Connect with us

Miestas

Du kauniečiai keičia Šilainių veidą – įrengę čiuožyklą suvienijo kaimynus

Paskelbta

Sakoma, kad kiekvienas savo kiemo šeimininkas. Tai galioja ne tik privačių namų savininkams, bet ir daugiabučiams. Stipri bendruomenė – graži ir tvarkinga aplinka. Tai, savo pavyzdžiu, įrodė du kauniečiai. Daugiabučio kieme įrengę čiuožyklą.

Šilainiuose, viename tankiausiai apgyvendintų Kauno rajonų, Kuršių gatvėje, įrengta čiuožykla. Ledo aikštė įrengta krepšinio aikštelės vietoje.

„Šią žiemą norėjosi daugiau pramogų. Kieme turime didelę, apšviestą aikštelę, norėjosi ją kažkaip išnaudoti. Sutapo, kad feisbuke bičiulis, Grigorijus Černikovas, pasiskelbė jog gali padėti išlieti ledą kieme“, – 15min pasakojo „Kuršių 6 namo bendrijos“ pirmininkas Andrius Velykis.

Vienijami vieno tikslo vyrai susitarė: vienas parūpino vietą, kitas atskleidė technines ledo liejimo detales.

Po naujųjų metų spustelėjęs šaltukas suteikė galimybę pradėti ledo liejimo procedūrą. Svarstydas kur gauti vandens, A.Velykis kreipėsi pagalbos į įmonę „Kauno vandenys“. Į pagalbos šauksmą atsiliepė įmonės vadovas patikėjęs gera iniciatyva. Atvykę „Kauno vandenų“ darbuotojai leido prisijungti vandens žarną ir pradėti liejimo darbus.

Ledas buvo liejamas keliais sluoksniais per dieną. A.Velykis pasakojo, kad tai truko ne vieną dieną, o darbai užsitęsdavo ir iki išnaktų.

„Vieną dieną, per didžiuosius šalčius, žarna užšalo dar nepradėjus liejimo darbų. Su laiku išmokome greičiau suktis ir viskas sekėsi geriau. Vėliau paaiškėjo, kad vien išlieti ledą neužtenka, dar reikia valyti sniegą, kad danga taptų lygi. Gerai, kad pamatę rezultatą prie darbų prisidėjo ir kiti kaimynai“, – patirtimi dalijosi namo pirmininkas.

Pasak jo, dabar ant ledo visada pilna žmonių. Organizuojamos ledo ritulio rungtynės. Į kiemą užsuka aplinkinių namų gyventojai.

Geras pavyzdys užkrečia

Pasakodamas apie sutvarkytą kiemą vyras prisiminė, kaip dar 2012 metais kreipėsi į Seniūniją ir Kauno miesto savivaldybę dėl vaikų žaidimo aikštelės atnaujinimo. Atsakymas buvo neigiamas – lėšų trūkumas.

Toks atsakymas iniciatyvių kauniečių netenkino. Kieme augo daug vaikų, tad tėveliai su mažais vaikais susibūrė ir ėmėsi kiemo gaivinimo ir tvarkymo.

„Nusipirkome dažų ir nudažėme seną inventorių, pagaminome smėlio dėžę, įkasėme padangas, iš gretimo namo kiemo ištraukėme apaugusią krūmais nenaudojamą čiuožyklą ir pastatėme šiame kieme. Savivaldybę užvertėme prašymais dėl šviestuvų atstatymo. Ir vėl sulakėme neigiamo atsakymo, tačiau prieš pat Seimo rinkimus šviestuvus atnaujino. Kai Šilainių seniūnijos darbuotojai pamatė, kad ne vien prašome, bet ir patys tvarkomės, prisidėjo ir jie – įrengė šiukšlių dėžes, atnaujino suoliukus, įrengė treniruoklius”, – sakė A.Velykis.

2016 metais Kauno miesto savivaldybė vaikų žaidimų aikštelių įrenginiams atnaujinti ir naujiems įrengti iš savivaldybės biudžeto skyrė 77 tūkst. eurų.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/kauno-zinios/du-kaunieciai-keicia-silainiu-veida-irenge-ciuozykla-suviejino-kaimynus-798-741458

Skaityti toliau

Miestas

Pasiruoškite naujiems mokslo metams: nemokama saugaus eismo mokykla ir vairavimo trasa vaikams

Paskelbta

Ankstyvojo ugdymo edukologai ir psichologai teigia, kad mokyti vaikus saugiai elgtis gatvėje niekada nėra per anksti, o pradinukai jau turėtų žinoti, ką reiškia pagrindiniai kelio ženklai, mokėti saugiai savarankiškai pereiti reguliuojamas ir nereguliuojamas perėjas ir sankryžas, žinoti, kur laukti autobuso ar troleibuso, kaip elgtis iš jų išlipus.

Norint suteikti vaikams žinių, kaip elgtis kelyje ir padidinti jų savisaugos įgūdžius, prekybos ir laisvalaikio centras MEGA centrinėje aikštėje įrengė net 250 kv. m. ploto saugaus eismo miestelį su teorine mokykla, žaidimų erdve, vairavimo trasa, kurioje vaikai, priklausomai nuo amžiaus, ūgio bei svorio, gali išbandyti važiavimą elektriniais arba pasispiriamais automobiliais, motociklais ir net krovininiu automobiliu. Mažųjų trasoje laukia gatvės su perėjomis ir eismą reguliuojančiais ženklais, šviesoforai, patirtis važiuojant per tunelį, degalinė bei automobilių plovykla. Vairavimo mokyklos vaikams tikslas – per edukacinę pramogą supažindinti mažuosius su saugaus eismo ir elgesio kelyje pagrindais, praktinius potyrius paversti praktika, įgūdžiu, ugdyti reakciją, saugumo instinktus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Laura Šeibokaitė sako, kad neformaliai vaikai saugaus elgesio kelyje pirmiausia mokosi stebėdami, vėliau – patys sukauptą informaciją naudodami. Pasak jos, 2–3 m. vaikai jau gali įsiminti pagrindines saugaus eismo taisykles.

„Neformaliai vaikai mokosi nuo pat gimimo, o saugaus eismo mokosi kaip ir bet kokio kito dalyko. Pirmiausia jie stebi, kaupia informaciją ir paskui ima ją naudoti. Psichologai tokį mokymosi būdą vadina mokymusi stebint. Viena vertus, neformalus mokymasis yra lengviausias, nes suaugusiajam nieko nereikia daryti, kita vertus, jis sunkiausias, nes reikia kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį ir galvoti, ar pavyzdys, kurį aš demonstruoju gatvėje, tikrai yra pats geriausias. Vaikai, keliaudami mašina, labai greitai gali išmokti, kad negalima važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Vaikus saugaus eismo formaliu būdu, t. y. taikant įvairius mokymo metodus, reikėtų pradėti mokyti tada, kada vaikas jau yra pajėgus įsiminti informaciją. Įsiminimas iki 2–3 m. labai trumpalaikis, todėl didelės naudos iš to turbūt nebūtų, bet darželį lankantys vaikai jau tikrai pajėgūs įsisavinti taisykles“, – teigia L. Šeibokaitė.

Pasak mokslininkės, vaikai labai skiriasi ir savo branda, ir gebėjimu sukoncentruoti dėmesį, ir atsiminti, todėl, kol vaikas nemoka sutelkti dėmesio, jis neturėtų keliauti vienas.

„Nereikėtų vaiko vieno į mokyklą ar būrelius paleisti anksčiau nei jam sukaks 7 m. Bet tai nereiškia, kad suėjus 7 m. jį jau galima staiga išleisti. Jeigu matome, kad vaikas negali sukaupti dėmesio, vadinasi, jis ir gatvėje negalės sukaupti dėmesio. Jei nesukaupia dėmesio, negali atsiminti instrukcijų, kaip reikėtų saugiai pereiti gatvę. Be to, prieš paleidžiant vaiką vieną, visada reikia įvertinti, kiek toli jam reikės keliauti. Jeigu reikia pereiti vieną nedidelę gatvę, gal ir mažesnis vaikas vienas tai gali padaryti. Bet jeigu kelias ilgesnis, jame daug kliūčių, matome potencialų pavojų, ir septynmečiui įveikti šį kelią gali būti per sudėtinga. Taigi supaprastinta formulė, kada galima vaiką leisti vieną keliauti gatvėje ar kelyje, būtų tokia: tikrai ne anksčiau kaip pradinė mokykla, o tiksliau – antra klasė. Norint išmokyti saugaus elgesio kelyje reikia priežiūros, repeticijų, praktikos“, – sako L. Šeibokaitė.

Prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės teigimu, saugaus eismo mokyklėlė sukurta taip, kad vaikai mokytųsi žaisdami, edukacija jiems keltų tik geriausias emocijas, o svarbiausia – saugaus eismo pradmenys taptų įgūdžiais.

„Jau ketvertą metų „Megoje“ veikia edukacinis centras, kurį kūrėme vadovaudamiesi principu „edukacija per žaidimą“. Pati esu mama, todėl žinau, kad vienas geriausių būdų formuoti teisingus įpročius – žaidžiant imituoti realias situacijas. Saugaus eismo mokyklėlė „Megos“ centrinėje aikštėje įrengta kaip edukacinių žaidimų ir pramogų erdvė, joje „teorinės“ žinios derinamos su praktiniais vaikų gebėjimais, kaip tinkamai elgtis kelyje. Teorinėje mokyklėlėje vaikai susipažįsta su pagrindiniais kelio ženklais, eismo kryptimis, mokosi saugiai pereiti perėją, o išklausę „teoriją“, žinias įtvirtina  vairavimo trasoje, – sako PLC „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Vairavimo trasa ženklinama kelio ženklais, įrengtos perėjos, šviesoforai, važiuojama žiedu, tuneliu, vaikai turi galimybę įsipilti kuro degalinėje ar nuplauti automobilį plovykloje. Šioje vairavimo trasoje vaikai jaučiasi tikrais eismo dalyviais.

Pasak prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, apsilankymų saugaus eismo mokyklėlėje skaičius neribojamas, priešingai – tikimasi, kad vaikai čia lankysis kuo dažniau.

„Vaikai, kurie skirtingomis dienomis bent trejetą kartų išklausys teorinę pamoką bei įgūdžius išmėgins realioje trasoje, galės dalyvauti žaidime vaikiškiems elektriniams automobiliams laimėti. Siekiame paskatinti vaikus užsukti ne kartą tam, kad jie kuo geriau įtvirtintų saugaus elgesio kelyje žinias, kurių jiems prireiks gyvenime. Ypač tuomet, kai jie taps savarankiškais eismo dalyviais“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė.

Saugaus eismo mokykla prekybos ir laisvalaikio centre MEGA veikia iki rugsėjo 6 dienos. Mokytis ir pramogauti kviečiami 2–10 m. vaikai.

PLC „Mega“ nuotraukos

Skaityti toliau

Miestas

Skaitytojai kviečiami naudotis knygų pristatymo į namus paslauga

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia naudotis knygų pristatymo į namus paslauga žmonėms, kurie dėl amžiaus ar fizinės negalios neturi galimybių patys atvykti į biblioteką. Siekdami didinti atvirumą, paslaugų prieinamumą ir dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui kauniečių, bibliotekininkai tokiems skaitytojams knygas atveš.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga pasinaudoti gali laikinai neįgalūs vartotojai, vyresni nei 70 m. senjorai, turintys senatvės judėjimo problemą bei žmonės, turintys fizinę negalią. Jiems skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai, o knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo. Bibliotekos darbuotojai arba savanoriai pas tokius skaitytojus užsuka kartą per mėnesį. Vieno apsilankymo metu skaitytojui atnešamos penkios iš anksto užsakytos knygos.

Skaitytojai, pageidaujantys gauti knygas į namus, kviečiami darbo dienomis 9–19 val. kreiptis į Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių telefonu (8 37) 22 04 61 arba el. paštu jaunimas@kaunas.mvb.lt.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečių patogumui – dar vienas dviračių takas

Paskelbta

Kauno mieste planuojama įrengti dar vieną pėsčiųjų ir dviračių taką. Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič įsakymu iš Europos Sąjungos fondų skirta 122,8 tūkst. eurų pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti rekonstruojant Eigulių, Nuokalnės gatves ir Tvirtovės alėją.

Iki šiol didžioji dauguma pėsčiųjų ir dviračių takų Kaune yra nutiesta Nemuno ir Neries upių krantinėse. Tai daugiau pažintiniai, rekreaciniai, nei skirti susisiekimui tarp miesto ir miegamųjų rajonų takai. Tačiau darnaus judumo planą parengęs Kauno miestas siekia išplėsti dviračių takų tinklą ir pagerinti susisiekimą dviračiais ir pėsčiomis, kartu mažinant aplinkos taršą.

Įrengus pėsčiųjų ir dviračių taką rekonstruojant Eigulių, Nuokalnės gatves ir Tvirtovės alėją miestiečiai taps mobilesni ir galės lengviau dviračiais arba pėsčiomis iš gyvenamųjų rajonų pasiekti miesto centrą. Numatytas rekonstruoti takas bus 1,54 km ilgio. Dar viena naujovė – Eigulių gatvėje automobilių eismas bus perorganizuojamas į vienpusį, suformuotos įvažos per takus į sklypus. Taip pat bus atsižvelgta ir į žmonių su negalia poreikius. Planuojama, kad eismas takuose bus reguliuojamas ženklinimu ir šviesoforais susikirtimuose su gatvėmis.

Tikimasi, kad įrengus šį pėsčiųjų dviračių taką miesto gyventojai mieliau naudosis bevariklėmis transporto priemonėmis, o kartu mažės spūstys bei oro tarša. Tiesiogiai šio tako naudą pajus ne tik Žaliakalnio, Centro seniūnijos, bet ir visi Kauno gyventojai ir svečiai, norintys bevariklėmis transporto priemonėmis iš miegamųjų rajonų pasiekti miesto centrą.

Pastaraisiais metais Kauno miestas ypač praplėtė pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Daugiau kaip 10 km naujų takų įsijungė į vientisą miesto dviračių takų tinklą. Šiuolaikiškai įrengtas 4,3 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, palei Veiverių gatvę vedantis nuo Vytauto Didžiojo tilto iki miesto ribos, sujungė Kauno senamiestį su Aleksoto seniūnija. Taip pat pernai baigtas naujas 6,1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Savanorių pr. – nuo Laisvės alėjos iki Kauno miesto ribos.

Pėsčiųjų ir dviračių takams pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų priemonę „Pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcija ir plėtra“ skiriama 10,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi