Connect with us

Miestas

Gimdymo namai su XXI a. paslaugų paketu ir kertinėmis vertybėmis

Paskelbta

Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Akušerijos ir ginekologijos klinikos “Krikščioniškieji gimdymo namai” (KGN) atvirų durų dienos visuomet sulaukia sėkmės. Pastaroji KGN atvirų durų akcija vėl aidėjo nuo atėjusių apsižvalgyti būsimų mamų ir tėčių “oho” ir “super!”

Ne tik gimdymo namai

Kaune, Miško g., veikiantys “Krikščioniškieji gimdymo namai” po daugiau nei 23 metus trukusio griovimo-statymo-įrenginėjimo  maratono, pasibaiguso tik šių metų sausį, pagaliau yra tokie, kokia ir turi būti šiuolaikė akušerijos ir ginekologijos klinika. Su pažangia įranga, aparatūra, technologijomis,  o svarbiausia – su kvalifikuotų profesionalų komanda.

KGN sudaro du padaliniai – akušerijos ir ginekologiniai skyriai. Pastarajame tiriama, diagnozuojama ir atliekamos ginekologinės operacijos: gimdos, gimdos kaklelio, kiaušidžių, šlapimo nelaikymui gydyti ir kt. KGN gydytojai ginekologai vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo modernias gimdos ertmės operacijas, kai augliai pašalinami išsaugant pačią gimdą.

Bet kertinė KGN funkcija – būti namais, kuriuose pasitinkama į pasaulį ateinanti nauja gyvybė. Čia nemažai būsimųjų mamų pradeda lankytis jau pačioje nėštumo pradžioje –  konsultuotis, tikrintis, jei reikia, gydytis, jos klausosi paskaitų, mankštinasi 18 kv.m. baseine.

Nėštumo metu klinikoje besilankančios moterys gauna Mamos kortelę, leidžiančią su nuolaida dalyvauti pasirengimo motinystei seminaruose, įsigyti sveikatinimo paslaugų, prekių naujagimiui ir kt. Tendencija tokia, kad kai RKL “Krikščioniškuose gimdymo namuose” pasaulį išvysta pirmagimis, čia, tėvų pasirinkimu, dažniausiai gimsta ir kiti šeimos vaikai.

Dviejų epochų dvasia 

Naujoje KGN pastato dalyje viskas tviska šiuolaikiškumu. O greta gyvuoja restauruota ir adaptuota istorinė pastato dalis, išsaugojusi 1926-aisiais įsteigtos vienos pirmųjų Kauno moterų ligoninių fragmentus.  Po KGN stogu susitinkančios dvi epochos sukuria ypatingą dvasią.   “Daug kas sako, kad turime išskirtinumų, lyginant su kitomis ligoninėmis. Man net nesinori to žodžio “ligoninė”, – kalba RKL Akušerijos ir ginekologijos klinikos “Krikščioniškieji gimdymo namai”  vadovas Virgilijus Rudzinskas.

Nors KGN turi gimdyklų, operacinių, atsibudimo ir intensyvios stebėsenos palatų su visa reikiama įranga, V.Rudzinskas vartoja žodį “namai”: “Kūdikio gimimas nėra liga, tai natūralus procesas, ir mes darome viską, kad jis vyktų aplinkoje, panašioje į namus.”

“Siekėme skandinaviško modelio, – pasakoja KGN vadovas. – Ten mama su kūdikiu praleidžia parą intensyvioje medikų priežiūroje, o po to su šeima persikelia į viešbutį, kurio kambariai dažnai būna įrengti pačioje klinikoje. Mes  irgi turime 14 šeimos kambarių, nemokamų ir mokamų – pagal klientų poreikį.”

Aplinka, draugiška šeimai  

Mokamas KGN šeimos kambarys (tai kainuoja 40 eurų parai) išties primena viešbučio numerį: čia  gali įsitaisyti ir džiaugtis naujagimiu mama, tėtis, net ir vyresnieji šeimos vaikai.  Jie gali atsinešti namų daiktų, užsisakyti pusryčius, pietus, vakarienę (KGN virtuvė maitina puikiai), naudotis savo vonios patalpa, internetu ir t.t.

Jaukūs ir nemokami kambariai, skirti tik mamai ir naujagimiui.

“Žinoma,  šeimos kambarius lanko medikai. Jie pasidomi, kaip sekasi naujagimiui ir mamai, kuriai po gimdymo svarbu žinoti, kad medicininė pagalba visai čia pat, – pabrėžia V.Rudzinskas. – Mamoms reikia konsultacijų dėl žindymo, nuolat kyla  klausimų dėl kūdikio priežiūros. Pagalbą pasirengę suteikti ir mūsų neonatologai, ir akušeriai, ir kineziterapeutė, ir psichologė. Medikų komanda budi visą parą.”

 Mitai ir tikrovė 

–       Kas svarbu šiuolaikiniams tėvams, planuojantiems šeimos pagausėjimą? 

–       O, daug dalykų, – nusišypso KGN vadovas V.Rudzinskas. –  Į kūdikio atėjimą nemaža dalis jaunų šeimų žiūri labai atsakingai. Domisi naujovėmis, nebijo jas išbandyti. Jei anksčiau visi žinojo tik tradicinį gimdymo būdą, tai dabar gimdyvės drąsiai renkasi sąrėmius lengvinančią mobilią “Multitrac” įrangą ar gimdymo lovą “Ave 1”, leidžiančią pasirinkti vieną iš keliolikos gimdymo padėčių. Šeimos, kurios ateina gimdyti, turi savo idėjų, medikai stengiasi prisitaikyti prie šeimų norų. Šiandieninėms poroms svarbu draugiška aplinka, net galimybė kelioms dienoms nemokamai pasistatyti automobilį Kauno centre, KGN aikštelėje.

–       Ar teko girdėti kalbų, kad “ai, jie ten natūralaus gimdymo šalininkai, tai nedaro nei cezario pjūvių, nei nuskausminimo”?

–       Girdėjome. Viena vertus, gerai, kad esame vadinami natūralaus gimdymo šalininkais, nes mes tikrai pasisakome už natūralų gimdymą. Labai džiaugiamės, kai jis vyksta be medikamentinės, chirurginės invazijos. Bet kartais reikia ir nuskausminimo, ir operacijos. Nors niekada nedarome jų be reikalo, nebuvo nė vieno atvejo, kad nebūtume atlikę cezario pjūvio, kai reikėjo: 16 proc. visų gimdymų, įvykstančių pas mus, – cezario pjūvio operacijos, trečdaliui  gimdyvių taikomos epidūrinės nejautros.”Saugus natūralumas” – taip pavadinčiau gimdymų priežiūrą mūsų gimdymo namuose.

Nerasite bendrų palatų 

–       O alternatyvusis metodas – gimdymas vandenyje? Ar daug gimdyvių renkasi specialiai tokiam gimdymui skirtą vonią?

–       Nepasakyčiau, kad masiškai, bet kai kurios moterys, dažniausiai turinčios žinių apie šį metodą, nori gimdyti būtent mūsų specialioje vonioje su termostatu, palaikančiu stabilią vandens temperatūrą. Tai išties labai natūraliai vykstantis kūdikio atėjimas į pasaulį, netraumuojant, neskubinant. Tačiau tai reikalauja didelio personalo profesionalumo  (KGN mokymus rengė dvi akušerės iš Didžiosios Britanijos) ir šeimos pasiryžimo.

–       Kaip reaguojate, jei būsimoji mama nori  atsivesti gimdyvės padėjėją – dulą?

–       Palydovą, kuris dalyvaus gimdyme, renkasi pačios gimdyvės. Dažniausiai tai būna vyras. Jei dalyvauja dula, t.y. gimdžiusi moteris, besirūpinanti gimdyvės emociniu ir fiziniu komfortu, medikai atviri bendradarbiavimui. Juk visų pagrindinis tikslas – sėkmingas naujagimio atėjimas į saugią ir harmoningą aplinką.

–       Ko nerasi “Krikščioniškuose gimdymo namuose”?

–       KGN nėra nėščiosioms ar gimdyvėms skirtų bendrų palatų, pas mus – tik šeimų arba inividualūs kambariai. Pabrėžiu – ne palatos, o kambariai.  Kūdikiai visą laiką būna su mamomis, naujagimių kambarys – tik procedūrų atlikimui. Dažnai, kai kūdikiui reikalingas gydymas, įrangą atvežame į jo ir mamos kambarį. Pas mus nerasite dirbtinio kūdikių maitinimo reklamų, nes mokome mamas maitinti natūraliai.

Visų rasių naujagimiai

–       Ką reiškia dienos stacionaras?

–       Kartais nėštumas komplikuojasi. Jei tos problemos nėra sudėtingos, tokios, kurias reikia gydyti skyriuje, siūlome nėščiosioms Akušerijos dienos stacionarą. Ryte – tyrimai ir procedūros, po to pietūs, popiet – mokymai KGN Motinystės centre. Dienos stacionaras labai gerai mamoms, kurių vaikelis jau pagal numatytą terminą turėjo gimti, bet dar neskuba. Tada moteris jaučiasi ramesnė, nes medikai kasdien stebi jos ir vaisiaus būklę, atlieka reikalingus tyrimus.

–       Bet tai turbūt tinka tik kaunietėms ir Kauno rajono gyventojoms, o į KGN, ko gero, atvyksta moterų ir iš kitų miestų?

–       Taip, ir ne tik iš Kauno regiono. Sulaukiame šeimų iš visos Lietuvos, ypač mus pamėgę vilniečiai.

–       O kitataučių būna?

–       Pas mus pasaulį yra išvydę ir ukrainiečių, ir šrilankiečių, kinų, afrikiečių, libaniečių, sirų vaikai. Kai filipiniečiai tėvai išgirdo, kad jų 2875 g naujagimį pavadinome mažu, ėmė protestuoti – jų tėvynėje tai didelis kūdikis!

–       Ar įmanoma, kad “Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose” gimdytų musulmonė?

–       Žinoma, ir tokią gimdyvę turėjome, viskas įprastai, tik buvo vienas reikalavimas: kad nei apžiūrint, nei gimdyme šiukštu nedalyvautų joks medikas vyras.  Pavadinimas “krikščioniškieji” visų pirma kalba apie etiką, apie gyvybės vertę ir moralinę pareigą jai. Tai suprantama visų religijų žmonėms.

Kauno respublikinės ligoninės informacija

Skaityti toliau

Miestas

Pasiruoškite naujiems mokslo metams: nemokama saugaus eismo mokykla ir vairavimo trasa vaikams

Paskelbta

Ankstyvojo ugdymo edukologai ir psichologai teigia, kad mokyti vaikus saugiai elgtis gatvėje niekada nėra per anksti, o pradinukai jau turėtų žinoti, ką reiškia pagrindiniai kelio ženklai, mokėti saugiai savarankiškai pereiti reguliuojamas ir nereguliuojamas perėjas ir sankryžas, žinoti, kur laukti autobuso ar troleibuso, kaip elgtis iš jų išlipus.

Norint suteikti vaikams žinių, kaip elgtis kelyje ir padidinti jų savisaugos įgūdžius, prekybos ir laisvalaikio centras MEGA centrinėje aikštėje įrengė net 250 kv. m. ploto saugaus eismo miestelį su teorine mokykla, žaidimų erdve, vairavimo trasa, kurioje vaikai, priklausomai nuo amžiaus, ūgio bei svorio, gali išbandyti važiavimą elektriniais arba pasispiriamais automobiliais, motociklais ir net krovininiu automobiliu. Mažųjų trasoje laukia gatvės su perėjomis ir eismą reguliuojančiais ženklais, šviesoforai, patirtis važiuojant per tunelį, degalinė bei automobilių plovykla. Vairavimo mokyklos vaikams tikslas – per edukacinę pramogą supažindinti mažuosius su saugaus eismo ir elgesio kelyje pagrindais, praktinius potyrius paversti praktika, įgūdžiu, ugdyti reakciją, saugumo instinktus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Laura Šeibokaitė sako, kad neformaliai vaikai saugaus elgesio kelyje pirmiausia mokosi stebėdami, vėliau – patys sukauptą informaciją naudodami. Pasak jos, 2–3 m. vaikai jau gali įsiminti pagrindines saugaus eismo taisykles.

„Neformaliai vaikai mokosi nuo pat gimimo, o saugaus eismo mokosi kaip ir bet kokio kito dalyko. Pirmiausia jie stebi, kaupia informaciją ir paskui ima ją naudoti. Psichologai tokį mokymosi būdą vadina mokymusi stebint. Viena vertus, neformalus mokymasis yra lengviausias, nes suaugusiajam nieko nereikia daryti, kita vertus, jis sunkiausias, nes reikia kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį ir galvoti, ar pavyzdys, kurį aš demonstruoju gatvėje, tikrai yra pats geriausias. Vaikai, keliaudami mašina, labai greitai gali išmokti, kad negalima važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Vaikus saugaus eismo formaliu būdu, t. y. taikant įvairius mokymo metodus, reikėtų pradėti mokyti tada, kada vaikas jau yra pajėgus įsiminti informaciją. Įsiminimas iki 2–3 m. labai trumpalaikis, todėl didelės naudos iš to turbūt nebūtų, bet darželį lankantys vaikai jau tikrai pajėgūs įsisavinti taisykles“, – teigia L. Šeibokaitė.

Pasak mokslininkės, vaikai labai skiriasi ir savo branda, ir gebėjimu sukoncentruoti dėmesį, ir atsiminti, todėl, kol vaikas nemoka sutelkti dėmesio, jis neturėtų keliauti vienas.

„Nereikėtų vaiko vieno į mokyklą ar būrelius paleisti anksčiau nei jam sukaks 7 m. Bet tai nereiškia, kad suėjus 7 m. jį jau galima staiga išleisti. Jeigu matome, kad vaikas negali sukaupti dėmesio, vadinasi, jis ir gatvėje negalės sukaupti dėmesio. Jei nesukaupia dėmesio, negali atsiminti instrukcijų, kaip reikėtų saugiai pereiti gatvę. Be to, prieš paleidžiant vaiką vieną, visada reikia įvertinti, kiek toli jam reikės keliauti. Jeigu reikia pereiti vieną nedidelę gatvę, gal ir mažesnis vaikas vienas tai gali padaryti. Bet jeigu kelias ilgesnis, jame daug kliūčių, matome potencialų pavojų, ir septynmečiui įveikti šį kelią gali būti per sudėtinga. Taigi supaprastinta formulė, kada galima vaiką leisti vieną keliauti gatvėje ar kelyje, būtų tokia: tikrai ne anksčiau kaip pradinė mokykla, o tiksliau – antra klasė. Norint išmokyti saugaus elgesio kelyje reikia priežiūros, repeticijų, praktikos“, – sako L. Šeibokaitė.

Prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės teigimu, saugaus eismo mokyklėlė sukurta taip, kad vaikai mokytųsi žaisdami, edukacija jiems keltų tik geriausias emocijas, o svarbiausia – saugaus eismo pradmenys taptų įgūdžiais.

„Jau ketvertą metų „Megoje“ veikia edukacinis centras, kurį kūrėme vadovaudamiesi principu „edukacija per žaidimą“. Pati esu mama, todėl žinau, kad vienas geriausių būdų formuoti teisingus įpročius – žaidžiant imituoti realias situacijas. Saugaus eismo mokyklėlė „Megos“ centrinėje aikštėje įrengta kaip edukacinių žaidimų ir pramogų erdvė, joje „teorinės“ žinios derinamos su praktiniais vaikų gebėjimais, kaip tinkamai elgtis kelyje. Teorinėje mokyklėlėje vaikai susipažįsta su pagrindiniais kelio ženklais, eismo kryptimis, mokosi saugiai pereiti perėją, o išklausę „teoriją“, žinias įtvirtina  vairavimo trasoje, – sako PLC „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Vairavimo trasa ženklinama kelio ženklais, įrengtos perėjos, šviesoforai, važiuojama žiedu, tuneliu, vaikai turi galimybę įsipilti kuro degalinėje ar nuplauti automobilį plovykloje. Šioje vairavimo trasoje vaikai jaučiasi tikrais eismo dalyviais.

Pasak prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, apsilankymų saugaus eismo mokyklėlėje skaičius neribojamas, priešingai – tikimasi, kad vaikai čia lankysis kuo dažniau.

„Vaikai, kurie skirtingomis dienomis bent trejetą kartų išklausys teorinę pamoką bei įgūdžius išmėgins realioje trasoje, galės dalyvauti žaidime vaikiškiems elektriniams automobiliams laimėti. Siekiame paskatinti vaikus užsukti ne kartą tam, kad jie kuo geriau įtvirtintų saugaus elgesio kelyje žinias, kurių jiems prireiks gyvenime. Ypač tuomet, kai jie taps savarankiškais eismo dalyviais“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė.

Saugaus eismo mokykla prekybos ir laisvalaikio centre MEGA veikia iki rugsėjo 6 dienos. Mokytis ir pramogauti kviečiami 2–10 m. vaikai.

PLC „Mega“ nuotraukos

Skaityti toliau

Miestas

Skaitytojai kviečiami naudotis knygų pristatymo į namus paslauga

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia naudotis knygų pristatymo į namus paslauga žmonėms, kurie dėl amžiaus ar fizinės negalios neturi galimybių patys atvykti į biblioteką. Siekdami didinti atvirumą, paslaugų prieinamumą ir dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui kauniečių, bibliotekininkai tokiems skaitytojams knygas atveš.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga pasinaudoti gali laikinai neįgalūs vartotojai, vyresni nei 70 m. senjorai, turintys senatvės judėjimo problemą bei žmonės, turintys fizinę negalią. Jiems skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai, o knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo. Bibliotekos darbuotojai arba savanoriai pas tokius skaitytojus užsuka kartą per mėnesį. Vieno apsilankymo metu skaitytojui atnešamos penkios iš anksto užsakytos knygos.

Skaitytojai, pageidaujantys gauti knygas į namus, kviečiami darbo dienomis 9–19 val. kreiptis į Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių telefonu (8 37) 22 04 61 arba el. paštu jaunimas@kaunas.mvb.lt.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečių patogumui – dar vienas dviračių takas

Paskelbta

Kauno mieste planuojama įrengti dar vieną pėsčiųjų ir dviračių taką. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu iš Europos Sąjungos fondų skirta 122,8 tūkst. eurų pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti rekonstruojant Eigulių, Nuokalnės gatves ir Tvirtovės alėją.

Iki šiol didžioji dauguma pėsčiųjų ir dviračių takų Kaune yra nutiesta Nemuno ir Neries upių krantinėse. Tai daugiau pažintiniai, rekreaciniai, nei skirti susisiekimui tarp miesto ir miegamųjų rajonų takai. Tačiau darnaus judumo planą parengęs Kauno miestas siekia išplėsti dviračių takų tinklą ir pagerinti susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis, kartu mažinant aplinkos taršą.

Įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką rekonstruojant Eigulių, Nuokalnės gatves ir Tvirtovės alėją miestiečiai taps mobilesni ir galės lengviau dviračiais arba pėsčiomis iš gyvenamųjų rajonų pasiekti miesto centrą. Numatytas rekonstruoti takas bus 1,54 km ilgio. Dar viena naujovė – Eigulių gatvėje automobilių eismas bus perorganizuojamas į vienpusį, suformuotos įvažos per takus į sklypus. Taip pat bus atsižvelgta ir į žmonių su negalia poreikius. Planuojama, kad eismas takuose bus reguliuojamas ženklinimu ir šviesoforais susikirtimuose su gatvėmis.

Tikimasi, kad įrengus šį pėsčiųjų dviračių taką miesto gyventojai mieliau naudosis bevariklėmis transporto priemonėmis, o kartu mažės spūstys bei oro tarša. Tiesiogiai šio tako naudą pajus ne tik Žaliakalnio, Centro seniūnijos, bet ir visi Kauno gyventojai ir svečiai, norintys bevariklėmis transporto priemonėmis iš miegamųjų rajonų pasiekti miesto centrą.

Pastaraisiais metais Kauno miestas ypač praplėtė pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Daugiau kaip 10 km naujų takų įsijungė į vientisą miesto dviračių takų tinklą. Šiuolaikiškai įrengtas 4,3 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, palei Veiverių gatvę vedantis nuo Vytauto Didžiojo tilto iki miesto ribos, sujungė Kauno senamiestį su Aleksoto seniūnija. Taip pat pernai baigtas naujas 6,1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Savanorių pr. – nuo Laisvės alėjos iki Kauno miesto ribos.

Pėsčiųjų ir dviračių takams pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų priemonę „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ skiriama 10,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi