Connect with us

Politika

Ekspertai rengia Lyčių lygybės planą: galimybės moterų lyderystei

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuva lyčių lygybės srityje šiuo metu gerokai atsilieka. Pagal ministrių moterų skaičių Lietuva yra viena paskutinių pasaulyje – nuo 2017 metų jų skaičius Vyriausybėje dramatiškai krito, o pernai neliko nė vienos. Tik po visuomenės  spaudimo, Vidaus reikalų  ministrės kėdę užėmė moteris. Šios išryškėjusios neigiamos tendencijos šalies politikoje rodo, jog mūsų valstybei ir pilietinei visuomenei būtina atkreipti išskirtinį dėmesį į situaciją dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo įvairiuose sektoriuose, tikina ekspertai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, prisijungę prie „Horizon 2020“ tarptautinio projekto SPEAR, ėmėsi kurti institucinį Lyčių lygybės planą – priemones, užtikrinančias, kad organizacijose nebūtų diskriminuojama dėl lyties,  būtų daugiau galimybių pasireikšti moterų lyderystei valdymo lygmenyje, tyrimuose ir studijų procese. Panašias lyčių lygybės priemones projekte taiko ir kita Lietuvos institucija – Vilniaus universitetas.

Sektini lyčių lygybės pavyzdžiai – Šiaurės šalyse

Naujajame projekte gerosiomis praktikomis dalinasi Švedijos, Danijos ir Vokietijos universitetai. Tai šalys, kuriose stebima gerokai pažangesnė situacija lyčių lygybės srityje.

Kaip parodė „Eurobarometro“ apklausa, švedų požiūris į lyčių lygybę yra vienas progresyviausių: pradedant Lietuvoje nepopuliaria pozicija, jog vyrai turėtų būti atsakingi už pusę namų ruošos darbų (tam pritarė 94 proc. švedų), ir baigiant prieštaravimu stereotipui, jog mõteris mažiau domina darbas valdžioje (tokiam požiūriui pritarė vos 22 proc. švedų). Nieko nuostabaus – juk Švedijos parlamentas pirmasis pasaulyje save pavadino feministiniu. Šioje šalyje 2017 metais net 52 procentus ministrų kabineto sudarė moterys.

Nuo švedų mažai teatsilieka Vokietija (46 proc.) ir Danija (41 proc.). Vieną iš įdomesnių pasiekimų įtvirtinant moterų lyderystę politikoje pademonstravo Suomija – 2019 metais jos vyriausybei pradėjo vadovauti jauniausia, vos 34-erių, ministrė pirmininkė. Šios šalies vyriausybėje yra net keturios moterys, kurių amžius – iki 40 metų.

Vis dėlto, projekto tyrėja ir koordinatorė, VDU Socialinio darbo katedros profesorė Natalija Mažeikienė pažymi, jog Lietuva irgi jau žengė tam tikrus žingsnius, siekiant teigiamų pokyčių institucinio lyčių lygybės įtvirtinimo politikoje. Naujoje LR Darbo kodekso redakcijoje  yra numatyta būtinybė sudaryti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priemones – bent jau tose organizacijose, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų.

Anot profesorės N. Mažeikienės, per pastaruosius metus lyčių lygybės padėtis Lietuvos universitetuose šiek tiek pagerėjo. Šiandien keliems iš jų vadovauja moterys – Vilniaus dailės akademijai, Lietuvos sporto universitetui, Romerio universitetui, LCC tarptautiniam universitetui Klaipėdoje. Sektinu pavyzdžiu siekia būti ir Vytauto Didžiojo universitetas, kurio visos trys prorektorės, Senato pirmininkė ir apie pusė dekanių bei departamentų direktorių yra moterys. Vis dėlto, siekiant užtikrinti lyčių lygybės politiką ir praktikas Lietuvos universitetuose, dar laukia nemažai darbų.

Nepaisant skirtingo valstybių kultūrinio ir politinio konteksto, tam tikras gerąsias danų, švedų, austrų ir vokiečių praktikas galima perimti ir pritaikyti Lietuvoje, pradedant, pavyzdžiui, nuo specialių padalinių steigimo, kurie dirbtų lyčių lygybės srityje ir vykdytų ne tik formaliąją lyčių lygybės politiką, bet ir skatintų bendrą darbuotojų sąmoningumą. Konkrečios tokio padalinio priemonės galėtų apimti ir lyčių lygybės politikos įtraukimą į strateginius dokumentus (Strateginį planą, Etikos kodeksą), Įvairovės strategijos vystymą, lyčių indikatoriaus įtraukimą į institucinių duomenų rinkimą, analizę ir sklaidą.

Kaip ir bet kurioje kitoje organizacijoje, ypač svarbus uždavinys yra plėtoti kandidatų atrankos strategijas, skaidrią įdarbinimo politiką ir procedūras, kurios būtų nešališkos lyties atžvilgiu. Tuo tarpu įsidarbinus turėtų būti siekiama užtikrinti skaidrias karjeros trajektorijas, numatant moterų karjeros skatinimo priemones ir lygias karjeros galimybes. Pasak prof. N. Mažeikienės, nors šios lyčių lygybės skatinimo priemonės, sėkmingai pritaikytos užsienio universitetuose, yra puikios gairės Lietuvos universitetams, vis dėlto svarbu ne tiesiog nusižiūrėti, kaip tai daroma užsienyje, o adaptuoti gerąsias praktikas vietiniam kontekstui.

Moterims – dviguba atsakomybės našta

Bendra statistika rodo, jog universitetuose, kaip ir kitose srityse, vyrauja vertikali segregacija: kitaip tariant, kuo aukštesnės pareigos, tuo jose mažiau moterų. Čia vertėtų kalbėti apie bendrąją lyčių diskriminaciją, kuri taip pat būdinga ir akademiniam pasauliui – spaudimą rūpintis šeima ir ypatingus sunkumus bandant suderinti motinystę su karjera.

„Viena iš priežasčių, kodėl aukštesnėse universiteto hierarchijos pakopose moterų vis dar mažiau nei žemesnėse, yra ta, kad moterims tenka dviguba atsakomybė: rūpintis šeima ir tuo pačiu daryti akademinę karjerą. O akademinėje srityje, kuo sudėtingesnė mokslinė veikla – tuo moterims sunkiau ją pilnai vykdyti dėl ribotų galimybių derinti akademinę veiklą su įsipareigojimais šeimai. Todėl viena iš SPEAR projekto prioritetinių sričių yra užtikrinti kuo lankstesnes ir palankesnes darbo sąlygas moterims akademikėms, auginančioms vaikus“, – paaiškino VDU Socialinio darbo katedros profesorė N. Mažeikienė. Projekto metu bus planuojamos ir įgyvendinamos įvairios priemonės, padėsiančios pašalinti kliūtis moterų karjeros realizavimui universitete bei pagerinti šeimos ir karjeros suderinamumą.

Kita lyčių nelygybės priežastis yra visuomenėje ir akademijoje įsitvirtinusios nepalankios nuostatos į moterų lyderystę. „Tradiciškai aukščiausi pasiekimai ir pozicijos moksle bei universitetų valdyme nėra tapatinami ir siejami su moterimis. Šios reprezentacijos vis dar remiasi vyrų vaizdiniais, ir tai yra viena priežasčių, kodėl moterų atstovavimas vadovaujant mokslo projektams, padaliniams ir universitetams yra gana žemas. Tai tiesiogiai paveikia ir menkesnį moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo lygmenyje, ką be jokios abejonės būtina keisti, gerinant lyčių balansą“, – pasakojo profesorė.

Ypatingas dėmesys – komunikacijai ir vidinei kultūrai

Mokslininkė tikina, jog problemų yra ir horizontalioje plotmėje – kitaip tariant, diskriminacija egzistuoja atskirose mokslo srityse. Pavyzdžiui, tiksliuosiuose ir techniškuosiuose moksluose dirba žymiai daugiau vyrų. Derėtų įvertinti, kiek prie to prisideda visuomenėje susiformavęs šių profesijų ir veiklos įvaizdis bei vis dar vyraujantys lyčių stereotipai.

„Organizacijų komunikacijos politika čia turi didelę reikšmę. Kaip spaudoje ar internete universitetai reprezentuoja savo biologus, informatikus, matematikus? Ar tai yra vyrai, ar moterys? Simboliai ir vaizdiniai čia yra labai svarbūs – kaip mes mąstome, kokius vaizdinius ar mąstymo schemas atsinešame iš vaikystės, ką esame patyrę. Tai dar viena priežastis, kodėl moterims gali būti sunkiau tapti lyderėmis. Mūsų kultūrinėje atmintyje ir dabartiniame viešame diskurse tokių atvejų dar nėra daug, todėl neturime tvirtai susiformavusių moterų universitetuose ir moksle vaizdinių, o  pačios moterys neturi vaidmeninių modelių (moterų mokslininkių, vadovių universitetuose), kuriais galėtų sekti“, – tikina prof. N. Mažeikienė.

Ekspertės teigimu, komunikacija šiuo atveju yra viena svarbiausių Lyčių lygybės plano dalių – būtina permąstyti, kaip organizacijos save pristato, kokią reprezentacijų politiką propaguoja. Be galo svarbu įvairiomis priemonėmis stiprinti moterų lyderystę tyrimo komandose, skatinti jaunų tyrėjų moterų karjeras ir pozityvią reprezentaciją. Šalia tiesioginės išorinės komunikacijos paminėtinas ir lyčių lygybės dimensijos stiprinimas studijose, įtraukiant lyčių tematiką į studijų programas, tyrimų projektus bei publikacijas.

Profesorė pabrėžia, jog lyčių lygybės planas apima daugiau, nei tik formalius dokumentus ar nutarimus. Būtina analizuoti organizacinę kultūrą, socialinį ir psichologinį klimatą, vyraujančią elgseną, bendravimo ir sąveikos įpročius bei skatinti teigiamus pokyčius. Tai – taip vadinamos „minkštos“ priemonės, skatinant pokyčius iš apačios į viršų, o ne atvirkščiai – nuleidžiant nurodymus „iš viršaus“.

„Kuo organizacija pažangesnė, tuo labiau ji vertina vidinės kultūros svarbą – kad organizacijos gerovę lemia tai, kaip žmonės jaučiasi joje, kaip jie bendrauja, kaip vyksta renginiai ir posėdžiai, kas ir kiek juose kalba. Taip pat svarbus ir simbolinis vaizdavimas: kas figūruoja organizacijos nuotraukose, kas jų centre, o ko iš viso jose nėra. Taip, Lietuvoje turime Darbo kodekso nuostatą, raginančią  parengti lyčių lygybės planus, tačiau į ją galima pažiūrėti labai formaliai. Tuo tarpu organizacinės kultūros dalykus būtina atpažinti ir nuodugniai analizuoti, tik tai atlikus galima juos keisti. Tik taip galime tobulėti“, – tikina mokslininkė.

Projekto metu svarstomos įvairios priemonės saugios ir malonios darbo ir studijų aplinkos užtikrinimui. Tai – ir seksualinio priekabiavimo prevencija, ir sąmoningumą apie lyčių lygybę bei antidiskriminacinę politiką kėlimas, ir bendros organizacinės kultūros gerinimas, didinant įtraukumą ir dalyvavimą. Projekto vadovė N. Mažeikienė tikisi, jog savo patirtimi įveikiant šiuos ir kitus iššūkius ir toliau dalinsis projekte dalyvaujantys ekspertai.

Universitetai turi rodyti pavyzdį

Prof. N. Mažeikienė pažymi, jog versle nemažai moterų vadovauja įmonėms, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje padėtis  gerokai prastesnė. Verslas yra žymiai labiau orientuotas į rezultatus, todėl vis daugiau orientuojamasi į kompetenciją: kvalifikuotos moterys gali sėkmingai dirbti ir įrodyti savo pranašumą. Dabar, kai orientaciją į rezultatus ir institucinius pasiekimus plėtojant tarptautiškumą, pritraukiant išorinį finansavimą aktyviau propaguoja ir universitetai, moterų jų valdžioje taip pat padaugėjo.

„Universitetams reikia parodyti rezultatus, plėtoti tarptautiškumą, pritraukti studentus ir lėšas iš išorinių rėmėjų – įvairių fondų, programų ir verslo. Vadinasi, reikia žmonių, kurie tiesiog gali sėkmingai dirbti – reikia gabių profesionalų ir talentų. Susitarimai ir hierarchijos vis labiau netenka galios, nes ieškomi žmonės, turintys tinkamą kompetenciją“, – teigia profesorė. Be to, anot jos, universitetas yra institucija, kuri rengia būsimus specialistus, mokytojus, dėstytojus, lavina piliečius, todėl turi rodyti pavyzdį visai demokratinei visuomenei. Per studentų ugdymą ir mokslą, visuomenės švietimą ir organizacijos vidinę kultūrą universitetas privalo įgyvendinti ir propaguoti atsakingų darbdavių, etiškų santykių ir bendruomenės be diskriminacijos principus.

Tarptautinis mokslinis projektas „Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research“ (SPEAR) siekia įgyvendinti lyčių lygybės planus ir inicijuoti pokyčius akademinėse institucijose. Sausį startavusiame ES programos „Horizon 2020“ projekte dalyvauja 11 partnerių iš 9 Europos valstybių, tarp jų – ir Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetai. Projekte SPEAR dalyvauja Danijos, Švedijos, Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos, Portugalijos, Kroatijos ir Lietuvos mokslo institucijos, kurioms aktyviai bendradarbiaujant rengiami lyčių lygybės planai, apimantys personalo valdymo, priėmimo į darbą, karjeros, lyčių lygybės reprezentacijos, ugdymo turinio ir kitus svarbius klausimus. Projektas bus vykdomas ketverius metus iki 2022-ųjų.

Portalo vdu.lt informacija. 

Reklama

Politika

Nakvynė Tarybos rūmuose, Molotovo kokteiliai ir kova su „fake news“: Sausio 13-osios liudininko prisiminimai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Dažnai girdime  apie Sausio 13-ąją iš žmonių, budėjusių Vilniuje prie televizijos bokšto, Seimo rūmų. O kas tuo pat metu vyko laikinojoje sostinėje Kaune? Pasidalinti prisiminimais apie šiuos įvykius ir Atgimimo išvakares pakvietėme partijos steigėją Saulių Pikšrį, kuris drauge su bendraminčiais įsteigė vieną ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų ekologinių judėjimų „Atgaja“.

Dalinkimės prisiminimais, nes taip galėsime išsaugoti istoriją gyvą! 

Email
Skaityti toliau

Politika

G. Paluckas siūlo atsisakyti gyventojų judėjimo kontrolės: šis ribojimas yra juokingas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas Vyriausybei siūlo atsisakyti sprendimo riboti gyventojų judėjimą tarp savivaldybių.

Pasak G. Palucko, toks Vyriausybės sprendimas, kaip rodo praktika, yra neveiksmingas, gyventojai jį apeina.

Tokie ribojimai yra juokingi, nes jų išvengti yra labai lengva.

„Judėjimo apribojimai yra praradę absoliučiai bet kokią prasmę, nes jų mastas yra per menkas, kad galėtų lemti užkrato neplitimą. Galų gale, tai sukelia visiškai nereikalingų nepatogumų žmonėms, kurie važiuoja į darbą ar su reikalais. Jei žmonės sustabdomi, pateikia krūva žodinių pasiteisinimų ir priežasčių, kodėl jie keliauja. Tokie ribojimai yra juokingi, nes jų išvengti yra labai lengva“, – sako G. Paluckas.

Socialdemokratų partijos lyderis teigia, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad mobilumo ribojimai davė kokį nors rezultatą.

Tokie nepamatuoti ir nemotyvuoti sprendimai tik mažina žmonių pilietiškumą ir norą paklusti reikalavimams.

„Ši priemonė yra neveiksminga. Policininkai, pasieniečiai ir šauliai, kuriems pavesta visa tai prižiūrėti, gatvėse tiesiog gaudo vėją. Žmonės, jei nori, randa ir pasiteisinimų, pateikia reikiamus dokumentus ir draudimus apeina. Tokie nepamatuoti ir nemotyvuoti sprendimai tik mažina žmonių pilietiškumą ir norą paklusti reikalavimams“, – teigia G. Paluckas.

Valstybės pastangas ir pajėgas, mestas šiam sprendimui įgyvendinti, G. Paluckas siūlo nukreipti kitur.

„Reikia sudaryti sąlygas dirbti smulkiesiems verslininkams, nedidelėms parduotuvėlėms, kirpykloms. Leisti jiems dirbti, bet kontroliuoti. Dabar jiems viskas draudžiama, nes daroma prielaida, kad jie nusižengs, nesilaikys sanitarinių reikalavimų. Visi tie ištekliai, skirti judėjimo kontrolei, gali būti nukreipti priežiūrai, ar jie laikosi visų sanitarinių reikalavimų“, – sako G. Paluckas.

Politikas mano, kad toks sprendimas pasiteisintų labiau nei judėjimo ribojimai.

„Nauda būtų keturguba: žmonės nebebūtų erzinami, valstybės ištekliai naudojami racionaliai ir protingai, smulkus verslas galėtų veikti prižiūrimas, o žmonėms būtų suteikiamos paslaugos. Visos nelogiškos ir nepaaiškinamos priemonės, kaip, tarkime, judėjimo ribojimas, duoda atvirkštinį efektą – žmonės vis mažiau nori laikytis karantino sąlygų“, – vertina G. Paluckas.

Skaityti toliau

Politika

Partija prašo Vyriausybės sumažinti metinę miškų kirtimo normą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Vyriausybė raginama atšaukti anksčiau Sauliaus Skvernelio priimtą nutarimą dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos didinimo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad miškų Lietuvoje iškertama mažiau, nei leidžiama, todėl Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė įsitikinusi, kad galiojanti kirtimų norma buvo padidinta  be objektyvaus pagrindo ir suteikia laisvę ateityje priimti miškams nepalankius sprendimus.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2017 m. valstybės valdomuose miškuose buvo iškirstas 333 ha mažesnis plotas ir 1,7 mln. m3 mažesnis medienos tūris, nei numatė galiojanti norma. 2018 m. iškirsta 961 ha mažiau miško ir 0,4 mln. m3 mažiau medienos, nei leista. Pastarųjų dvejų metų duomenys viešai vis dar nėra prieinami, tačiau Lietuvos žaliųjų partijos atstovai, remdamiesi neoficialiais duomenimis, daro prielaidą, kad skirtumas tarp normos ir faktiškai iškirsto miško gali siekti apie 315 ha ploto ir 0,7 mln. m3 medienos tūrio.

„Tokie duomenys rodo, kad norma nėra išnaudojama ir ji buvo padidinta ne dėl objektyvaus poreikio, o dėl manevro laisvės galimai neskaidrių sprendimų priėmimui medienos pramonės, o ne aplinkosaugos labui. Raginame naują Vyriausybę atsižvelgti ir į tai, kad valstybinės miškų kirtimo normos didinimui  didelė dalis visuomenės nepritarė vos priėmus sprendimą. Vien mūsų inicijuotą peticiją dėl sprendimo atšaukimo pasirašė per 20 tūkst. šalies gyventojų, gaila, kad tuometė S. Skvernelio Vyriausybė į visuomenės nuomonę neįsiklausė“, – sakė partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

2019 metais Vyriausybė nusprendė netenkinti Lietuvos žaliųjų partijos peticijoje išdėstyto reikalavimo atšaukti nutarimą ir palikti iki tol galiojusią kirtimų normos apimtį. I. Budraitė viliasi, kad naujoji Vyriausybė bus kitokios nuomonės, todėl peticiją su tais pačiais reikalavimais įteikė dar kartą.

„Atsižvelgdami į tai, kad nauja Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi tikslą padidinti šalies miškingumą nuo 33,7 proc iki 35 proc. šalies teritorijos, manome, kad kirtimo normos sumažinimas būtų sistemingas žingsnis ir tiesiausias kelias link tokio tikslo įgyvendinimo. Tikimės, kad nauja Vyriausybė labiau įsiklausys ir į aplinkos kokybe bei tvarumu susirūpinusios visuomenės dalies lūkesčius“, – sakė partijos pirmininkė.

Prieš dvejus metus S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė priėmė sprendimą 6 procentais padidinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą penkerių metų laikotarpiui (2019-2023 m.). Toks sprendimas leido padidinti kertamą valstybės miško plotą nuo 11 168 ha iki 11 850 ha ir jame iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.

Skaityti toliau

Politika

Dėl cenzūros ir žodžio laisvės varžymo Jėzuitų gimnazijoje G. Paluckas prašo pradėti tyrimą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) prašydamas pradėti tyrimą dėl Kauno jėzuitų gimnazijos vadovybės, kuri esą grasino moksleiviams, veiksmų.

Kaip skelbia žiniasklaida, gimnazijos administracija, grasindama pašalinimu iš mokyklos, uždraudė projektą „Giljožinios“, kuris buvo kuriamas gimnazijos moksleivių. Mokyklos vadovybės nepasitenkinimą sukėlė moksleivių parengta laida apie JAV imperializmą.

G. Paluckas ŠMSM prašo pradėti tyrimą ir aiškintis, ar mokyklos vadovybė neperžengė savo įgaliojimų ribos ir taip nepažeidė mokinių konstitucinių teisių į žodžio laisvę ir laisvą idėjų sklaidą.

Žodžio laisvė ir laisva idėjų sklaida neturi amžiaus cenzo. Ji galioja ir žmonėms, kurie nėra pilnamečiai.

„Jeigu mokyklos vadovybė mano, jog Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos teisės negalioja jos mokiniams, svarstytina, ar valstybė turėtų kaip nors prisidėti prie tokios institucijos finansavimo“, – sako G. Paluckas.

LSDP pirmininkas pabrėžia, kad žodžio laisvė yra esminė ir kertinė.

„Žodžio laisvė ir laisva idėjų sklaida neturi amžiaus cenzo. Ji galioja ir žmonėms, kurie nėra pilnamečiai. Konstitucija saugo idėjų, netgi tokių idėjų, kurios kam nors nepriimtinos ar keliančios kontraversiją, laisvą sklaidą“, – teigia G. Paluckas.

Kreipimesi į ŠMSM ir gimnazijos administraciją LSDP pirmininkas sako, kad grasinimai pašalinimu iš mokyklos ir reikalavimai pakeisti publikuotą laidą ypač stebina, nes mokykla neturi jokių įgaliojimų kištis į ten besimokančių asmenų laisvalaikio veiklą.

Laidos vaizdo įrašas, pasak G. Palucko, nebuvo išleistas mokyklos vardu ar ištekliais, o tokie moksleiviu bauginimais siekiama tiesiog užgniaužti mokyklos vadovybei nepatinkančias idėjas.

„Ši neprotinga, neapgalvota, baili ir neatsakinga mokyklos vadovybės reakcija į informaciją veikiau nurodo negebėjimą argumentais apginti savo idėjų ir pozicijų. Viešoje erdvėje pasirodę mokyklos argumentai, esą „anarchistinis“ turinys kažkaip pateisina grasinimus, atsiduoda sovietmečiu“, – vertina G. Paluckas.

G. Palucko kreipimasis į ŠMSM ir mokyklos vadovybę

Skaityti toliau

Politika

Pateikėme siūlymus žuvų išteklių atkūrimui

kaunieciams.lt

Paskelbta

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų sąrašą, kurie padės atkurti senkančius žuvų išteklius.

Dėl kuo skubesnio pateiktų siūlymų įgyvendinimo Vilniaus skyriaus pirmininkas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

Susipažinti su siūlymais galite čia: http://bit.ly/žuvys

Email
Skaityti toliau

Politika

Dėl A. Navalno ir žmogaus teisių pažeidimų kreipėsi į Rusijos ambasadą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Dėl pilietinių teisių aktyvisto Aleksejaus Navalno sulaikymo aplinkybių Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Rusijos ambasadą Lietuvoje. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė ambasadai išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi Rusijos Federacijoje, tačiau pripažįsta, kad paveikios gali būti tik plačiai taikomos ilgalaikės ekonominės priemonės, pavyzdžiui, dujų ir naftos embargas.

Ambasadai adresuotame rašte partija ragina nedelsiant paleisti A. Navalną ir jam bei kitiems aktyvistams, oponuojantiems išrinktiems politikams, garantuoti skaidrias ir nepolitizuotas teismines procedūras. Prašoma ištirti praėjusių metų vasarą įvykusį pasikėsinimą į A. Navalną ir visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), užtikrinant nešališką tarptautinį tyrimą. Apeliuojant į savaitgalį planuojamus mitingus Maskvoje, taip pat akcentuojama asmenų teisės į taikius susirinkimus ir protestus užtikrinimo svarba.

„Kreipėmės į Rusijos ambasadą, kad išreikštume moralinį palaikymą tiek pačiam A. Navalnui, tiek ir visai pilietinei Rusijos visuomenei. Teisės viršenybės principų imitavimas papiktino ne tik mus, bet ir visą tarptautinę bendruomenę. Europos Parlamentas rengia rezoliuciją, Europos Komisija svarsto sankcijų režimui praplėtimą, tačiau žinant, kad tai toli gražu ne pirmas brutalus politinės opozicijos varžymas, svarbu ieškoti efektyvių poveikio priemonių režimui, kurios padarytų realią įtaką ir garantuotų žmogaus teisių laikymąsi“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Anot Vilniaus universiteto teisės profesoriaus ir partijos Tarybos pirmininko habil. dr. Vytauto Nekrošiaus, Europos valstybės gali paveikti Rusiją, tačiau tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tam Europos Sąjunga turi būti vieninga ir įgyvendinti ambicingą žaliąją politiką,visose gyvenimo srityse atsisakant iškastinio kuro vartojimo.

„Šiandienos Rusija, mano manymu, yra klasikinė bizantiško tipo valstybė. Demokratijos, teisinės valstybės ir teisingo teismo ten yra tiek, kiek nori valdovas. Ar galime paveikti tokią valstybę? Galime, bet kad tas poveikis būtų realus, reikia labai plataus, bent jau Europos valstybių, sutarimo. Apriboti arba išvis atsisakyti iškastinio kuro, t.y. dujų ir naftos, pirkimo iš Rusijos“, – teigė V. Nekrošius. 

Profesorius pastebi, kad šiai valstybei svarbiau jos galia viduje, nei įvaizdis išorėje, todėl vienintelis būdas – paveikti Rusijos biudžetą ir tai padaryti per dujų ir naftos embargą. Tiesa, kol kas ES narės tam dar nėra visiškai pasiruošusios, todėl turi būti dedamos pastangos sparčiam Europos žaliojo kurso įgyvendinimui. 

Email
Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 14 val

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų...

Greitos naujienosprieš 14 val

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais....

Greitos naujienosprieš 15 val

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

2021 01 26 Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar...

Greitos naujienosprieš 15 val

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama,...

Greitos naujienosprieš 15 val

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

2021 01 26 Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su...

Sveikataprieš 15 val

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino...

Greitos naujienosprieš 15 val

Civilinis ieškinys dėl AB „Grigeo Klaipėda“ įtrauktas į baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą

2021 01 26 2019 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos pareigūnų koordinuotas Kuršių marių taršos tyrimas pereina į kitą stadiją – pirmadienį...

Greitos naujienosprieš 16 val

Teismo ekspertizė – inovatyvesnė, efektyvesnė ir našesnė 

2021 01 26 Per praėjusius metus Lietuvos teismo ekspertizės centras kasdien atliko po keturis narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimus. O tyrimo...

Greitos naujienosprieš 17 val

Siekiama atverti duomenis verslui ir visuomenei

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, kalbėjo, kaip atverti...

Greitos naujienosprieš 17 val

Forumas „Vilnius GreenTech“: dėmesys ryškėjančioms žaliosios Lietuvos ambicijoms

2021 01 26 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo verslo, politikos ir visuomenės lyderių forume „Vilnius GreenTech“. Renginyje ...

Skaitomiausi