tekstilės, „Gilios upės teka tyliai“: Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda, Kaunieciams.lt

„Gilios upės teka tyliai“: Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda

0

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, rugpjūčio 2 d., penktadienį, 17 val. įvyks Japonijos ir Lietuvos šiuolaikinės tekstilės parodos „Gilios upės teka tyliai“ atidarymas.

Parodoje pristatoma dešimties menininkių – penkių japonių ir penkių lietuvių – šiuolaikinė tekstilė. Ši paroda yra tarptautinio tekstilės meno projekto, 2019 metų pavasarį prasidėjusio Japonijoje, dalis. Kioto mieste, prestižinėje tekstilės meno galerijoje „GalleryGallery“ buvo eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojų

profesorės Laimos Oržekauskienės-Ore ir docenčių Linos Jonikės bei Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūryba. Parodoje M. Žilinsko dailės galerijoje šią garsių Lietuvos menininkių trijulę papildys jaunosios kūrėjos Giedrė Antanavičienė ir Greta Kardi-Kardišiūtė. Japonijos tekstilei Kaune atstovauja Nobuko Hiroi (Kioto Menų universiteto profesorė, Suzumi Noda (Kioto Menų universiteto profesorė), Haruko Honma (Kinran University profesorė, Yoshiko Tanabe (Seian University profesorė) ir Megumi Kishida. 

Parodos pavadinime panaudota japonų patarlė, kurios prasmė gana aiški, suprantama ir Lietuvoje. Šios patarlės atitikmenų galima rasti ir lietuvių folklore: „Išmintis vaikšto sermėga apsirengus“, „Tas išmintingas, kuris mažai kalba“, „Kas nėra stipriausias, turi būti išmintingiausias“ ir t. t. Ir japonų, ir lietuvių patarlėse įžvelgiama pagarba tradicijoms, humanistinei etikai, malonaus žmonių elgesio normoms. 

Lietuvių ir japonų šiuolaikinė tekstilė – stebėtinai artimi meno pasauliai. Abiejų šalių menininkės linksta į gilius filosofiškus apmąstymus, o jų kūriniai reikalauja ramaus stebėjimo ir ilgesnio dėmesio. Japonių ir lietuvių menininkių darbuose esama meninio mąstymo bendrumų, elgesio su medžiagomis paralelių. Abiejų šalių menininkių kūriniuose svarbią vietą užima šių tautų senųjų tekstilės tradicijų pažinimas ir kūrybiškas jų panaudojimas. Panašus dabarties menininkių santykis su savųjų šalių praeities kultūrinėmis ir etinėmis vertybėmis – tai pagarba istorijai ir atminčiai, prasminės nuorodos į praeities kultūras, taip pat ir senųjų audinio formavimo, dažymo technologijų naudojimas. 

Šiais globalizacijos laikais pasaulį veikia panašios tendencijos. Viena jų – ryškus kompiuterinių technologijų ir fotografijos naudojimas kūryboje. Fotografija pakeičia piešimą ir eskizavimą, neretai audžiama kompiuterinėmis staklėmis. Bet susidomėjimas naujausioms technologijoms vis dėl to neišstumia menininkių gebėjimo kūriniuose perteikti savo individualybę ir savos tautos tapatybę. Parodoje atsiskleidžia dviejų tik geografiškai tolimų kultūrų vidinio artimumo aspektai. 

Lietuvos ir Japonijos tekstilės meną sieja ir tvirti dalykiniai, ir profesiniai ryšiai, ir artimas šiuolaikinės tekstilės, grįstos giliomis tradicijomis, supratimas. Dar 1997 metais Japonijoje, Kioto V tarptautinėje tekstilės parodoje, jauna lietuvių menininkė Lina Jonikė buvo apdovanota „Excellence Award. Tai buvo pirmas aukštas lietuvių šiuolaikinės tekstilės meno įvertinimas, ir jis pelnytas Japonijoje. Po to užsimezgė bendradarbiavimas su garsia Japonijos menotyrininke, tekstilės tyrinėtoja ir parodų kuratore Keiko Kawashima, atstovaujančia Kioto miesto galerijai „GalleryGallery“. Jos pastangomis Japonijoje jau yra surengta ne viena Lietuvos tekstilės menininkių paroda. Japonijos menininkai daug kartų buvo kviestiniai svečiai Kauno šiuolaikinio meno bienalėse. Kuratorė dr. Keiko Kawashima Kauno bienalėje „Tekstilė‘05“ kuravo 9 Japonijos tekstilininkų kolekciją (2005). Po kelerių metų, 2011-aisiais, Kauno bienalėje yra dalyvavusios žymiosios Japonijos menininkės Reiko Sudo, Hiroko Watanabe. Lietuvių žiūrovui japonių menininkių parodos suteikė didžiulį estetinį pasitenkinimą, Japonijos pažinimo per meno kūrinius galimybę. 

Parodos rengėjai: Kauno bienalė, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Parodos kuratorės: dr. Rasa Žukienė (Lietuva), dr. Keiko Kawashima (Japonija) 

Parodos architektas: Saulius Valius ( „Ekspobalta“)

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, The Japan Foundation

Paroda veiks: 2019 08 022019 09 01

Papildomą informaciją teikia: dr. Rasa Žukienė tel. 8 686 804 96

www.fiberart-jp.com

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie