Šiandien šešiolikmetės klimato aktyvistės Gretos Thunberg vardas pažįstamas visame pasaulyje, nors vos prieš kiek daugiau nei metus ji pirmuosius savo protestus rengė visiškai viena. Daugelyje šalių dabar jau veikia Gretos įkvėptas judėjimas „Fridays for Future“ („Penktadieniai ateičiai“). Rugpjūtį iniciatyva pasiekė ir Kauną. Su „Fridays for Future Kaunas“ įkūrėja Elze Drūlyte kalbėjomės apie organizacijos veiklą, tikslus ir jaunimo aktyvizmą.
– Gal gali trumpai papasakoti, kokia organizacija yra „Fridays for Future“? Kodėl ji atsirado ir kaip po šios iniciatyvos vėliava susikūrė Kauno klimato aktyvistų bendruomenė?
– Viskas prasidėjo 2018-ųjų rugpjūtį, kai Greta Thunberg surengė pirmąjį protestą prie Švedijos parlamento. Norėdama paskatinti politikus atsižvelgti į klimato kaitos grėsmes, tris savaites ji protestavo kasdien, o vėliau protestams išsirinko vieną dieną – penktadienį. Judėjimas greitai išplito Švedijoje, vėliau persikėlė į kitas Europos šalis bei Šiaurės Ameriką, o nuo 2019-ųjų pavasario iniciatyvos pradėjo kurtis ir Afrikoje, Azijoje bei Pietų Amerikoje. Šiandien ypač aktyvi yra Vokietijos klimato aktyvistų bendruomenė.
Kai grįžau po pusės metų Budapešte, kur pati aktyviai dalyvavau „Fridays for Future“ protestuose, Kaune man labai trūko iniciatyvos ir aktyvaus jaunimo domėjimosi klimatu, todėl ir nusprendžiau pati čia suburti šį judėjimą. Tiesiog pagalvojau: kas kitas, jei ne aš, ir, pasisėmusi patirties iš vilniečių bendruomenės, rugpjūčio 2-ąją suorganizavau pirmąjį piketą.
– Kaip manai, kodėl būtent Gretos Thunberg balsas tapo paskata jaunimui aktyviau domėtis klimato kaita ir jos grėsmėmis?
– Manau, kad ji tiesiog sužavėjo ryžtu ir drąsa. Taip pat žmones veikia ir jos paprastumas. Gretos pavyzdys rodo, kad neprivalai būti labai didelis ir įtakingas ar net suaugęs žmogus, kad galėtum kažką pakeisti.
– Koks yra pagrindinis „Fridays for Future Kaunas“ bendruomenės tikslas?
– Manau, kad norint kovoti su klimato krize, šalies politikoje – Lietuvoje ir užsienyje – reikia sisteminių pokyčių. Vadovaudamiesi pasauliniais pavyzdžiais, esame sudarę reikalavimų sąrašą ir siekiame, kad klimato krizės problema taptų šalies politikos, ekonomikos, švietimo bei žiniasklaidos prioritetu. Norime, kad iki 2030-ųjų būtų pasiektas šiltnamio efektą sukeliančių dujų neutralumas ir imtasi visų įmanomų priemonių, kad planetos atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.
Šiuos skaičius, nurodytus IPCC (Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos) dokumente, privalu įgyvendinti, norint išvengti negrįžtamos klimato krizės katastrofų grandinės pradžios. Vienas svarbiausių reikalavimų – valstybės sprendimai turi būti priimami remiantis naujausiais moksliniais tyrimais. Taip pat atsakomybė kovoje su klimato kaita turėtų būtų skirstoma proporcingai daromai žalai – daugiausia atsakomybės prisiimtų labiausiai teršiantieji.
– Dažna jūsų veiklos išraiškos forma – protestas. Prieš ką tiksliai jis nukreiptas? Ar norite pasiekti politikus, ar šiai problemai jautrius piliečius?
– Mūsų pagrindinis tikslas yra pasiekti politikus ir megzti su jais dialogą. Būtent jie turėtų suprasti ir įvertinti klimato krizę kaip prioritetinę šalies politikos problemą, tik tuomet galimi pakankami pokyčiai. Tačiau protestas vyksta viešose erdvėse ir gali padėti su šia problema supažindinti įvairius žmones. Viskas yra susiję: jeigu piliečiai supras problemos svarbą ir patys norės siekti pokyčių bei matyti juos įgyvendintus šalies politikoje, tuomet valdžios atstovai turės išklausyti daugumos nuomonę.
– Ką „Fridays for Future Kaunas“ jau spėjo nuveikti?
– Mūsų judėjimas dar labai jaunas. Per šiuos kelis mėnesius surengėme tris piketus prieš klimato krizę, kurių tikslas buvo pabrėžti problemos svarbą ir parodyti Kaunui, kad čia yra aktyvių žmonių. Taip pat rugsėjo 20–27 dienomis įgyvendinome renginių ciklą „Savaitė už klimatą“. Jo metu suorganizavome eiseną, kuri tęsėsi nuo Kauno rotušės iki Istorinės Prezidentūros kiemelio. Prisijungėme prie „River Cleanup Lietuva“ iniciatyvos bei patys organizavome Panemunės miško tvarkymo darbus.
Ypač svarbi diena buvo rugsėjo 23-ioji, kai vyko Jungtinių Tautų susitikimas Niujorke, kuriame formuota klimato kaitos strategiją. Tada Rotušės aikštėje rengėme „sumirimą“, kurio dalyviai sugulė ant žemės tarsi būtų negyvi. Taip norėjome pabrėžti, kad tądien priimti sprendimai gali kainuoti žmonių ir daugelio kitų rūšių gyvybes.
Dar viena protesto akcija „Atmerk man akis“ buvo orientuota į žiniasklaidos ir švietimo sistemos vaidmenį klimato krizės kontekste. Šia akcija norėjome parodyti, kad klimato krizė nėra pakankamai aptariama, aktualizuojama ir nagrinėjama nei žiniasklaidoje, nei mokyklose. „Dienos be automobilio“ metu su plakatais pasitikome vairuotojus prie kelių, kurie piko metu labiausiai prisikemša. Plakatuose pateikėme informaciją, kaip automobiliai teršia aplinką. „Savaitės už klimatą“ baigiamuoju renginiu tapo „Eitynės už ateitį“ Vilniuje, kuriose dalyvavo visos trys – Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos – „Fridays for Future“ bendruomenės.
Norėčiau pabrėžti, kad visi mūsų protestai yra taikūs. Mes nerodome ir nenorime skatinti pykčio, tačiau siekiame skleisti informaciją ir bandome pasiekti kuo daugiau žmonių. Manau, viena opiausių problemų Lietuvoje yra būtent ta, kad nepakankamai žmonių žino ir supranta, kokia didelė ir reali yra klimato krizės grėsmė.
– Kokių reakcijų sulaukiate iš aplinkinių savo protesto akcijų metu?
– Pačių įvairiausių: būna žmonių, kurie palaiko, padrąsina ir džiaugiasi jaunimo aktyvumu, o kartais net padėkoja, kad pagaliau kažkas pradėjo viešai kalbėti šia tema. Žinoma, yra ir skeptikų bei protestais nepatenkintų žmonių. Dalis jų sako, kad klimato kaita neegzistuoja, jog tai yra nesąmonė. Kiti mano, kad klimato šilimas yra natūralus procesas, kuriam žmonės neturi įtakos – dažnai jie lygina dabartinę situaciją su dinozaurų ir ledynmečių periodais. Trečioji dalis skeptikų pritaria, kad klimato krizė egzistuoja ir yra paskatinta žmonių veiklos, tačiau netiki, kad kažką galima pakeisti, ar netgi mano, kad nereikia nieko keisti, nes žmonijos išnykimas yra natūrali evoliucijos dalis.
Ne visi nori išgirsti protestuotojų balsus, tačiau iš dalies tai suprantama, juk mes – tik paprasti žmonės. Jei apie klimato kaitą daugiau kalbėtų politikai ar kiti žymūs žmonės, visuomenei ši problema atrodytų realesnė, artimesnė ir aktualesnė. Tačiau aš tikiuosi, kad mūsų judėjimas paskatins žinios sklaidą, o kuo daugiau žmonių susirūpins klimato kaita, tuo greičiau galėsime siekti rezultatų.
– Kaip manai, kodėl daug žmonių Lietuvoje vis dar netiki klimato kaita?
– Klaidingas žmonių mąstymas gali būti nulemtas edukacijos spragos. Pamokose apie klimato pokyčius užsimenama, tačiau neperteikiama reali grėsmė, neakcentuojama jos svarba. Dar viena galima priežastis yra ta, kad Lietuvoje nematyti drastiškų pakitimų. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai: gatvės tvarkomos, paplūdimiai bei upės švarūs, o dėl didėjančios temperatūros žmonės džiaugiasi, nes šiluma atrodo maloni. Vis dėlto tiesa yra kitokia: ir jūra, ir upės Lietuvoje yra užterštos, tačiau gilesniuose sluoksniuose. Paplūdimiai taip pat pilni šiukšlių, tik norint atrasti tuos atliekų „lobius“ reikia truputį prasijoti smėlį. Dėl karštėjančio klimato Lietuvoje mažėja gruntinio vandens bei kyla jūros lygis. Šį reiškinį pamatyti ypač sunku – apie tai mažai kalbama viešai, o procesai nėra žaibiškai greiti.
– Minėjai, kad norint kovoti su klimato kaita reikalingi sisteminiai pasaulio valstybių politikos pokyčiai, o paprastų žmonių balsas neretai būna neišgirstas. Kas jus skatina nepaisyti visų šių kliūčių ir nepasiduoti?
– Aš manau, kad tiesiog neturime kito pasirinkimo. Protestas ir kalbėjimas apie problemą atrodo kaip vienintelė išeitis. Mes nemanome, kad nieko negalima pakeisti, ir atsisakome susitaikyti su situacijos padariniais. Vis dar galima bandyti situaciją spręsti, tačiau reikia, kad šalies valdantieji pripažintų klimato kaitą kaip svarbią problemą ir skirtų laiko, dėmesio bei išteklių jos sprendimui. Pasaulyje jau keli šimtai miestų yra paskelbę nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos ir aktyviai ieško išeičių bei informuoja visuomenę. Tokie veiksmai padeda žmonėms suprasti, kad pasaulyje vyksta kažkas svarbaus ir grėsmingo. Šie pavyzdžiai teikia vilties ir skatina kovoti.
– Ar Lietuvoje yra iniciatyvų, siekiančių kovoti su klimato kaita, kurios jums atrodo svarbios, progresyvios ir sektinos?
– Konkrečiai kovai su klimato kaita dedikuotų organizacijų, išskyrus „Fridays for Future“, mano žiniomis, nėra. Tačiau egzistuoja ne viena graži iniciatyva, kuri iš dalies prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Viena tokių – „Gyvas miškas“ aktyviai rūpinasi Lietuvos miškų saugojimu. Dar viena organizacija, kurią verta paminėti, yra Kaune veikiantis „Kūrybos kampas 360“. Ši iniciatyva dirba su vaikų bei šeimų švietimu, akcentuoja minimalizmą, stengiasi mažinti vartotojiškumą. Neseniai Lietuvą pasiekė ir jau minėta „River Cleanup“ idėja organizuoti praktinius aplinkos tvarkymus. Ekologiškas yra socialus verslas „Textale“, kuris propaguoja tvarią madą ir gamina drabužius iš naudotos tekstilės. Informacijos sklaidos srityje puikiai reiškiasi socialinės platformos „Instagram“ vartotojai, o vienas jų – „Žalia žinutė“ neseniai sukūrė visą tinklalapį. Puslapyje pateikiama informacija apie klimato kaitos ir kovos su ja informacijos šaltinius. Taip pat informacija ir patarimais dalinasi tinklalapis eco-logika.lt. Galiausiai iniciatyva „Išpakuota“ ruošia puikius podkastus klimato kaitos ir ekologijos temomis.
– Kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo?
– Svarbiausia, ką gali padaryti paprastas vartotojas, yra skleisti žinią apie klimato problemas. Tai gali vykti paprasčiausiu buitiniu lygmeniu – perskaičius naudingą informaciją, ją reikia perduoti draugui, mamai, tėčiui, močiutei ir kitiems aplinkiniams. Norint su problema kovoti aktyviau, galima prisidėti prie klimato aktyvistų bendruomenės. Žinoma, klimatui draugiški asmeniniai įpročiai taip pat tikrai nepakenks. Kiekvienas iš mūsų gali stengtis vartoti mažiau mėsos, pirkti mažiau naujų daiktų, ne išmesti, o atiduoti nereikalingus daiktus, pirkti Lietuvoje pagamintą produkciją, o ne prekes, importuotas iš tolimų kraštų, vengti vienkartinio plastiko, rinktis viešąjį transportą vietoj automobilio ir kuo mažiau skraidyti lėktuvais.
lrt.lt informacija