Connect with us

Technologijos

Gyvybės mokslų industrijos įmonės kviečiamos į verslo misiją Šveicarijoje

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 01 14

Lietuvos Respublikos ambasada Čekijos Respublikoje ir Šveicarijos Konfederacijai kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) 2021 m. antrąjį ketvirtį planuoja verslo misiją į Bazelį (Šveicarija) ir kviečia joje dalyvauti Lietuvos gyvybės mokslų įmones.

Šveicarija  –  vienas iš pirmaujančių pasaulio biotechnologijų centrų su daugiau kaip 50 000 darbo vietų šiame sektoriuje. Būtent čia įsikūręs vienas stipriausių gyvybės mokslų klasterių pasaulyje, jungiančių tokias chemijos ir farmacijos kompanijas kaip „Novartis“, „Roche“ ir „Syngenta“, medtech, biotechnologijų ir nanotechnologijų įmones. „Switzerland Global Enterprise“ duomenimis, pagal rekordinį patentų paraiškų skaičių (2019 metais milijonui gyventojų teko 988 paraiškos), ji pirmauja pasaulyje. Šalis patraukli ir dėl gyvybės mokslų srities talentų bei šios srities darbo našumo rodiklių. Vien gyvybės mokslų srityje lyderiaujantis Bazelio regionas kasmet generuoja 28 mlrd. Eur pelną. 

„Šia misija siekiame didiesiems Šveicarijos gyvybės mokslų rinkos žaidėjams pristatyti Lietuvą kaip pažangią gyvybės mokslų šalį ir padėti įmonėms užmegzti kontaktus su potencialiais verslo partneriais. Renginys bus skirtas tiek Šveicarijoje veiklą jau vykdančioms įmonėms, tiek ieškančioms naujų galimybių“, – skelbia Lietuvos ambasados Čekijoje ir Šveicarijai vadovo pavaduotojas Aurimas Šimkus.

Dalyvauti verslo misijos metu vyksiančiuose pristatymuose ir B2B sesijose kviečiamos gyvybės mokslų įmonės, kurių veikla apima raudonąsias biotechnologijas, bioinformatiką, ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, farmaciją, medicinos inžineriją (MedTech, Digital Health) ir kurios Šveicarijoje ieško verslo plėtros galimybių. 

„Aukštą pridėtinę vertę kurianti gyvybės mokslų sritis neabejotinai turi milžinišką potencialą Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimui bei ekonominių santykių augimui. Tai šalis su glaudžiu mokslo ir pramonės ryšiu, garantuojančiu sklandų technologijų perdavimą visoje ekosistemoje. Tad ši verslo misija – naujos galimybės ne tik patikimų partnerysčių besidairančioms mūsų įmonėms, bet ir Lietuvos, kaip ryškėjančios gyvybės mokslų sektoriaus lyderės, įvaizdžiui“, – akcentuoja MITA vadovas Gintas Kimtys.

Susidomėjusios Lietuvos įmonės kviečiamos registruotis iki 2021 m. vasario 28 d. Verslo misijos dalyvių atranką vykdys Šveicarijos partneriai. Daugiau informacijos tel. +370 645 89138 ir +370 600 45965. 

Gyvybės mokslų industrijos įmonių misija į Šveicariją – viena iš MITA  iniciatyvos „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ veiklų.

Reklama

Technologijos

Inovatyvaus lietuviško maisto produktų gamintojų užnugaris – stiprus klasteris

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 02 24

Parduotuvės lentynoje pastebėjęs inovatyvų lietuvišką maisto produktą mažai kas susimąsto, kokių sąlygų reikėjo jam sukurti. Ir tik retas, rinkdamasis funkcinį maistą, fermentuotą gėrimą ar pagardus, žino, kad jį sukūrė unikaliomis galimybėmis Nacionaliniame maisto ūkio klasteryje (NaMŪK) pasinaudojusios įmonės. 

„Klasteriuose dalyvaujančios įmonės turi aibę galimybių, nes tarp jo narių vykstanti sinergija spartina žinių perdavimą ir technologijų diegimą, naujų idėjų plėtrą, inovatyvių produktų vystymą, padeda lengviau pritraukti investicijas ar pasinaudoti finansinių programų parama“, – pabrėžia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Gintas Kimtys.

Konkurencingumui išlaikyti būtinos inovacijos

2006 m. įkurtas Nacionalinio maisto ūkio klasteris šiuo metu vienija 25 narius. Svarbiausias jo uždavinys – išskirtinių ir inovatyvių aukštesnės pridėtinės vertės produktų iš lietuviškų žaliavų kūrimas. Bendradarbiaudamos su mokslininkais ir tarpusavyje, klasteriui priklausančios įmonės taiko naujausias maisto gamybos technologijas, plečia asortimentą ir kuria visiškai naujus produktus. Narystė NaMŪK skatina ne tik skaitmenizaciją ir žiedinės ekonomikos principų taikymą, bet ir konkurencingumą, tad aukščiausios kokybės sveika ir ekologiška produkcija jau paklausi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

„Norint išlaikyti turimas pozicijas ir sėkmingai konkuruoti tarptautiniu mastu, inovacijos turi būti neatsiejama tradicinės pramonės dalis. Šalia anksčiau vyravusių tradicinių populiarėja inovatyviais sprendimais grįsti kokybiški ir sveiki produktai. Taigi, bronzinę žymą turintis Nacionalinis maisto ūkio klasteris yra puikus pavyzdys, kaip mokslas, bendradarbiaudamas su verslu, keičia Lietuvos maisto gamybos industriją“, – pastebi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) koordinuojamo klasteriams skirto projekto „Inolink“ vadovė Jolita Razumienė.

Klasterio koordinatorius dr. Česlovas Bobinas pasakoja, kad mokslo ir verslo partnerystė NaMŪK vyksta dviem kryptimis: „Mokslas kuria ir verslui siūlo naujas idėjas arba verslininkai kreipiasi į mokslininkus su prašymu sukurti konkrečių problemų sprendimo būdus ar naujus produktus. Retas projektas apsieina be klasteryje nuo jo įkūrimo pradžios dalyvaujančio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Atviro prieigos centro bei Biochemijos ir technologijos laboratorijos“.

Maisto pramonės „startuolių kalvė“ 

Akad. prof. Prano Viškelio vadovaujami LAMMC Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslininkai padeda verslui diegti inovatyvias technologijas ir kurti natūralius, išskirtinės kokybės, padidintos biologinės vertės maisto produktus. Naujausias mokslo žinias ir tyrimų rezultatus praktikoje pritaikyti padeda prie laboratorijos įkurtas Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo atviros prieigos centras. Moderni mokslinė bazė skirta kurti inovacijomis grįstus maisto produktus bei vaisių ir daržovių perdirbimo technologijas. Joje verslininkai gali tobulinti tradicinius ar kurti naujus produktus nuomodamiesi įrangą, tačiau dažniausiai čia vyksta bendras kūrybinis darbas.

Naujų produktų gamybai taikomi inovatyvūs vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo būdai ir technologijos: liofilizacija(vaisių, uogų ir daržovių džiovinimas šalčiu), subkrizinė ir superkrizinė ekstrakcija anglies dioksidu, fermentinė hidrolizė, neterminiai produktų apdorojimo būdai tokie kaip sulčių gamyboje taikoma elektroporacija ar pasterizacijai naudojamas apdorojimas didelės galios ultragarsu. Visi šie naujausi vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo būdai ir technologijos jau taikomi kuriant inovatyvius maisto produktus kartu su Lietuvos verslo įmonėmis.

Vaisių ir daržovių laikymo problemoms spręsti naudojamos pažangios technologijos – parenkant  tinkamą  temperatūrą ir kontroliuojant dujų sudėtį kameroje galima iki minimumo sumažinti nokimą, laikymo nuostolius, maksimaliai išsaugoti vaisių ir daržovių  kokybę ir prailginti vartojimo laiką. Šis metodas taip pat taikomas produkcijai mažose, sandariose pakuotėse.

LAMMC Atviros prieigos centras, laboratorijos, mokslininkų kompetencija ir klasterio narių aktyvumas sudaro puikias sąlygas sutrumpinti kelią iki vartotojo ir jį įveikti su mažiausiomis sąnaudomis. Tai labai svarbu ne tik patyrusioms, bet ir toms įmonėms, kurios tik pradeda vystyti verslą nuo idėjos. Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius metus padėta sukurti net 14 naujų įmonių, klasteris vadinamas „startuolių kalve“.

Avižų gėrimas jau pasiekė prekybos taškus visoje Lietuvoje

UAB „Innofoods“ gaminamas augalinės kilmės natūraliai saldus gėrimas jau pasiekė prekybos taškus visoje Lietuvoje. Kelio iki lentynos pradžioje įmonė pildė „Inostarto“ paraišką ir gavo finansavimą  tyrimams, reikalingiems sukurti fermentuoto augalinės kilmės gėrimą.

„Prototipą kūrėme Laisvos prieigos centre bendradarbiaudami su Sodininkystės ir daržininkystės  instituto mokslininkais. Produkto analizė parodė, jog gėrime yra fenolinių junginių, kurie pasižymi antioksidaciniu  aktyvumu. Taip pat probiotikų – skaidulų, kurios galimai padeda gyventi „gerosioms“ žarnyno bakterijoms“, – sako įmonės vadovas Emilis Monstavičius. 

Jo teigimu, palaikymas, paskatinimas, dalinimasis žiniomis bei gerąja praktika – pagrindiniai dalyvavimo klasteryje privalumai: „Lietuvos augintojai ir mažieji maisto gamintojai – „neatrastas  auksas“,  kuris gali sukurti aukštą pridėtinę vertę. Siekiant panašių tikslų, kartu būti lengviau nei atskirai“.

Mokslu paremta tvari aliejaus išgavimo technologija

NaMŪK veikloje per Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją dalyvaujančiame Audronės Ispiryan ūkyje gaminamas aviečių sėklų aliejus. Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2020“ aukso medaliu įvertintas produktas išsiskiria unikalia produkto sudėtimi bei nauda sveikatai. 

Produktas sukurtas bendradarbiaujant su mokslo institucijomis: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro sodininkystės ir daržininkystės institutu bei Kauno technologijos universitetu. „Atlikę tyrimus, mokslininkai padarė išvadą, kad superkritinė CO2 ekstrakcija – pats geriausias būdas šiam aliejui išgauti, nes ekstrakcijai nenaudojami jokie organiniai tirpikliai, jis ypač palankus aplinkai, o aliejaus savybės – ženkliai geresnės lyginant su kitais būdais išgautų aliejų“, – pasakoja Kelmės rajono ūkininkė. Anot jos, viso proceso metu galvojama, kaip pagerinti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius rodiklius. 

Produkcija atranda vietą gurmanams skirtose lentynose

Šiuo metu parduotuvių lentynose dominuojantiems kreminiams iš koncentratų pagamintiems padažams su krakmolu ir sintetiniais priedais įmonė „Dangaus pupos“ siūlo alternatyvą. Naujos kartos skanių ir sveikų pagardų gamybos idėja šeimos versle kilo ieškant, kur panaudoti vietoje auginamas tradicines lietuviškas uogas – serbentus. 

Gavus finansavimą pagal „Inočekių“ priemonę ir pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutu moksliniams tyrimams atlikti bei naujiems produktams kurti gimė šešios „Ribes alibi“ pagardų rūšys. 2020 m. raudonųjų serbentų su česnakais pagardas buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu.

Produktai gaminami laikantis visų ES ir Lietuvos reglamentų bei higienos normų, žaliavas termiškai apdorojant tiek, kad jose išliktų kuo daugiau vertingų elementų. Tiekimui kruopščiai atsirenkami ūkiai – įmonė suinteresuota naudoti kiek įmanoma daugiau vietoje užaugintos žaliavos, kad kuo labiau sumažintų neigiamą poveikį aplinkai. 

Direktorės Jūratės Pridotkienės teigimu, dalyvavimas klasteryje padeda populiarinanti gaminį ir didinanti jo žinomumą trumpųjų grandinių projektuose, o LAMMC Atviros prieigos centro paslaugos ypač svarbios pirmuosius naujos veiklos žingsnius žengiančiai įmonei. 

Bendradarbiaujant „gimė“ nauja gėrimų gamybos sritis

Klasteryje pagalbą gali rasti ir komercializavimui tinkamą idėją turintys asmenys. Prof. Vladas Vilimas, naudodamasis NaMŪK priklausiusio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) moksline baze, kuriame dirbo ir atliko tyrimus, sukūrė sulos rinkimo prietaisą. Pramoniniam ir individualiam naudojimui tinkamas prietaisas užtikrina sulos rinkimą į indą be kontakto su aplinka, todėl žaliavinė sula gali būti naudojama be jokios filtracijos. Be to, išgaunant maksimalų produkto kiekį medis yra pažeidžiamas minimaliai. Patentas priklauso jo kūrėjui, o vienos iš jo detalių – implanto –intelektualinei nuosavybei taikoma Europos dizaino apsauga. 

Mokslui bendradarbiaujant su verslu atsirado nauja gėrimų gamybos sritis – beržų sulos gavyba ir perdirbimas. Šiuo metu visus ekologinius reikalavimus atitinkančiu sulos surinkimu užsiima bei minėtus prietaisus gamina ir jais priekiauja NaMŪK priklausanti mažoji bendrija „Ekosula“. Ji, ieškodama alternatyvos pramoniniu būdu išgaunamos ekologiškos beržų sulos išlaikymui šaldymo įrengimuose, pasinaudojo „Inočekių“ priemone ir vykdė produkto apdorojimo ozonu tyrimus.

Šiuo metu sulą superka ir perdirba Šalčininkų UAB „Straikas“. UAB „Mėlynė“ praturtina beržų sulą liofilizuotais uogų milteliais ir pagal LAMMC rekomendacijas gamina sveiką gėrimą – puikią, natūralią alternatyvą vaisvandeniams su cukrumi ar saldikliais.

Mintis apie inovatyvią technologiją kilo mugėje

Lietuvoje puikiai žinomi „Šerkšno medaus“ produktai dažnai atsiduria ant stalo kitose šalyse. Mėgiamas kaip lauktuvės ar reprezentatyvi dovana, medus su liofilizuotomis uogomis šiuo metu eksportuojamas į Japoniją, JAV ir Didžiąją Britaniją. 

2015 metais mugėje susitikusios UAB „Mėlynė“ vadovė Nijole Karpavičienė ir ūkininkė Regina Šerkšnienė pradėjo galvoti, kaip ant dažno prekystalio esantį medų praturtinti ir padaryti patrauklesnį pirkėjams. Nors šiuo metu rinkoje medaus su liofilizuotomis uogomis nemažai, jos pirmosios Lietuvoje sukūrė medaus su liofilizuotomis uogomis gamybos technologiją. 

Europą užkariaujantis šeimos verslas

Vienas seniausių klasterio narių – pirkėjams UAB „Rūta“ vardu žinomas šeimos verslas turi net 245 darbuotojus. Kurdama funkcinį maistą įmonė ieško inovatyvių sprendimų, o saldumynų kūrimui renkasi netradicines, dažniausiai lietuviškas žaliavas. Kartu su klasterio nariais jau įgyvendinti 3 bendri projektai. 

Naujausias bendras gaminys – užkandžiai „Greenz“, kurti atsižvelgiant į vartotojų poreikius greitam bei vertingam maistui. Jo sudėtyje nėra pridėtinių cukrų, produktų pagrindą sudaro vaisiai, sėklos ir riešutai. Už „Greenz“ užkandžius pelnyti apdovanojimai parodose „Rinkis prekę lietuvišką“, „Agrobalt“, „Šiauliai“. Tarptautinėse parodose Vokietijoje ir JAE užkandžiai buvo atrinkti ir pristatomi parodos naujienų skiltyje. Dabar jau eksportuojama į Daniją, Rusiją, Estiją, Lenkiją, Latviją, ieškoma naujų eksporto rinkų. 

Kitas kartu su mokslu – ASU ir LAMMC kurtas gaminys – dražė „Aktinidijos su baltuoju šokoladu“, kurioje pavyko išsaugoti maksimalų uogose esančio vitamino C kiekį. Už jį jau pelnyti apdovanojimai parodose: „Lietuvos metų gaminys“, „Agrobalt“. Nors dražė labai paklausi, vienintelis kliuvinys – trūkstama žaliava, t.y. užauginama nepakankamai aktinidijų uogų.  

Žaliavų augintojus, perdirbėjus, gamintojus ir mokslininkus – visą maisto kūrimo grandinę jungiantis klasteris labai palengvina bendravimą. „Kilus naujo gaminio idėjai viename klasteryje gali rasti visus reikalingus partnerius: patikimų žaliavų tiekėjus, mokslininkus. Aktyviai bendradarbiaujame su LAMMC, kuris padeda atlikti reikalingus tyrimus ir prisideda kuriant naujus gaminius“. Per paskutinius 5 metus MTEP veiklai skyrėme apie 300 000 Eur“, – pasakoja UAB „Rūta“  inovacijų vadovė Rūta Gilaitienė.  

2020-ųjų išbandymai ir klasterio iniciatyvos įmonę paskatino skaitmenizuotis ir sukurti elektroninę parduotuvę.

Nacionalinis maisto ūkio klasteris (NaMŪK) dalyvauja „InoLink“ projekte, kurį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) vykdo kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, didinti klasterių brandą, skatinti augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Projektas ir jo veiklos yra finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis

Skaityti toliau

Technologijos

MITA ragina gyvybės mokslų inovatorius suskubti: Šveicarijos rinka strategiškai svarbi

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 02 22

Inovatyviausių šalių penketukas net pandemijos pažymėtais 2020-aisiais išliko stabilus. Remiantis Pasauliniu inovacijų indeksu (PII), geriausiai reitinguojamų valstybių pozicijų ir toliau neužleidžia Šveicarija, Švedija, JAV, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai. Nenuostabu, kad lyderiaujanti rinka masina Lietuvos aukštųjų technologijų kompanijas.

Verslo plėtros galimybių ieškančias Lietuvos gyvybės mokslų įmones Lietuvos Respublikos ambasada Čekijos Respublikoje ir Šveicarijos Konfederacijai kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) 2021 m. antrąjį ketvirtį kviečia dalyvauti verslo misijoje į Šveicariją. Iki registracijos pabaigos liko vos viena savaitė.

Dešimtus metus inovatyviausios pasaulio šalies poziciją išlaikanti Šveicarija, MITA vadovo Ginto Kimčio įsitikinimu, Lietuvos high-tech įmonėms yra strategiškai svarbi rinka. „Pagal investicijų pavertimo inovacijomis rezultatus pirmaujančią, įspūdingus patentų paraiškų skaičius demonstruojančią ir į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą tiesiog pavyzdingai investuojančią šalį domina Lietuvos inovatorių idėjos ir galimybės. Patirtis verslo misijose rodo, kad nuo mūsų įmonių aktyvumo prisistatant tiesiogiai priklausys ir Šveicarijos partnerių įsitraukimas, tad kviečiu naudotis šia unikalia proga ir registruotis atrankai“, – ragina jis.

Praėjusiais metais organizuota verslo misija į Šveicariją buvo orientuota į FinTech, MedTech, ICT, Laser, BioTech sritis. Pasidalinti patirtimi sutiko joje dalyvavusių UAB „Telesoftas“ ir UAB „Metasite Business Solutions“ atstovai.
Pirmas bendras projektas – aplikacija futbolo čempionatui
Daugiau nei 16 metų veikianti inovatyvių sprendimų bendrovė „TeleSoftas“ dirba su plačiu klientų ratu telekomunikacijų, sveikatos priežiūros, logistikos, finansų ir kitose srityse. 
„Dėl per šį laiką sukauptos nemenkos patirties savo klientams visame pasaulyje esame patarėjai ir technologiniai partneriai, o ne tik užduočių vykdytojai. Mūsų ekspertinės sritys leidžia padėti sukurti įvairius skaitmeninius produktus – nuo sudėtingų IT sistemų, dirbtinio intelekto iki mobiliųjų aplikacijų kūrimo ar dizaino”, – tvirtina įmonės įkūrėjas ir direktorius Algirdas Stonys.
Bendradarbiavimas su Šveicarija, pasak kompanijos vadovo, prasidėjo 2008 metais: „Pirmąjį verslo kontaktą užmezgėme su TECHNOPARK® Zürich įsikūrusia IT paslaugų įmone „Surfkitchen“. Kartu su ja ruošėme futbolo čempionatui skirtą mobiliąją aplikaciją, kurią publikavo telekomunikacijų operatorius „Sunrise“.
Dar vienas iš „Telesofto“ sėkmės Šveicarijoje pavyzdžių – bendradarbiavimas su viena didžiausių mažmeninės prekybos įmonių „Migros Aare“. Pasinaudodama savo jau išvystytais mažmeninės prekybos tinklais, kompanija „Migros“ franšizės pagrindu siekia padidinti įrankių nuomos „Kurts Toolbox“ pasiekiamumą. Projektą „Telesoftas“ vysto kartu su įmone „Kurt Konig“.
Praėjusiais metais Ciuriche vykusioje verslo misijoje „TeleSoftas“ pristatė savo sėkmės istoriją, kaip buvo užmegzti ryšiai su Vokietijos partneriais. Su visais B2B sesijose įgytais kontaktais bendraujama iki šiol. 
A. Stonio teigimu, Šveicarijos įmonėms įdomi trumpa, koncentruota dalomoji medžiaga, verta pasiruošti ir follow-up informaciją, kuri gali būti išsiųsta iš karto po kiekvieno susitikimo. Be to, jis pataria neapsiriboti sutartais susitikimais bei pamėginti užmegzti kontaktus ir su kitais renginio dalyviais.
Klientai Šveicarijoje vertina, kad „TeleSofte“ dirba aukščiausio lygio IT specialistai, o pati įmonė išsiskiria kultūra, paremta pasitikėjimu, komandiniu darbu, iniciatyvos ir individualumo skatinimu.
Įdomu dirbti dėl šveicarų polinkio į verslumą ir inovacijas

Informacinių technologijų įmonės „Metasite“ pagrindinės rinkos ir klientai yra pasaulio finansiniuose centruose – Londone, Ciuriche, Ženevoje, Niujorke, Amsterdame. Tiesa, pastaruoju metu klientų geografija plečiasi, nepamirštant ir Vilniaus tapimo fintech centru. 

„Šveicarija mums strategiškai svarbi dėl ten esančių stiprių finansinių centrų Ciuricho ir Ženevos bei įvairaus dydžio finansinių žaidėjų gausos. Taip pat įdomu dirbti dėl šveicarų polinkio į verslumą ir inovacijas. Tai motyvuoja“, – sako verslo plėtros vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė.

Su Šveicarija įmonė pradėjo dirbti 2015 metais, kai išplėtė bendradarbiavimą su vienu didžiausių pasaulyje apribotos rizikos fondu „Man Group“ nuo Londono iki Ciuricho padalinių. „Teikdami specializuotų IT sprendimų vystymo ir palaikymo paslaugas užsirekomendavome, tad tolimesnė plėtra Šveicarijoje buvo natūrali – per tiesiogines klientų darbuotojų ir partnerių, su kuriais dirbome, rekomendacijas“, – pasakoja verslo plėtros vadovė.

Papildomai plėstis ir megzti ryšius Šveicarijoje padeda tiek dalyvavimas renginiuose, pavienių kontaktų mezgimas ir susitikimai, tiek, ypač pandemijos metu, tęstinis kontakto palaikymas ir naujų pažinčių paieška online. „Pernai vykusios verslo misijos metu turėjome progą papasakoti apie savo veiklą, susipažinti su vietiniais verslo ir diplomatiniais atstovais. Daugiausia naudos atnešė su konkrečiais verslais suplanuoti asmeniniai susitikimai. Su keletu įmonių palaikome glaudų ryšį iki šiol“, – pasakoja R. Paulauskaitė-Digaitienė.

Šveicarams nereikia „gatavo daikto iš juodos dėžės“

„Šveicarijoje dauguma mūsų klientų yra iš investicijų valdymo bei bankinių sričių. Jiems kuriami sudėtingų investicinių produktų informacijos pateikimo bei valdymo sprendimai turi atitikti tokius itin svarbius reikalavimus kaip informacijos savalaikiškumas, patikimumas, pritaikymas skirtingoms rinkoms bei reguliacinėms aplinkoms, o taip pat – informacijos aiškumas ir estetiškumas. Papildomai būtina užtikrinti nenutrūkstamą paslaugos teikimą ir saugumą“, – akcentuoja plėtros vadovė. 

Anos jos, klientai vertina darbą su įmone, nes yra užtikrinti, kad būtent su jais dirbančios komandos yra visuomet pasiekiamos ir atsižvelgia į specifinius poreikius: „Kiekvienas konkretus komandos narys yra savo srities ekspertas ir su kiekvienu jų galima efektyviai diskutuoti ir ieškoti sprendimų. Jiems nereikia „gatavo daikto iš juodos dėžės“ – verslas pernelyg sudėtingas, su daug niuansų, tad būtinas glaudus bendradarbiavimas ir sprendimų paieška.  Pastebime, kad pagrindiniai žmonės, su kuriais dirbame, nori palaikyti itin glaudų ryšį su visa projekto komanda: komandos vadovu, analitikais, programuotojais, testuotojais, dizaineriais, duomenų analitikais. Nuolat palaikomas ryšys ir tarp vadovų“. 

Kultūrinių barjerų „Metasite“ atstovė teigia nepastebinti, nes įmonė dirba su globaliai veikiančiomis kompanijomis, kur vyrauja natūrali kultūrų įvairovė. Dėl kalbos taip pat jokių nepatogumų – darbui pakanka kasdienės darbinės anglų kalbos. „Stebina tik tai, kad klientai noriai atvyksta į Vilnių. Tad stereotipus apie šią šalį atmesčiau, na, nebent tai, kad šveicariško šokolado tikrai visur daug ir jis puikus“, – tikina R. Paulauskaitė-Digaitienė. 

Lietuvos gyvybės mokslų įmonės, kurių veikla apima raudonąsias biotechnologijas, bioinformatiką, ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, farmaciją, medicinos inžineriją (MedTech, Digital Health), iki vasario 28 d. kviečiamos registruotis į verslo misiją į Bazelį (Šveicarija). Jos metu vyks Lietuvos įmonių prisistatymai ir B2B sesijos. Verslo misijos dalyvių atranką vykdys Šveicarijos partneriai. 

Daugiau informacijos tel. +370 645 89138 ir +370 600 45965. 

Skaityti toliau

Technologijos

Penki geriausiai „TechHub” pre-akceleratoriuje pasirodę startuoliai apdovanoti kelialapiais į užsienio akceleratorius

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

Baigėsi pirmasis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ startuolių pre-akceleratoriaus ciklas. Renginio „Demo Day“ metu programą baigusioms komandoms įteikti diplomai, o 5 geriausiai investuotojų ir mentorių nuomone prisistačiusiems startuoliams įteikti prizai – bilietai į pasirinktus akceleratorius ES šalyse bei trumpalaikes komandiruotes susitikimams bei partnerystėms užsienyje užmegzti. 

„Šių mokymų metu susidūrėme su pandemijos keliamais iššūkiais, tačiau, nors nei viena komanda nėra gyvai mačiusi viena kitos, pavyko pilnai išpildyti mokymų idėją. Negana to, sukūrėme inovatorių bendruomenę, kurių motyvacija ir „degančios akys“ visus kartu skatina ieškoti bendro tikslo. Tikime, kad tiek apdovanotos komandos, tiek likę dalyviai toliau tęs savo pradėtus darbus ir netrukus Lietuvą džiugins sėkmingomis inovacijomis“,– sako MITA vadovas Gintas Kimtys.

Renginio metu startuoliai, kuriuos pagal padarytą pažangą atrinko projekto mentoriai, turėjo parengti 3 minučių trukmės prisistatymus (angl. Pitch) ir papasakoti apie sprendžiamą problemą, technologiją bei komandą. Startuolius vertino 5 investuotojai: „Startup Wise Guys Lietuva“ partnerė Andra Bagdonaitė, „70 Ventures“ partneris Gytenis Galkis, Vilniaus universiteto fondo direktorius Justinas Noreika bei du svečiai iš Izraelio – „Sarba Capital“ vadovaujantis partneris Guy Zbarsky bei „Labs/08” vadovas Tal Gilor.

Geriausi pre-akceleratoriaus startuoliai

Prizus laimėjo dvi švietimo srities inovacijos. Startuolis „Lector Pro“ kuria platformą „MOKOSI“, kurioje mokinys gali rinktis iš daugiau nei 1000 mokytojų ir gauti bet kurio mokomojo dalyko gyvą nuotolinę grupinę ar individualią pamoką be išankstinių įsipareigojimų ir susitarimų. Platformoje užtenka pasirinkti norimą mokytis dalyką, mokytoją ir laiką. Tuo pačiu pedagogai turi galimybę koncentruotis į kokybišką pamoką, nesirūpindami reklama, patalpomis ir apmokėjimu. Ši programėlė leis užpildyti augančią papildomo mokymosi paklausą bei švietimo mokyklose spragas, kai klasėje vienu metu mokosi 30 mokinių, negaunančių individualaus pedagogų dėmesio.

Startuolis „mOintellect“ – tai pirmoji Lietuvoje internetinė mikro mokymosi platforma, skirta užtikrinti reikiamas parduotuvių darbuotojų žinias netrukdant jų tiesioginiam darbui, nes mokymams užtenka skirti nuo 4 minučių per dieną.Šios platformos pagalba darbuotojai gali pagilinti žinias apie parduodamas prekes ir paslaugas, didinti motyvaciją ir pasiekti net 10-20 proc. geresnių rezultatų. Sprendimas parduotuvėms gali padėti auginti pardavimus, kadangi dauguma klientų yra pasiryžę mokėti daugiau už kokybišką aptarnavimą ir yra linkę keisti apsipirkimo vietas, jei šis jų netenkina. Tačiau įprastai darbuotojų kompetencijas užtikrinti sudėtinga dėl didelės darbuotojų kaitos prekybos sektoriuje, žemos motyvacijos, skirtingų parduotuvių lokacijų ir nesutampančių darbo grafikų.

Dar vienas startuolis – siekiantis pagerinti klientų aptarnavimą – „Oxus.AI“. Tai dirbtinio intelekto algoritmų pagrindu sukurtas įrankis, perklausantis 100 proc. pokalbių, įvykstančių tarp kliento ir vadybininko skambučių centruose. Telefoninių pokalbių šnekos turinio analitikos įrankis atpažįsta šneką, išanalizuoja turinį, įvertina pokalbio kokybę pagal tokius pat kriterijus, kaip tradiciniu būdu tai daro vadovas, ir pateikia veiksmingas bei tikslias įžvalgas, kaip gerinti pokalbio kokybę ir kliento patirtį. Šis įrankis sprendžia prastos aptarnavimo telefonu kokybės problemą – maždaug 40 proc. klientų keičia paslaugos tiekėją dėl prastos patirties kalbant su skambučių centruose dirbančiais vadybininkais, o esami tradiciniai pokalbių kokybės vertinimo ir mokymo įrankiai yra lėti, brangūs ir neefektyvūs.

Medicinos srities startuolis „Inoradus“ – tai apmokytas dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis asistentas, kuris per itin trumpą laiką išanalizavęs rentgeno nuotrauką įvertina, ar reikalingas protezavimas. Tam tereikia į sistemą įkelti nuotrauką ir po kelių sekundžių radiologas gauna atsakymą. Šis sprendimas automatizuoja dalį gydytojų darbo, todėl sprendžia radiologų trūkumo ir per didelio darbo krūvio problematiką, be to, sumažina klaidos tikimybę. Greitas technologijos veikimas taip pat sutrumpina atsakymo laukimo laiką pacientui ir suteikia galimybę greičiau pradėti gydymą. Tikimasi, kad technologija radiologų darbo efektyvumą padidins iki 16 proc.

Startuolis „NOBLE NETTLE“ kuria funkcinį maistą iš laukinių dilgėlių su padidintu naudingų sveikatai medžiagų kiekiu. Produktas kuriamas pasitelkiant naujausias technologijas bei Lietuvos ir užsienio mokslininkus. Vertingos medžiagos išgaunamos natūraliu pavidalu, pritaikant fermentacijos procesą, kurio metu naudingų organizmui medžiagų kiekis išauga dvigubai. Planuojama, kad tai bus alternatyva žmonėms, kasdien naudojantiems daugybę sintetinių maisto papildų, vietoj natūralių, vertingų maisto produktų. Be to, augant veganiškos ar vegetariškos mitybos populiarumui, rinkoje trūksta originalių produktų augaliniu pagrindu.

Nauji programos dalyviai

Vasario pabaigoje taip pat prasidės antrasis pre-akceleratoriaus ciklas. Į jį užsiregistravo 95 komandos, iš kurių atrinkti 24 startuoliai, sudaryti iš 74 narių. Į programą pateko įvairių sričių inovacijas vystantys verslai, pavyzdžiui, aplikacija, skirta sekti kokybiškai tėvų praleistą laiką su vaikais, automatinė drabužių parametrų nuskaitymo sistema, dirbtiniu intelektu grįsta karinės pramonės atpažinimo sistema socialiniuose tinkluose, taršą vandens telkiniuose mažinantis sprendimas, ausinės, prisiderinančios prie ausies kanalo dažnių savybių, ir kiti.


TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti FacebookInstagram ir LinkedIn platformose, taip pat internetiniame puslapyje

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 „Inogeb LT“

Projekto kontaktai: 

Projekto vadovė Gintarė Narakienė, +370 610 39339, gintare.narakiene@mita.lt

Inovacijų ekspertas Gediminas Rumšas, +370 620 74089,  gediminas.rumsas@mita.lt

Komunikacijos specialistė Milda Vilčinskaitė, +370 679 90633, milda.vilcinskaite@mita.lt

Viešųjų ryšių specialistė Laura Naimovičiūtė, +370 687 00005, laura.naimoviciute@mita.lt

Skaityti toliau

Technologijos

Lietuvos vėliava keliauja į kosmosą

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 02 19

Lietuvos etnokosmologijos muziejus, siekdamas pažymėti vos prieš kelias dienas minėtą valstybės atkūrimo dieną bei artėjančią nepriklausomybės atkūrimo dieną, lietuvių proveržį ir pasiekimus kosmoso srityje, nutarė į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti lietuvišką trispalvę. Šią idėją įgyvendinti padėjo dr. Vlado Lašo parama.

„MITA, kurioje įsikūręs Lietuvos kosmoso biuras, didžiuojasi visais Lietuvos talentų pasiekimais ir didėjančiomis galimybėmis įsitraukti į įvairias kosmoso iniciatyvas ir veiklas. Mūsų šalis tampa vis labiau pripažįstama ir stipria partnere tarptautiniu mastu, Lietuvos kosmoso biuro veiklomis to ir siekiame“,- puikia iniciatyva džiaugiasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Trispalvė keliaus JAV kompanijos  „Northrop Grumman“ Cygnus NG – 15 misijos metu, o jos startas planuojamas vasario 20 d. 19.36 Lietuvos laiku. Krovininiam laivui pasiekus kosminę stotį, Lietuvos trispalvė bus perkelta ant MISSE įrenginio stoties išorėje, skirto testuoti medžiagoms. Šį darbą atliks kosminės stoties įgula naudodama robotizuotą ranką. Taip Lietuvos vėliavėlė, kartu su kitomis medžiagomis, keliaus apie mūsų planetą šešis mėnesius. Tuo metu ji bus veikiama kosmoso aplinkos, patirs ekstremalias temperatūras, elektromagnetinę spinduliuotę, kosminius spindulius, mikrogravitaciją ir kosmoso vakuumą. Tada, po 127 milijonų kilometrų kelionės, trispalvė grįš į Žemę SpaceX Dragon kapsulėje. Planuojamas trispalvės grįžimas – 2021 m. rugpjūčio mėn. Dar 4-6 savaites užtruks NASA procedūros. Tikėtina, kad Lietuvą vėliava pasieks 2021 m. spalio-lapkričio mėnesiais.

„Tarptautinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus kuriant ir plėtojant Lietuvos kosmoso sektorių“,- pastebi Lietuvos kosmoso biuro vadovė Eglė Elena Šataitė. MITA 2014 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį su NASA, kuri atvėrė kelią lietuvių studentams stažuotis Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje – iš viso stažuotėmis jau išsiuntė 26 studentus. Iki sutarties pasirašymo, pirmieji išvykę studentai buvo Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas. Netrukus jie grįžo su idėja – pagaminti ir paleisti lietuvišką palydovą. Tai skambėjo fantastiškai ir nerealiai iki pat 2014 m. vasario 28 d., kai iš Tarptautinės kosminės stoties savarankiškai skrieti buvo paleisti du pirmieji lietuviški nano palydovai  – LituanicaSAT-1 ir LitSat-1. Buvo padarytos žemės nuotraukos, ištransliuoti pirmieji lietuviški žodžiai. Dabar Lietuvoje jau veikia tarptautine tapusi kompanija „NanoAvionics“, kuri Vilniuje kuria ir gamina palydovus, taip pat įmonė „GEOMATRIX“, kuri apdoroja palydovinius duomenis ir kt., o Lietuva jau šiais metais taps asocijuota Europos kosmoso agentūros nare.

Keliaujanti trispalvė – suvenyrinė vėliava. Tačiau tikime, kad šis simbolinis žingsnis prisidės prie lietuvių, dirbusių ir tebedirbančių įvairiose srityse, susijusiose su kosmoso tyrimais, pagerbimo, o kartu paskatins jaunimą prisidėti prie žmonijos kelio arčiau žvaigždžių. Lietuvos etnokosmologijos muziejus turi idėją į kosminę stotį nugabenti ir didesnę vėliavą ir surengti tiesioginę video transliaciją su kosminės stoties įgula.

2021 m. rudenį grįžusią Lietuvos vėliavą planuojama eksponuoti atnaujintoje Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijoje.

Skaityti toliau

Technologijos

Sėkmingi MITA organizuoto konkurso rezultatai – mokslininkai sukūrė pirmąjį lietuvišką antikūnų prieš SARS-CoV-2 nustatymo rinkinį

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 02 18

2020 m. vasarą MITA kalbintas UAB „Baltymas“ vadovas dr. Rimantas Slibinskas sakė, kad pagal optimistinį scenarijų lietuviškoCOVID-19 antikūnų nustatymo testo galima tikėtis metų pabaigoje. Naujausios žinios iš šios biotechnologijų bendrovės ir jų partnerių – UAB „Imunodiagnostika“ patvirtina, kad prognozė buvo teisinga – pirmasis lietuviškas antikūnų prieš SARS-CoV-2 diagnostinis rinkinys jau pasiekė rinką. 

Projekto sėkmę lėmė didelė ekspertų komanda ir laiku gautas finansavimas. Dalyvaudama Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paskelbtame konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ VU Gyvybės mokslų centro darbuotojų įkurta biotechnologijų įmonė „Baltymas“ pasirašė finansavimo pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“ sutartį ir pritraukė projektui reikalingus mokslininkus bei tyrėjus.

MITA vadovo Ginto Kimčio teigimu, puikūs idėjų konkurso dalyvių darbo rezultatai – geriausias įvertinimas minėtai agentūros iniciatyvai. „Life-saving innovations: stop COVID-19“ buvo viena operatyviausių viešojo sektoriaus įstaigų reakcijų į kilusią pandemiją.  Už poveikį ir aktualumą ji sulaukė ne tik didelio inovatorių ir žiniasklaidos dėmesio, bet ir buvo pastebėta bei įvertinta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Viešojo sektoriaus inovacijų stebėsenos centro“. Iš viso konkurso metu įsteigta 12 startuolių ir bus sukurti 35 „antikovidinių“ sprendimų prototipai. 

Pasak Rimanto Slibinsko, „vykdant projektą taip pat buvo gauta svarbi parama ir iš kitų šaltinių: prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovauto LR Finansų ministerijos fondo COVID-19 padariniams mažinti (priemonėms, reagentams projekto pradžiai), akademiko prof. A. Janulaičio šeimos įsteigto mokslo studijų rėmimo fondo (skyrė lėšų būtinai įrangai nusipirkti) ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ akcijos „Laikykitės, medikai!“ surinktos paramos lėšų (padėjo įsigyti brangius reagentus ypač svarbiai taikomajai projekto daliai). Tokiu būdu, naudojantis tiek MITA, tiek aktyvios visuomenės parama, bendromis pastangomis pavyko sukurti pirmą istorijoje Lietuvoje gaminamą ir patvirtintą diagnostikos medicinos priemonę specifiniams antikūnams prieš žmogaus ligą sukeliantį virusą nustatyti“.  

Dr. Rimanto Slibinsko teigimu, susintetinti pagrindiniai viruso antigenai dabar suteikia galimybę vystyti testus, skirtus nustatyti imunitetą, susidariusį persirgus COVID-19 ar pasiskiepijus COVID-19 vakcina. 

UAB „Baltymas“ paruoštą žaliavą, t.y. išgrynintą rekombinantinį koronaviruso paviršiaus „spyglio“ (angl. Spike) baltymą, beveik dešimtmetį diagnostines sistemas kurianti UAB „Imunodiagnostika“ jau panaudojo SARS-CoV-2 infekcijos serologinės diagnostikos rinkiniui sukurti. Daugiau apie jį – MITA TV kanale pristatytame video. 

„Kuriant rinkinį stipriai prisidėjo VU profesorė Aurelija Žvirblienė su kolegomis. Jų ekspertiniai patarimai ir turimos kompetencijos buvo ypač vertingos atidirbant optimalias reakcijų sąlygas“, – sako naujieną rinkoje pristačiusios biotechnologijų įmonės „Imunodiagnostika“ vadovas Gintautas Gylys.

Jis išskiria tris naujojo diagnostinio rinkinio pranašumus: tikslumą, universalumą ir kainą.

Konkurentai naudoja tik baltymo fragmentą, o lietuviai – visą išgrynintą spyglio baltymą, dėl to testo jautrumas yra ypač didelis. Atlikus palyginimą su kelių pasaulyje pripažintų gamintojų SARS-CoV-2 antigenais, gautas patvirtinimas, kad lietuvių sukurti viruso antigenai atpažįsta 1,5-3 kartus daugiau antikūnų negu kiti, iki šiol genų inžinerijos būdu gauti panašūs baltymai. Taigi, dėl testo jautrumo gaunami rezultatai yra tikslesni.

Konkurentų naudojami testai skirti „uždaroms“ sistemoms – jais tirti gali tik specialias automatizuotas sistemas turinčios laboratorijos. Tuo tarpu naujuosius diagnostinius testus tyrimams gali naudoti visos įmonės, tiek turinčios automatizuotą įrangą, tiek ir paprastą ELISA plokštelių skaitytuvą. ELISA (imunofermentinės reakcijos) pagrindu sukurtu rinkiniu vienu metu galima ištirti nuo 1 iki 90 mėginių. Be to, jis žymiai pigesnis nei konkurentų produktas.

Pasirodžius naujienai, lietuviški  COVID-19 antikūnų testai iš karto sulaukė didelio susidomėjimo. G. Gylys atkreipia dėmesį, kad tai nėra savarankiškai atliekami greitieji testai, tad juos įsigyti gali tik tyrimus atliekančios laboratorijos. Įmonėms, kurioms aktualu testuoti darbuotojus, UAB „Imunodiagnostika“ teiks pilną paslaugą: atvyks surinkti kraujo mėginių ir juos ištirs. Tam iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos jau gauta licencija.

Beje, įmonė jau dalyvauja ir viešuosiuose pirkimuose. Artimiausiu metu turi paaiškėti „Santaros klinikų“ skelbto konkurso laimėtojas.

Skaityti toliau

Technologijos

Intelektinės nuosavybės portfelio valdymas: ką ir kodėl renkasi Lietuvos gyvybės mokslų įmonės

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Paskelbta

2021 02 18

Medicinos technologijos – viena iš pirmaujančių šiuo metu patentuojamų technologinių išradimų sričių Europoje. Didžiausias proveržis fiksuojamas gyvybės mokslų, farmacijos ir biotechnologijų kryptyse – skaičiuojama, kad per 2020 m. jos išaugo net 13 procentų. Europos patentų tarnybos duomenimis, 2018 m. aktyviausia patentų srityje buvo Vokietija, o Lietuva, paaugusi 54,2%, pakilo į 25 vietą. 

Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2019 m. Lietuvoje pateiktos 123 nacionalinių patentų paraiškos, 90 iš jų pateikė Lietuvos pareiškėjai. Įdomu tai, kad didžiausia užsienio pareiškėjų dalis buvo iš Kinijos verslo. Lyginant su 2018 m. statistika, pateiktų patentų paraiškų skaičius išaugo 14,6 procentais. 

„Augantis patentų paraiškų skaičius rodo stiprėjantį gebėjimą konkuruoti kuriant inovacijas ir į jas investuojant.Įmonės, kurios supranta intelektinės nuosavybės vertę ir rūpinasi jos apsauga, turi visai kitas perspektyvas vystant verslą Lietuvos ir užsienio rinkose“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

2019 m. Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) kartu su Europos patentų tarnyba (EPO) atlikto tyrimo ataskaitoje akcentuojama, kad mažų ir vidutinių įmonių galimybės efektyviai išnaudoti savo intelektinės nuosavybės teises, taip skatinant didesnį augimą, labai priklauso nuo jos IN valdymo kokybės ir strategijos.  

Būtina užtikrinti konfidencialumą

MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ konsultantė Rasa Kulvietienė pastebi, kad intelektinę nuosavybę inovatoriai linkę saugoti vos pradėję vystyti idėją. „Konsultuodami nuolat dirbame su itin jautria informacija. Ją pateikti būtina norint pagrįsti projektą ir gauti paramą. Būna, kad jau pirmojo susitikimo metu saugodamas idėją klientas ypač atsargiai renka žodžius ir gerai apgalvoja, kokią informaciją pateikti. Tokiu atveju labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir teisingai pasirinkti idėjos vystymo partnerius bei patikimus mentorius. Ir MITA konsultantai, ir ekspertai yra įsipareigoję laikytis konfidencialumo, tad teikdami idėjas mūsų klientai gali jaustis visiškai saugūs“, – tvirtina R. Kulvietienė, dėl tolimesnio idėjos vystymo ar finansavimo pritraukimo pernai konsultavusi per 60 įmonių ir mokslininkų. 

Kalbinti agentūros klientai – Lietuvoje aukštąsias technologijas vystančių įmonių „Ferentis“ ir „Femtika“  vadovai – teigia neabejojantys, kad įmonės sėkmė smarkiai priklauso nuo sugebėjimo sukurti atitinkamą intelektinės nuosavybės teisių derinį ir aktyvaus šio teisių portfelio valdymo.

Intelektinės nuosavybės valdymu rūpinasi specialistų komanda 

Pasak biotechnologijų įmonės „Ferentis“ direktoriaus dr. Ramūno Valioko, intelektinės nuosavybės valdymo strategija su realiais biudžetais jai įgyvendinti buvo parengta nuo pat įmonės įkūrimo. Situacijai keičiantis strategija buvo koreguojama. Paklaustas apie aktyvaus portfelio valdymo pavyzdžius vadovas pasakoja, kad įmonei teko priimti sprendimą atsisakyti vienos iš paraiškų, nes ekspertinis vertinimas intelektinės nuosavybės apsaugai numatytų kaštų kontekste buvo per brangus.

Šiuo metu valdymu rūpinasi įmonės specialistų bei Lietuvos ir užsienio patentinių patikėtinių komanda. Už techninę paraiškų dalį atsako „Ferentis“ ekspertai, kuriems padeda šioje technologijų srityje besispecializuojantys patikėtiniai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos. Patentų procedūrine dalimi rūpinasi ir jos palaikymą užtikrina Lietuvos patentiniai patikėtiniai. 

„Ferentis“ jau turi ir pirmąjį atvejį, kai tenka ginti savo nuosavybę. „Vienoje užsienio šalyje išaiškėjo mūsų technologijos kopijavimo atvejis, kuomet buvę moksliniai bendradarbiai pasinaudojo konfidencialia informacija ir pabandė užpatentuoti labai panašią technologiją. Gynyba ir jos strategijos formavimas vyksta dirbant su Lietuvos advokatais, turinčiais IN ginčų sprendimo patirties gyvybės mokslų sektoriuje“, – pasakoja įmonės vadovas.

Svarbu nusimatyti kaštus 

Savo bioinžineriniams ir medicininiams taikymams skirtų hidrogelių technologijoms apsaugoti „Ferentis“ yra pateikusi 4 tarptautines patentines paraiškas. Paraiškų tikslas – apsaugoti įmonės technologijas nuo kopijavimo. Visos 4 tarptautinės paraiškos yra praėjusios nacionalinę fazę, įmonei suteikti 7 patentai svarbiose JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Belgijos ir Prancūzijos rinkose.

„Patentinis kelias nėra pigus. Retai kur suteikiama informacija apie tai, kiek iš tikrųjų kainuoja patentinė apsauga tarptautiniu lygiu. Paprastai kalbama tik apie nacionalinės arba geriausiu atveju tarptautinės paraiškos kelią ir jo kaštus. Tačiau svarbu nusimatyti ir paraiškų išplėtimo į nacionalines, pvz. Europos jurisdikcijas bei suteiktų patentų palaikymo kaštus. Pastarieji, ypač turint keletą paraiškų, grėsmingai sumuojasi“, – patirtimi remiasi dr. R. Valiokas.

Įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją įmonei nuo pat pradžių padėjo MITA.  Priemonėje „Inopatentas“ UAB „Ferentis“ jau dalyvavo su „Kolageną imituojančio peptido“, „Funkcionalizuotų polipeptidų, skirtųplaukų apdorojimui“ ir „Skaidraus hidrogelio ir jo gamybos metodo iš funkcionalizuotų natūralių polimerų“ projektais. Patentais saugomi išradimai, skirti taikyti kosmetikoje ir regeneracinėje medicinoje, atveria galimybes sukurti naujus sprendimus kitose biomedicinos ir biotechnologijų srityse.

Patentai – patikimumo garantas partneriams

Lazerinių inovacijų įmonės „Femtika“ vadovas Vidmantas Šakalys teigia pasirinkęs strategiją saugoti komercines paslaptis, o kritinius elementus patentuoti tose rinkose, kurios yra strateginės bendrovei. Komercinės paslaptys saugomos nuo pat įmonės veiklos pradžios. Tuo tarpu patentais kritinės svarbos elementams pradėta rūpintis įmonei ėmus sparčiai augti ir dairytis įėjimo į JAV rinką.

„Mūsų atveju, patentai – patikimumo garantas parneriams, su kuriais dirbame“, – tvirtina V. Šakalys. Jis sutinka su specialistų rekomendacijomis nusimatyti biudžetą teisiniams ginčams, priešingu atveju patentinė apsauga neveiksminga ir planuoja, jog kol kas į juos veltis neteks.

Siekdama pasidengti 95 proc. kaštų už prioritetinės ir tarptautinės paraiškų ląstelių mikroporatoriaus išradimo patentui padavimą, pernai įmonė dalyvavo „Inopatento“ priemonėje. V. Šakalio teigimu, jis padeda sumažinti su patentavimu susijusius kaštus ir sudaro galimybę įsigyti pačius svarbiausius reikalingus patentus taupant tyrimams skiriamas įmonės lėšas.

Tarptautinės patento paraiškos pagrindu V. Šakalys planuoja gauti Europos patentą bei išsiplėsti šio išradimo patentinę apsaugą į trečiąsias valstybes, pavyzdžiui, JAV. Be ES struktūrinių fondų finansavimo pareiškėjas vargu, ar būtų ryžęsis pradėti patentavimosi procesus, nukreiptus į intelektinės nuosavybės teisių įgijimą užsienio valstybėse.

Nuo priemonės pradžios (2017 m.) jau buvo finansuotas 171 projektas už 1.374.528,70  eurų. Iš viso „Inopatentui“ įgyvendinti visam laikotarpiui skirta  virš 1 412 303  eurų.

Naujo produkto ar verslo vystymą pradedančius inovatorius ir įmones, kurios rūpinasi intelektinės nuosavybės apsauga, vasario 24-25 dienomis MITA kviečia susitikti su intelektinės nuosavybės apsaugos ekspertais. Renginys „Intellectual property issues for innovative business“ yra nemokamas, tačiau registracija būtina.

Skaityti toliau
Mokslasprieš 4 val

B. Grybaitės daktaro disertacijos “Funkcionalizuotų N-(4-metilfenil)- ir N-(4-naftalen-1-il)aminotiazolo darinių sintezė ir tyrimas” gynimas

Autorius, institucija: Birutė Grybaitė, Kauno technologijos universitetas Mokslo sritis, kryptis: gamtos mokslai, chemija, N003 Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Vytautas...

Greitos naujienosprieš 12 val

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: išsitirti dėl COVID-19 privaloma prieš grįžtant į Lietuvą

Eil. nr. Šalis (teritorija) Reikalavimai atvykstantiems Šalys, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės 1. Airija  Reklama Turgaus...

Sportasprieš 17 val

L.Pilibaičio įvartis lėmė „Kauno Žalgirio“ pergalę sezono atidarymo rungtynėse

2021.03.05 www.alyga.lt 2021 metų „Optibet A lygos“ sezonas startavo sunkia „Kauno Žalgirio“ pergale, kurią išplėšė po keitimo pasirodęs Linas Pilibaitis....

Greitos naujienosprieš 17 val

Viceministrė: „Klimato politika – ne tik įsipareigojimai, bet ir konkurencingumo lenktynės“

2021 03 05 Klimato krizę pirmiausia sprendžia ne tarptautiniai susitarimai, o nacionalinių valstybių politinė valia. Toks nacionalinės valios įsikūnijimas –...

Naujienosprieš 18 val

Mažiau streso dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

Stiprėjant susirūpinimui dėl artėjančių brandos egzaminų, Kaune startuoja nauja iniciatyva – nemokami lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos užsiėmimai...

Skaitomiausi