Connect with us

Naujienos

G. Bielskus: „Jeigu švarkas kainuoja 55 eurus, kiek lieka kuprinei?“

Paskelbta

Mokiniams iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų skiriama 57 eurų parama mokinio reikmėms įsigyti. Šią paramą gali gauti tie, kurie iki spalio  5 dienos pateiks visus dokumentus, įrodančius, jog vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai. Dar jūsų vaikai galės mokykloje valgyti nemokamai.

Panagrinėkime, ką ši parama išties reiškia. Ar keliasdešimt eurų ir nemokamas kotletas išsprendžia visas problemas.

Neseniai paskelbtoje švietimo sistemos audito ataskaitoje pabrėžiama, kad vaikai iš nepalankios ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos turi daug prastesnius rezultatus nei mokiniai iš palankesnės ekonominės aplinkos.

Jeigu skaičiuotume tik eurus. Logiška. Mat vaikai, kuriems skiriama 57 eurų parama gali nusipirkti tik mokyklinį švarką. Pats žinau, kiek jis kainuoja, nes sūnui ką tik pirkome prieš rugsėjo 1-ąją – kaina 55 eurai. Jeigu gaučiau paramą, kitoms reikmėms liktų 2 eurai.

Neseniai skaičiau, kad vienos prekybos tinklas paskaičiavo neva mokyklinės prekės, jeigu esate šiek tiek pasitaupę iš praėjusių metų, jums tekainuos 10 eurų. Jeigu ne – 30 eurų, čia įskaitant kuprinės pirkimą.

Nežinau kokiame pasaulyje gyvena mūsų valdininkai ir kokiame prekybininkai, bet tikrai ne tame pačiame kaip paprasti piliečiai. Tokių kainų Lietuvoje nėra. Lenkijoje, turbūt, irgi nerastumėt.

Taigi. Turite švarką ir 2 eurus. Nusipirksite kelis sąsiuvinius, gal draugas paskolins parkerį. Piešimo pamokas praleisite. Bet kai reiks nusipirkti pratybas… Deja, čia jūsų pastangos išgyventi „nemokamo“ mokslo sistemoje subyrės į šipulius.

Mokytojui nepaaiškinsi, kad neturi pinigų – namų darbus daryti privaloma, jeigu nedarai, neišmoksti ir gauni prastus bei vis prastėjančius pažymius. Nori nenori, ritiesi žemyn.

Taigi – norite to ar ne, jeigu esate iš mažas pajamas gaunančios šeimos, jūsų šansas gauti kokybišką išsilavinimą visų pirma nulemtas finansinių jūsų šeimos galimybių.

Toje pačioje audito ataskaitoje pabrėžiama, kad kokybiškas švietimas gali būti vienintelis išsigelbėjimas nuo skurdo ir nepavyzdingos aplinkos tokiems vaikams. Tačiau pamirštama pasakyti, kaip to pasiekti?  Aiškinama, kad neva mažesnes pajamas turintys tėvai neišgali samdyti korepetitorių…

Man tai išvis kelia nuostabą. Kodėl vaikams reikia korepetitorių? Negi mūsų mokytojai negali jų tinkamai paruošti? Kas trukdo? Kasmet vis protingesni dėdės ir tetos ministerijoje keičia, tobulina ir perdarinėja švietimo sistemą? Negi dar neišradom dviračio?

Pasirodo ne. Nauji metai, nauji batai.

Mokytojai iki šiol nežino, kiek dirbs ir kokį atlyginimą gaus. Sako, nieko naujo – kasmet tas pats. Tai kaip mokytojas, kuris kasmet jaudinasi dėl savo padėties ir ateities gali tinkamai rūpintis mūsų vaikais, o ypač tais, kuriems reikia ypatingo dėmesio?

Negali. Nors švietimo ir mokslo ministerija svaičioja apie individualizuotą mokymą t.y dėmesį kiekvienam pagal jo ar jos gebėjimus. Kaip?!

Mokyklos uždaromos, nes klasių mažėja. Klasės mažėja, nes didinimas mokinių skaičius kiekvienoje – taip ekonomiškai efektyviau. Mokytojai blaškosi per kelias mokyklas, nes kitaip neišgyvena. Uždaras ratas, kuriame visi sukasi, kaip kas išgali.

Ir štai čia mažuliukas, kuriam priklauso nemokamas maitinimas. Moksleivis, kuris neturi pratybų sąsiuvinio. Jaunuolis, kuris geriau mestels ką grubaus nei pripažins, kad negali padaryti namų darbų. Galbūt dėl to, kad jo šeimai buvo atjungta elektra. Galbūt dėl to, kad jo tėvai negali padėt ruoš namų darbų – nes jiems tai nerūpi, o gal jie paprasčiausiai patys nemoka. Galbūt dėl to, kad kadaise buvo „nurašytas“ kaip negabus, nors gal jam trūko tik drąsos pakelti ranką, nes alkūnė buvo sulopyta…

Kas tai žino? Kam tai rūpi? Turbūt mažai kam.

Rūpintis kiekvienu mūsų šalies mažuoju piliečiu atsižvelgiant į kiekvieno situaciją nėra nei laiko, nei pinigų, nei, galiausiai, noro. Rankos svyra, sako dauguma. Sistema irgi neveikia, nes nukreipta ne ten.

Lengviausia suremontuoti mokyklas. Įdėti naujus langus. Imituojant reformas prailginti mokslo metus… Numesti kelis eurus ir nemokamą sriubos lėkštę mažiau turintiems. Bet tai neturi nieko bendro su edukacija, švietimu ir mūsų vaikų kokybišku išsimokslinimu.

Ir niekas nepasikeis, kol neatsisuksime į žmogų. Kol nepradėsime daryti reformų visų pirma galvodami apie žmones: mokinukus, jų tėvus, gyvenamąją aplinką, galiausiai pedagogus.

Nepasikeis niekas, kol nenuspręsime, kad jautriausiam visuomenės sluoksniui reikia ypatingo dėmesio ir pagalbos. Bet ne pašalpomis. Nepasikeis, kol sąmoningai nenuspręsime, kad visi mūsų vaikai verti geresnės ateities.

Su mokslo metų pradžia, brangieji – norisi tikėti, kad šie metai visų mūsų vaikams bus pilni atradimų, įdomių patirčių ir atsidavusių pedagogų.

Giedrius Bielskus, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas

 

kaunas.lsdp.lt inf.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Lietuva

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų

Paskelbta

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius skatina mokyklų bendruomenes jau dabar naudotis papildoma galimybe psichologo konsultacijoms.

 „Karantino ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu vaikai, kaip ir mokytojai bei mokinių tėveliai, patyrė daug įtampų prisitaikydami prie visiems neįprastos situacijos, tad papildoma galimybė gauti psichologo konsultaciją švietimo įstaigoje, pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos  tarnyboje suteiks reikiamą emocinę pagalbą“, – sako ministras.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius mokiniams, kurie jaučia nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Skaitomiausi