Connect with us

Naujienos

Gražiausios vietos vasariškai iškylai Kaune bei Kauno rajone ir užkandžių idėjos

Avatar

Paskelbta

Vasaros savaitgaliai ar tingios atostogos taip ir kviečia į vėl saule besidabinančią gamtą. Tiesa, liepai persiritus į antrąją pusę, o su ja pasiekus ir šiltojo sezono vidurį, jau norisi pailsėti nuo populiariųjų šašlykų ar mėsainių. Todėl „Saulėti skoniai“ krautuvėlės įkūrėja Ilona Sakavičienė dalinasi idėjomis, kaip susikurti jaukų draugų ar mylimųjų vakarą gražiausiose Kauno pievose.

Ir mieste, ir užmiesty

„Kaunas ir jo rajonas gausus įvairiausiomis panoramomis, minkščiausiomis pievutėmis, rekonstruotais parkais ar ramybe kvepiančiais miško takeliais. Čia apstu ir istorinio paveldo ir paminklų, todėl vakarui nuvykti į gamtą kartu su skaniu lauknešėliu tikrai rekomenduotina.“ – teigia Ilona Sakavičienė.

Ir nors visas vietas, kuriose būtų galima smagiai paiškylauti, surašyti būtų labai sudėtinga, moteris išskiria keletą jų:

  • Pyplių piliakalnis, nuo kurio galima pasigrožėti Nemuno vaizdais ar Raudondvario bažnyčios bokštais;
  • Kadagių slėnio pėsčiųjų takas, nuo kurio atsiveria įspūdingos atodangos ir Nemuno panorama;

Kadagių slėnio panoramos (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

  • Panemunės šilas, į kurį kadaise pasivaikščioti atvažiuodavo ir pats prezidentas Antanas Smetona;

Panemunės šilas (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

  • Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis, kuriame pasivaikščioję nueikite iki Raudondvario prieplaukos, kur įrengta pavėsinė ir suoliukai;

Santakos peizažai (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

  • Pušynas prie Kauno marių Jachtklubo;

Jachtklubo panorama (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

  • Pažaislio šilas su vienu puikiausių architektūros šedevrų – Pažaislio bažnyčia ir vienuolynu;

Nuostabios gamtos supamas Pažaislio vienuolyno ansamblis (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

  • Mergakalnio apžvalgos aikštelė Dovainonyse, nuo kurios atsiveria gražus vaizdas į Kauno marias;
  • Kleboniškio miško parkas, kuriame taip pat galima atsigaivinti iš šaltinio trykštančiu vandeniu;

Kleboniškio miško takeliai (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

  • Neries krantinės parkas Vilijampolėje;
  • Nemuno sala – gamtos perlas pačiame Kauno centre;
  • Vytauto parkas – nors senieji atrakcionai uždaryti, tačiau prie Kurhauso pastato įsikūręs Vytauto pramogų parkas;
  • Kalniečių parkas – didžiausias parkas Kauno mieste su vingiuotų krantų tvenkiniu;

Rekonstruotas Kalniečių parkas (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

  • Dainavos parkas su rekreacine erdve prie tvenkinio;
  • Marvelės upės slėnis – nepaprasta gamtos oazė su vandens kriokliu.

Marvelės upės slėnis su žavingu kriokliu (nuotr. Kaunieciams.lt archyvas)

Šios vietos puikiai tiks nedidelei draugų kompanijai, kur, įsisupus į plonytį minkštą apklotą, bus galima skanauti gardžiausius užkandžius. O jei norite šiek tiek daugiau privatumo ir romantikos, „Saulėti skoniai“ krautuvėlės vadovė pataria apsilankyti sodyboje „Ąžuolų giria“, kur galėsite praleisti jaukų vakarą su mylimuoju.

Ir kompanijai, ir porai

Kad šiltas vakaras gamtoje būtų ne tik smagus, bet ir labai skanus, Ilona Sakavičienė pataria prie pokalbių pridėti dar ir vieną kitą gardų kąsnelį:

„Maistas iškylų metu vaidina labai svarbų vaidmenį. Jis ir suartina, ir padeda pradėti pokalbį, pagerina nuotaiką ir kuria džiaugsmą. Todėl mūsų krautuvėlėje galima ne tik pasirinkti produktų savo iškylų krepšeliui, bet ir išsirinkti profesionalų jau sukomplektuotus rinkinius, kurie tikrai nepaliks abejingų.“

Rinkinys keturių asmenų kompanijai:

  • švelnus kiaulienos kumpis Apis;
  • itališki riestainiukai Taralluci su alyvuogių aliejumi arba kitu pasirinktu skoniu;
  • žaliosios alyvuogės Sanmer be kauliukų;
  • graikiškas Graviera sūris;
  • bulvių trapukai;
  • įdarytos marinuotos paprikos;
  • itališki krekeriai su alyvuogėm;
  • figų pyragas.

Užkandžiai – kiekvienos geros iškylos pagrindas (nuotr. Kasperina; vieta: sodyba „Ąžuolų giria“)

Arba romantiškas rinkinys dviems:

  • itališki krekeriai su džiovintais pomidorais ir žolelėm;
  • itališkos lazdelės Grissini;
  • itališki traškučiai-riestainiukai su alyvuogių aliejumi;
  • juodosios alyvuogės Sanmer be kauliukų iš Ispanijos;
  • prancūziškas paukštienos terinas Henaff su prieskoninėm žolelėm;
  • ispaniška vytinta dešra Salchichon Iberico Velita;
  • karamelizuoti migdolų riešutai;
  • itališki džiovinti pomidorai Urselli.

Tad užsukite į „Saulėti skoniai“ krautuvėlę, kurią rasite Kaune, T. Masiulio g. 16E ir išsirinkite tai, kas praturtins jūsų vasarišką iškylą lauke.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ES teisingumo ministrų darbotvarkėje – dėmesys kovai su neapykantos nusikaltimais ir teisingumo sistemos kokybei

Teisingumo ministerija

Paskelbta

2020 12 02

„Lietuva palaiko bendrą ES siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, bet kartu turime nepamiršti ir asmens saviraiškos laisvės skleisti įvairią informaciją, – pabrėžė laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius šiandien nuotoliniame neformaliame ES teisingumo ministrų susitikime svarstant kovos su neapykantos nusikaltimais klausimą. – Neapykantos kalbų draudimas neturėtų būti siejamas tik su dešiniosios pakraipos ekstremizmu. Baltarusijos situacija liudija, kad ir iš komunistinių pažiūrų kilęs ekstremizmas yra panašus į neapykantą, o kartu ir neapykantos kalbas. Svarbu nepamiršti ir tai, kokį pavojų kelia dezinformacija, kuri pastaruoju metu nutaikyta į kai kurias ES šalis ir Lietuvą dėl pozicijos Baltarusijos atžvilgiu“. Ministrų susitikime daugiausia dėmesio skirta kovos su terorizmu ir neapykantos nusikaltimais bei teisinės valstybės raidos temoms.

Lietuva pritaria iniciatyvai socialinių tinklų operatoriams numatyti įstatyminę pareigą pranešti apie pastebėtus neapykantos nusikaltimus, taip pat – Europos Komisijos pozicijai dėl platesnių ikiteisminių susitarimų, kad būtų šalinamas neteisėtas turinys. Ministras E. Jankevičius pabrėžia, kad ES teisėje reikėtų aiškiai įvardinti, kas yra laikoma neapykantos kalba, ir šį apibrėžimą perkelti į valstybių narių nacionalinę teisę.

E. Jankevičius džiaugiasi, kad rengiant ES Tarybos išvadas buvo ieškoma bendro požiūrio, kaip atsakyti į trečiųjų valstybių nepagrįstus ar politiškai motyvuotus ekstradicijos prašymus. 

ES šalių teisingumo ministrai aptarė kitą ES šalims svarbią aktualiją – teismų nepriklausomumo bei teisingumo sistemos kokybės užtikrinimo. Pastaraisiais metais Lietuvoje siekta sustiprinti Teisėjų tarybos vaidmenį, formuojant teisėjų korpusą, numatyta pretendentų teisė ginčyti atrankos metu priimamus sprendimus. 

Lietuvos pažangai šioje srityje pasitarnavo įgyvendinta teismų sistemos reforma, alternatyvių ginčų sprendimo būdų, ginčų nagrinėjimo ikiteisminėse institucijose plėtra. Pasiektas proveržis ir teismų veikloje, taikant elektronines priemones, kurios leidžia užtikrinti sklandžią ir nepertraukiamą teismų darbą pandemijos laiku, visuose Lietuvos teismuose naudotis elektronine bylų valdymo sistema, elektroniniu būdu pateikti procesinius dokumentus bei kita. 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

Energetikos ministerija

Paskelbta

2020 12 02

Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui parengiamiesiems jūrinio vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje projektams skirti 7,5 mln. eurų. Jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų projektų, kuris padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir sumažins priklausomybę nuo elektros importo.

„Tokie projektai kaip vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje įgyvendina Žaliojo kurso tikslus ir kartu užtikrina Lietuvai būtiną elektros energijos gamybą konkurencingomis kainomis, todėl yra prioritetiniai. Svarbu kuo greičiau pradėti visus darbus ir laiku bei kokybiškai atlikti būtinus tyrimus, kad šį dešimtmetį pirmosios jūrinio vėjo elektrinės pradėtų gaminti elektrą ir jau pirmuoju etapu galėtų užtikrinti bent ketvirtadalį Lietuvai reikalingos elektros. Mūsų regione ši sritis taip pat tampa prioritetine, todėl džiugu, kad Lietuva taip pat ir šiuo klausimu gali demonstruoti regioninę lyderystę, pirmiausia, naudingą mūsų elektros vartotojams“, – sako laikinai pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Lapkričio pabaigoje Investicijų komitetas įvertino ir pritarė Energetikos ministerijos parengtai koncepcijai „Parengiamieji darbai vėjo elektrinių plėtrai Lietuvos jūrinėje teritorijoje“. Reikalingiems tyrimams – poveikio aplinkai vertinimui, vėjo greičių matavimui, jūros dugno tyrimams – iki 2024 m. planuojama skirti 7,5 mln. eurų.

Vadovaujantis koncepcija, VšĮ Lietuvos energetikos agentūra atliks Lietuvos jūrinėje teritorijoje numatomų plėtoti vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimą, taip pat vėjo greičių, vandens ir meteorologinius matavimus bei jūros dugno tyrimus. Poveikio aplinkai vertinimas ir kiti tyrimai bus vykdomi 2021–2023 m., siekiant pasirengti 2023 m. planuojamiems konkursams dėl leidimo naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai. Lygiagrečiai taip pat jau yra vykdomos paramos derinimo procedūros su Europos Komisija.

Lietuvos energetikos agentūra yra paskelbusi tarptautinį viešąjį pirkimą dėl Lietuvos bendrajame plane numatytos teritorijos, skirtos atsinaujinančios energetikos plėtojimui, specialaus plano parengimo ir jo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Potencialūs tiekėjai pasiūlymus gali teikti iki gruodžio 21 d. Numatoma, kad atrinktas tiekėjas specialųjį planą parengs ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atliks per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos.

Primename, kad birželio mėnesį buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nustatyta, kad Lietuvos jūrinės teritorijos dalyje tikslinga organizuoti konkursą iki 700 MW vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai. Planuojama, kad konkursai bus organizuojami 2023 m., atlikus visus reikalingus parengiamuosius veiksmus ir tyrimus.

Šiandien Vyriausybė taip pat pritarė nutarimo projektui, kuriuo sukurtos reikiamos sąlygos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai investicijoms į infrastruktūrą uoste, kuri būtų naudojama vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir sandėliavimui bei naujų darbo vietų kūrimui.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pradedamas antrasis išmokų mokėjimo etapas

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 12 02

Žemės ūkio ministerijai patvirtinus tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už 2020 metais deklaruotus plotus dydžius, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šiandien pareiškėjams pradeda mokėti likusią išmokų dalį, o negavusiems avanso – visą apskaičiuotą išmokų sumą. Planuojama, kad gruodį ūkininkus pasieks 170 mln. Eur paramos suma.

Tiesioginės išmokos ir susietoji parama už deklaruotus plotus mokamos pareiškėjui už 2020 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, kurie po NMA atliktų administracinių patikrų ir patikrų vietoje nustatyti kaip atitinkantys paramos teikimo reikalavimus.

Už žemės ūkio naudmenų plotą mokamos vienkartinės tiesioginės išmokos, t. y. pagrindinė išmoka (68,20 Eur už ha), išmoka už pirmuosius 30 hektarų  (64,19  Eur už ha) ir išmoka jaunajam ūkininkui už pirmuosius 90 ha (84,37 Eur už ha), neatsižvelgiant į auginamo pasėlio rūšį.

Susietosios  išmokos mokamos už plotus, tinkamus gauti paramą už baltyminius augalus (68,44 Eur už ha), už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus (14,77 Eur už ha) ir už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai (111,16 Eur už ha). Žalinimo išmoka – 55,22 Eur už ha.

Tiesioginės išmokos mokamos 2 etapais: nuo spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. pareiškėjams mokami avansai, o nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. – likusi dalis. Pareiškėjams, kuriems avansai nebuvo išmokėti, antrojo etapo metu mokama visa apskaičiuota išmokų suma.

Iki lapkričio 30 d. NMA į ūkininkų sąskaitas jau pervedė rekordinę 388 mln. Eur avansinių išmokų sumą. Pagal vieną ar kelias paramos schemas išmokų sulaukė per 121 tūkst. (99 proc.) pareiškėjų, kurių paraiškose nebuvo nustatyta neatitikimų ar jie buvo išspręsti. Avansinių išmokų sulaukė ir žemdirbiai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ daugiau kaip 47 tūkst. (99 proc.) pareiškėjų   buvo pervesta 36 mln. Eur. Taip pat avansinės išmokos pirmą kartą buvo mokamos ekologinių ūkių valdytojams, 1,6 tūkst. (73 proc.) pareiškėjų  sulaukė 20 mln. Eur paramos.

Antrojo išmokų mokėjimo etapu bus mokama parama ir pagal kitas su plotu susijusias KPP priemones. Iš viso iki didžiųjų švenčių NMA planuoja į ūkininkų sąskaitas pervesti 170 mln. Eur: 145 mln. Eur tiesioginių išmokų ir 25 mln. Eur paramos pagal su plotu susijusias priemones („Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Su NATURA 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“).

 

Žemės ūkio ministro įsakymą dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2020 m. galima rasti čia.

Skaityti toliau

Įmonės

Kaune pradėjo veikti galingiausia mieste elektromobilių įkrovimo stotelė: bus galima įkrauti greičiau

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, gruodžio pradžioje pradėjo veikti galingiausia mieste (75 kW) elektromobilių įkrovimo stotelė. Tai pirmasis tokio tipo greitojo automobilių pakrovimo taškas Lietuvoje.

 

Čia esanti Italijos gamintojo naujos kartos stotelė „Alpitronic Hypercharger“ įtraukta į tinklą „Ignitis ON“. Ateityje jos galingumą bus galima padidinti iki 150 kW ir čia vienu metu galės krautis du automobiliai. Daugelis kitų mieste ir šalyje esančių įkrovimo vietų šiuo metu neviršija 50 kW galingumo.

 

Elektromobilių entuziastas Dainius Jakas, jau išbandęs šią stotelę, sako, kad dabar dalies elektromobilių vairuotojai savo transporto priemones galės pakrauti kur kas greičiau.

„Pakrovimo greitis labai priklauso nuo kiekvieno elektromobilio modelio. Tačiau tie, kurie yra suprojektuoti atitinkamam galingumui, galės pasikrauti žymiai greičiau. Pavyzdžiui, „Hyundai Ioniq“ nuo 0 iki 80 proc. čia turėtų įsikrauti per maždaug 20 min“, – teigė elektromobilių žinovas, tinklalapio 100procentuelektrinis.lt autorius.

 

Bet kuriuo atveju laikas bekraunant automobilį vairuotojams neprailgs. Tuo metu galima apsilankyti čia pat esančiame moderniame maisto turguje, pasiimti maisto iš prekybos miestelyje veikiančių restoranų ir užkandinių arba užsukti į vieną kitą parduotuvę, kurių iš viso prekybos miestelyje yra daugiau kaip 2500.

 

Rūpindamasis elektromobilių įkrovimo infrastruktūra „Urmas“ prisideda prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms. Ši infrastruktūra bus plečiama ir ateinančiais metais.

„Reikšmingai augant elektromobilių skaičiui tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje svarbu turėti kuo platesnį įkrovimo stotelių tinklą. Pavyzdžiui, Europoje šių metų rugsėjį elektromobiliai jau sudarė 25 proc. visų naujų automobilių pardavimų. Lietuvoje šiemet buvo užregistruota net 140 proc. daugiau elektromobilių nei per tą patį laikotarpį pernai. Todėl mes taip pat prisidedame prie šios plėtros, skatindami alternatyvas vidaus degimo variklių naudojimui“, – sakė „Urmo“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.

 

Naujosios stotelės atidarymo proga iki gruodžio 10 d. automobilius joje bus galima įkrauti nemokamai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

2020-12-02

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

Džiugu, kad prie mūsų gyd. neurologų komandos prisijungė daugiau nei 9 metų darbo patirtį neurologijos srityje turinti gyd. neurologė Ingrida Dabušinskienė.

Po Kauno medicinos universiteto baigimo, 2000 m. gydytoja įstojo į vidaus ligų gydytojo specialybę, kurią įgijusi pradėjo dirbti gydytoja terapeute, šeimos gydytoja ir pasisėmė daug žinių ir patirties šioje srityje.

2008 m. gydytoja nusprendė įgyvendinti savo seną svajonę –įgyti dar vieną, gydytojos neurologės specialybę, – nepaprastai sudėtingą ir kartu labai įdomią.

2011 m. gydytoja baigė neurologijos rezidentūrą ir nuo to laiko dirba gyd. neurologe.

Savo kvalifikaciją tobulina mokslinėse ir praktinėse konferencijose. 2014 m. – 2016 m. ir 2018 m. – 2020 m. gydytoja dirbo Vokietijoje gyd. neurologe, kur pagilino savo įgūdžius neurologinių ligų diagnostikos, gydymo ir neuroreabilitacijos srityse.

Užsiregistruoti gydytojos konsultacijai galite:

Plačiaus: https://kaunopoliklinika.lt/2020/12/02/dainavos-padalinio-specializuotu-paslaugu-skyriaus-komandoje-nauja-gydytoja-neurologe-ingrida-dabusinskiene/

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 40 min

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

2020 12 02 Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais...

Greitos naujienosprieš 1 val

ES teisingumo ministrų darbotvarkėje – dėmesys kovai su neapykantos nusikaltimais ir teisingumo sistemos kokybei

2020 12 02 „Lietuva palaiko bendrą ES siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, bet kartu turime nepamiršti...

Greitos naujienosprieš 2 val

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

2020 12 02 Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui parengiamiesiems jūrinio vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje projektams skirti 7,5 mln. eurų. Jūrinio...

Greitos naujienosprieš 2 val

Pradedamas antrasis išmokų mokėjimo etapas

2020 12 02 Žemės ūkio ministerijai patvirtinus tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už 2020 metais deklaruotus plotus dydžius, Nacionalinė mokėjimo...

Greitos naujienosprieš 3 val

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

2020-12-02 Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė! Džiugu, kad prie mūsų gyd. neurologų komandos...

Greitos naujienosprieš 4 val

Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas...

Greitos naujienosprieš 4 val

Mokinių žiemos atostogos nebus ilginamos

autor. Artūras Žukas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo įstaigose, mokinių žiemos atostogų laiko nusprendė...

Greitos naujienosprieš 5 val

Siekiama mažinti triukšmo poveikį gyventojams prie oro uostų esančiose teritorijose

2020 12 02 Siekiant sumažinti neigiamą triukšmo poveikį prie civilinių oro uostų ir aerodromų esančiose teritorijose, planuojama parengti perspektyvinius triukšmo...

Greitos naujienosprieš 5 val

Pranešusiems apie galimai padarytą administracinį nusižengimą – daugiau teisių 

2020 12 02 Teisingumo ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų paketą, numatantį veiksmingiau užtikrinti teises asmenų, pranešusių apie galimai padarytą...

Greitos naujienosprieš 5 val

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste numatoma laivų statybos ir remonto bei atsinaujinančios energetikos plėtra

2020 12 02 Šiandien Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai specialųjį...

Skaitomiausi