Tomas Rimkus

Ekstremali nakvynė miške, vienumoje ir be išankstinio pasiruošimo

0

Visada svarsčiau, ar turiu pakankamai įgūdžių ir patirties, kad galėčiau vienas išgyventi gamtoje. Neseniai kalbėdamas su skautais ir pasakodamas apie savo praeitą vaizdo įrašą, kuriame gamtoje gaminau plovą, paklausiau vaikų, ką šį kartą jie man pasiūlytų nuveikti. Vienas iš skautų pasakė, kad norėtų pamatyti, kaip pasidarau lapinę, ar panašią pastogę, kurioje galėčiau išbūti visą naktį. Pamaniau, kad tai gera idėja, tačiau iškilo ir nemažai sunkumų. Būtent tą dieną oro temperatūra siekė -7 laipsnius, buvo pilna sniego, todėl sąlygos buvo ne pačios tinkamiausios. Po geros savaitės oras stipriai pasitaisė, saulė nutirpdė sniegą, o temperatūra tapo pliusinė, todėl buvo smagu vykdyti savo planą.

Žygį ir nakvynę miške buvau suplanavęs trečiadienį. Jam atėjus išvažiavau į visai nepažįstamą mišką ir pasilikęs mašiną paėjau apie porą kilometrų. Tokį atstumą pasirinkau, nes norėjosi būti tikram, kad jei kažkas bus ne pagal planą, galėsiu greitai nueiti iki automobilio ir grįžti namo.

Išsirinkęs vietą, kuri man patiko, pasidariau karkasą, iš drėgnų ir sulipusių lapų suformavau pastogę. Buvau užsibrėžęs tikslą nežaloti gamtos – nelaužyti šakų, nenaudoti nei peilio, nei pjūklo. Todėl naudojau jau nulūžusias šakas ir nukritusius lapus. Mano apranga taip pat nebuvo ypatinga, tačiau atitiko tuomet buvusias oro sąlygas.

Iš rąstų suformavau sienelę, kuri turėjo atspindėti šviesą nuo laužo ir taip išlaikyti daugiau šilumos mažoje erdvėje. Po to užsikūriau lauželį, tačiau dar reikėjo pasirūpinti malkomis. Buvo sunku įvertinti kiek malkų prireiks tam, kad lauželį pavyktų išlaikyti visą naktį. Naktį buvo pranašaujama maždaug iki -1 šalčio, todėl pasiruošiau daugiau malkų. Pradėjus temti stengiausi nenaudoti jokių papildomų šviesos šaltinių. Tiesa, turėjau su savimi prožektorių, bet tik tam, kad nutikus kažkam neplanuoto galėčiau surasti kelią iš miško.

Vienas iš  įdomiausių įvykių nutiko maždaug aštuntą valandą vakaro. Kažkur už 20-30 metrų nuo savęs išgirdau stiprų traškesį. Vėliau pasigirdo kriuksėjimas ir viskas tapo aišku – kažkur šalia vaikščiojo šernas. Neslėpsiu, tuo momentu buvo nemažas adrenalino antplūdis. Visi žinome, kad nakties metu net ir paprastas garsas tampa baisesnis.

Visiškai sutemus, išjungiau visas telefono funkcijas. Baterijos buvo likę kažkur 40%, todėl buvo svarbu, jog telefonas iki ryto neišsikrautų. Likusi nakties dalis praėjo gan įdomiai. Oras staiga atšalo, diena buvę 4 laipsniai šilumos greitai nukrito iki nulio, vėliau ir iki -1 šalčio. Nakties metu užmigti sekėsi sunkiai, nors lauželis kažkiek šildė, vis tiek buvo šalta. Per skubėjimą buvau pamiršęs pasiimti šiltas kojines, todėl nakties metu ypač šalo kojos. Apie pirmą valandą nakties, laužui gerai įsikūrenus, pavyko šiek tiek užmigti. Tačiau miegas truko neilgai, kažkur pusvalandį. Pabudimo priežastis buvo ta pati, kaip ir negalėjimo užmigti – šaltis. Lauželis jau buvo prigesęs, todėl pasidarė daug šalčiau. Pabudęs jį vėl įkūriau, tačiau toks jo kūrenimas tęsėsi beveik visą likusią naktį. Užkūrus per didelį laužą būna per karšta, o jei jis mažesnis, tampa šalta. Tam, kad palaikyti tinkama laužą, jį kurstyti teko maždaug kas penkiolika minučių.

Dar kartą užmigti pavyko tik apie ketvirtą valandą nakties, tačiau ir vėl pabudau po pusvalandžio – itin šalo kojos. Supratau, kad reikėjo rinktis dar storesnę aprangą, nes sušilti darėsi vis sunkiau. Apie šeštą valandą pradėjo švisti. Tuo metu ir pradėjau tvarkytis. Viską sutvarkęs patraukiau link automobilio ir grįžau namo.

Praleidęs naktį gamtoje patikrinau savo esamas žinias ir įgūdžius. Supratau, kad būnant gamtoje geriau neužmigti, jei esi netinkamai apsirengęs. Naktis praleista be telefono ar kompiuterio iš ties buvo naudinga. Būdamas vienas miške esi akistatoje su savimi. Galėjau susidėlioti savo mintis, nuspręsti kuo toliau užsiimsiu. Naktis buvo skirta tarsi savęs išklausymui, nes būnant vienam, nebūna kito pasirinkimo. Taip pat ramybės nedavė ir aplink miške galintys būti gyvūnai. Nors žinoma, laužas juos baidė, bet užmigti vis tiek buvo nejauku. Turėjau galimybę pajusti, kaip nakties metu sustiprėjo savisaugos instinktas ir paaštrėjo klausa. Girdėjau kiekvieną krentantį lapą ir vėjo pūtimą.

Žmonėms, neturintiems pasiruošimo ir įgūdžių to nerekomenduoju daryti. Bet jei vis tiek nusprendžiate nakvoti miške, visada apie tai informuokite savo artimuosius. Geriausia, jei kas valandą praneštumėte kažkam, kad esate sveikas, nes niekada nežinai, kas gali nutikti. Todėl asmuo kurį laiką negavęs jūsų žinutės atvyktų jūsų ieškoti. Taip pat išsisaugokite ir pasakykite artimiesiems savo buvimo vietos duomenis, kad esant reikalui būtų galima jus surasti.

Video įrašą apie šią patirtį bus galima rasti tiek mano puslapyje, tiek youtube kanale. Tikiuosi, kad šie mano įspūdžiai jums buvo įdomūs. Kaip visada lauksiu jūsų komentarų ir pasiūlymų. Iki kitų išbandymų!

 

Štai čia pagalite peržiūrėti ekstremalios nakties miške vaizdo įrašą:

 

Taip pat kviečiu apsilankyti mano tinklalapyje ir peržiūrėti  kitus įdomius išbandymus: http://trimkus.lt/

Komentarai

Comments are closed.

Jums gali patikti