Connect with us

Naujienos

Gediminas Vasiliauskas: Dėl vištų teisės kovojame, o žmonės – įkalinami globos namuose

kaunieciams.lt

Paskelbta

Seime sušauktame Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje „Socialinės globos įstaigų veiklos skaidrumas“ nagrinėtos sistemos spragos, korupcijos galimybės, ateities perspektyvos.

Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė ir korupcijos rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Svetlana Krasilnikova pristatė STT atliktos rizikos analizės socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rezultatus.

Analizuotas 2017-2018 metų laikotarpio socialinės globos veiklos licenzijavimo ir socialinės globos kokybės atitikties socialinėms globos normoms kontrolės ir asmenų siuntimų ilgalaikei socialinei globai išdavimas. Nustatyta, jog sistemoje yra nemažai korupcijos rizikos veiksnių. Šalyje nesukurta vieninga asmenų siuntimo į socialinės globos namus sistema, nėra kontrolės mechanizmo. Neįgaliųjų reikalų departamentas įtraukia asmenį į eilę, įvertinęs savivaldybės pateiktus dokumentus, tačiau neturi informacijos ir neturi techninių galimybių patikrinti apie asmenų įtraukimą į ilgalaikės globos laukiančių asmenų eiles savivaldybėse, nors teisės aktuose yra nustatytas apribojimas.

Tokia informacija dėl jos pobūdžio negali būti skelbiama viešai. Neįgaliųjų reikalų departamentas siuntimų į privačius globos namus neišrašo ir duomenų apie tokių namų veiklą bei laisvas vietas juose neturi. Šias procedūras atlieka atsakingi savivaldybių administracijų darbuotojai. Nustatytos tokių darbuotojų ir privačių globos namų sąsajos rodo, nepakankamą asmenų siuntimo į tokias įstaigas skaidrumą ir būtinumą įvertinti viešųjų privačių interesų rizikos valdymą savivaldybėse.

Socialinės globos namų normų dviprasmiškumas, nekonkretumas sudaro prielaidų piktnaudžiauti ir tikrintojams, ir tikrinamiesiems. Tikrintojams išlieka galimybė piktaudžiauti, skirtingai taikant normas skirtingų subjektų atžvilgiu, skirtingai interpretuoti socialinės globos normas, prašyti įgyvendinti papildomus reikalavimus. Praktika patikrų vietoje skiriasi nuo šios procedūros teisinio reglamentavimo. Duomenys fiksuojami tikrintojo nuožiūra, dokumentai neįforminami ir tikrinamasis nesupažindinamas su patikrinimo rezultatais. Tikrintojo nuožiūra skirtingai gali būti vertinamas ir patalpų atitikties reikalavimas.

Specialistų vertinimu, socialinės globos įstaigų veiklos ir socialinės globos normos priežiūros sistema antikorupciniu požiūriu turi būti tobulinama. Atliekama detalesnė savivaldybių administracijų siuntimų išdavimų į savivaldybių ar privačius socialinius globos namus analizė. Nustatyta ir konkrečių atvejų, kurie reikalauja atskiro atsakingų institucijų paaiškinimo. STT jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu paaiškinti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro licenzijavimo istoriją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Vilma Augienė sako, kad galiojantys teisės aktai žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, suteikia galimybę pasirinkti socialinės globos įstaigą, ir žmonės tokią valią išreiškia. Todėl savivaldybės, siekdamos užtikrinti žmonių valią, tiesiog priverstos sudaryti paslaugų tiekimo sutartis su visos šalies socialinės globos įstaigomis. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė yra sudariusi daugiau kaip 30 sutarčių su įstaigomis visoje Lietuvoje ir siunčia gyventojus ten, kur jie pageidauja. Žinoma, didžioji dauguma nori keltis į didžiuosius miestus, nes ten gyvena jų vaikai. Privačios įstaigos nėra įtrauktos į bendrą sistemą.

Savivaldybės, nukreipdamos žmogų į slaugos įstaigą, moka už paslaugų krepšelį. Tai žmogui gali kainuoti 600-800 eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė perka paslaugas iš viešosios įstaigos, kurioje vienos dienos kaina – 53 eurai, 20 dienų kainuoja 1020 eurų per mėnesį.

Eglė Kuisienė, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, teigia, kad koją kiša dviprasmiškas, įvairiai interpretuojamas teisinis reglamentavimas. Todėl neišvengiamai reikia keisti globos normas, atidalinti funkcijas, spręsti finansavimo klausimus. Aktualus ir efektyvios informacinės sistemos tobulinimo klausimas.

Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas apgailestavo, kad vis dar negauna informacijos, kiek pinigų „suvalgo“ globos institucijų sistema. Nėra ir skaičių, kiek valstybė papildomai sumoka globos įstaigoms, kokios tikslinės dotacijos skiriamos kiekvienam žmogui išlaikyti? „Paprastai kalbant, ar nereikėtų atlikti socialinių globos namų audito?“ – klausė asociacijos prezidentas.

„Kyla klausimų ir dėl globojamųjų gydymo ir vaistų, kompensacijų už vaistus skyrimo. Deja, kartais už pačius brangiausius įkainius gauname nulinį gydymą. Vėl ir vėl papildomai skiriamos lėšos renovacijoms. Gražiname fasadus, o viduje, palatoje, taip ir tebegyvena tie patys 6 žmonės. Visi žinome ir suprantame, kad patalpoje turėtų būti ne daugiau 4 žmonių,“ – pasakojo R. Dubickas.

Dovilei Juodkaitei, Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovei, didelį rūpestį kelia tai, kad socialinės globos kokybė tam tikrose įstaigose niekada ir nebuvo tikrinama. Visose socialinės globos įstaigose pirmiausia turi būti užtikrinamos ir paslaugų kokybė, ir žmogaus teisės. Nerimą kelia ir išvada, kad savivaldybės dėl finansinės naštos nesuinteresuotos teikti alternatyvias ilgalaikės globos paslaugas. Dar vienas aktualus klausimas – privačių įstaigų skaičius ir teikiamų paslaugų kokybė. Nežinia, kas ir kaip jas tikrina. Reikia įvertinti ir pasiskaičiuoti, kiek kainuoja bendra socialinės globos sistema, kiek investuojama į sienas, kiek galima būtų suteikti paslaugų žmonėms.

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai taip pat pasigedo ekonominių paskaičiavimų, kaip realiai būtų galima įgyvendinti poreikių vertinimą. Gyvename pereinamuoju laikotarpiu, tuštėja senosios globos įstaigos, kuriamos alternatyvios, bet pagal apmokėjimo tvarką didėja ir kiekvieno žmogaus išlaikymo kaštai. Savivaldybės, nukreipusios žmones, moka už paslaugas ir pagal senąją sistemą, ir pagal naujas alternatyvas. Jaučiamas nerimas dėl išlaikymo kaštų ateityje, nes dabar vystomi projektai numatyti tik trims metams. „Ekonominiai paskaičiavimai turėtų būti vykdomi kartu su poreikio analize,“ – kalbėjo specialistai.

Jolanta Šliužienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, komisijai papasakojo, kad departamentas stengiasi operatyviai reaguoti į tarnybos pastabas. Jau yra parengta siuntimo specialiąsias globos įstaigas tvarka, numatyta ir vidaus kontrolės tvarka. Pernai buvo atlikta 60 bendrųjų globos normų tikrinimų ir 90 licencijavimo patikrų, visai nebuvo planinių patikrinimų. Visi tikrinimai dažniausiai vykdomi skundų pagrindu.

Teisės aktų dviprasmiškumas, socialinės globos aprašas ir kita sukelia ir teisinių ginčių, kuriuos tenka spręsti teismuose. Tai atima daug laiko, reikalauja žmogiškųjų išteklių, o darbuotojų pajėgos nesikeičia jau daugelį metų.

Didžiąją dalį teisinių ginčų sukelia… liftas… Lietuvoje apie 10-yje proc. globos įstaigų nėra liftų. Teisinė norma apibrėžia, kad žmogui globos namuose turi būti užtikrinta teisė laisvai judėti. Jeigu pastatas daugiaaukštis, o neįgalusis apgyvendinamas viršutiniuose aukštuose, jis dažnai visą likusį gyvenimą jau neibešeina į lauką. Numatoma keisti normą ir įvardinti konkrečius lifto reikalavimus, nes net ir sertifikuoti vertikalūs, nuožulnūs keltuvai negali užtikrinti nuolatinio veikimo, ne visi tinkami naudoti senelių namuose.

„Apgailėtina realybė – kovojame dėl vištų laisvės narvuose, o neįgalūs žmonės, senjorai įkalinami tarp keturių sienų visam likusiam gyvenimui,“ – kalbėjo specialistai.

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Gediminas Vasiliauskas konstatavo, kad tyrimas atskleidė gilumines sistemos ydas ir problemas. Deja, nėra ir susitemintos detalios informacijos. Didėja asmenų, norinčių patekti į tokias įstaigas, susidaro eilės, taigi darytina išvada, jog nepakankama paslaugų plėtra. Neįgalių komisija nusprendė kreiptis į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, Valstybės kontrolę, Savivaldybių asociaciją, kitas institucijas ir atlikti palyginamąją analizę, kiek šalyje yra socialinės globos įstaigų, jų pavaldumo ministerijai, savivaldybėms, privačioms organizacijoms detalizacija. Būtina tiksliai išsiaiškinti, kiek juose gyvena žmonių, kiek laukia eilėse? Kiek pinigų išleidžiama kiekvieno žmogaus išlaikymui?  Koks socialinių paslaugų poreikis visose savivaldybėse? „Jau vyksta tobulintinų teisės aktų analizė. Rudeniop, surinkę visą informaciją, būtinai grįšime prie šių klausimų nagrinėjimo ir sprendimo būdų,“ – sako komisijos pirmininkas G. Vasiliauskas.

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Reklama

Greitos naujienos

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro (SMLPC) specialistai parengė rekomendacijas, kaip suteikti pirmąją pagalbą žmogui, nukentėjusiam nuo ugnies. 

SMPLC specialistai pabrėžia, kad žmogui patyrus nudegimų, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Šalia esantiems žmonėms būtina nuolat stebėti nukentėjusio sąmoningumą, kvėpavimą ir pulsą bei, esant galimybei, suteikti pirmąją pagalbą.

Specialistai ragina kuo skubiau pašalinti nudegimą sukėlusias priežastis, kaip pavyzdžiui, užsidegusius drabužius. Atkreipiamas dėmesys, jog negalima liepsnos gesinti su sintetine medžiaga, nes ši, išsilydžiusi ant kūno, gali sukelti dar didesnius nudegimus. Taip pat negalima plėšti nuo nudegimų vietų prikibusių drabužių bei liesti nudegusios odos.

Pabrėžiama, kad reikia pasistengti kuo skubiau įvertinti nukentėjusiojo asmens būklę, didelį dėmesį skirti asmens kvėpavimui. Jeigu asmuo nekvėpuoja, reikia atlošti nukentėjusio galvą ir pražiodinti (atverti kvėpavimo takus), prireikus atlikti gaivinimą (atliekant 30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimus).

Labai svarbu apžiūrėti, ar nėra kaklo ir veido nudegimų. Nudegimų vietą reikėtų vėsinti dideliu kiekiu kambario temperatūros (18-20ºC) vandeniu, geriausia, silpna tekančia vandens srove. Vėsinti reikėtų mažiausiai 10 min, kol nukentėjusysis nejaus skausmo. Specialistai atkreipia dėmesį, kad negalima per ilgai vėsinti nukentėjusiojo šaltu vandeniu, kad pagalbą teikiantysis nesukeltų hipotermijos, t.y. nukentėjusiojo kūno temperatūra nenukristų žemiau įprastos.

Vėsinimo metu, jeigu įmanoma, reikėtų numauti nuo asmens apyrankes, žiedus, nuimti kitus papuošalus, kad patinę audiniai nespaustų nudegimo vietos.

Reikėtų aptvarstyti visą nudegimo plotą, išskyrus veidą, švariais sausais tvarsčiais, medvilninėmis skarelėmis ar kitokiu švariu audiniu.
Be to, pirmąją pagalbą suteikiantis asmuo turėtų nuolat stebėti, ar nukentėjusiam neatsiranda šoko požymių.

Specialistai ragina stengtis nepradurti ar neprakirpti dėl nudegimo atsiradusių pūslių. Taip pat nudegusių kūno vietų netepti jokiu tepalu, losjonu ar riebalais.

Daugiau informaciijos rasite čia.

SMLPC informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais. Tai Užsakovo reikalavimai informacijai, Statinio informacinio modeliavimo projekto įgyvendinimo planas ir Statinio informacinio modeliavimo protokolas. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti iki vasario 9 d. Teisės aktų informacinėje sistemoje arba el. paštu BIM-LT@am.lt.

Pagal šių norminių dokumentų reikalavimus viešojo sektoriaus statinių projektavimui ir statybai bus pradėti palaipsniui taikyti, Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu, statinio informacinio modeliavimo, kuris pasaulyje žinomas santrumpa BIM (Building Information Modelling), metodai. Taikyti BIM metodus bus privaloma projektuojant, statant naujus ir rekonstruojant ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamus statinius, taip pat projektuojant, įrengiant ar pertvarkant statiniams pagal paskirtį artimus kilnojamuosius daiktus.

Aplinkos ministerija kartu su partneriais įgyvendina plataus masto BIM-LT projektą, kurio uždavinys – sukurti  priemones, skirtas viešojo sektoriaus statinių statybos planavimo, projektavimo, statybos, eksploatavimo, valdymo efektyvumui didinti, taikant BIM metodus. Palaipsniui įvedamas reikalavimas viešuosiuose pirkimuose taikyti šiuos metodus paskatins nuoseklius viso statybos sektoriaus pokyčius skaitmeninimo link.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2021 01 26

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar buvo aptinkamas SARS-CoV-2 RNR, inkstai buvo persodinti dviem šio organo transplantacijos laukusiems pacientams, anksčiau persirgusiems koronavirusine infekcija ir turintiems apsauginį antikūnų titrą.

Donoro tyrimo rezultatas – teigiamas

Ši transplantacija yra unikali tuo, kad pandeminio viruso sukelta liga donoras buvo susirgęs prieš dvi savaites. „Daugiadalykė komanda aktyviai diskutavo dėl inkstų tinkamumo transplantacijai. Informacijos apie COVID-19 liga sergančio donoro organų persodinimą dar labai maža net ir tarptautinėje literatūroje. Pacientai, supažindinti su informacija apie donoro ligą, šią žinią priėmė ramiai – transplantacijos atliktos“, – apie išskirtinį įvykį sako Santaros klinikų Organų transplantacijos koordinavimo centro vadovė gydytoja nefrologė Eglė Ašakienė.

Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė taip pat pabrėžia šios transplantacijos unikalumą: donoras, konstatavus jo smegenų mirtį, turėjo teigiamą molekulinį koronavirusinės infekcijos nosiaryklėje tyrimo rezultatą, o abu recipientai buvo jau persirgę šia infekcija. „Domėjomės, ar buvo kur nors pasaulyje atlikta panaši transplantacija ir šiandien galime teigti, jog vis dėlto buvome pirmieji. Apie tai reikia ir būtina kuo daugiau kalbėti, nes per pandemiją ir taip nukentėjo transplantacijų sritis, o sergančiųjų ir persirgusiųjų šia infekcija pasaulyje vis daugiau, tad žvelgiant į šiandienos poreikius ir medicinos galimybes, tenka pripažinti, jog būtina svarstyti su koronavirusine infekcija susidūrusio donoro organų persodinimo galimybę, siekiant išgelbėti žmonių gyvybes, pažaboti klastingas ligas, suteikiant kokybišką gyvenimą ne vienam sunkiai sergančiam žmogui“.

Pasak Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino, tiek dializuojamų, tiek po inkstų transplantacijos pacientų sergamumas ir mirštamumas nuo COVID-19 ligos, deja, yra didesnis nei bendroje populiacijoje. Dėl to, ypač pandemijos pradžioje, kildavo dilema, ar transplantacijos turėtų būti atliekamos, ar ne. Vis dėlto kaupiantis patirčiai, transplantacijos centrai išmoko prisitaikyti prie sudėtingos ir pasikeitusios aplinkos. Vadovaujamasi nuostata, kad galutinės stadijos inkstų liga kai kuriems pacientams gali būti pavojingesnė nei pati koronavirusinė infekcija.

Siūlys peržiūrėti transplantacijų gaires

Ir donorai, ir recipientai testuojami dėl COVID-19 prieš numatomą transplantaciją. Tačiau sausio viduryje Santaros klinikose atliktos dvi inkstų transplantacijos yra ypatingos: „Visų pirma abu dializėmis gydomi recipientai jau buvo persirgę COVID-19 liga. Situacija tokia nauja, kad jokios gairės nenumato ir neaprašo idealaus laukimo laiko iki inkstų transplantacijos tiems dializuojamiems pacientams, kurie pasveiko nuo koronaviruso sukeltos ligos. Pasaulyje iki šios dienos yra dokumentuoti tik trys mirusio donoro transplantacijos atvejai, kai recipientui po pasveikimo nuo COVID-19 ligos buvo persodintas inkstas. Kita vertus, mūsų atveju dar ir inkstų donoras buvo tik prieš dvi savaites susirgęs COVID-19 liga. Abiem mūsų recipientams nustatytas tinkamas susidariusių apsauginių anti-SARS-CoV-2 antikūnų kiekis, ir Santaros klinikų daugiadalykė komanda priėmė sprendimą atlikti transplantacijas,“ – aiškina prof. M. Miglinas.

Remdamiesi šių atvejų patirtimi, Santaros klinikų transplantologijos specialistai teiks siūlymus tarptautinėms organizacijoms, kad pandemijos laikotarpio transplantacijų gairės turi būti atnaujintos atsižvelgiant į greitai besikeičiančius transplantacijos scenarijus.

Urologijos centro vadovas doc. Arūnas Želvys sako, kad persirgusių COVID-19 liga žmonių daugėja, todėl ypač aktualu, kada pacientas nebėra užkrečiamas, kada jam galima toliau teikti planinę pagalbą kitų susirgimų atveju, kokių pokyčių išlieka įvairiuose organuose persirgus. Tokie yra pagrindiniai klausimai, į kuriuos medikai norėtų turėti atsakymą. Iki šiol nebuvo aišku, kiek laiko turi praeiti po COVID-19 susirgimo. Apžvelgus paskutinius duomenis, manoma, kad pacientas nebėra užkrečiamas po 20 dienų nuo simptomų pradžios. Dar daugiau – gal paciento užkrečiamumą lemia ne dienų skaičius, o aktyvaus imuniteto susidarymo faktas, kurį atspindi susidarę antikūnai? Šiuo metu kiekviena informacija iš viso pasaulio apie viruso elgesį yra analizuojama Santaros klinikų medikų ir leidžia praplėsti saugaus gydymo ribas.

Per pandemiją transplantacijos vyksta

Pasak Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo doc. Mindaugo Šerpyčio, Santaros klinikos dėjo visas pastangas tęsti donorystės procesą Lietuvoje ir per pandemiją. Organų transplantacijai reikia daug personalo, o tai yra didelis iššūkis ligoninėms pandemijos metu, nes dalis medikų izoliuojasi po kontakto su sergančiuoju ar suserga COVID-19 liga, labai išauga personalo poreikis COVID-19 reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose kas 4-6 valandas turi keistis komandos: „Antra vertus, po organų transplantacijos pacientai gydomi reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, kurių dauguma užimta COVID-19 sergančiais pacientais, todėl mažėja reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose lovų skaičius pacientams, nesergantiems COVID-19“, – aiškina doc. M. Šerpytis.

I Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas anesteziologas-reanimatologas Albinas Kalimavičius, koordinavęs donoro paruošimą, teigia, kad pirmą kartą šitas etapas buvo atliktas raudonojoje zonoje, ypač sudėtingomis sąlygomis tiek fizine, tiek klinikine prasme.

Pacientų sveikatos būklė atidžiai stebima

Pasak gydytojos E. Ašakienės, šiuo metu pacientų būklė gera. Praėjus savaitei po transplantacijos atlikti PGR nosiaryklės mėginių tyrimai – koronaviruso infekciją sukeliančio viruso nenustatyta, abiejų recipientų persodinti inkstai jau veikia ir gydymo dializėmis nebereikia.

Pacientė Raimonda šiandien be galo džiaugiasi, nes tikrai gerai jaučiasi. Kai moteris išgirdo, kad donoras taip pat sirgęs COVID-19 liga, iškart pasakė „taip“, nes labai pasitikėjo komanda, gydytojais, šiuolaikine medicina.  „Kol kas klostosi viskas gerai, ir norėčiau kuo ilgiau su šiuo inkstu pagyventi, – sako Raimonda. – Neleidžiu sau galvoti, kad bus blogai. Šeima džiaugiasi taip pat, labiausiai – trylikametis sūnus, kad galėsiu skirti jam daugiau laiko. Norėčiau savo pavyzdžiu padrąsinti ir kitus, kuriems gal sunku apsispręsti ar pakeisti požiūrį“.

Kaip prisimena moteris, atlikti hemodializes teko 4,5 metų – tai ne tiek skausminga, kiek vargina, užima daugybę laiko: kas antrą dieną tenka vykti dializuotis, nėra kada dirbti, niekur negali keliauti, jautiesi kaip pririštas. „Ilgokai teko laukti, kol gydytojai galėjo įrašyti į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, nes trukdė sveikatos būklė, komplikacijos, tačiau tada, kai jau buvau įrašyta, kvietimo transplantacijai sulaukiau per tris mėnesius. Kai mane pakvietė ir pasakė, kad tinkamas inkstas yra žmogaus, kuris persirgo kovidu, man net nekilo minčių, kad gali būti blogai. Ir pati buvau persirgusi šia infekcija –  per antrąją bangą, lapkričio mėnesį. Porą savaičių pagulėjau ligoninėje, bet, manau, kad pakankamai lengvai išsisukau“.

36 metų vyriškis, kuriam teko antrasis šio donoro inkstas, taip pat nusiteikęs optimistiškai, tikisi geriausio. 2008 metais jam buvo diagnozuota nefropatija, bet aštuonerius metus liga neprogresavo. Devintaisiais metais ėmė smarkiai blogėti, 1,5 metų teko daryti peritoninę dializę, dar po metų buvo įrašytas į inksto transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. „Jau penktą kartą atvykstu į klinikas, nes pirmuosius keturis kartus donoriniai organai nebuvo man tinkamiausi, – pasakoja pacientas. – Ir šįkart važiavau galvodamas, kad gal bus kaip anais kartais. Tačiau šįkart pasisekė! Mintis, kad inksto donoras persirgęs kovidu, manęs nė kiek neišgąsdino. Ir aš esu persirgęs šia infekcija per antrąją bangą, turėjau antikūnų“. Dabar vyras mano, kad gyvenimas pasikeis neatpažįstamai, džiaugiasi ir nori kuo greičiau pamatyti savo keturmetį sūnų.  

VUL Santaros klinikų informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama, jog būtina iš esmės rekonstruoti tiek pagrindinę pastato konstrukciją, tiek vidaus infrastruktūros tinklus. Šiuos klausimus šiandien susisiekimo ministras Marius Skuodis nuotoliniu būdu aptarė su AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, valdančios šį bokštą, vadovybe.

Šis bokštas yra televizijos ir radijo programų nacionalinių siuntimo tinklų pagrindinis mazgas, valstybinių ir komercinių duomenų centras.

Lietuvos radijo ir televizijos centro (LRTC) užsakymu buvo parengta galimybių studija, kurioje įvertinta dabartinė Vilniaus TV bokšto būklė ir galimos alternatyvos: „paprastasis remontas“, „rekonstrukcija“ arba „veiklos perkėlimas“. Atliekant studiją, buvo išanalizuota ir kitų šalių geroji praktika, ji rodo, kad tokiu atveju naudingiausia yra bokšto rekonstrukcija. Įgyvendamas šią alternatyvą, nuo 2021 m. iki 2024 m. LRTC bokštui rekonstruoti investuotų iki 15 mln. Eur.

„TV bokštas jau tapęs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simboliu, siejamu su Sausio 13-osios įvykiais. Rekonstruotas bokštas pritrauktų daugiau lankytojų ir miesto svečių, jame būtų galima išplėsti esamas ir pasiūlyti naujų paslaugų. Tokį tikslą ir keliame įmonei“, – sako ministras M. Skuodis.

Po ketverius metus truksiančios rekonstrukcijos Vilniaus TV bokštas būtų pritaikytas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, atnaujintas ir Sausio 13-osios atminimo muziejus, įrengti priešgaisriniai liftai ir priešgaisrinė sistema, pakeisti vidaus infrastruktūros tinklai, atnaujinta energetinė infrastruktūra ir transliavimo technologijos bei įranga. 20-ame aukšte norima įrengti terasą, šalia bokšto – automobilių stovėjimo aikštelę.

Pasikeitus technologijoms ir renovavus patalpas, atsirastų galimybė efektyviai išnaudoti apie 3700 kv. m laisvų plotų.

Rekonstrukciją numatoma įgyvendinti 4 etapais, išlaikant lankytojų srautus ir gaunamas pajamas. Skaičiuojama, kad visos bokšto veiklos po rekonstrukcijos per metus sugeneruos iki 3,7  mln. Eur pajamų.
Taip pat bus siekiama pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

1980 metais statytą 326 m aukščio Vilniaus TV bokštą kasmet aplanko vidutiniškai per 120 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad po rekonstrukcijos lankytojų skaičius sieks 200 tūkst. per metus.
Vilniaus televizijos bokštas yra aukščiausias Lietuvos pastatas ir inžineriniu požiūriu unikalus statinys, įtrauktas į Kultūros paveldo registrą. Jis yra vienas lankomiausių turistinių objektų Vilniuje.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2021 01 26

Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su Europos Parlamentu (EP) dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos bei kitos sektoriaus aktualijos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie tarptautinę prekybą žemės ūkio produktais, ragino ginti žemės ūkio interesus ir nepamiršti vieno svarbiausių dalykų – maisto ir aplinkos kokybės.

„Naujų rinkų atvėrimas yra svarbus, tačiau neturi būti daromas maisto ir aplinkos kokybės sąskaita. Reikia užtikrinti, kad į ES rinką patenkantys produktai atitiktų aukštus ES aplinkosauginius, kokybės, gyvūnų gerovės standartus“, – teigė žemės ūkio ministras, vaizdo konferencijoje raginęs Europos Komisiją (EK) padėti spręsti netarifinių apribojimų taikymo problemą ir susitarti su JAV dėl taikomų padidintų tarifų panaikinimo.

Ministrai aptarė ir derybų su EP dėl BŽŪP reformos eigą. Tarybai pirmininkaujanti Portugalija užsibrėžė tikslą susitarimą pasiekti jau šį pavasarį.

„Laikas labai svarbus, visiems reikia aiškumo ir teisinio tikrumo. Sprendimų reikės ir dėl daugelio kitų BŽŪP paketo elementų. Vienas pagrindinių – žalioji architektūra. Svarbu, kad žaliųjų tikslų galėtume siekti su šalies specifiką ir poreikius geriausiai atitinkančiu įrankių rinkiniu. Tam reikia adekvataus lankstumo teisėkūroje. Visą BŽŪP reformos paketą matome kaip visumą, derybose reikia bendro vaizdo. Ir žinoma, kol nesutarta dėl visko, nesutarta dėl nieko“, – pabrėžė ministras K. Navickas. Jis ragino derybose su EP ieškoti sprendimo dėl rinkos reguliavimo priemonių, kad kilus sunkumams ar krizėms jos veiktų efektyviau.

 

Skaityti toliau

Sveikata

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Milda Vedegytė

Paskelbta

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino dėl COVID-19 pandemijos metu. Milijardai žmonių priversti laikytis griežtesnių ar švelnesnių karantino sąlygų. 

Karantino pasekmės jaučiamos visame pasaulyje, išimtimi neliko ir Lietuva. Paklausus skaitytojų ar jie susiduria su nerimu, daugumos atsakymai buvo teigiami. ,,Pasidėjo tai, ko gyvenime nebuvo – panikos atakos, ėmė varginti miego apnėja. Geresnė savijauta, kai nebūni tiek namuose.” – patirtimi dalijosi viena iš skaitytojų.  ,,Siaubinga, kas yra daroma žmonėms, kiek raminamųjų, antidepresantų. Tiesiog visiškai žmonės praranda motyvaciją, vaikai nesisocializuoja…” – komentavo kita puslapio sekėja. Ne viename komentare žmonės skundėsi, kad kyla didelių problemų dėl darbo: ,, Nerandu darbo. Jau iki tokio lygio, kad raminamuosius geriu, nes panikos priepuoliai prasideda. ”

Kaip padėti sau tokiu sunkiu metu?

Jeigu pastebite, kad jums darosi itin sunku susitvarkyti su kasdienine veikla dėl patiriamo streso, pirmiausia reikia neneigti savo jausmų ir prisiminti, jog yra visiškai normalu patirti emocines reakcijas dėl netikėtų, nenumatytų ir grėsmę keliančių įvykių. Stenkitės palaikyti ryšį virtualiais kanalais su artimais žmonėmis, kadangi socialinė parama yra vienas pagrindinių ir labiausiai padedančių apsauginių veiksnių. Susikurkite dienos rutiną ir jos laikykitės.

Portalo skaitytojai taip pat dalinosi patarimais, kokios veiklos jiems padeda užmiršti karantino keliamus sunkumus. Kai kurie teigė, kad jiems padeda knygų skaitymas ir bendravimas su artimaisiais. Kiti dalinosi, kad atranda ramybę pasivaikščiojimuose : ,,Vedžioju šunį, džiaugiuosi gražia žiema prie Nemuno. ” – teigė viena iš skaitytojų.

Šiuo metu yra itin svarbu sekti savo emocinę būseną ir jaučiant pablogėjimą kreiptis į specialistus. Daugelis psichologų šiuo metu teikia ir nuotolinę pagalbą,

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 13 val

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų...

Greitos naujienosprieš 13 val

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais....

Greitos naujienosprieš 14 val

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

2021 01 26 Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar...

Greitos naujienosprieš 14 val

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama,...

Greitos naujienosprieš 14 val

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

2021 01 26 Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su...

Sveikataprieš 14 val

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino...

Greitos naujienosprieš 14 val

Civilinis ieškinys dėl AB „Grigeo Klaipėda“ įtrauktas į baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą

2021 01 26 2019 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos pareigūnų koordinuotas Kuršių marių taršos tyrimas pereina į kitą stadiją – pirmadienį...

Greitos naujienosprieš 15 val

Teismo ekspertizė – inovatyvesnė, efektyvesnė ir našesnė 

2021 01 26 Per praėjusius metus Lietuvos teismo ekspertizės centras kasdien atliko po keturis narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimus. O tyrimo...

Greitos naujienosprieš 16 val

Siekiama atverti duomenis verslui ir visuomenei

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, kalbėjo, kaip atverti...

Greitos naujienosprieš 16 val

Forumas „Vilnius GreenTech“: dėmesys ryškėjančioms žaliosios Lietuvos ambicijoms

2021 01 26 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo verslo, politikos ir visuomenės lyderių forume „Vilnius GreenTech“. Renginyje ...

Skaitomiausi