Sveikindamas kompozitorių Giedrių Kuprevičių su garbingu jubiliejumi XXIV Pažaislio muzikos festivalis rugpjūčio 4 d. kvietė kauniečius ir miesto svečius į vieną magiškiausių miesto vietų – Kauno pilies prieigas, kur skambėjo garbingą prūsų tautos praeitį apdainuojanti jubiliato opera „Prūsai“. Pagal Juozo Grušo dramą „Herkus Mantas“ pats libretą parašęs G. Kuprevičius 1995 m. scenos šviesą išvydusią operą dedikavo legendiniam Lietuvos tenorui Virgilijui Noreikai, tada atlikusiam pagrindinį vaidmenį. Pažaislio muzikos festivalis kvietė visus dar kartą pasigėrėti šiuo kūriniu, prieš metus sulaukusio antrojo pastatymo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Kauno pilies prieigose skambėjo šio pastatymo adaptacija, pritaikyta naujai, dviejų didžiausių Lietuvos upių santakos įrėmintai erdvei.
Operos, kurios partitūrą atidaro autoriaus įrašas: „Skiriu išnykusių atminimui ir likusių perspėjimui“, siužetas pasakoja apie tragišką prūsų tautos likimą. Centre – istorinė asmenybė Herkus Mantas, kurio asmeniniai interesai kertasi su prūsų laisve. Prūsų vadas, draskomas vidinės kančios, abejoja, kurie interesai – asmeniniai ar visuomeniniai – svarbesni. Tauta negali be vado, o vadas be mylimos moters Kristinos. Kristinos meilė brandi ir altruistiška, bet nutraukti kryžiuočių ir prūsų karą – ne jos jėgoms. Prūsai nepasitiki, vokiečiai varžo asmeninę pasirinkimo laisvę, sūnus nepažįsta tėvo, o mylimas vyras yra kamuojamas abejonių. Tokią realybę pakelti sunkiau, nei žengti į pagonių aukojimui paruoštą laužavietę.
Kūrinyje kuriamos dvi priešiškos stovyklos – prūsų ir kryžiuočių. Pirmieji, ginantys savo laisvę, vaizduojami karingai. Juose gyva pagoniška dvasia ir tikėjimas gamtos jėga. Tačiau prūsų kariai neišvengia vienašališkumo – neapykanta kryžiuočiams stipresnė už sveiką protą. Kryžiuočiai – nykūs. Stingdanti tragedijos nuojauta sukuria įtampą, o Herkus Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas iki galo eina negailestingos kovos prieš pavergėjus keliu.