Connect with us

Naujienos

Ekspertė: idealus būstas Lietuvos senjorui – kuo arčiau artimųjų namų ir gydymo įstaigų

Milda Vedegytė

Paskelbta

„Senjorai Lietuvoje būsto keitimo klausimais yra nedrąsūs – net ir susidurdami su įvairias nepatogumais, jie dažnai nesiryžta šiam žingsniui, nes bijo pardavimo problemų bei kraustymosi proceso“, – tvirtina „Capital“ nekilnojamojo turto brokerė Gina Mackevičienė, kuri dalinasi savo įžvalgomis.

Pakeisti gyvenamąją vietą senyvame amžiuje lietuviams vis dar yra nemenkas iššūkis, tačiau anot nekilnojamojo turto brokerės Ginos Mackevičienės, visgi apsisprendę persikraustyti į mažesnius namus, senjorai dažnai ne tik sutaupo, bet ir džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe bei patogesniu susisiekimu.

Viena didžiausių baimių – į namus vaikštantys pirkėjai

Mackevičienė pasakoja, kad senjorai Lietuvoje būsto keitimo klausimais yra nedrąsūs – net ir susidurdami su įvairias nepatogumais, jie dažnai nesiryžta šiam žingsniui, nes bijo pardavimo problemų bei kraustymosi proceso. „Dažnai senoliai gyvena gerokai jiems per dideliuose būstuose, kuriuos prižiūrėti darosi jau per sunku, o jeigu nežino, kad yra perkraustymo paslaugas teikiančių įmonių, vengia ir paties persikraustymo proceso“, – apie priežastis, kodėl senjorai nesiryžta persikraustyti, pasakoja nekilnojamojo turto specialistė.

Tačiau, pasak pašnekovės, bene dažniausiai pasitaikanti baimė yra į namus vaikštantys pirkėjai. „Nors į namus įsileisti svetimus žmones išties gali būti nedrąsu, būsto pardavimo atveju, brokeris yra tarsi saugumo garantas, ne tik pristatantis pirkėjui būstą, bet kartu stebintis jo elgesį ir visuomet pasiruošęs padėti.“

Dar viena, ne mažiau populiari priežastis, kodėl senjorai nedrįsta kraustytis, yra sentimentai. „Kai kam prisirišimas prie namų yra toks stiprus, kad net tuomet, kai, pavyzdžiui, nebegali nulipti iš 5-o aukšto ir dažniau išeiti į lauką, pabendrauti su žmonėmis ar apsirūpinti maistu bei būtinais vaistais, jie vis tiek nekeičia būsto. Deja, imtis pokyčių dėl geresnės gyvenimo kokybės senjorų neskatina ir grėsmė likti socialiai atskirtiems ar priklausomiems nuo kitų, – pasakoja brokerė. – Dažniausiai, tokiu atveju, parduoti būstą ir nusipirkti naują paskatina vaikai ar anūkai, kurie neretai padeda ir pardavimo procese.“

Vertinti savo būstą pagal kitų skelbimus nereikėtų

Anot G. Mackevičienės, derėtų nepamiršti, kad nors vaikai ar anūkai geba padaryti kokybiškas nuotraukas ar įdėti skelbimą į portalą, parduodant būstą yra ir kitų darbų, kurie atima nemažai laiko.

„Ne paslaptis, kad senjorams pardavimo procesas gali būti sudėtingesnis – jie nemoka pasidaryti kokybiškų būsto nuotraukų ar įdėti skelbimą, o vaikai dažniausiai geba objektą pateikti profesionaliau, – teigia pašnekovė ir priduria, kad vis daugiau pirkėjų siekia įsigyti būstą su paskola, tuomet jau prireikia ir specialistų pagalbos, siekiant užtikrinti sklandų procesą abejoms pusėms. – Perkant būstą su paskola yra reikalingas turto vertinimas, todėl tiek pardavėjui, tiek pirkėjui svarbu, kad kaina atitiktų rinką – to nepadarysi tiesiog remiantis panašiais skelbimais. Specialistas, siūlydamas už kokią kainą galima parduodi būstą, pasitikslina su turto vertintoju, todėl dedant skelbimą yra užtikrintas, kad ir pirkėjas su paskola galės jį įsigyti.“

Prasidėjus karantinui, anot brokerės G. Mackevičienės, išryškėjo dar viena kliūtis, kuri stabdo vyresnius žmones nuo būsto keitimo. „Pasikeitus situacijai, dėl pandemijos beveik į visas įstaigas galima pakliūti tik iš anksto rezervavus laiką, o dažniausiai tai daroma per elektronines sistemas. Dokumentus taip pat prašoma atsiųsti elektroniniu paštu, o didelė dalis senjorų neturi ne tik elektroninio pašto, bet ir kompiuterio“, – teigia brokerė ir priduria, kad ne tik senjorams, bet ir neretai jauniems žmonėms prireikia nekilnojamojo turto agento konsultacijos, nes sunku susigaudyti, į ką kreiptis, siekiant įteisinti kokius nors pakeitimus.

Senjorų lūkesčiai būstui  – patogus susisiekimas ir poliklinika

Anot pašnekovės, savo iniciatyva keisti būstą senjorai nusprendžia ganėtinai retai, o dažniausiai tai daro gyvenantys užmiestyje – dėl patogesnio susisiekimo jie keliasi gyventi į miestą. „Nors dažniausiai senjorai kraustosi iš atokesnių vietų į patį miestą ir vietoje didelių nuosavų namų renkasi butus, yra tekę susidurti ir su tokiais atvejais, kai dėl noro gyventi arčiau vaikų, anūkų, keliamasi ir, pavyzdžiui, iš Kauno į Vilnių, o vienas svarbiausių kriterijų tokiame amžiuje tampa galimybė savarankiškai, be nuosavo transporto pasiekti parduotuvę, vaistinę ar gydymo įstaigą“, – apie tai, kas senyvame amžiuje paskatina kraustytis, pasakoja G. Mackevičienė.

Idealiu atveju, anot nekilnojamojo turto specialistės, senjorai, kai name nėra lifto, renkasi gyventi pirmame arba antrame aukšte, o vienu didžiausių privalumų tampa balkonas. „Jie labai mėgsta, kai namuose yra balkonas, nes net tuomet, kai darosi sunku vaikščioti, pakvėpuoti grynu oru galima bent jame. Taip pat pastebiu, kad perkantys mažesnį būstą vis dažniau galvoja apie komfortišką poilsį, todėl gyvenant dviese renkasi ne vieno, o mažiausiai dviejų kambarių butus, kad esant reikalui, galėtų būti ir atskirai“, – apie idealų senjoro būstą pasakoja G. Mackevičienė..

Mažesnis būstas padės sutaupyti

Būtent dėl gyvenimo kokybės, anot G. Mackevičienės, dažniausiai ir verta keisti namus. Ji atkreipia dėmesį, kad didelė dalis mokesčių yra skaičiuojama pagal būsto plotą, todėl mažesni namai padėtų sutaupyti: „Pavyzdžiui, šildymas, šiukšlių išvežimas, namų bendrijos ar butų priežiūros įmonių bendrieji aptarnavimo mokesčiai yra skaičiuojami pagal būsto plotą, o susimokėjus už šias paslaugas, dažnam nebelieka pinigų kokybiškam gyvenimui – mažesnis butas neabejotinai paliktų daugiau pensijos senjorų kišenėse kokybiškesnei senatvei.“

Pasak pašnekovės, jei senjorai gyvena atokiau nuo miesto ir jaučia, kad darosi vis sunkiau pasirūpinti savimi bei dideliu būstu, pirmas žingsnis, ką reiktų padaryti, tai pasikonsultuoti su savo artimaisiais arba nekilnojamojo turto agentu. „Svarbiausia yra apsispręsti parduoti būstą, aptarti su tai su artimaisiais arba nekilnojamojo turto profesionalu, kuris padės nustatyti realią pardavimo kainą ir aptarti, ką būtų galima už ją įsigyti. Tuomet, aiškiai suvokiant savo finansinę situaciją, galima planuoti ir išlaidas bei investicijas“, – pataria G. Mackevičienė.

Reklama

Greitos naujienos

Kuriama tvarka augalų apsaugos produktų pakuotėms šalinti

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 08

Vadovaudamasi ES valstybių patirtimi surenkant ir tvarkant augalų apsaugos produktų pakuočių atliekas, Aplinkos ministerija peržiūrės nacionalinę šių kenksmingų pakuočių tvarkymo sistemą.

Ministerija teisinę pakuočių tvarkymo spragą imasi pildyti po susitikimo su asociacijos „CropLife Europe“ konsultantu Stevenu Byrde ir Lietuvos augalų apsaugos asociacijos atstovais.

„Naudą pirmiausia pajus ūkininkai, nes turės galimybę be finansinės naštos atsikratyti šio tipo atliekomis – jomis pasirūpins produktų tiekėjai“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė. Jos žodžiais, augalų apsaugos produktų  pakuotės būtų surenkamos organizuotai, taikant gamintojo atsakomybės principą.

Aplinkos ministerija ketina užtikrinti teisinį reguliavimą, kad augalų apsaugos produktų gamintojai bei importuotojai turėtų sąlygas surinkti šių medžiagų pakuočių atliekas ir galėtų jas sutvarkyti. Pakeitimai bus integruoti į atnaujintoje Pakuočių darbo grupėje diskutuojamą ir rengiamą bendrą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų paketą. 

Augalų apsaugos produtus apima insekticidai, fungicidai, beicai, herbicidai, augalų augimo reguliatoriai, augalų augimo inhibitoriai, defoliantai ir kitos žemės ūkyje naudojamos medžiagos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ministro susitikime su Suvalkijos žemdirbiais aptarti aktualūs klausimai

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas vaizdo susitikime su Šakių rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės ūkininkais aptarė paramos žemės ūkiui, melioracijos, artėjančio pasėlių deklaravimo ir kitus žemdirbiams svarbius klausimus.

„Rizikuojame būti nepopuliarūs, bet žemės ūkio politikos planavime privalome aiškiai įvardyti prioritetus. Pereinamuoju laikotarpiu radikalių pokyčių nenumatoma, bet nuo 2023 metų turėsime apsispręsti dėl prioritetinių krypčių. ES parama nėra asmeniai pinigai – tai visų ES mokesčių mokėtojų pinigai, turime į tai atsižvelgti“, – susitikime teigė ministras. K. Navickas.

Pasak jo, planuojama dar daugiau dėmesio ir pagalbos skirti jauniesiems ūkininkams. O ES numatomas paramos skyrimo akcentas – ne regioninis, o pagal ūkininkavimo būdą, dirvožemio struktūros tausojimą.

Vienas iš aktualių ūkininkams klausimų  – dyzelino, naudojamo žemės ūkyje, ateityje įsigijimo lengvatos peržiūrėjimas. „Kada bus teikiamas toks siūlymas bei visas mokesčių paketas, tada ir spręsime, ieškosime balanso. Valstybės biudžete numatomi prioritetai, o mokesčiai turi būti tikslingi“, – sakė ministras.

Ūkininkai domėjosi ir melioracijos atnaujinimo ar įrengimo perspektyvomis. Anot žemės ūkio ministro, šiuo metu valstybės prioritetas – renovuoti magistralinę infrastruktūrą. Ministerija siekia spręsti įsisenėjusią melioracijos atnaujinimo finansavimo problemą. Matoma išeitis – specialaus melioracijos fondo įsteigimas.

Susitikime su ministru ūkininkus domino planai dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, pesticidų naudojimo mažinimo, tvaraus ūkininkavimo, valstybės žemės nuomos, ekologinių bei smulkiųjų šeimos ūkių plėtros.

Pasėlių deklaravimo naujovės

Šiais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas pradedamas balandžio 12 d. Deklaruojantys 30 ha ir didesnį javų bei rapsų plotus nebegalės žymėti auginamų augalų veislę kaip “Nežinoma”. NMA pareikalavus, bus privaloma pateikti sertifikuotos sėklos dokumentus. Siekiantieji gauti susietąją paramą už daugiau kaip 1 ha ploto atvirame grunte auginamus vaisius, uogas, daržoves, privalės per „NMA Agro” programėlę pateikti nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas derlius. Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius papildytas naujais kodais, kuriais būtų deklaruojami mišrūs daržovių, sodų ir uogynų plotai.

Skaityti toliau

Naujienos

Smurto prieš moteris srityje dirbančios organizacijos: reikia ne tulpių, o Stambulo konvencijos ratifikavimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

Minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, apsaugos nuo smurto srityje dirbančios organizacijos kreipėsi į Seimą. Nevyriausybininkės prašo dovanoti ne tulpes, bet pagaliau ratifikuoti Stambulo konvenciją ir į Lietuvos teisę perkelti normas, kurios padėtų efektyviau kovoti su smurtu. Anot jų, persekiojimo kriminalizavimas – seniai pribrendęs reikalas.

„Stambulo konvencijos oponentai neretai sako, kad Lietuvoje egzistuoja visi teisės aktai, kurie užtikrina Stambulo konvencijoje numatytus aukų apsaugos standartus. Tai yra netiesa. Persekiojimo kriminalizavimas yra vienas iš pavyzdžių, kai nuo 2013 metų kartojame, kad „viską turime“, bet taip ir nepadarome, kad iš tiesų viską turėtume“, – sako Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, teisininkė Birutė Sabatauskaitė.

Persekiojimas – tai pakartotinis bauginančio pobūdžio elgesys, kurį ypač dažnai patiria moterys, bandančios nutraukti smurtinius santykius. Persekiotojai skambina, rašo žinutes, seka, pasirodo persekiojamo žmogaus darbe ir kitaip bando išlaikyti galią ir kontrolę persekiojamo asmens atžvilgiu. Stambulo konvencijos 34 straipsnis įpareigoja ją ratifikavusias šalis imtis būtinų teisėkūros priemonių, kurios užtikrintų persekiojimo kriminalizavimą. 2016 m. tą buvo padariusi 21 Europos Sąjungos narė.

Žmogaus teisių organizacijos taip pat atkreipia dėmesį, kad šalyje iki šiol nėra ir kitų Stambulo konvencijoje numatytų apsaugos ir pagalbos nuo smurto nukentėjusiems asmenims priemonių: apsaugos nuo smurto orderių, galioja pasenę seksualinio smurto apibrėžimai, pagalbą nuo smurto sistemiškai teikiama tik tiems žmonėms, kurie jį patyrė artimoje aplinkoje ir daug kitų.

„2020 m. policijos pareigūnai sulaukė 58 553 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Ratifikavusi Stambulo konvenciją, valstybė būtų įpareigota visiems nukentėjusiems asmenims užtikrinti skubią ir ilgalaikę apsaugą, tinkamą ir prieinamą pagalbą, kriminalizuoti įvairias smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje formas bei vykdyti prevenciją“, – sako Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė.

Asociacijai priklauso 16 Lietuvoje veikiančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų, kurie kasdien teikia pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.

Kreipimąsi be Lietuvos žmogaus teisių centro ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos palaikė ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija, vienijanti 44 moterų teisių srityje dirbančias organizacijas, bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Lietuva Stambulo konvenciją, kurios pilnas pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, pasirašė 2013 m. Kad ji įsigaliotų, konvenciją turi ratifikuoti Seimas

Skaityti toliau

Naujienos

Vaisių ir daržovių glotnučiai: vitaminų atgaiva po žiemos pavargusiam žmogaus organizmui

Milda Vedegytė

Paskelbta

Nuovargis, mieguistumas ir silpnumas – pirmieji požymiai, kad žiemos išalintam žmogaus organizmui trūksta energijos ir vitaminų. Dažniau nei kiti su nusilpusio imuniteto problemomis susiduria nuolat stresines situacijas patiriantys žmonės, kurie taip pat neretai pamiršta poilsį bei sveikos mitybos principus. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai primena, kad šiuo metu yra būtina į savo mitybą įtraukti kuo daugiau skirtingų vitaminų turinčių produktų, o pradžiai puikiai tiks vaisių ir daržovių glotnučiai.

Vaisiai ir daržovės – pavasarinė vitaminų bomba

„Maximos“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė teigia, jog nors žiemą jaučiamas didesnis poreikis šiltiems daržovių patiekalams, tokiems kaip sriubos ar troškiniai, artėjant pavasariui klientai į savaitės valgiaraštį turėtų įtraukti daugiau salotų patiekalų bei vaisių ir daržovių kokteilių.

„Šiandien galima pastebėti teisingai besiformuojantį požiūrį į vaisių ir daržovių glotnučių naudą žmogaus organizmui. Kažkada dietiniu užkandžiu laikyti kokteiliai dabar yra vertinami nebe už mažesnį kalorijų skaičių, bet už mūsų organizmui suteikiamą svarbiausių vitaminų gausą. Glotnučių receptai mums leidžia žaisti skoniais pagardinant kokteilius skirtingais vaisiais, daržovėmis, riešutų sviestu, graikišku jogurtu, špinatais ar avižiniais dribsniais“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Maisto gamybos ekspertė dalijasi vaisių ir daržovių glotnučių receptais.

Sotusis bananų kokteilis

Reikės: 2 prinokusių bananų (su rudais taškeliais), 2 datulių, 2 šaukštų viso grūdo avižinių dribsnių, 1 šaukšto mėgstamo riešutų sviesto ir 200 ml augalinio pieno.

Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir gerai sutrinkite iki vientisos masės.

„Jeigu žiemą apleidote savo sveikatą, jau ankstyvą pavasarį kūnas gali pasiųsti signalus apie išnaudotus vitaminų rezervus. Todėl geriau nelaukti pirmųjų nusilpimo ar nuovargio simptomų ir kuo anksčiau pradėti ieškoti didele maistine verte pasižyminčių užkandžių arba šiuo atveju – glotnučių. Nebijokite žaisti su turimais ingredientais, pagardinkite koktelius datulėmis, viso grūdo avižiniais dribsniais bei mėgstamos rūšies riešutų sviestu“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Žaliasis kokteilis – pagalba semiantis energijos

Reikės: 3 didelių saujų špinatų, 2 saliero stiebų, 250 g ananaso, 200 g graikiško jogurto ir pusės skardinės kokosų pieno.

Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir viską gerai sutrinkite.

„Turbūt dažniausia asociacija kalbant apie sveikuoliškus glotnučius – žalios spalvos kokteilis. Toks požiūris susiformavo ne veltui – į šios spalvos kokteilius beveik visada įeina špinatai, kurių skonis nepastebimas, o juose esantys vitaminai praturtina mūsų organizmus naudingiausiais vitaminais. Be to, špinatai pasižymi itin stipriomis priešvėžinėmis savybėmis. Tuo metu kita šio kokteilio paslaptis – graikiškas jogurtas, kuris turi dvigubai daugiau mūsų kūno raumenims reikalingų baltymų nei paprastas jogurtas. Taip pat jis gerina mūsų žarnyno veiklą ir skatina medžiagų apykaitą“, – sako maisto ekspertė.

Šokoladinis kokteilis

Reikės: 1 banano, 1 didelio šaukšto kerobo kakavos, 200 ml augalinio pieno, 100 g šilauogių, 2 saujų špinatų, 1 šaukšto mėgstamo riešutų sviesto, pusės skardinės kokosų pieno.

Visus ingredientus sudėkite į trintuvą ir viską gerai sutrinkite.

„Nusilpusio imuniteto per vieną dieną nesustiprinsite, tačiau kuo anksčiau į savo dienos valgiaraštį įtrauksite maistingus vaisių ir daržovių glotnučius, tuo greičiau galėsite džiaugtis sugrįžusia sveikata, kuri už rūpestį jus apdovanos ne tik gera savijauta, bet ir atsigavusia jūsų oda ir plaukais. Eksperimentuokite, žaiskite su įvairiais ingredientais – taip kokteiliai nebus nuobodūs nei jums, nei jūsų gomuriui. O svarbiausia, jog visus šiuos kokteilius dėl malonaus skonio pamėgs ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, kuriems šiuo pandemijos laikotarpiu vitaminai yra ypatingai svarbūs“, – dalijasi patarimais B. Baratinskaitė.

Skaityti toliau

Naujienos

Vienkartinių puodelių taršos atsakomybė – „CIRCLE K“ atsakymas

Milda Vedegytė

Paskelbta

Labai džiugu, kad „Circle K“ taip išsamiai atsakė į mano užduotą klausimą, dėl vienkartinių puodelių ir jų taršos. Gaila, kad kitos populiarios degalinės į tai nepažiūrėjo taip atsakingai. Dalinuosi gautu atsakymu, kuris tikrai stebino.

„Circle K“ jau ne pirmus metus skatina savo klientus kava ir kitais gėrimais vaišintis ne iš vienkartinių, o iš daugkartinių puodelių. Turime daugkartinius puodelius kuriuos galima nusipirkti pas mus, taip pat galima atsinešti savo. Su daugkartiniu puodelius kava pigesnė, tad kad piliečiai būtų suinteresuoti skatiname ir finansiškai – gauti 10 ct nuolaidą. Nuo 2019 metų kovo šia nuolaida buvo pasinaudota daugiau kaip 217 tūkst. kartų. Sutinkame, kad tai nėra masinis reiškinys, bet džiaugiamės suteikę klientams tokią galimybę ir edukuojant matome pokyčius, skaičiai kiekvienais metais yra didėjantys.

Tuo tarpu vienkartiniam puodeliui šiuo metu intensyviai ieškome tvarios, savaime gamtoje suyrančios netaršios alternatyvos. Tikriausiai yra tekę girdėti, kad Lietuvoje nėra galimybių surinkti ir perdirbti net ir aplinkai kiek draugiškesnius vienkartinius puodelius. Mūsų vykdytais rinkos galimybių tyrimais tokios paslaugos yra įmanomas jei puodeliai surenkami į vieną vietą, išplaunami ir gamyklai pareikiami švarūs. Deja, miestuose tokios infrastruktūros nėra ir nesitikim, kad bus, todėl ieškom galimybių lengvai perdirbamų arba visiškai gamtoje suyrančių variantų. Labai tikimės per ateinantį pusmetį tokį sprendimą turėti.

Daugiau panašių straipsnių galite rasti: http://trimkus.lt/

Skaityti toliau

Naujienos

Ekstremali nakvynė miške, vienumoje ir be išankstinio pasiruošimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

Visada svarsčiau, ar turiu pakankamai įgūdžių ir patirties, kad galėčiau vienas išgyventi gamtoje. Neseniai kalbėdamas su skautais ir pasakodamas apie savo praeitą vaizdo įrašą, kuriame gamtoje gaminau plovą, paklausiau vaikų, ką šį kartą jie man pasiūlytų nuveikti. Vienas iš skautų pasakė, kad norėtų pamatyti, kaip pasidarau lapinę, ar panašią pastogę, kurioje galėčiau išbūti visą naktį. Pamaniau, kad tai gera idėja, tačiau iškilo ir nemažai sunkumų. Būtent tą dieną oro temperatūra siekė -7 laipsnius, buvo pilna sniego, todėl sąlygos buvo ne pačios tinkamiausios. Po geros savaitės oras stipriai pasitaisė, saulė nutirpdė sniegą, o temperatūra tapo pliusinė, todėl buvo smagu vykdyti savo planą.

Žygį ir nakvynę miške buvau suplanavęs trečiadienį. Jam atėjus išvažiavau į visai nepažįstamą mišką ir pasilikęs mašiną paėjau apie porą kilometrų. Tokį atstumą pasirinkau, nes norėjosi būti tikram, kad jei kažkas bus ne pagal planą, galėsiu greitai nueiti iki automobilio ir grįžti namo.

Išsirinkęs vietą, kuri man patiko, pasidariau karkasą, iš drėgnų ir sulipusių lapų suformavau pastogę. Buvau užsibrėžęs tikslą nežaloti gamtos – nelaužyti šakų, nenaudoti nei peilio, nei pjūklo. Todėl naudojau jau nulūžusias šakas ir nukritusius lapus. Mano apranga taip pat nebuvo ypatinga, tačiau atitiko tuomet buvusias oro sąlygas.

Iš rąstų suformavau sienelę, kuri turėjo atspindėti šviesą nuo laužo ir taip išlaikyti daugiau šilumos mažoje erdvėje. Po to užsikūriau lauželį, tačiau dar reikėjo pasirūpinti malkomis. Buvo sunku įvertinti kiek malkų prireiks tam, kad lauželį pavyktų išlaikyti visą naktį. Naktį buvo pranašaujama maždaug iki -1 šalčio, todėl pasiruošiau daugiau malkų. Pradėjus temti stengiausi nenaudoti jokių papildomų šviesos šaltinių. Tiesa, turėjau su savimi prožektorių, bet tik tam, kad nutikus kažkam neplanuoto galėčiau surasti kelią iš miško.

Vienas iš  įdomiausių įvykių nutiko maždaug aštuntą valandą vakaro. Kažkur už 20-30 metrų nuo savęs išgirdau stiprų traškesį. Vėliau pasigirdo kriuksėjimas ir viskas tapo aišku – kažkur šalia vaikščiojo šernas. Neslėpsiu, tuo momentu buvo nemažas adrenalino antplūdis. Visi žinome, kad nakties metu net ir paprastas garsas tampa baisesnis.

Visiškai sutemus, išjungiau visas telefono funkcijas. Baterijos buvo likę kažkur 40%, todėl buvo svarbu, jog telefonas iki ryto neišsikrautų. Likusi nakties dalis praėjo gan įdomiai. Oras staiga atšalo, diena buvę 4 laipsniai šilumos greitai nukrito iki nulio, vėliau ir iki -1 šalčio. Nakties metu užmigti sekėsi sunkiai, nors lauželis kažkiek šildė, vis tiek buvo šalta. Per skubėjimą buvau pamiršęs pasiimti šiltas kojines, todėl nakties metu ypač šalo kojos. Apie pirmą valandą nakties, laužui gerai įsikūrenus, pavyko šiek tiek užmigti. Tačiau miegas truko neilgai, kažkur pusvalandį. Pabudimo priežastis buvo ta pati, kaip ir negalėjimo užmigti – šaltis. Lauželis jau buvo prigesęs, todėl pasidarė daug šalčiau. Pabudęs jį vėl įkūriau, tačiau toks jo kūrenimas tęsėsi beveik visą likusią naktį. Užkūrus per didelį laužą būna per karšta, o jei jis mažesnis, tampa šalta. Tam, kad palaikyti tinkama laužą, jį kurstyti teko maždaug kas penkiolika minučių.

Dar kartą užmigti pavyko tik apie ketvirtą valandą nakties, tačiau ir vėl pabudau po pusvalandžio – itin šalo kojos. Supratau, kad reikėjo rinktis dar storesnę aprangą, nes sušilti darėsi vis sunkiau. Apie šeštą valandą pradėjo švisti. Tuo metu ir pradėjau tvarkytis. Viską sutvarkęs patraukiau link automobilio ir grįžau namo.

Praleidęs naktį gamtoje patikrinau savo esamas žinias ir įgūdžius. Supratau, kad būnant gamtoje geriau neužmigti, jei esi netinkamai apsirengęs. Naktis praleista be telefono ar kompiuterio iš ties buvo naudinga. Būdamas vienas miške esi akistatoje su savimi. Galėjau susidėlioti savo mintis, nuspręsti kuo toliau užsiimsiu. Naktis buvo skirta tarsi savęs išklausymui, nes būnant vienam, nebūna kito pasirinkimo. Taip pat ramybės nedavė ir aplink miške galintys būti gyvūnai. Nors žinoma, laužas juos baidė, bet užmigti vis tiek buvo nejauku. Turėjau galimybę pajusti, kaip nakties metu sustiprėjo savisaugos instinktas ir paaštrėjo klausa. Girdėjau kiekvieną krentantį lapą ir vėjo pūtimą.

Žmonėms, neturintiems pasiruošimo ir įgūdžių to nerekomenduoju daryti. Bet jei vis tiek nusprendžiate nakvoti miške, visada apie tai informuokite savo artimuosius. Geriausia, jei kas valandą praneštumėte kažkam, kad esate sveikas, nes niekada nežinai, kas gali nutikti. Todėl asmuo kurį laiką negavęs jūsų žinutės atvyktų jūsų ieškoti. Taip pat išsisaugokite ir pasakykite artimiesiems savo buvimo vietos duomenis, kad esant reikalui būtų galima jus surasti.

Video įrašą apie šią patirtį bus galima rasti tiek mano puslapyje, tiek youtube kanale. Tikiuosi, kad šie mano įspūdžiai jums buvo įdomūs. Kaip visada lauksiu jūsų komentarų ir pasiūlymų. Iki kitų išbandymų!

Štai čia pagalite peržiūrėti ekstremalios nakties miške vaizdo įrašą:

Taip pat kviečiu apsilankyti mano tinklalapyje ir peržiūrėti  kitus įdomius išbandymus: http://trimkus.lt/

Skaityti toliau

Skaitomiausi