

„Svarbu su jaunimu kalbėtis apie garso ekologiją dėl jų pačių, jų artimųjų sveikatos, žmonijos, gamtos ir gyvūnijos. Mes esame visiškai susiję: kaip viena garso banga paliečia visus esančius bangos rate, taip vieno žmogaus paleistas garsas įtakoja visą pasaulį, jo psichinę, fizinę ir dvasinę gyvastį,“ – teigia menininkė.

VDU Gamtos mokslų fakulteto doc. dr. LINA RAGELIENĖ Kultūros sostinės pamokose atskleis aktualiausius vandens ekologijos klausimus, skatins jaunimą pakeisti pasyvų stebėjimą į atsakingą vartojimą. „Mūsų šalis turtinga gėlo vandens ištekliais, tačiau nesaikingas buitinės chemijos produktų vartojimas apsunkina nutekamųjų vandenų valymą, neigiamai veikia paviršinio vandens – upių, ežerų – kokybę. Išmanydami plaunančiųjų medžiagų veikimo esmę, vartodami ekologiniu požiūriu kokybiškus produktus, galime kiekvienas prisidėti prie didžiulio turto – gėlo vandens saugojimo,“ – pamokų naudą atskleidžia L. Ragelienė.

Prie pamokų jungiasi ir „Kūrybos kampas 360“ įkūrėjas ir aktyvus ekologinių iniciatyvų organizatorius, turintis didelę patirtį darnaus vartojimo srityje – GIEDRIUS BUČAS. G. Bučas neseniai pabaigė žygį „Už švarią Lietuvą!“ pėsčiomis, kurio metu surinko daug informacijos apie vartojimo įpročius Lietuvoje.

„Vaikai ir jaunimas dažniausiai elgiasi taip, kaip elgiasi suaugusieji, todėl mes turėtume pradėti nuo savęs: keisti savo įpročius, tuo pačiu keisdami aplinką ir vaikų elgseną. Mano užduotis yra pasidalinti savo žiniomis, savo pavyzdžiu perduoti tvarumo vertybes jaunimui, kad jie suaugę prisimintų tai ir pradėtų elgtis teisingai,“ – sako G. Bučas.

Šį rudenį trijų metų veiklos laikotarpiui tapti projekto „Kultūros sostinės pamokos“ dalyviais sutiko Kauno rajono – Babtų, Raudondvario, Domeikavos, Vandžiogalos, Neveronių – gimnazijos. Ateinančiais metais jų būrį turėtų dar papildyti ir Kauno miesto gimnazijų komandos.

Kultūros sostinės pamokos „Pokyčio taškas“ savo veiklą planuoja iki 2022 metų pabaigos. Projekto organizatoriai tiki, kad jose dalyvaujantys jauni žmonės ne tik sužinos daug vertingų žinių, išbandys save įvairiose ekologinėse praktikose, bet ir patys dalinsis gautomis žiniomis bei praktika su kitais. Šiuolaikinis jaunimas turi visas galimybes sukurti tvarias idėjas, kurios mokytų darniau sugyventi su mus supančia aplinka, skatintų tapti sąmoningesniais vartotojais bei atsakingesniais savo miesto gyventojais.

Pašnekovus kalbino bei informaciją paruošė Kultūros sostinės pamoka „Pokyčio taškas“ vadovė Lina Venslovaitė.

Kultūros sostinės pamoka „Pokyčio taškas“ gvildeno ekologijos temas

Skaityti toliau

Kultūra

Kauniečių organizacija iš Žaliakalnio “Pelėdų kava” kūrybiškai reaguoja į karantiną: pakvietė mokytis kurti kalėdinius žaisliukus virtualiuose mokymuose

kaunieciams.lt

Paskelbta

Socialinį projektą „Žaliakalnio bendruomenės ryšių stiprinimas COVID sąlygomis per kūrybiškas dirbtuves“ vykdanti organizacija “Pelėdų kava” COVID-19 karantino sąlygomis trečiadienio vakarais subūrė edukatores, padedančias kiekvienam sukurti  kalėdinius žaisliukus iš namie turimų medžiagų.

Renginių ciklo „Šv. Kalėdų išvakarės Žaliakalnyje“ pirmoji savo papuošalą pristatė Inesa Uktverienė, žurnalo „Lietuvė“ įkūrėja iš kūrybinės studijos „Kurk“. Tradicinių lietuviškų šiaudinių žaislų gamybą išaiškino Kauno Tautinės Kultūros centro meistrė Kristina Kliucevičiūtė-Mikulskienė. Trečiojoje edukacijoje bendruomenę kalėdinį žaisliuką pasigaminti mokė Žaliakalnio progimnazijos pedagogė Edita Stankuvienė.

Visiems nemokamai prieinamas kalėdinių žaisliukų kūrimo edukacijas nuo šiol galite rasti „Pelėdų kavos“ socialinio tinklo „YouTube“ profilyje

„Žaisliukai gaminami iš namuose turimų žaliavų, tad kiekvienas gali drąsiai jungtis ir kartu gaminti kalėdines puošmenas. „Mes kviečiame gaminančius dekoracijas sau, vieną pagaminti dovanų Žaliakalnio senjorams ar kitoms socialiai pažeidžiamoms grupėms“, – sako projekto iniciatoriai iš VšĮ „Pelėdų kava“.

Antrame projekto etape,  „Pasidalink sukurtu Šv. Kalėdų žaisliuku su kaimynu Žaliakalnio bendruomenėje“ iniciatyvoje, gruodžio pradžioje Žaliakalnyje organizatoriai vaišins gilių kava, kepiniais, platins pagamintus Šv. Kalėdų žaisliukus, o dalis puošmenų bus padovanota jau minėtiems senjorams ar kitiems bendruomenės nariams, kurie šiuo metu yra ypatingai reikalingas palaikymas, atjauta, dėmesys.

Trečiadienio vakaro susitikimai – jau įsitvirtinusi Žaliakalnio organizacijos „Pelėdų kava“ tradicija, kurios metu vaišinama tikra ąžuolų gilių kava. Jų metu žaliakalniečiai ir kauniečiai siekia pažinti savo miesto istoriją, amatų ir net kulinarines tradicijas.

„Pelėdų kavos“ profilis socialiniame tinkle „Facebook“ su renginių datomis – www.peledukava.lt

Daugiau informacijos el. paštu: peledu.kava@gmail.com

Všį „Pelėdų kava“ įgyvendina Kauno miesto savivaldybės koordinuojamą Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.5 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“; projektą „Žaliakalnio bendruomenės ryšių stiprinimas COVID sąlygomis per kūrybiškas dirbtuves“ finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Skaityti toliau

Kultūra

Ką reiškia būti moterimi rašytoja?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Publicistė, rašytoja, režisierė, aktorė Sandra Bernotaitė atveria duris į rašytojų pasaulį, kartu su Virginia Woolf ir dalijasi kaip realizuoti save įvairiose sferose. S. Bernotaitė šiųmečio „Baltojo kaspino“ festivalio dalyvė: gruodžio 4 d. vyks virtualus susitikimas su šia rašytoja kūrybinio rašymo dirbtuvėse.

Kaip manote ar kiekvienas iš mūsų gali būti rašytoju?

Kūrybines dirbtuves vedu gana dažnai, taip pat dėstau aukštosiose mokyklose, tačiau kūrybinis rašymas kaip dalykas nėra susijęs vien tik su rašytojo profesija. Net galima sakyti, kad tai mažai susiję su tuo. Paprastai dalyvius supažindinu su kūrybiškumo įrankiais, pasakoju ir leidžiu išsibandyti rašymą be cenzūros, taisyklių ir suvaržymų, noriu, kad žmonės suvoktų, kiek patys sau trukdo, draudžia ir riboja. Rašyti gali kiekvienas. Būti rašytoju – retas. Tam išties reikia talento ir drąsos pripažinti savo talentą. Tačiau tik pradėjęs rašyti gali atrasti ar atverti rašytojo talentą savyje. Žinoma, viskas prasideda dar anksčiau, nuo skaitymo, nuo aistros literatūrai.

Visi turime unikalių patirčių, pasidalinkite paslaptimi, kaip jas užrašyti ant lapo, jog sukeltume kitiems susidomėjimą.

Tos mūsų patirtys ir unikalios, ir universalios. Visada skirsis aplinkybės, žmogaus tipai, situacijos, tačiau iš esmės dalykai kartojasi – archetipai, stereotipai, panašūs naratyvai. Kai skaitome stipriai kabinančią knygą, džiaugiamės ne tik tuo, kad mums suteikė iki šiol nežinotą informaciją apie žmogų ar palinksmino istorija, ne, mes džiaugiamės tuo, kad pasakojime atpažįstame save ir kitus. Genialus pasakotojas sugrąžina mūsų pačių patirtį, artikuliuodamas ją labai meistriškai – patrauklia ir pagavia forma. Jokios paslapties, kaip tai padaryti, nėra. Trys procentai įkvėpimo, o visa kita – darbas.

Viena iš pjesių, kurias parašėte yra apie Virginia‘ą Woolf. Kodėl pasirinkote rašyti apie ją?

Labiau nei proza, mane jau seniai domino jos pačios gyvenimas ir pasisakymai apie moterų rašymą. Knygoje „Savas kambarys“ („A Room of One‘s Own“) Woolf atvirai nupasakoja savo vidinį ir išorinį konfliktą, kylantį iš to, jog yra kurianti moteris. Tai, ką ji kalbėjo prie šimtą metų, vis dar aktualu ir šiandien, nors nemažai dalykų pasikeitė į gera. Rašydama pjesę apie ją, pajutau, kad išties rašau ir apie save. Artimas man yra ir Woolf modernistinis rašymas, jos ekstatiškas, parataksinis stilius. Kurti pjesę buvo lengva: kaupiausi maždaug metus, bet vieną dieną tarsi atsivėrė pasąmonės langas ir pro jį išgirdau monologą, kurį tereikėjo užrašyti.

Ką reiškia būti moterimi rašytoja?

Tai dalis mano tapatybės ir tai tam tikra pamišimo forma… kai jauti aistrą literatūrai ir leidi sau atsiduoti jai, nors aplinkiniai tai sunkiai pavadintų profesija ar darbu. Man ilgokai teko aiškintis, kodėl nedirbu etatinio darbo, nedarau karjeros, nekaupiu pensijos. Paskui visi apsiprato. Tiesiog sakau, kad mano gyvenimas nėra „normalus“ ir pati tai pasirinkau. Beje, vyrams rašytojams ne ką lengviau. Tik tiek, kad visuomenė jiems neužduoda įžeidžiančių klausimų „kodėl rašai, kai galėtum tik gyventi?“ Moterų to klausia. Pasirinkus būti rašytoja, sumoki tam tikrą kainą. Kita vertus, sunku pasakyti, ar tai pasirinkimas, ar tiesiog kelias – eiti savuoju, ne kitų primestu keliu, yra laimė.

Kaip rašytojai gali prisidėti prie visuomenei svarbių temų?

Vienas iš rašytojų intelektinės veiklos barų yra kultūros žiniasklaida: literatūros kritika, apžvalgos, publicistika. Taip pat įvairūs autobiografiniai tekstai. Gydytojai pasižada padovanoti medicinos mokslui savo kūną, o mes literatūros istorijai dovanojame savo psichiką. Rašymas yra matymas – todėl įžvelgti problemas ir kelti klausimus yra vienas svarbus dalykas. Rašymas yra ir mąstymas – kritiškai apsvarstyti bet kurį klausimą, pateikti skirtingus matymo kampus, sujaukti nuostatas – tai kita svarbi misija. Grožinė literatūra skaitančiai publikai vertinga tuo, kad leidžia įsijausti į kito žmogaus patirtį, savotiškai išgyventi tai, pajusti atjautą ir patikėti galimybe, kad sukrėtimai, išbandymai ar šiaip gyvenimo peripetijos visiems gresia vienodai. Mes visi išgyvenome vaikystę, visi norime mylėti ir būti mylimi, visi galiausiai mirsime. Geros istorijos prasideda nuo to, kad pagrindiniam veikėjui kas nors nepasiseka, tačiau jis nepasiduoda ir kapstosi, kaip ir mes visi.

Kaip manote, ar šiuolaikiniame kontekste moterys įgauna daugiau galios ir gali lengviau save realizuoti įvairiose sferose?

Manau, kad nūdien moterys turi daugiau galimybių save realizuoti. Man tik kelia nerimą ne išorinės galimybės ir barjerai, o vidinis pačių moterų pasipriešinimas ir abejingumas tai savo potencijai. Nusivertinimas, kitų moterų nuvertinimas, netikėjimas, kad įmanoma keisti situaciją, keisti nuostatas, atsisakymas padėti viena kitai. Tai susiję, įtariu, su sąmoningumu. Moterų įgalinimo reikalas nėra vienmatis, jis yra kompleksiškas, komplikuotas ir negali būti atsietas nuo vyrijos, nuo tradicijų ir pokyčių, kurie turi būti daromi kartu, neskirstant žmonijos pagal lytį. Turime liautis konkuravę vieni su kitais lyties pagrindu ir keistis kartu. Moterys turi padėti viena kitai, užuot tarpusavyje konkuravusios dėl atseit ribotų aukštesnio statuso vietų „vyrų pasaulyje“.

Ką manote apie smurto prieš moteris problemą Lietuvoje?

Smurto problema yra sena kaip civilizacija, bet mane labiausiai jaudina smurto neigimas, pateisinimas ar net įteisinimas. Šitoje vietoje vėlgi matyčiau didesnio pačių moterų sąmoningumo ir įsitraukimo poreikį. Nėra gerai, jei užsiėmus būtent šios srities teisine puse darnus choras pragysta apie kurios nors kitos grupės patiriamą dar didesnį smurtą. Kviesčiau sutarti, kad bet koks brutalus veiksmas prieš kitą žmogų yra nepriimtinas, ir daryti išimtį smurtui prieš moteris tiesiog neetiška. Žvelgiant giliau į savo pačių atvaizdą, mes, moterys, galėtume pripažinti, kad gerbdamos save ir rodydamos sveikos savigarbos pavyzdį vaikams – būsimiems vyrams ir būsimoms moterims – keisime visuomenę iš pagrindų. Pagarba yra pamatas.

Labdaros ir paramos fondo „Frida“ prisideda prie pasaulinės akcijos, kuri atkreipia dėmesį į smurto lyties pagrindu temas, ir organizuoja festivalį „Baltasis kaspinas“. Kaip manote, kodėl tokie renginiai yra naudingi visuomenei?

Kultūra yra stipriausias idėjų sklaidos įrankis. Tokio festivalio metu prisiliečiame prie moterims aktualių temų ir turime progą ne tik apsikeisti patirtimi, bet ir generuoti idėjas apie tai, kaip galėtume kelti visuomenės sąmoningumą. Man bet kuri akcija atrodo prasminga, nes atkreipia užsiėmusių, skubančių, buities rūpesčiuose užsimiršusių žmonių dėmesį. Jei viena kita mintis ar ryškesnis vaizdinys iš viso to liks, tai gali būti grūdas, iš kurio po metų kitų išaugs kas nors gražesnio. Pagaliau netylėti, pareikšti, kad mums rūpi, irgi labai svarbu. Kai mes kalbame, jau nesame aukos ir mums nereikia laukti, kol kas nors iš šalies mus įgalins. Moterys tiek gyvenime, tiek šiuolaikiniuose romanuose jau kalba apie save ir už save – jos yra herojės, protagonistės, darančios pasirinkimus ir už juos atsakančios.

„Baltojo kaspino“ festivalis vyks iki gruodžio 10 d., kurio metu bus gvildenamo temos apie moters galią ir į(si)galinimą. Visi festivalio renginiai – nemokami ir organizuojami nuotoliniu būdu.

Skaityti toliau

Kultūra

Architektūra besidomintis mokslininkas Rokas iš „Lego“ detalių konstruoja pastatus: „Tam reikia nemažai kantrybės“

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas. Toks yra vilnietis Rokas Mikšiūnas. Suderinęs, regis, nesuderinimas veiklas – mokslinį darbą ir pomėgį – Rokas sako, kad jie turi ir bendrų bruožų. Ir vienam, ir kitam reikalingas kruopštumas bei kantrybė.

Kviečia į dirbtuves

Gruodžio pradžioje R.Mikšiūnas kviečia į modernizmo interpretacijų dirbtuves ir ketina su „Lego“ konstravimu supažindinti išsamiau. „Kultūros sostinės pamoka: Sukonstruok modernizmą“. Taip pavadintos dirbtuvės vyks gruodžio 4 dieną (vaikams nuo 8 iki 15 metų) ir gruodžio 5 dieną (jaunimui nuo 16 iki 29 metų). Projekto partneris – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. „Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“ idėja Rokui gimė konstruojant modelius ir dalyvaujant edukacinėje veikloje. Laisvalaikiu modeliuojami modernistinio stiliaus pastatai paskatino Roką dalintis sukauptomis žiniomis ir įgūdžiais, mat Lietuvoje trūksta „Lego“ edukacinių veiklų, o ypač dirbtuvių, skatinančių paveldo puoselėjimą. Projekto siekis – supažindinti jaunus žmones su modernizmo paveldu per interaktyvias dirbtuves. R.Mikšiūnas nėra oficialus „Lego Group“ partneris – edukacinės dirbtuvės yra vystomos jo paties iniciatyva.

Šis projektas taip pat yra skirtas kultūros ar meno kūrėjų individualiai kūrybinei veiklai vystyti ir jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, vienas iš partnerių – „Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai“. Dirbtuvės Vilniaus tarpukario modernizmo tema vyks gruodžio 11-12 dienomis. Rokas juokauja, kad dirbtuvėse nebus pažeidžiamas karantinas – mat konstruoti galima ir virtualiu būdu. „Dirbu su specialia programa Studio 2.0, kuri ypatinga tuo, jog leidžia kompiuteriu konstruoti „Lego“ modelius. Tai ypač aktualu tokių dirbtuvių metu“, – sakė R.Mikšiūnas.

„Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“ dirbtuvių tikslas – supažindinti vaikus ir jaunimą su modernizmo architektūros elementais, kurti emocinį ryšį su išskirtiniais tarpukario pastatais per kaladėlių dirbtuves. Šiose dirbtuvėse lankytojai gilins žinias apie modernizmo bruožus, bandys juos atkurti naudodamiesi „Lego“ modelių programa.

Paruošęs dviejų pastatų instrukcijas

Užsiėmimuose bus akcentuojami modernistinės architektūros elementai: apvalūs langai, suapvalinti kampai, ritminga vertikalių ir horizontalių linijų sąveika, simetriškų ir asimetriškų pastatų fasadų dizaino principai. Dalyviai bus skatinami įgytas žinias pritaikyti ir praktiškai, kartu bus puoselėjamas jų kūrybiškumas, lavinami erdvinio mąstymo įgūdžiai.

„Pirmose dirbtuvėse supažindinsiu su pačia programa, konstravimo principais. Taip pat pasikalbėsime apie tai, kodėl yra svarbi tarpukario architektūra. Esu paruošęs dviejų pastatų instrukcijas: Kazimiero Škėmos ir Elijo Šneiderio namų. Kiekvienas dalyvis, vadovaudamasis jomis ir įvedant tam tikras „Lego“ detales, išmoktų naudotis programa ir sukonstruotų paruošiamąjį modelį“, – sakė Rokas.

„Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“ dirbtuvių ciklas tęsis iki 2021 sausio pabaigos. Pasak R.Mikšiūno, konstruoti iš „Lego“ kaladėlių galima tiek virtualiai, tiek realiai. Tačiau, jei darbą pirma sukuri kompiuteriu, vėliau, norint jį sukonstruoti realiai, lengviau suskaičiuoti, kiek ir kokių detalių reikia. Vieno pastato modelio aukštis būna apie 10 centimetrų.

Architektūra – tik pomėgis

Pats R.Mikšiūnas gimė ir augo Vilniuje, tačiau kiekvieną kartą, apsilankęs Kaune, nepaliaudavo žavėtis Kauno modernizmo architektūra. Įkvėptas žymių tarpukario architektų – Le Corbusier ir Franko Lloydo Wrighto – Rokas ėmė fotografuoti modernistinio paveldo perlus Italijoje, Izraelyje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

Tiesa, architektūra Rokui – tik pomėgis. Doktorantūros studijas inovatyvios medicinos centre neseniai baigęs R.Mikšiūnas atlieka mokslinius tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis. „Esu mokslininkas. Tačiau šios dvi veiklos – mokslinė ir „Lego“ – turi panašumų. Laboratorijoje aš iš tiesų daug krapštausi, dirbu su ląstelėmis, regentais. Tai yra gana kruopštus darbas. O konstravimui taip pat reikia kruopštumo“, – sakė R.Mikšiūnas.

Vienam modeliui – kelios savaitės

Jau dvejus metus iš eilės jis savanoriauja atviros architektūros festivalyje „Open House Vilnius“, kur ruošia ir veda ekskursijas. Visų pirma Roko akiratyje atsirado architektūra, ir vėliau – „Lego“. „Architektūra intensyviai domiuosi nuo 8 klasės. Žinoma, pradžioje gilinausi mažiau ir ši mano kelionė buvo gana ilga. Įtaką tam padarė, manau, mama, o mano senelis buvo architektas. Buvo tarpsnis, kai domėjausi laikmečio iki Pirmojo pasaulinio karo architektūra.

Esu žmogus, kuris mėgsta krapštytis, mėgstu gilintis ir esu smulkmeniškas. Prieš tai, pavyzdžiui, lanksčiau origami. Taip nutiko, kad pomėgį architektūrai įprasmino „Lego“. Gavau dovanų, ir taip prasidėjo – pamačiau, kad pastatus galima sukonstruoti“, – pasakojo R.Mikšiūnas. Kalbėdamas apie ateities planus R.Mikšiūnas sakė, jog norėtų pristatyti visus savo modelius – surengti jų parodą.

„Sukonstruoti vieną pastatą užtrunka laiko. Didžiausias iššūkis yra atitaikyti namo proporcijas, kad jis nebūtų pernelyg platus ir didelis, kad būtų kuo realistiškesnis. Ir tai užtrunka. Prie vieno modelio savo laisvu metu dirbu kelias savaites“, – kalbėjo R.Mikšiūnas.

Pastatas turi daug apvalių formų

Jaunasis „Lego“ dizaineris taip pat ketina atkurti Kaune, Donelaičio gatvėje, esantį išskirtinės architektūrinės vertės ir dizaino Prano Gudavičiaus bei Aleksandros Iljinienės namą. Tiesa, konstruoti jį nebus lengva – šis modernistinės architektūros pastatas turi daug apvalių formų. Kai darbas bus užbaigtas, jis kartu su kitų konstruktorių darbais iš viso pasaulio varžysis „Lego Ideas“ platformoje.

„Tai reiškia, jei darbas sulauks 10 tūkst. patiktukų, jį įvertins „Lego“ kompanija. Jei modelis jiems patiks – gali būti, kad jis bus pasirinktas masinei gamybai. Žinoma, konkurencija yra didelė, mat į šią platformą darbus kelia konstruktoriai iš viso pasaulio. Tačiau architektūros darbų ten nėra daug“, – 15min pasakojo R.Mikšiūnas. Unikalus, Kauno modernizmo architektūros dvasią atspindintis „Lego“ modelis garsins Kauno kaip Europos kultūros sostinės vardą pasaulyje, o galbūt, jei sulauks reikiamo balsų skaičiaus, taps oficialiu „Lego“ rinkiniu.

Rokas sako, kad jei jam pasisektų, tai būtų ne Lietuvos ir Kauno vardų garsinimas, tačiau ir supažindinimas su modernistine architektūra. Ypač daug tokių pastatų yra Kaune, o 2017 metais Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą. Tai miestui atvėrė kelią pradėti rengti nominaciją į Pasaulio paveldo sąrašą. „J. ir A.Iljinų namą pasirinkau dėl to, kad šis pastatas yra žinomas ir tarptautiniu mastu. Jį konstruoti man yra didelis iššūkis visų pirma dėl apvalių formų“, – sakė R.Mikšiūnas.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. iš asmeninio R. Mikšiūno archyvo

Architektūra besidomintis mokslininkas Rokas iš „Lego“ detalių konstruoja pastatus: „Tam reikia nemažai kantrybės“

Skaityti toliau

Kultūra

Nuo gimnazistų iki bausmę atliekančių nepilnamečių – draugystė vienodai svarbi

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ – bus minima Tarptautinė draugo diena. Draugai  vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais skirtingai suprantame kas yra draugas. Jeigu ankstyvoje vaikystėje draugas suvokiamas kaip žaidimų bendrininkas, tai visai kitokią reikšmę bei svorį jis įgauna bręstant, formuojantis asmenybei. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus komanda pakvietė į paauglystę žengiančius jaunuolius atkreipti dėmesį į draugystei svarbias savybes ir ugdyti jas savyje. Šia tema jaunimas samprotavo pratęsdami frazę: „Esi mano geriausias draugas, nes…“

 

Geriausi draugai padeda sudėlioti sielos dėliones

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pasakoja, kad iš dešimčių vaikų atsiųstų frazių ryškėja pats svarbiausias jų poreikis – būti išklausytiems ir suprastiems. Tai, anot atstovės, stebinti neturėtų.

 

„Gebėjimą atliepti šiuos vidinius poreikius bręstantis ir ieškantis jaunas žmogus vertina išskirtinai reikliai. Dar mūsų paaugliams svarbu, kad šalia būtų žmogus, prie kurio jie galėtų būti savimi, jaustųsi mylimi tokie, kokie yra iš tiesų, svarbu, kad tas žmogus jiems nevadovautų ir nenurodinėtų. Štai ir visa draugystės esmė pagal paauglius“, – dalijasi A. Vežbavičiūtė.

 

Vaiko teisių specialistė pateikia keletą moksleivių užrašytų frazių, jas skaičiusius darbuotojus šios mintys palietė giliu atvirumu ir nuoširdumu:

 

Tu esi mano geriausias draugas, nes:

* apie mane žinai viską ir esi toks pat keistas kaip ir aš;

* esi linksmas, supratingas, manimi tikintis, nesi savanaudiškas pasipūtėlis, priimi mane, kokia esu;

* nes mano vidaus dėlionėj pasiklydusią dalelę suradai;

* nes su Tavimi jaučiuosi kaip namuose, Tu nesi paprasta – Tu esi mano geriausia draugė;

* nes tu esi visada šalia, kaip antras mano protas ir antras širdies balsas;

* nes man nesvarbu, tu storas ar plonas, ar turi kokių nors problemų su sveikata, nesvarbu ar tau patinka berniukai ar mergaitės, man esi svarbus TU! Nes tu esi TU;

* nes su tavimi galiu jaustis savimi, pasitikiu tavimi, tu mane papildai, pamokai.

 

Į pasiūlymą fraze apibūdinti draugystę atsiliepė Kauno miesto moksleiviai, dienos centrą lankantys vaikai, prisijungė ir sesers Faustos Palaimaitės globojami Kauno nepilnamečių kolonijos vaikinai. Jaunimo samprotavimai apie draugus ir draugystę, bičiulius ir mylimus žmones, papuoš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, čia užsukę, galės paskaityti vaikų mintis.

 

 Kalbėtis su vaikais, o ne kalbėti jiems

 

O ar gali tėvai išlikti draugais savo paaugliams? Darbo patirties su šios sudėtingos amžiaus grupės nepilnamečiais turinti psichologė Jūratė Marcinkevičienė, sako, kad gali. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo tėvų pastangų. Pirma taisyklė, į kurią dėmesį atkreipia psichologė ir ragina jos neužmirši – su savo vaikais būtina kalbėtis, o ne kalbėti jiems.

 

„Jeigu tėvai demonstruos savo autoritetą, pranašumą prieš paauglį – tai neabejotinai iššauks priešpriešą. Vienintelis kelias į dialogą yra nuoširdus domėjimasis savo paaugliu. Tai, žinoma, nereiškia perdėto domėjimosi – pavyzdžiui, šnipinėjimo, pakanka rasti laiko išklausyti, susipažinti su jo draugais bei veiklomis, gerbti pasirinkimo laisvę, padėti kartu spręsti kylančias problemas bei palaikyti“, – vardija psichologė.

Paauglystė neretai būna vienas sudėtingiausių amžiaus tarpsnių. Kalbėdama apie šį virsmo metą, psichologė atkreipia dėmesį, kad kai plečiasi galimybių laukas ir mažėja priklausomumas nuo tėvų – tuo metu ypatingai svarbu išlaikyti pagarbų bei lygiavertį santykį su paaugliu – tai kita svarbi taisyklė.

„Natūralu, kad paauglys ieško panašaus amžiaus bendraminčių bei veiklų savirealizacijai. Kartais tėvams gali atrodyti, kad augantis vaikas nebenori kartu leisti laiko, tačiau taip nėra. Jeigu siekiame išlaikyti ryšį su paaugliu, puoselėkime lygiaverčių žmonių bendrystę“, – akcentuoja psichologė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vaikas gali daug pasiekti ir daug duoti kitiems kaip draugas, bendramokslis, bičiulis, jeigu auga žinodamas, kad yra vertinamas, buvo priimtas ir besąlygiškai mylimas, o šeimoje susiformavusi vaiko savivertė – jo gyvenimo pamatas.

 

Autorė:

Ramunė Liubinaitė

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 8 val

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

2020 12 04 Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2021 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų...

Greitos naujienosprieš 11 val

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

2020 12 04 Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu...

Greitos naujienosprieš 11 val

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą (patikslinta)

2020 12 04 Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu...

Technologijosprieš 12 val

Vaikystės saldumynas cukraus vata – nepatikėsite, kokios profesijos atstovai ją kūrė

Cukraus vata – tai medvilnę primenantis saldumynas. Suktas cukraus pluoštas, suveltas į lengvą gniutulą, dažnai pamaunamą ant pagaliuko. Cukraus vata...

Greitos naujienosprieš 12 val

Toliau vykdomi vakcinai nuo koronaviruso reikalingų priemonių pirkimai

2020 12 04 Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC), įgyvendindamas Sveikatos  apsaugos ministerijos parengtą vakcinacijos priemonių planą, toliau vykdo vakcinacijai ir...

Greitos naujienosprieš 13 val

Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

2020 12 04 Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl...

Greitos naujienosprieš 13 val

Šįkart paveiktų šalių sąraše atsidūrė Lenkija: bus reikalingas tyrimas arba izoliacija

2020 12 04 Atnaujintame paveiktų šalių sąraše, kuris įsigalios pirmadienį, gruodžio 7 d., įtraukta Lenkija, o iš paveiktų šalių ir...

Greitos naujienosprieš 14 val

Gruodžio 4 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 04 Gruodžio 4 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos...

Greitos naujienosprieš 14 val

Verslui skiriama 13,5 mln. eurų darbuotojų mokymams

2020 12 04 Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 13,52 mln. eurų įmonių darbuotojų mokymams pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę...

Greitos naujienosprieš 16 val

Prieš savaitę startavęs portalas mažiesiems „Katantinas.lt“ jau sulaukė daugiau nei 4 tūkst. susidomėjusių lankytojų

2020 12 04 Prieš šiek tiek daugiau nei savaitę startavęs portalas mažiesiems „Katantinas.lt“ sulaukė jau daugiau nei 4 tūkst. unikalių...

Skaitomiausi