Connect with us

Žmonių istorijos

Du Elenos Tervidytės mėnesiai Vietname: įspūdinga gamta, kurioziškos situacijos ir sukrečiantys vaizdai

Avatar

Paskelbta

Egzotiškasis Vietnamas ir milžiniški jo kontrastai: nuo fantastiško grožio vietų iki pusnuogių vaikų, gatvėse prašančių išmaldos. Nuo palaimos akimirkų iki momentų, kai mintyse jau buvo spėjusi parašyti atsisveikinimo laišką savo dukrai. Apie visa tai ir dar daugiau susitikimo Kaune metu pasakojo Elena Tervidytė – žurnalistė, fotografė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, keliautoja. Susirinkusieji į renginį, kelias valandas turėjo galimybę kartu su pačia Elena pasinerti į jos kelionių pasaulį, kartu iš naujo išgyventi įsimintiniausias akimirkas ir pasigrožėti nuotraukomis, atskleidžiančiomis tikrąjį Vietnamą.

E. Tervidytė Vietnamą išmaišė nuo pat Šiaurės iki Pietų. Per du mėnesius trukusią kelionę, moteris susidūrė su tokiomis situacijomis, kurios leido pažinti tikrąją vietos gyventojų kasdienybę ir kontrastų kupiną Vietnamą.

Kelionėse – sakralumo paieškos

Renginį E. Tervidytė pradėjo pasakojimu, kodėl ji apskritai keliauja. Moteris į keliones dažniausiai leidžiasi viena, mat draugų tarpe turi nemažai žmonių, nesuprantančių kelionių reikšmės. „Toks kardinaliausias prieštaravimas keliavimui buvo iš mano bičiulio, dabar jau a. a. Arvydo Šliogerio. Jis sakydavo: „Valkata, tu, valkata. Ko tau trūksta Lietuvoj? Visur gali tą pačią būseną, tuos pačius dalykus patirti.“ Ir prieš išvykstant į šitą kelionę, jis man pasakė, kad jeigu jau važiuoju, galėčiau bent jau trumpesniam laikui. Ir taip jau sutapo, kad man būnant Vietname, Arvydas mirė. Lygiai tą pačią dieną man dar ir šuo įkando. Šiaip Azijos šalyse šunys yra draugingi, tai aš ir nežinau, ar čia koks nors sutapimas, koks nors ženklas buvo, ar tiesiog ta diena buvo tokia labai nelaiminga. Tai vat tokių žmonių, sakančių, kad keliautojai savo viduje yra tušti, ieško kuo užpildyti savo tą vidinę tuštumą, mano draugų tarpe yra nemažai. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš keliauju viena“, – pasakojo E. Tervidytė.

Keliautoja, tęsdama pasakojimą, pridūrė: „Negalėčiau pasakyti ar kažkaip nuneigti, kad aš neturiu tos vidinės tuštumos, kurią bandau užpildyti, bet dažniausiai aš vis tik ieškau tose kelionės sau kažko sakralaus. Ir labai džiaugiuosi, kai pavyksta atrasti. Kitas dalykas, kuris kelionėse man labai padeda, tai minčių sustatymas. Kadangi viskas užgriūva, visa aplinka nauja ir nematyta, tai tas minčių srautas, einantis visų mūsų galvose, ta nesustojama srovė.. kad ją sustabdytum, reikia geros meditacijos. Tos mintys, bent jau man, dažnai yra trukdančios aiškiau ir ryškiau matyti realybę. O kelionėje, kadangi viskas yra nauja, aš tarsi išeinu iš savęs ir tuomet pradedu labai aiškiai matyti daugybę dalykų, kurių šiaip gyvenime galbūt ir nepamatyčiau. Arba tame pamatyme nebūtų sąmoningumo dėmens“, – apie kelionių reikšmę kalbėjo žurnalistė.

Azijietiški kankinimo būdai

Vienas iš E. Tervidytės kelionės į Vietnamą norų ir tikslų buvo suprasti, kaip Vietnamas galėjo laimėti karą prieš Jungtines Amerikos Valstijas. Moteris, prieš išvykdama į kelionę, teigė peržiūrėjusi visus filmus ir perskaičiusi visas įmanomas knygas šia tematika, tačiau taip ir nesupratusi, kaip tokia šalis laimėjo prieš Ameriką. „Hošimine yra vienas stipriausių karo muziejų, visa ekspozicija yra padaryta taip, kad sukrečia iki širdies gelmių. Naikinimui buvo panaudota viskas – ir chemija, ir dujos, ir šaudymai, ir užvertimai olose. Kokie 80 proc. amerikiečių karių, dalyvavusių kare Vietname, serga depresija arba kenčia nuo įvairių priklausomybių. Tose vietose, kur buvo amerikiečių bazės, dar ir dabar laisvai liejasi narkotikai“, – pasakojo moteris.

E. Tervidytei teko pamatyti ir tai, kokius kankinimus vietnamiečiai naudodavo karo belaisviams. „Vienas iš tokių – į šulinį įleisti spąstai, su aštriais, metaliniais daiktais, o ant jų yra tam tikri sužymėjimai. Tai ten būdavo sužymėta, kiek galima įleisti, įspausti į žmogaus kūną, kad jam beprotiškai skaudėtų, bet jis iš karto nemirtų. Dar labai sukrėtė vaizdas, kur į tokius krepšius uždarydavo belaisvius ir leisdavo juos į vandenį, vėlgi, nustatyta, kas kiek laiko nuleidžia, iškelia, vėl nuleidžia. Tai tie azijietiški žmogaus kankinimo būdai visai kitokie būdavo. Bet visa tai man taip ir nepadėjo atsakyti į klausimą, kaip jie tą karą visgi laimėjo“, – matytais vaizdais dalijosi E. Tervidytė.

Nuotykiai, įsiminsiantys visam gyvenimui

Kelionės metu moteris pasakoja atsidūrusi tokiose situacijose, kurių neįmanoma užmiršti. Kartą, važiuojant motoroleriu, žurnalistei įkando šuo. Susisiekus su pažįstama gydytoja, ši suvokė, kad nuo pasiutligės privaloma pasiskiepyti per 12 valandų. Įtampą padidino dar ir tai, kad tos salos, kurioje tuo metu buvo Elena, ligoninėje reikiamos vakcinos nebuvo. Keliautojai teko susidurti su neįprasta tos šalies medicinos sistema ir įdėti nemažai pastangų, kol galiausiai pavyko pasiskiepyti.

Ne ką mažiau keblumų kelionėje kilo ir stengiantis susikalbėti su vietiniu aptarnaujančiu personalu. Pasak moters, atrodo, net ir viską susiderinus ir užtvirtinus informaciją, 8 iš 10 kartų, taksi nuveždavo ne ten, kur reikėdavo.

E. Tervidytei įsiminė ir Vietnamo eismo sąlygos. „Pas juos kelių eismo taisyklės yra tokios, kad kuri transporto priemonė didesnė – ta ir pirmesnė. Aš kadangi važiavau motoroleriu, tai būdavo, kad pralekia pro tave taip, kad beveik nudaužia veidrodėlį. Automobiliu keliauti ten labai nepatogu, labai siauri tarpai, siauri pravažiavimai, o ir užsieniečiams jie beveik niekur nenuomoja automobilių“, – įspūdžiais dalijosi moteris.

Negana to, kartą į keliautoją rėžėsi sunkvežimis. „Laimė, kad ten, kur kritau su motoroleriu, buvo šalikelė, šį tą, aišku, sudaužiau ir stipriai sutrenkiau kairę ranką. Po kokios valandos ta ranka taip smarkiai ištino ir pradėjo taip skaudėti, kad nebegalėjau nuspausti stabdžio rankenos. O mums priešakyje dar buvo likęs visas serpantininis užkilimas į kalną. Buvo jau vakaras, mano gidas jokios vaistinėlės neturi, kelio pabaigos nesimato, o mano ranka toliau tinsta. Galiausiai, šiaip ne taip užvažiavom tais visais serpantinais, bet aš jau buvau per tą laiką išsakiusi visas mantras, kurias mokėjau ir jau mintyse parašiau dukrai atsisveikinimo laišką, nes tikrai atrodė, kad jau bus viskas“, – prisiminimais iš kelionės dalijosi Elena.

„Kai ten užkilę jau atvažiavome į viešbutį, būsena buvo tokia, kur jau nebelabai gali atskirti, ar čia tu, ar čia išvis realybė, ar kas. Įeinam į tą viešbutuką, o mano visa apranga siaubinga, su šarvais ant kelių, alkūnių, su striuke, šalmu, visa dulkėta, nudrengta, prakaituota. Įeinu aš į tą holą, o ten – kvepia fantastiškai ir matau, kaip stovi pulkas japonų, pasipuošusių baltais marškiniais, su kostiumais. Mane net paralyžiavo. Vienas tokių baisesnių patyrimų buvo, kai reikėjo pro juos taip atrodančiai praeiti“, – pasakojo moteris. Tačiau čia, nuotykiai su japonais dar nesibaigė. Kitą dieną, palikus viešbutį ir nuvažiavus į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria fantastiško grožio vaizdai ir vėl teko su jais susidurti. „Nusipirkau kavos, stoviu, žiūriu į gražų vaizdą ir išgirstu tokį garsą mašinos, atsisuku – ir matau, kaip iš to balto autobusiuko vėl pabyra tie patys japonai. Ir matau, kad jie visu pulku eina link manęs. Jie prieina ir man sako: ar galėtume su jumis nusifotografuoti? Aš, nieko nesuprantanti, klausiu: ką, kodėl? O jie man: jūs juk ta trenkta moteriškė, kuri vakar tuo serpantinu važiavo? Atsakiau, kad taip ir tuomet teko nusifotografuoti kartu su jais, kad ir kaip nesmagu buvo“, – pasakojo Elena. Keliautoja juokavo, kad jai, kaip moteriai, tokia situacija buvo tikras siaubas, o vertimasis su motoroleriu, palyginus, buvo vieni juokai.

Širdį slegiantys vaizdai

Susitikimo metu, Elena papasakojo ir apie Vietnamo kontrastus. Kadangi šalyje gyvena daugiau negu 90 milijonų gyventojų, ten esą, galima išvysti visko. „Vietname, aišku, yra visko, vietos labai skirtingos. Pavyzdžiui, Hošimino senamiestyje, centrinėse gatvėse viskas sutvarkyta, pilna kavinių, policija pravažiuoja, viskas apšviesta. O paskui pasukus į kiemus – eini ir matai, kad durys atsidaro, o žmogus dingsta. Ten gali tave tiesiog taip pačiupę įtraukti ir kelio išeiti gali jau niekada ir neberasti“, – pasakojo keliautoja.

Kaip teigė Elena, vienas labiausiai slegiančių vaizdų – pusnuogiai vaikai, gatvėse surinkinėjantys išmaldą. „Labai graudu – jie nušašę, beveik nuogi, stiklinėmis akimis, nes tiems vaikams jau viskas atsibodę“, – pasakojo žurnalistė. Ją itin sukrėtė ir pamatytas vaizdas, kaip prie vienos šeimos namų būriavosi policijos automobiliai, kurie, kaip paaiškėjo, išsivežė tėvus, seksualiai išnaudojusius berniuką.

Baigiantis renginiui, moteris dar kartą pabrėžė, koks skirtingas ir įvairus gali būti Vietnamas, tačiau ragino visus, turinčius galimybę, bent kartą jame apsilankyti.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Naujagimius auginančių kauniečių patarimas besilaukiančioms šeimoms: „Nepersistenkite su kraiteliu“

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Nuo šių metų pradžios kiekvienai kūdikio sulaukusiai kauniečių šeimai skiriamos dosnios miesto dovanos – 300 eurų vertės kraiteliai. Šitaip Kaunas pasveikino jau beveik 2 tūkst. mažųjų kauniečių. Greta būtiniausių daiktų naujagimiams – staigmenos ir jų tėveliams. Ne vien jaukus kraitelio dizainas, bet ir praktiškas turinys sulaukė itin palankių vertinimų, esą daugeliui padėjo gerokai sumažinti tradicinį pirkinių krepšelį.

Dėmesys gimstančiai naujai kartai

Kūdikio kraitelių dalybos Kaune nesustoja net ir per karantiną. Anksčiau keli šimtai kauniečių šeimų dovanas gavo tiesiai į namus, o šiuo metu, įsigaliojus griežtesniems ribojimams, miesto dovanas tėveliai gali atsiimti iš anksto sutartu laiku.

Per šiuos metus Kaunas tokiomis simbolinėmis dovanomis pagerbė jau beveik 2 tūkst. naujagimių ir jų šeimų. Pagrindinę šios iniciatyvos idėją atspindi ant kraitelio išrašyti žodžiai: „Kad augtum laimingai ir nieko netrūktų.“

Kauniečiams įteikiamą kūdikio kraitelį sudaro keturios dalys: mažylio rūbai bei priežiūros reikmenys, vaiko priežiūros vadovas, specialaus dizaino prisiminimų knyga ir Kauno dovanų kortelė. Pastaroji skirta daugiau tėvams nei jų mažyliams.

Tai tarsi priminimas neužmiršti savęs ir galbūt pasilepinti SPA bei skania vakariene. Kortelė galioja 12 mėnesių nuo jos gavimo dienos, todėl tėvai gali neskubėdami apgalvoti savo planus.

„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad vienintelis Kauno prioritetas – infrastruktūra ir tvarkingos gatvės. Tai tiesa, bet tik iš dalies. Gražesnis, gyvesnis, patogesnis miestas skirtas ne kam kitam, o žmonėms. Norisi, kad kauniečių gretos augtų drauge su visu Kaunu. Tik tuomet tie „kietieji“ darbai turės prasmę, kai jų naudą pajus vis daugiau gyventojų. Dovanodami kūdikio kraitelį norime parodyti, kad šeima yra didelė vertybė ir miestas jaučia atsakomybę už naujai gimstančią kauniečių kartą, kad jai išties nieko netrūktų“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Visos dovanos kauniečiams perduodamos specialioje dėžėje – lovelėje, kurią galima transformuoti į lopšį. Tokio įpakavimo idėją pasufleravo Skandinavijos šalių patirtis, siekiant sumažinti socialinę nelygybę tarp skirtingą statusą turinčių šeimų.

Daug ko pirkti neprireiks

Prieš kelias savaites Kauno miesto savivaldybės komanda aplankė dvynukų Beno ir Mato šeimą. Broliukai savo atėjimu į šį pasaulį patvirtino tikrų kauniečių vardą – jiedu gimė gegužės 20-ąją, per patį Kauno gimtadienį. Mažylių tėvai džiaugiasi gavę miesto dovaną ir tikina, kad kai kuriuos daiktus naudoja kasdien.

„Labiausiai patinka drabužėliai, kūdikių priežiūros rinkiniai maudynėms, elektroninis termometras, pirmųjų metų knyga ir, žinoma – miesto dovanų kortelė. Daug ką naudojame ir „Kaunas auga“ kombinezonais puošiamės kone kasdien. Apie Kauno kūdikio kraitelį sužinojome iš žiniasklaidos dar belaukiant mažylių. Praėjus vos dviem dienoms po vaikų gimimo, dovanas jau turėjome namuose“, – pasakojo dvynukų tėtis Lukas Šemeklis.

Pašnekovas siūlo ir kitiems Kaune gyvenantiems būsimiems tėveliams atkreipti dėmesį į kūdikio kraitelio sudėtį. Pasak jo, nemažai būtinų daiktų jau yra dovanų dėžėje, todėl daug ko nebereikia pirkti iš anksto.

Kūdikio kraitelis priklauso kiekvienai šeimai per tris mėnesius nuo gimimo užregistravusiai savo atžalas Kauno mieste. Taip pat svarbi sąlyga, kad ir patys tėvai būtų deklaravę gyvenamąją vietą Kaune ne mažiau kaip tris mėnesius iki kūdikiui gimstant.

L. Šemeklis pasakoja pats užaugęs ne Kaune, tačiau laikui bėgant šis miestas tapo tikrais namais: „Su žmona čia baigėme studijas, pradėjome dirbti ir nuo to laiko Kaunas tapo savu. Čia tikrai patogu kurti šeimą ir auginti vaikus: daug žalių erdvių, parkų, džiugina ir sparčiai atnaujinama infrastruktūra.“

Sulaukė teigiamų vertinimų

Visi tėveliai kviečiami dalyvauti anoniminėje apklausoje ir taip išreikšti savo nuomonę bei atsiliepimus apie kraitelio turinį, daiktų kokybę ir bendrą įspūdį. Jau per 500 kauniečių išreiškė nuomonę: net 96 proc. respondentų tokią Kauno dovaną vertino teigiamai, kaip reikalingą ir naudingą kasdien.

Vieni labiausiai patikusių daiktų – „Kaunas auga“ kombinezonas mažyliui ir „Kaunastic“ dovanų kortelė jo šeimos nariams.

„Mums itin svarbus atgalinis ryšys. Siekiame, kad patys mažiausi kauniečiai gautų saugius ir tikrai vertingus daiktus. Smagu, kad kauniečiai noriai dalinasi atsiliepimais. Malonu sulaukti ir komplimentų, – šypsodamasi pasakojo Kauno savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus vedėja Vaineta Munderzbakienė. – Sulaukiame daug gražių žodžių ir netgi patarimų, į kuriuos stengiamės atsižvelgti. Kiekvienas komentaras skatina tobulėti. Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo ne kažkokia apibrėžtinė daiktų kvota, bet noras parodyti realų rūpestį šeimoms, auginančioms mūsų miestą.“

Vieni dažniausių tėvelių klausimų susiję su informacija apie kūdikio kraitelio sudėtį ir gavimo sąlygas. Visus atsakymus būsimi tėvai ar jais neseniai tapusieji gali rasti internete (https://bit.ly/kraiteliai) ir specialiai šiai iniciatyvai skirtoje socialinio tinklo Instagram paskyroje kad_augtum_laimingai.

Platesnė informacija teikiama ir Klientų aptarnavimo bei informavimo skyriuje. Laikantis šiandieninių saugumo reikalavimų bei rekomendacijų, patariama kreiptis elektroniniu paštu arba telefonu.

Be to, neseniai viešumoje pasirodė lankstinukai ir plakatai. Juos galima rasti daugelyje įstaigų, kur dažniausiai lankosi besilaukiančios mamos.

Kūdikio kraitelio dalybas Kauno miesto savivaldybė tęsia ir per karantiną. Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos buvo atsisakyta pristatyti juos šeimoms į namus, tačiau sudarytos palankios sąlygos tėvams dovanas atsiimti patiems. Tereikia iš anksto užsiregistruoti (tel. +370 612 90589) ir atvykti sutartu laiku.

Skaityti toliau

Žmonių istorijos

Garsenybių kosmetologė Edita Debesienė pataria, kaip neapsirikti renkantis grožio priemones

kaunieciams.lt

Paskelbta

Bet kuriam, savarankiškai ieškančiam veido odos priežiūros priemonių, nuo gausybės ir įvairovės gali tiesiog susisukti galva. Rinkoje tiek produktų ir prietaisų, skirtų jai puoselėti, kad pasirinkimas tampa nemenku iššūkiu. Atrodo, kad patarimą, kaip kovoti su odos problemomis ar kaip pagerinti jos būklę, galima atrasti tiesiog pasiskaičius komentarus internete. Tačiau ar visi tie patarimai naudingi ir kaip teisingai pasirinkti reikalingas veido priežiūros priemones pataria ilgametę darbo patirtį turinti kosmetologė bei prekinio ženklo „Face Diary“ įkūrėja Edita Debesienė.

Specialistė sako pastebėjusi, kad savarankiška odos priežiūra yra iššūkis, ne visada atnešantis tik trokštamus rezultatus, mat, norint išsirinkti tinkamas priemones, reikia mokėti atpažinti savo odos tipą, būklę, žinoti produktų paskirtis bei kaip jie naudojami. „Pagrindinės klaidos, kurias daro klientai, yra elementarios – pusė klientų nemoka nusistatyti savo odos tipo. Kartais odos tipą maišo su odos būkle. Pavyzdžiui, dehidratuota oda nėra sausas odos tipas. Dehidratacija gali ištikti kiekvieną odos tipą. Neteisingai nustačius odos tipą bei odos būklę arba maišant šias sąvokas, klaidų išvengti nebepavyks. Kiekvienam odos tipui, būklei, amžiui, sezonui yra atskira formulė. Klaidų aptinku beveik pas kiekvieną klientą, o jas pataisius, vien priemonių pagalba namuose galimi kardinalūs odos pokyčiai“, – tvirtina kosmetologė.

 

Dar viena dažnai pasikartojanti klaida – konkrečių priemonių pirkimas pagal kitų atsiliepimus, mėgėjiškas rekomendacijas. „Pirmiausia, svarbu suprasti ne tik, ką pati priemonė geba daryti, bet su kuo ir kaip ją derinti.  Kiekvieno oda yra unikali, todėl tik pritaikius individualiai galima pasiekti norimus rezultatus. Bloga praktika – pirkti skirtingų gamintojų priemones, kurios tarpusavyje tiesiog nedera ir gali pabloginti odos būklę nuo per didelės medžiagų koncentracijos“, – patirtimi dalina specialistė.

 

Taip pat Edita Debesienė pastebėjo, kad nenorėdami investuoti į nepažįstamą produktą, pasirenka pigesnes priemones, kurių aprašymai vilioja raktiniais grožio ingredientais, tačiau paskaičius sudėtį, kartais paaiškėja, jog grožio eliksyro yra mažas lašelis, o produkto bazę sudaro pigūs, nieko verti ingredientai. „Po visų nesėkmingų pirkinių ir bandymų, visi, besirūpinantieji savo veido oda, taisyti padėties galiausiai vis tiek atkeliauja pas profesionalą. Išvada paprasta – kuo greičiau sužinosite apie savo odą iš profesionalių lūpų ir kuo mažiau bus spėliojimų, tuo greičiau ir efektyviau suteiksite savo odai galimybę atrodyti ir jaustis sveikai“, – tvirtina kosmetologė ir, nusprendusiems savo veido odą prižiūrėti savarankiškai, pataria, tai daryti tik po profesionalo konsultacijos. „Taip sužinosite viską apie savo odą, kokios priemonės ir ingredientai yra tinkamiausi. Kompetentingi odos specialistai pirmiausiai rūpinasi kliento odos sveikata, todėl nereiktų bijoti apsilankyti tik konsultacijai, net jei ir tuo metu nesate nusiteikę kažką įsigyti, tačiau jums pravers individuali informacija apie jūsų odos būklę“.

 

Ilgametė darbo patirtis žinomą kosmetologę Editą Debesienę privertė ieškoti būdų, kaip padėti ne tik tiems, kurie atvyksta asmeninei konsultacijai, bet ir tiems, kurie nori kokybiškos savarankiškos veido odos priežiūros. „Socialiniuose tinkluose sulaukdavau žinučių su prašymais padėti susidėlioti odos priežiūros krepšelius, bet konsultacija nuotoliniu būdu užimdavo daug laiko, reikėdavo kokybiškų švarios odos nuotraukų, užduoti ne vieną klausimą. Būdavo nepatogu abejoms pusėms. Todėl, pasitelkusi savo žinias bei patirtį, sukūriau unikalią sistemą, kurios pagalba galima padėti kiekvienam atpažinti savo odos tipą, nusistatyti pagrindines odos problemas, jas atvaizduojant vizualiai, ir prisiskirti odos priežiūros priemones būtent savo odai. Tereikia turėti kompiuterį, planšetę ar telefoną. Interneto svetainėje visi odos tipai bei problemos aprašyti ir pavaizduoti realistiškose nuotraukose. Norint gauti atsakymą, kokios priemonės tiktų individualiu atveju, reikia išspręsti trumpą testą ir tiesiog paspausti mygtuką „filtruoti“ ir uniklai sistema pateikia atsakymus”, – naujieną Lietuvoje pristato prekinio ženklo „Face Diary“ įkūrėja.

Skaityti toliau

Žmonių istorijos

Brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM: prasmingai išgyventi adventą padeda planavimas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Po truputį prekybos centrų lentynos pildosi Kalėdinėmis dekoracijomis. Vis dažniau galima išgirsti ir skambančią Kalėdinę muziką. Ar ne per anksti imame ruoštis šv. Kalėdoms?  Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas brolis Juozapas Marija Žukauskas OFM sako, kad prasminga pasiruošimą pradėti iš anksto. Ypatingai šiais metais, kai nežinia, ar bus galimybė išrinkti norimą dovaną, ar paštu išsiųsta dovana pasieks gavėją laiku. Brolis pranciškonas sutiko pasidalinti savo mintimis apie pasiruošimą adventui ir išleistą išlankstomą knygelę su stalo žaidimu-labirintu vaikams „Trijų Karalių kelionė“.

 

Dėl pandemijos advento laikotarpis šįkart bus visiškai kitoks. Kaip manote, kuo neįprastas jis bus šiais metais?

Karantino laikotarpiu jau turėjome labai nuostabią Gavėnią. Galėjome ramiai ruoštis Velykoms. Man ši patartis buvo labai ypatinga, tai buvo tylos laikas, kada galėjai tiesiog pats asmeniškai skaityti, ruoštis, apmąstyti. Tai buvo didžiulė dovana. Manau, kad adventas bus panašus. Galima sakyti, tai bus labai geras laikas pasiruošti Kalėdoms.

Kokiais konkrečiais patarimais, leidžiančiais prasmingai išgyventi advento laiką, galėtumėte pasidalinti?

Labai padeda planavimas. Prieš porą metų buvome išleidę knygelę vaikams, kurioje buvo numatyta po nedidelę užduotėlę kiekvienai advento dienai. Pavyzdžiui, paskambinti močiutei ar padėti mamai susitvarkyti. Manau, kad kiekvienas tokį kalendorių galėtų susidaryti iš anksto.

Dar būtų gerai susirasti kokią nors dvasinę knygą skaitymui advento laikotarpiu. Mes daug įvairiausių dalykų skaitinėjam, o krūva knygų, kaip aš pats pastebiu, įsigytų atlaiduose, stovi lentynoje. Atrodo, rankos neprieina. Iš jų ir galima vieną ar kelias pasiskirti: tai bus mano advento literatūra.

Visai neseniai išleidote knygelę pavadinimu „Trijų Karalių kelionė“ (išleido „Magnificat vaikams“). Ar ją taip pat galėtume vadinti priemone pasiruošti adventui?

Knygelėje „Trijų Karalių kelionė“ taip pat yra advento kalendorius vaikams, tik truputį kitoks. Ten kiekvieną dieną vaikas įklijuos po lipduką. Taip po truputį keisis didžiulis pieštas kaimo vaizdas. Taip pat ten bus galima rasti Kūčių stalo maldą, stalo žaidimą. Vietoje to, kad žiūrėtų televizorių, šeima galės smagiai praleisti laiką kartu – žaidžiant ir bendraujant. Taip pat šioje išlankstomoje knygutėje yra labai graži pasaka. Ją reikėtų perskaityti dar prieš žaidžiant žaidimą.

Nesunku pastebėti, kad išleidžiate nebe pirmą vaikams leidinį. Kas jus paskatino rašyti jauniesiems skaitytojams? Ar sutinkate, kad vaikų auditorija yra išrankiausia?

Viskas prasidėjo nuo Eželio istorijų. Pirmoji tokia istorija gimė per Žolinių šventę. Kadangi buvo vaikų šv. Mišios, reikėjo jiems kažkaip papasakoti apie Žolinių šventę. Tam labai pagelbėjo personažas Eželis – tiesiog taip gavosi!

Iš tiesų nelengva rašyti vaikams, bet aš tikiu, kad istorijos pamoko ir suaugusius. Bandome ne tik pateikti įdomią, bet ir pamokančią istoriją. Galima perskaityti istoriją apie tai, kad reikia paukšteliams pastatyti lesyklėles. Arba istoriją apie išpažintį ir atlaidus, ji ne tik besiruošiantiems pirmajai komunijai vaikams, bet ir suaugusiems gali būti įdomi.

Skaityti toliau

Įmonės

„Gėda Pelėda“ kūrėja Kristina Vasiljevaitė sugrįžta į savo kūrybos namus

kaunieciams.lt

Paskelbta

Gerbiami mados ir meno atstovai, su jaudinančiu įkvėpimu norime pasidalinti išskirtine medžiaga ir naujiena apie „Gėda Pelėda“ kūrėjos Kristinos Vasiljevaitės sugrįžimą į savo kūrybos namus.

Naujai, įkvepiančiai, giliomis vertybėmis ir subrandintais jausmais Kristina dalinasi savo laiške. Jis skirtas tiek Kristinai, tiek gerbėjams, kurie yra neatsiejama jos kūrybos dalis.

Bendraujant su Kristina ji užsiminė: „sėdėdama miesto kavinėje, pamačiusi moterį su „Pelėda“, stebiu ją, kitaip… Tam tikra prasme įsikūniju į ją, pajaučiu moterį kaip gamtos būtybę iki sielos gelmių. Pajuntu jos prigimtį, kuri mane įkvepia. Ir tada vėl kuriu!”

Nedidelė dalis menininkų drįsta sugrįžti prie to, ką jau sukūrė. Bet ji išdrįso. Ji sugrįžo, nes kuria toliau, daugiau, plačiau. „Gėda Pelėda“ kūryba pasipildo tapybos, brandžios moters, mamos, kūryba vyrams stipriomis natomis.

Atveriame Jums duris bendrauti ir kurti kartu

Dėl interviu, nuotraukų ir daugiau informacijos kreipkitės nurodytais kontaktais.

Viena tinkamiausių vietų susitikimui ar interviu – tai naujai įrengtos dirbtuvės Kauno senamiestyje. Jose telpa visas naujas „Gėda Pelėda“ etapas – rankinių pristatymo erdvė, gamybos, tapybos procesai ir, žinoma, mažosios Junos žaidimų laukas.

Jeigu Pelėda bus išskridus, mielai į skambučius atsakys jos mentorė Asta.

Mielai lauksime Jūsų, 

Skaityti toliau

Žmonių istorijos

Kalėdamas nusprendė keistis dėl sūnaus

kaunieciams.lt

Paskelbta

Trisdešimtmetis Dovydas, lygtinai teistas už vagystes, nusižengimą pakartojo ir prieš kelis metus gavo realią laisvės atėmimo bausmę. Vyras prisipažįsta, kad smulkių vagysčių nevengė nuo paauglystės, o būdamas neblaivus vis įsiveldavo į konfliktus viešose vietose. Šiandien tai jau praeityje – Dovydas ne tik išėjo į laisvę, bet ir susigrąžino sūnaus pasitikėjimą. Vyras neslepia, kad pačiam auginti savo vaiką ir tapti geru tėvu jį motyvavo ne tik gyvenimas kalėjime, bet ir specialistė, ten vykdžiusi tėvystės įgūdžių programą. Šiandien Dovydas su sūnumi kartu mokosi gyventi iš naujo.

Savo vaikystės prisiminti nenori

„Liūdna“, vienu žodžiu savo vaikystę nusako Dovydas. Mama ir jos sugyventinis nevengė taurelės. Šaltis ir alkis, kai iš tiesų nėra nė kąsnio, buvo įprasta jo kasdienybė. „Kitokio gyvenimo nemačiau. Aplink visi taip gyveno, net patys artimiausi. Maniau, kad taip ir turi būti. Bandžiau išgyventi, o namuose prasidėjus išgertuvėms išvengti smūgių“, pasakoja jaunas vyras.

Dar būdamas paauglys, Dovydas įsidarbino mašinų remonto dirbtuvėse. Iš pradžių darbu džiaugėsi, tačiau nesusilaikė pasisavino kelias prabangių automobilių detales ir iš darbo buvo išmestas. Kitas bandymas susirasti užsiėmimą nebuvo sėkmingas darbdavys paprašė išeiti vos po savaitės, kai tik sužinojo apie ankstesnę vagystę. Mažame miestelyje kalbos sklinda greitai, o užsitarnauta reputacija lydi ilgai.

Laikui bėgant Dovydas perėmė šeimos gyvenimo būdą: vagystės, muštynės tapo kasdienybe, galiausiai – laisvės atėmimo bausmė Pravieniškių pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje.

Šios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologė Agnė Grušauskaitė pastebi, kad Dovydo istorija nėra išskirtinė, daugumos nuteistųjų psichosocialinė situacija specifinė: dažnas kalintysis augo bet tėvo, yra patyręs prievartą, nepriežiūrą savo šeimoje, todėl ir jie patys, tapę tėvais, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių, žinių apie vaiko teises, vaiko poreikius.

Suprato, kad sūnų auginti nori pats

Dovydui išvykus į įkalinimo vietą, laisvėje liko dešimtmetis jo sūnus. Iš pradžių berniukas augo su mama, kuriai susidoroti su priklausomybėmis vis dar nepavyksta. Moteriai ne kartą teiktos įvairios socialinės paslaugos, ji nesėkmingai dalyvavo priklausomybių turintiems žmonėms skirtoje Minesotos programoje. Su moterimi dirbantys specialistai teigia, kad ji nepripažįsta savo problemos, todėl ir sveikimo kelias labai sudėtingas.

Vaikas į laikinų globėjų šeimą buvo perkeltas dėl jam nesaugios aplinkos pas mamą, vėliau, mamai dedant pastangas –  grąžintas, bet pagerėjusi situacija truko neilgai ir padėtis tik prastėjo. Berniukui vėl nustatyta laikinoji globa, o galiausiai teismas turėjo priimti sprendimą dėl berniuko nuolatinės globos. Auginti sūnų norą išreiškė ir pats Dovydas, tuomet po mėnesio turėjęs išeiti į laisvę.

„Įkalinimo įstaigoje daug mačiau, daug išmokau ir sugrįžti nebenoriu“, trumpai patirtį kolonijoje apibendrina jaunas vyras, kurio charakteristika įvertinta gerai.

Kad yra galimybė pačiam auginti savo sūnų, Dovydas išgirdo įkalinimo įstaigoje. Apie tai jis sužinojo iš vaiko teisių specialistės. Ji  atsakė į visus Dovydo klausimus, paaiškino procedūras ir pasidžiaugė, kad vyrui vis dar pavyksta išlaikyti ryšį su sūnumi. Tai labai svarbi aplinkybė, siekiant  auginti savo vaiką.

Tuometinį pokalbį su Dovydu prisimena ir pati Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė: „Paraginau pirmiausia išsiaiškinti, ar nėra apribota jo kaip tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tada – pradėti tvarkyti dokumentus dėl vaiko auginimo. Ir, žinoma, prieš tai, susitikti su savo vaiku, atvirai pasikalbėti apie tai, kaip bei kur jie gyventų, kaip keistųsi jų buitis, labai atsakingai įvertinti savo finansines galimybes. Patariau įdėmiai išklausyti vaiko lūkesčius. Vaiko nuomonė yra svarbiausia, ji lemianti.“

Tėvystė motyvuoja pamiršti kriminalinę veiklą

Atlikinėdamas bausmę Dovydas dalyvavo tėvystės įgūdžių stiprinimo programoje: „Mokymuose daug ką supratau apie save – kodėl iki šiol toks netinkamas buvo mano gyvenimas. Suvokiau, kiek daug žmogui reiškia vaikystė – praktiškai viską. Sužinojau, kaip reikia bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais, koks svarbus kiekvienas jam pasakytas žodis, daug kitų naudingų dalykų“.

Šiandien Dovydas apie nusikalstamą veiklą ir grįžimą į įkalinimo įstaigą ne tik nenori pagalvoti pats, bet ir neleistų sau dėl sūnaus. Visas tėvystės įgūdžių programoje įgytas žinias vyrui dabar tenka pritaikyti kone kasdien. Jiedu su sūnumi įsikūrė jo vaikystės namuose, būstas liko tuščias mirus Dovydo mamai. Berniukas šiuo metu lanko mokyklą, po truputį įveikia mokymosi spragas, atsiradusias paskutiniaisiais metais. Tėtis stengiasi jam padėti. Nors kol kas šios šeimos buitis itin paprasta, abu džiaugiasi tarpusavio ryšiu. Dovydas atviras: „Dabar suprantu, kaip svarbu tinkamai rūpintis savo vaiku. Ir toliau stengsiuosi kiek galėdamas“.

Programa padeda nuteistiesiems vėl tapti atsakingais tėvais

Pravieniškių pataisos namuose nuo 2020 metų vasario vykdoma „Tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje“ programa, kurios tikslas – stiprinti nuteistųjų tėvystės motyvaciją ir įgūdžius, suteikti reikiamų žinių apie vaiko raidą įvairiais amžiaus tarpsniais, informuoti apie vaiko ir tėvų teises. Skirtinguose sektoriuose vyksta „Efektyviosios tėvystės“ mokymai, kuriuos organizuoja ir veda pataisos namų Resocializacijos skyriaus komanda. Mokymų ciklą jau baigė dvi nuteistųjų grupės, šiuo metu surinkta ir darbą pradeda trečioji grupė.

Mokymai vyksta nedidelėse grupėse, nuteistieji dalinasi savo tėvystės patirtimi. Tėvams pateikiama profesionalų parengta informacija apie vaiko raidą, tinkamus vadovavimo vaiko elgesiui būdus. Tokio formato susitikimai yra viena iš kertinių nuteistųjų resocializacijos priemonių.

Panašios programos sėkmingai įgyvendinamos daugelyje Norvegijos, Suomijos, Švedijos įkalinimo įstaigų. Sociologiniais tyrimais įrodyta, kad įsitraukimas į atsakingo tėvo vaidmenį gali tapti reikšminga paskata nutraukti kriminalinę veiklą, legaliai įsidarbinti ir mokytis.

Skaityti toliau

Rajonas

Šeimos susitiko pajūryje

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Paskutinį šių metų rugsėjo savaitgalį pajūryje jau 4-ąjį kartą vyko SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Dienos socialinės globos centro organizuojama šeimų, auginančių neįgalius vaikus, stovykla „Laikas kartu“.

Šeimos tradiciškai rinkosi Lietuvos paraplegikų asociacijos Monciškėse įkurtame Ladšafto terapijos ir rekreacijos centre.

Penktadienis buvo skirtas atvykimui ir susipažinimui, šeimos buvo kviečiamos sukurti mandalą iš gamtoje rastų medžiagų. Vėliau stovyklos dalyviai dalyvavo estafetėse „Drąsiau, stipriau, vikriau“. Jų metu vaikai su tėvais ir broliais / sesėmis bandė kartu atlikti gautas užduotis.

Šeštadienį stovykloje svečiavosi psichoterapeutas Mindaugas Karpuška, jis vedė paskaitą tėvams, o tuo metu vaikų užimtumu rūpinosi animatoriai. Popietinėje dalyje Kūrybos ir užimtumo stuba kvietė mamas giedoti sutartines kopose ošiant jūrai ir pušims, o vaikai su tėčiais gamino aitvarus, kuriuos pajūrio vėjas puikiai kėlė aukštyn į dangų.

Paskutinę stovyklos dieną stovyklautojai rytą pradėjo nuotaikinga zumbos treniruote, vėliau šeimos gamino drobinius maišelius, naudodamos ekoprintą – sukuriant dailią šviežių augalų lapų kompoziciją ir ją užtvirtinant plaktuku.

Stovyklą užbaigęs Kauno fortepijoninio trio koncertas-pasaka šeimoms stebuklingais muzikos garsais visus nukėlė į paslaptingą garsų pasaulį.

Jau tradicija tapusi stovykla leido šeimoms pabūti drauge, dalytis savo patirtimis ir linksmais nutikimais auginant ypatingus vaikus. Vis dar gyvename jos akimirkomis ir džiaugiamės galėdami matyti šeimų pokytį, bendrystę ir norą sugrįžti čia dar ir dar kartą.

 

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 26 min

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 01 Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios...

Greitos naujienosprieš 4 val

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

2020 12 01 Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus...

Greitos naujienosprieš 4 val

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

2020 12 01 Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje....

Greitos naujienosprieš 5 val

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo,...

Greitos naujienosprieš 5 val

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

2020 12 01 Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės....

Greitos naujienosprieš 5 val

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

2020 12 01 Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios...

Greitos naujienosprieš 6 val

Lietuvos bibliotekos tampa draugiškos autizmo sutrikimą turintiems lankytojams

2020 12 01 Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo...

Greitos naujienosprieš 6 val

Pareigūnai aiškinasi, kas apgadino automobilį

2020 12 01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto...

Greitos naujienosprieš 6 val

Pareigūnai aiškinasi, kas sužalojo vyrą

2020 12 01 Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet šių metų lapkričio 16 d. Kaune,...

Greitos naujienosprieš 7 val

Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas

2020 12 01 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2020 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir...

Skaitomiausi