Connect with us

Miestas

Grįžusi iš JAV jauna kaunietė pasinėrė į neįprastą verslą

kaunieciams.lt

Paskelbta

JAV 10 metų praleidusi Raminta Stowe prieš metus grįžo į Lietuvą kartu su savo amerikiečiu vyru ir ėmėsi gana neįprasto verslo: atnaujina ir dekoruoja senus baldus. Įdomu tai, kad idėja užsiimti tokia veikla kilo visiškai atsitiktinai: jauna kaunietė anksčiau nedirbo jokio panašaus darbo ir nekrimto jokių su tuo susijusių mokslų.

Vietoj jogos – baldų dažymas

Gyvendama JAV Raminta studijavo, po to dirbo. Būtent čia viskas ir prasidėjo. Dirbdama nedideliame šeimos viešbutyje Šiaurės Karolinoje, ji pastebėjo, kad šeimininkai kasmet keičia nemažai baldų ir kitų daiktų, kurie susidėvi ar susigadina.

Raminta pasiūlė juos ne kasmet keisti naujais, bet, pasibaigus turizmo sezonui, atnaujinti. Šeimininkams sutikus, pati ėmėsi darbo. Kasmet po turistų išvykimo dažydavo, atnaujindavo tai spintelę, tai stalą, tai lauko kėdes.

„Taip ir prasidėjo viskas, dar ten, Amerikoje. Pamatę mano darbus bendradarbiai paprašydavo ir jiems pagelbėti, po to pamatydavo dar daugiau žmonių. Ir man pačiai buvo įdomu, pradėjau domėtis įvairiomis technologijomis, ėmė patikti ir pats procesas. Aš juokauju, kad vieni užsiima joga, kiti bėgiojimu, o aš – baldų dažymu“, – pasakojo pašnekovė, „Tučio dirbtuvių“ šeimininkė.

Lietuvoje klientai kitokie

Pats atnaujinimo ir dekoravimo procesas, pasak Ramintos, nėra sudėtingas. Dažnai tereikia gero nuriebalintojo, poros sluoksnių dažų ir apsauginio lako ar vaško.

„Dažniausiai baldų nešveičiu, naudoju kreidinius mineralinius dažus. Dekoruodama naudoju trafaretus arba baldų aplikacijas, tereikia ja tinkamai pritaikyti. Smagiausia, kad technologijos tokios, jog baldai po tokio atnaujinimo atrodo labai natūraliai ir gražiai, o kaštai nėra dideli“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pastebėjo, kad Lietuvoje klientų pageidavimai labai skiriasi nuo to, kokie jie buvo toje JAV vietovėje, kur moteris gyveno ir dirbo anksčiau.

„Reikėjo truputį laiko prisitaikyti. Nes ten kur aš gyvenau JAV, dominavo toks labiau pajūriškas, spalvingas kaimo sodybos tipo stilius. Lietuvoje visi nori ir ieško skandinaviško stiliaus – baltos, kreminės, pilkos spalvos, kad tiktų prie modernaus interjero“, – sakė Raminta.

Sulaukė susidomėjimo senturgyje

Didelio susidomėjimo ji sulaukė su savo darbais vasarą apsilankiusi Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ vykusiame senturgyje „Laiko ratu“.

„Restauruoti, dekoruoti baldai išsiskyrė iš daugelio kitų prekybos vietų, todėl žmonės sustodavo, klausinėdavo kaip čia kas padaryta, apžiūrinėdavo. Daug dėmesio sulaukė ir baldų atnaujinimo bei dekoravimo priemonės, kurių pardavimas taip pat yra mano veiklos dalis. Net vėliau, po mugės, gavau žinučių iš žmonių, besidomėjusių mano darbais ir priemonėmis. Žodžiu, buvo labai smagi ir naudinga patirtis“, – pastebėjo pašnekovė.

Dabar ji kartu su vyru Kaune turi įsirengusi nedidelę dirbtuvėlę, kurioje darbuojasi pakaitomis su vyru.

„Galima būtų dirbti ir namuose, nes dažai, kuriuos naudojame, nėra toksiški. Bet turime du mažus vaikus, todėl darbas jiems būnant šalia būtų neįmanomas. Kartu su vyru dalinamės, tiek vaikų priežiūra, tiek baldų atnaujinimo darbais. Būna, kad vienas pradeda, o kitas pratęsia ir pabaigi to paties baldo prikėlimą naujam gyvenimui“, – pasakojo kaunietė.

Turi rimtų planų

Pora ne tik dirba su baldais, augina vaikus, bet ir grįžę į Lietuvą atnaujino studijas. Nors viską suderinti nėra lengva dirbdami savo mėgstamą darbą, stengiasi nuolat tobulėti, populiarinti savo veiklą tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai, nes ir tolesnius savo gyvenimo planus sieja su šiuo užsiėmimu.

Šeima vėl ruošiasi dalyvauti rugsėjo mėnesį Kaune vyksiančioje sendaikčių mugėje ir pristatyti savo kūrinius dar didesniam būriui žmonių.

Tarptautinis senturgis „Laiko ratu“ vyks rugsėjo 18–20 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Kaunas kviečia įvertinti socialiai atsakingas organizacijas ir iniciatyvas

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Gruodžio 3-iąją, minint Tarptautinę neįgaliųjų dieną, Kauno mieste antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į negalios paliestų žmonių kasdienybę ir poreikius. Simboliniai apdovanojimai skirti įvertinti ir padėkoti įvairioms organizacijoms bei iniciatyvų autoriams už darbus ir veiklas, kurių dėka miestas tampa vis labiau draugiškas ir prieinamas visiems.

Pretendentus gali siūlyti visi

„Kaunas visiems“ apdovanojimų idėja – padėkoti verslo ir visuomenės atstovams bei organizacijoms už pastangas prisidedant prie patogios miesto aplinkos.

Visą savaitę, iki gruodžio 6 d., kauniečiai kviečiami teikti kandidatūras į tradicija tampančias 3 nominacijas – verslo, vietos ir iniciatyvos. Tai daryti galima Kauno savivaldybės „Facebook“ paskyroje arba el. paštu visiems@kaunas.lt.

Verslo kategorijoje vertinamos įmonės, sėkmingai vykdančios specialiųjų poreikių turinčių žmonių integraciją į darbo rinką. Vietos nominacija skirta viešosios paskirties pastatų savininkams, kurie savo valdose įrengimo darbus organizavo remdamiesi universalaus dizaino principais ir taip užtikrino laisvą bei patogų patekimą ir naudojimąsi žmonėms su judėjimo negalia. Iniciatyvų rinkimuose laukiama pasiūlymų su įgyvendintomis idėjomis ir veiklomis, kuriant draugišką miestą kiekvienam.

Visus pretendentus į „Kaunas visiems“ apdovanojimus svarstys ir šių metų laureatus išrinks Kauno miesto savivaldybės Neįgaliųjų reikalų tarybos sudaryta komisija.

Padėka ir pavyzdys kitiems

Dėl šalyje tebesitęsiančio visuotinio karantino, apdovanojimai, kaip ir kiti renginiai, keliasi į virtualią erdvę. Šiųmečiai laureatai bus paskelbti gruodžio 22-ąją vyksiančiame paskutiniame šiemet Kauno miesto tarybos posėdyje.

„Kaunas visiems“ kampanijos iniciatorius Kauno miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Donatas Večerskis šį projektą pristato, kaip priminimą visuomenei, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir vertingas: „Kiekvienas turi teisę laisvai judėti mūsų mieste ir nė vienas negali būti diskriminuojamas dėl negalios, amžiaus ar sveikatos būklės.

Metų pabaigoje, atsigręždami į tuos, kurie savo darbu, kūryba, erdvėtvarka ir iniciatyvomis darė Kauną draugišku visiems, norime ne tik padėkoti, bet ir parodyti šiuos žmones, įmones bei kitas organizacijas kaip pavyzdį mums visiems. Juk nuo mūsų visų priklauso, kokiame mieste gyvensime ir ar visi galės jame laisvai judėti, rasti darbo vietas ir jaustis lygūs su kitais.“

Kad visi jaustųsi gerai

Praėjusiais metais vietos kategorijoje laurai atiteko Kauno autobusų stoties valdytojams už išskirtinį viešosios erdvės rekonstrukcijos projektą. Ši vieta tapusi ne tik viena gražiausių autobusų stočių visoje Lietuvoje, bet ir prieinama bei nekurianti kliūčių visiems lankytojams.

Verslo nominacijoje įvertinta bendrovė „Kauno spauda“, per 2019 metus be jokios valstybės finansinės pagalbos įdarbinusi 9 asmenis su negalia.

Metų iniciatyvos vardą pernai pelnė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus socialinių projektų kuratorė Rūta Klevaitė. Ji įvertinta už nuopelnus projektą „Muziejų naktis“ pritaikant negalios paliestiems žmonėms. Šis pavyzdys parodė, kad net ir vieno žmogaus idėja gali duoti pradžią dideliems pokyčiams organizacijoje.

„Tradicija tampantys apdovanojimai „Kaunas visiems“ – tai galimybė plačiau paskleisti žinią apie gražias iniciatyvas, veiklas ir kantrų kasdienį žmonių darbą. Tai ne tik įvertinimas ir paskatinimas veikti toliau, bet ir galimybė šviesti bei edukuoti visuomenę apie naujas, drąsias mintis bei realius žingsnius jas įgyvendinant. Manau, kad mano pelnytas įvertinimas apjungia bendras visų kolegų iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastangas, kad visi lankytojai čia jaustųsi gerai“, – kalbėjo R. Klevaitė.

Kaunas kasmet skiria vis didesnį dėmesį sprendžiant negalios paliestų gyventojų problemas bei atliepiant jų poreikius. Pernai startavusi iniciatyva „Kaunas visiems“ – paskatinimas tiek kauniečiams, tiek ir mieste veikiančioms organizacijoms bei naujai ateinantiems investuotojams būti socialiai atsakingiems, savarankiškai kurti palankią aplinką visiems.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Naujai įsteigta Kauno regiono plėtros taryba stiprins bendradarbiavimą tarp savivaldybių

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Aštuonių savivaldybių – Birštono, Kauno miesto, Kaišiadorių, Jonavos, Raseinių, Kėdainių, Prienų ir Kauno rajonų – merai savo parašais ant sutarties oficialiai patvirtino Kauno regiono plėtros tarybos steigimą. Taryba bendrai spręs opiausias Kauno regiono problemas ir sieks konstruktyvios diskusijos su nacionaline valdžia, ieškant viso regiono plėtrai palankių sprendimų. 

Šių metų vasarą, pasikeitus Regioninės plėtros įstatymui, šalies regionams buvo suteikta daugiau įgaliojimų ir kompetencijų, o Regionų plėtros taryboms – teisinis statusas. Tai įpareigojo visoje šalyje iš naujo įsteigti dešimtį tarybų.

Kauno miesto savivaldybėje pirmadienį susirinkę regiono savivaldybių merai Visvaldas Matijošaitis, Nijolė Dirginčienė, Vytenis Tomkus, Valerijus Makūnas, Mindaugas Sinkevičius, Andrius Bautronis, Valentinas Tamulis ir Alvydas Vaicekauskas įtvirtino šį vieningą sprendimą savo parašais ant steigimo sutarties.

„Tarybos steigimo, o kartu ir bendradarbiavimo sutartis tarp savivaldybių pasirašyta. Tapome vieningu kumščiu, kuris vykdys būtinas reformas ir bendrai spręs iškylančius iššūkius. Kartu skatinsime viso regiono plėtrą ir kompleksiškai tobulinsime visas sritis“, – teigė ilgametė Tarybos pirmininkė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Pasirašius Tarybos steigimo sutartį įvyko ir steigiamasis susirinkimas. Jam pirmininkavo Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė. Susirinkimo metu patvirtinti vieni iš svarbiausių Tarybos veiklos reglamentavimo dokumentų: Tarybos nuostatai, Kolegijos darbo reglamentas bei Kolegijos personalinė sudėtis. Naujai steigiamos Tarybos kolegiją sudarys 24 nariai iš Birštono, Kauno miesto, Kaišiadorių, Kauno, Jonavos, Raseinių, Kėdainių ir Prienų rajonų savivaldybių.

„Džiaugiuosi, kad į naujai steigiamą tarybą susijungė visos Kauno regiono savivaldybės. Tikiu, kad bendromis jėgomis pasieksime itin gerų rezultatų. Tiek įgyvendinant bendrus projektus, tiek kuriant visų savivaldybių teritorijas vienijančią strategiją. Drauge spręsime, kur panaudoti regionams skirtas lėšas, kokius bendrus projektus vystyti, kaip sukurti patrauklią infrastruktūrą ir palankią socialinę-ekonominę regiono aplinką“, – apie pasirašyto dokumento svarbą kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Kauno regiono merai atkreipė dėmesį, kad šis visų bendras sprendimas padės optimizuoti regioninei politikai skirtų išteklių panaudojimą, išnaudoti natūraliai egzistuojančius teritorijų ryšius, sudarys sąlygas geriau atliepti visų regiono gyventojų poreikius ir įgyvendinamų projektų naudą įvertinti ne iš projekto vykdytojo, bet būtent iš gyventojo perspektyvos. 

Merai vienbalsiai patvirtino, kad Tarybos tikslas – atstovauti ne atskirų savivaldybių, o bendriems viso Kauno regiono ir jo gyventojų interesams nacionaliniu mastu, sprendžiant opiausias viso Kauno regiono problemas ir siekiant konstruktyvios diskusijos su nacionaline valdžia bei ieškant viso regiono plėtrai palankių sprendimų.

Jau po savaitės, gruodžio 7 d., planuojama surengti ir pirmąjį Tarybos Kolegijos posėdį.


Ryšių  su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Šventinę nuotaiką gyventojams į kiemus atveš „Kaunas 2022“ autobusas, jį pasikviesti gali kiekvienas kaunietis

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Šiais metais kalėdinis laikotarpis artinasi kiek kitoks, nei esame įpratę: centrinėse miestų aikštėse nešurmuliuos kalėdiniai miesteliai,  o dalis šventinių įpročių, pavyzdžiui dovanų pirkimas ar  vakarėliai, kelsis į virtualią erdvę. Tačiau „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kviečia miestiečius išlaikyti šventinę dvasią, nes kalėdinė nuotaika į gyventojų kiemus atkeliaus….autobusu.

„Kadangi įprastiniuose kalėdiniuose koncertuose šiemet lankytis negalime, kartu su Kauno miesto savivaldybe bei žinomais atlikėjais nusprendėme juos dovanoti kauniečiams kitaip.  Dvi savaites iki pat Kalėdų vis kitame Kauno mikrorajono kieme lankysis Kalėdų motyvais pasipuošęs autobusas. Iš šio kalėdinio „radijo ant ratų“ girdėsis dovana gyventojams – puikiai pažįstamų Lietuvos atlikėjų specialiai Kaunui padovanotos kalėdinės dainos: jų pačių atrinktos iš kalėdinio repertuaro ar įrašytos šiam projektui.  Esame suplanavę šventinę nuotaiką paskleisti daugybėje Kauno miesto kampelių – net 11 Kauno mikrorajonų kiemų, taip pat įvažiuoti į Kauno ligoninių kiemus  ir išreikšti palaikymą šiuo metu sunkiai dirbantiems medikams“, – apie sumanymą pasakoja „Kaunas 2022“ rinkodaros vadovė Irutė Tumaitė.

Šventinę autobuso kelionę pradės miestiečių gerai žinoma ir mylima atlikėja bei „Kaunas 2022“ ambasadorė Jurga.  Dainininkė į vieną iš mikrorajonų keliaus į jau gruodžio 3 dienos vakarą, o jo  gyventojai galės išgirsti šios atlikėjos kalėdinių dainų įrašus. Su „Kaunas 2022“ akcija Jurga pasidalino savo legendinio kūrinio „Let It Snow! Let It Snow! Let It Snow!“ versija (iš greitai pasirodysiančio jos kalėdinio mini albumo).

„Kitais gruodžio vakarais iš autobuso skambės kruopščiai atrinktų ir naujausių, ir laiko patikrintų kalėdinių įrašų koncertas. Kauniečiai  girdės įrašytą „Kaunas 2022“ ambasadorių Lino Adomaičio, „Golden Parazyth“, Rūtos Mur, grupių Baltasis Kiras, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Antis“, „Colours of Bubbles“ ir kitų kalėdinę muziką. Nesuspėję pamatyti ir išgirsti autobuso, kalėdinius įrašus  vėliau galės rasti vienoje iš visiems gerai žinomų musikinių platformų“, – sako I. Tumaitė.

Organizatoriai kviečia gyventojus aktyviai laukti autobuso, pasipuošiant kiemus ar savo namų langus kalėdinėmis lemputėmis  ir kitomis šventinėmis dekoracijomis.  Jei norėtumėte, kad Kalėdinis autobusas atvyktų ar pravažiuotų pro jūsų kiemą,  prašome jį užregistruoti čia.

Gruodžio mėnesį staigmenų, skirtų palaikyti švenčių dvasiai, bus ir daugiau. Šios Kalėdos – ypatingos, nes nuo jų telieka vieneri metai, o tai reiškia, tik vienas žingsnis iki labai svarbaus tikslo  Kaunui ir kauniečiams – Europos kultūros sostinės titulo šventės.  „Kaunas 2022“ komanda kviečia gyventojus  įsitraukti į socialiniuose tinkluose inicijuotą akciją „Vienas žingsnis iki tikslo“  ir pasidalinti savo tikslais, iki kurių įveikimo lieka visai nedaug – tik vienas žingsnis. Už dešimt labiausiai bendruomenę vienijančių tikslų „Kaunas 2022“ komanda, kartu su partneriais #walk15, pakvies žingsniuoti ištisus 2021-uosius metus.

Nuotraukos: iš drono – Andriaus Aleksandravičiaus, aikštėje – Martyno Plepio.
Skaityti toliau

Miestas

Epidemiologai sako su pasibaisėjimu stebintys masinius susibūrimus prie eglučių

kaunieciams.lt

Paskelbta

Epidemiologai sako su pasibaisėjimu stebintys masinius gyventojų susibūrimus prie šeštadienį įžiebtų kalėdinių eglių didmiesčiuose ir perspėja, kad tai netrukus gali dar padidinti užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių.

„Galėtume sakyti, kad minios galėtų būti vertinamos kaip nedidelės, jei turėtume kitokius atvejų skaičius ir kitokį vidinį infekcijos plitimą šalyje. Šiuo metu esame tokioje situacijoje, kai kiekvienas mūsų papildomas socialinis kontaktas yra papildoma rizika ir papildoma galimybė atvejų statistikai augti“, – LRT televizijos žinioms sekmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Justina Petravičienė.

Anot jos, žmonių susibūrimai miestų aikštėse ypač glumina žinant išaugusį medikų, šiuo metu gydančių vis didesnį Covid-19 sergančių pacientų skaičių, krūvį šalies ligoninėse.

„Yra labai sudėtinga situacija gydymo įstaigose, todėl visuomenės sveikatos specialistai su pasibaisėjimu į šią situaciją žiūri. Įsivaizduoju, kaip į šią situaciją žiūri medikai, kurie deda visas pastangas gelbėdami gyvybes asmenų, kuriems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, kuriems reikia reanimacijos ar intensyviosios terapijos priemonių“, – kalbėjo centro atstovė.

Vilnius, Kaunas ir Panevėžys šeštadienį įžiebė miestų Kalėdų egles.

Nors renginių organizatoriai kvietė tai stebėti per televiziją bei ragino nesibūriuoti prie šventinių žaliaskarių, tačiau dalis miestiečių nepaisė šių raginimų. Aikštėse prie eglių būriavosi minios žmonių, sostinėje net buvo susidariusios automobilių spūstys.

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1976 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 11 žmonių, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.Ligoninėse gydomi 1798 COVID-19 pacientai, 140 iš jų – reanimacijoje.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 60 tūkst.193 asmenys, 14 tūkst. 120 sirgusiųjų pasveiko, tebeserga – 45 tūkst. 355 žmonės.

Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 491 žmogus.

Skaityti toliau

Miestas

Kaune siekta ilgiausios pridėtinės kasos Lietuvoje rekordo

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo seno ilgos kasos buvo moters grožio ir moteriškumo simbolis. Jei pažvelgtume į meno kūrinius, tiek skulptūrose, tiek paveiksluose išvystume ilgaplaukes gražuoles. Tačiau ne visos moterys apdovanotos tankiais, storais plaukais, todėl čia labai gelbsti pridėtinės kasos, kurių istorija siekia net Egipto karalienės Kleopatros laikus.

Prisegamų ir priauginamų plaukų populiarumas šiais laikais milžiniškas, šie metodai leidžia greitai turėti savo svajonių plaukus. Todėl grožio akademijos “Elireta” direktorė Gintarė Eimantaitė nutarė siekti ilgiausios pridėtinės kasos Lietuvoje rekordo. “Dabar ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje prisegami plaukai yra ant bangos. Jie tapo neatsiejama šventinių šukuosenų dalimi. Specialistai man pritars – vis dažniau ir šukuosenos yra daromos su pridėtiniais plaukais. Dabar ypač madingos pririšamos uodegos, kurių pagalba vos per pora minučių galite turėti plaukų uodegą kaip pas Ariana Grande”, – pasakojo specialistė.

Anot G. Eimantaitės, kasdien vis dažniau sulaukiant klausimo, kokią ilgiausią kasą galime užsakyti, jai šovė mintis išsiaiškinti, kokia ilgiausia kasa aplamai yra užfiksuota mūsų šalyje. Paaiškėjo, kad Lietuvos rekordų svetainėje yra užfiksuotas 2015 metais padarytas rekordas – ilgiausia pridėtinė kasa siekė 7,83 metro. Todėl viena žinomiausių plaukų priauginimo specialisčių  Gintarė Eimantaitė pasiryžo siekti dar ilgesnės kasos rekordo.

“Rekordui buvo sunaudota apie 16 pakelių kanekalono pluošto, 1 sintetinė ir 1 natūralių plaukų kasa. Plaukai buvo pripinami vieni prie kitų, tam, kad būtų išgauta vientisa plaukų kasa. Darbą atlikome dirbdamos tris dienas po 6 valandas. Kasa buvo pinta populiariausiu – trijų skilčių kasos metodu”, – pasakojo meistrė.

Rekordui užfiksuoti buvo pakviestos dvi Kauno žymios viešnios: KIGSA prezidentė Jolanta Mačiulienė ir žymi plaukų stilistė Inga Bagdonaitė. Pridėtinę kasą, kurios ilgis siekė 13,8 metro bei svėrė 2,490 g,  meistrė užrišo ant modelio Aušrinės Kalinauskaitės surištos natūralių plaukų kasos.

Anot originalų rekordą pasiekusios specialistės Gintarės Eimantaitės, su plaukų priauginimu dirbančios daugiau nei 16 metų, tai dar ne pabaiga ir planuose – dar didesni rekordai.

Skaityti toliau

Miestas

Naujos perspektyvos Kaunui: Aleksoto inovacijų pramonės parkui – išskirtinis statusas

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Nuo pat projekto ištakų lietuviškuoju „Silicio slėniu“ pramintas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) oficialiai pripažintas visai šaliai reikšmingu objektu. Vyriausybė jam suteikė valstybei svarbaus projekto statusą ir nustatė oficialias parko teritorijos ribas. Šis sprendimas žymi reikšmingo etapo įtvirtinimą bei naujų darbų pradžią.

Nacionalinio pažangos plano dalis

Vienas iš didžiųjų Kauno infrastruktūros projektų – 30 ha ploto teritorija inovatyvių įmonių pritraukimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui – sulaukė išskirtinio pripažinimo nacionaliniu lygmeniu. Šią savaitę Vyriausybės nutarimu Aleksoto inovacijų pramonės parkas įtrauktas į visai Lietuvai svarbių projektų sąrašą.

Ypatingas statusas suteikiamas tik tiems projektams, kurie ženkliai prisideda prie šalies ekonominio, socialinio, kultūrinio ar politinio augimo. Neseniai šio pripažinimo sulaukė „Rail Baltica“, Kauno viešojo logistikos centro bei Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektai.

„Tapimas valstybei ekonomiškai svarbiu projektu yra ganėtinai retas įvykis, tačiau tai tik dar kartą patvirtina didžiulį Kauno potencialą. Tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Turime stiprų Vyriausybės palaikymą čia kurti inovacijų parką su naujomis darbo vietomis, pritraukti užsienio kapitalą bei skatinti mokslo, tyrimų bei verslo sinergiją ir augimą. 

Kaunas gali ir turi tapti aukštųjų technologijų vystymo centru su ambicija siekti mokslo proveržio. Visa, ko mums reikia – sutelkti Lietuvos ir užsienio talentus bei sukurti jų darbui tinkamą infrastruktūrą“, – kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

 

Vienas iš Lietuvos strateginių 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano tikslų – pereiti prie žiniomis, pažangiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymo ir taip didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Įgyvendinant šį siekį svariai prisidės Kauno AIPP.

Vyriausybės sprendimas taip pat žymi naujų darbų pradžią – miestas gali pradėti rengti inovacijų parko plėtros planą, numatantį, kokios įmonės galės čia įsikurti ir vykdyti veiklas, kokios sąlygos joms bus taikomos.

Prognozuojama, kad šiuo projektu Kaunas pritrauks apie 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, taip pat sukurs virš 1000 gerai apmokamų darbo vietų. 

Daug erdvės inovatoriams

Šiuo metu tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje jau paklotos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai. AIPP teritorijoje pilnai išasfaltuotos aštuonios gatvės, įrengtas apšvietimas. Šiuo metu čia tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. 

Užbaigus susisiekimo infrastruktūros vystymo darbus, planuojama rekonstruoti buvusias sraigtasparnių dirbtuves. Didžiulis angaras užima daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Po renovacijos, patalpose įsikurs inovacijų parko administracija ir laboratorijos.

 

Rekonstruotas erdves taip pat galės nuomotis aukštą pridėtinę vertę kuriančios Lietuvos ir užsienio įmonės, kurios orientuojasi į mokslinius tyrimus, prototipų gamybą ir kitų inovatyvių sprendimų plėtrą.

Kvalifikuotiems tyrėjams, mokslininkams numatyta sukurti virš pusantro šimto darbo vietų. Čia taip pat  bus įsteigti 3 mokslo ir studijų institucijų filialai bei įrengtas verslo inkubatorius.  

Skaičiuojama, kad bendras miesto, Vyriausybės ir Europos Sąjungos indėlis į Aleksoto inovacijų pramonės parką sieks apie 14,6 mln. eurų.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 3 val

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

2020 12 01 Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus...

Greitos naujienosprieš 4 val

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

2020 12 01 Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje....

Greitos naujienosprieš 4 val

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo,...

Greitos naujienosprieš 5 val

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

2020 12 01 Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės....

Greitos naujienosprieš 5 val

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

2020 12 01 Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios...

Greitos naujienosprieš 5 val

Lietuvos bibliotekos tampa draugiškos autizmo sutrikimą turintiems lankytojams

2020 12 01 Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo...

Greitos naujienosprieš 6 val

Pareigūnai aiškinasi, kas apgadino automobilį

2020 12 01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto...

Greitos naujienosprieš 6 val

Pareigūnai aiškinasi, kas sužalojo vyrą

2020 12 01 Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet šių metų lapkričio 16 d. Kaune,...

Greitos naujienosprieš 7 val

Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas

2020 12 01 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2020 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir...

Greitos naujienosprieš 7 val

EBPO: Lietuvos nemokumo sistema viena labiausiai subalansuotų tarp šalių narių

2020 12 01 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvos nemokumo sistemą tarp šalių narių įvertino kaip vieną labiausiai subalansuotų,...

Skaitomiausi