Connect with us

Verslas

DevOps kultūros ambasadorius: ne tik darbe, bet ir gyvenime

Paskelbta

Apie savo aistrą Tomas gali kalbėti ilgai ir uždegančiai: „Apie DevOps žino visi – nuo mano draugų, iki kaimynų. Esu šios IT procesų srities ambasadorius ne tik savo darbe, kompanijoje, bet ir gyvenime. Kodėl? Nes man pačiam tai be galo įdomu, o kai matau, kad sudominu ir aplinkinius, tai dar labiau įkvepia pasakoti ir dalintis“.

Susipažinkite: Tomas Stankevičius, kompanijos „Centric IT Solutions Lithuania“ DevOps techninis vadovas. Dar tik kuriantis šiam Nyderlandų IT milžinės „Centric“ padaliniui Kaune, Tomas tapo pirmuoju įmonės DevOps inžinieriumi ir per metus padėjo suburti stiprią profesionalų komandą, su kuria skleidžia DevOps kultūrą ne tik įmonėje, bet ir už jos ribų.

Ką tik grįžai iš tarptautinės DevOps konferencijos – papasakok savo įspūdžius.

Labai laukiau šios trijų dienų konferencijos „DevOps Days“ Amsterdame: tai vienas seniausių ir įtakingiausių renginių, rodančių, kaip DevOps’ams bendradarbiauti, kuria linkme judėti, atskleidžiantis, kaip šiuo metu dirba didžiosios korporacijos, kokius sprendimus diegia, su kokiomis problemomis susiduria ir kaip jas sprendžia.

Vienas puikiausių dalykų, kurie šiai konferencijai teikia didžiulės vertės, yra darbas teminėse grupelėse: aptariama, kas kokiose įmonėse susiduria su kokiomis bėdomis, ir tuomet kartu bendradarbiaujant ieškoma tų bėdų sprendimo būdo. Būna, kad kitos korporacijos jau turi gerą sprendimą ir nori juo pasidalinti – tad tai yra puikus būdas semtis šviežiausios ir efektyviausios patirties iš šį darbą betarpiškai dirbančių žmonių.

O kodėl verslas suinteresuotas tokiu informacijos dalijimusi? Argi tai neatima pranašumo konkurencinėje kovoje?

Pradėkime nuo to, kad DevOps teorijoje turime tokią mantrą, vadinamą CALMS: tai pirmųjų raidžių santrumpa iš angliškųjų Culture – Lean – Automation – Measurement – Shearing, reiškiančių Kultūra – LEAN metodika – Automatizavimas – Matavimas – Dalijimasis. Ir šioje mantroje du kertiniai dalykai, be galo svarbūs DevOps praktikai, yra Kultūra bei Dalijimasis. Jei kažkas atėjęs sakys „norime jums parduoti DevOps’us“, iš tiesų mėgindami parduoti vien tik automatizacijos dalį – netikėkite tokiais pardavėjais, nes jie patys nesupranta, kuo prekiauja. Juk paimta viena automatizacija – tai seniai egzistuojanti IT sritis, taikoma kone kiekviename rimtame versle: visi bando automatizuoti procesus siekdami efektyvumo.

Tačiau DevOps pirmiausia yra dalijimosi kultūra: padėdamos smulkesnėms kompanijos augti ir temptis iki didžiųjų lygio, mes ne tik pakeliame kartelę sau, bet ir padedame mažoms įmonėms išvystyti savo talentus, kurie, beje, ateityje gali atsidurti tų pačių didžiųjų korporacijų talentų komandoje.

Vis dėlto dalijimąsi reikėtų suvokti dar plačiau: iki atsirandant DevOps procesams, dažnai kildavo problemų tarp žmonių, kurie prižiūri programas, ir tarp tų, kurie jas rašo. Kodėl? Nes jie nesikalbėdavo. Tad žvelgiant apibendrintai, DevOps (trumpinys iš Development + Operations – Vystymo operacijos) – tai ne pozicija, bet procesai, kurie padeda kalbėtis: vienai komandai su kita, vienoms įmonėms su kitomis, mažiems su dideliais ir t. t. Štai kodėl DevOps’ams dalijimosi kultūra yra privaloma ir natūrali.

Kaip pats atsiradai DevOps srityje?

DevOps – tai kultūra ir procesai, padedantys suvienyti programuotojus (Dev) ir programų platformų operatorius (Ops). DevOps akcentuoja komandų komunikaciją visuose lygiuose ir programų išleidimo bei infrastruktūros automatizavimą, siekiant vieno bendro tikslo – išleisti programas kuo greičiau ir patikimiau.

Į DevOps įsitraukiau prieš kelerius metus. Visada žavėjausi automatizacija – turiu aistrą rašyti automatizavimo skriptus. Bet dirbdamas kaip automatizavimo specialistas, netrukus pamačiau, kad galima žvelgti plačiau, iš kultūrinės pusės, siekti bendradarbiavimo, bandyti suvienyti programų palaikytojų ir programuotojų komandas. Ši DevOps mintis bei toks požiūris man labai patiko. Be to, mėgstu dalintis informacija, kai žmonėms įdomu jos klausytis, tad labai greitai tapautikruDevOps kultūros ambasadoriumi tiek savo darbe, tiek už jo ribų. Kiekvienas mane pažįstantis bičiulis garantuotai ne vieną kartą jau yra apie tai girdėjęs, ką ten bičiuliai – visi kaimynai jau žino, kas yra DevOps: kur einu, ten stengiuosi apie tai kalbėti. Nes man svarbu.

Draugai ir kaimynai? Ką tokio galima papasakoti apie IT procesus, kad būtų įdomu ne IT žmonėms?

Oi, labai daug ką. Štai, pavyzdžiui, viena mintis iš pastarosios konferencijos. Kadangi CALMS viena iš raidžių reiškia Matavimą, tai DevOps procesų valdytojai siūlo matuoti ne tik skaitines programų, kodo išraiškas, bet ir… žmonių nuotaiką darbe. Matote, programas palaikantys žmonės dirba budėjimo režimu, neretai – ir naktį. Kaip parodė tos įmonės patirtis, net efektyviausi darbuotojai anksčiau ar vėliau dirbdami įtemptu budėjimo režimu perdega, o tada savo nuovargiu, prasta nuotaika užnuodija ir likusį kolektyvą. Tad jų idėja buvo matuoti žmonių nuotaikas, identifikuoti jas lemiančius veiksnius ir rasti būdų, kaip tuos veiksnius keisti ar šalinti. Konkrečiai jie nusprendė budinčiu režimu dirbantiems žmonėms leisti naktimis reaguoti tik į ekstra skubias ir svarbias užklausas, taip sumažinant tenkantį krūvį ir tuo pačiu streso lygį.

Štai jums įdomi istorija – ne tik IT specialistams, bet ir daug platesniam klausytojų ratui!

Kuo tau asmeniškai DevOps įdomesnis nei kiti IT srities darbai?

Galbūt pirmiausia įvairiapusiškumu: tenka dirbti su platesniu įrankių spektru, bendrauti su daugiau ir įvairesnių žmonių. Be to, man patinka DevOps’ams tenkanti atsakomybė: pagal DevOps teoriją, šios komandos atsakomybė visuose procesuose yra nuo pradžių iki galo. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad DevOps specialistas turi dalyvauti tiek programos planavimo metu, tiek ją išleidžiant, parašydamas visą automatizaciją išleidimo procesui. Kai programa jau išleista ir ją reikia prižiūrėti – DevOps specialistas vėlgi dalyvauja, nes renka informaciją, padedančią palengvinti programas prižiūrinčių žmonių darbą.

O kokia DevOps specialistų padėtis Lietuvos rinkoje?

Kol kas tokių specialistų nėra daug, bet jų reikia ir poreikis tik didės: įmonės vis labiau supranta, kad reikia profesionalų, išmanančių DevOps procesus (dažniausiai kompanijose jie vadinami platformų automatizavimo inžinieriais ir pan. pareigybėmis).

Beje, dėl to man būna ypač smagu, kai pavyksta į jaunesniojo DevOps specialisto poziciją privilioti kiekvieną pradedantį žmogų – esu jau taip „atvertęs“ bent keletą jaunuolių.

Kokių žinių ir kokių savybių reikia jaunam žmogui, dar tik svarstančiam, kur IT srityje pasukti, kad galėtų galvoti apie DevOps specialisto karjerą?

Sakyčiau, kad yra dvi dalys, kurias žmogus turėtų savyje pažinti ir lavinti. Pirmoji – techninė dalis: turite plačiai ir daug domėtis, kadangi DevOps automatizaciją galima taikyti visoms platformoms – nuo Linux iki Windows. Tai tik įrankiai, kuriais reikia domėtis ir neatsilikti nuo šiuolaikinių technologijų. Negalėčiau sakyti, kad būtina susikoncentruoti į vieną specifinį įrankį, nes, neabejoju, vienoje kompanijoje bus dirbama su vienokiais automatizavimo įrankiais, kitoje – jau su kitokiais. Tiesiog reikia turėti bendrą supratimą ir žinoti, kaip vyksta automatizacija bei domėtis gerosiomis praktikomis.

Antroji dalis – žmogiškosios savybės: nebijoti klausti, dalintis žinoma informacija ir norėtija dalintis. Ne atsitiktinai dirbdamas „Centric“ sukūriau Dalijimosi žiniomis sesijas: visi nubalsuojame, kokia tema šį mėnesį mums aktuali, o tada pasižiūrime, kas ta tema turi sukaupęs daugiausiai žinių – ir paprašome parengti valandos trukmės pristatymą. Per tą valandą mūsų kolega pasidalija turimomis žiniomis, kartais užverda ir diskusijos. Tokia praktika naudinga visoms pusėms: šnekantieji ir aiškinantieji yra priversti patys išsigryninti turimą informaciją savo galvoje ir sudėlioti ją taip, kad suprastų kiti.

Beje, dėl tos pačios priežasties įmonėse labai svarbu turėti jaunesniųjų (pradedančiųjų) specialistų: jų užduodami klausimai, tiek labai logiški, tiek visai nelogiški, priverčia patyrusius specialistus pasukti galvą ir ne tik sugalvoti aiškius atsakymus, bet, neretai, ir patiems atrasti kažką naujo bei sustruktūruoti savo žinias.

Ar tai reiškia, kad tiesiai po universiteto studijų į DevOps sukti dar ankstoka ir reikėtų įgyti daugiau patirties?

Tikrai ne. Nors, viena vertus, su DevOps dirbantiems specialistams būtinas platus akiratis, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad šio darbo negali imtis jaunuoliai iš karto po universiteto. Ir čia turiu puikų pavyzdį: iš trijų šį pavasarį prie kaunietiškojo „Centric“ prisijungusių praktiką atliekančių studentų, visi trys liko dirbti įmonėje, vienas jų – DevOps skyriuje. Galiu tik nulenkti galvą prieš savo jaunąjį kolegą Joną – jis mane sužavėjo ir kaip gabus žmogus, ir kaip didžiulio potencialo turintis pradedantysis specialistas. Vien tai, kad tebebūdamas studentas jis apie kai kuriuos dalykus žinojo daugiau, nei gerokai ilgesnės darbinės patirties turintys kolegos – darė įspūdį. Bet ne tik: Jonas turėjo didelį norą, užsidegimą ir labai stengėsi, daug dirbo, įrodydamas, kad būsimą darbą gali nulemti ne studijų kryptis (Jonas Kauno technologijos universitete baigė interneto informatikos studijas), bet noras ir susidomėjimas.

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kriminalai

Kratų metu įvairiomis valiutomis rastas milijonas grynųjų pinigų

Paskelbta

Kauno apskrities policijos kriminalistai, tiriantys ekonominius nusikaltimus, sulaikė viešojo maitinimo tinklo vadovą, kuris, kaip įtariama, padedamas kitos įmonės vadovo, rėmimo formos būdu galėjo nesumokėti šimtus tūkstančių mokesčių.

Tyrimo metu nustatyta, kad viešojo maitinimo paslaugas teikiančios įmonės vadovas ir kitos įstaigos prezidentas, iš anksto susitarę, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., iš maitinimo paslaugas teikiančio tinklo įmonių į kitos įstaigos sąskaitą, kaip paramą pervedė daugiau nei 400 tūkst. eurų. Tokiu būdu paramos davėjas išvengė sumokėti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, susidariusių dėl, kaip įtariama, neteisingų duomenų pateikimo apie paramos teikimą. Apie daromą nusikalstamą veiką nežinantiems bendrovių apskaitą tvarkantiems asmenims buvo pateikta įrašyti į deklaracijas galimai neteisingus duomenis apie aukščiau paminėtų bendrovių pajamas, pelną, turtą ir paramos teikimo ataskaitas. Todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. iki š. m. gegužės 12 d. elektroniniu būdu bendrovių apskaitą tvarkantiems asmenims pateikus jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie bendrovių pajamas, pelną, turtą ir paramos teikimą. Turimais duomenimis parama galėjo būti išgryninama ir dalinai grąžinama.

Birželio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai kartu su kolegomis iš kitų apskričių per vieną dieną 5 apskrityse, dalyvaujant 130 kriminalinės policijos pareigūnų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, organizavo ir atliko 40 kratų viešojo maitinimo tinklo veiklos vykdymo vietose, įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose. Liudytojais jau apklausta ne mažiau 100 asmenų.
Kratų metu rasta ir paimta, galimai iš nusikalstamos veikos gautų grynųjų pinigų – daugiau nei 950 000 eurų bei daugiau nei 41 000 JAV dolerių. Taip pat tyrimui paimti įvairūs dokumentai, užrašai, telefonai, kompiuteriai, laikmenos, 350 vnt. šovinių, prabangūs laikrodžiai ir kiti juvelyriniai dirbiniai.

Įtarimai pareikšti dviem vyrams (gim. 1983 m. ir 1978 m.) ir vienam juridiniam asmeniui. Vakar kreiptasi dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems skyrimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas), 220 str. 2 d. (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 20 str.  2 d. 2 p. (Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo). Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Šaltinis: Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

 

Skaityti toliau

Lietuva

Autobusų vežėjai pristato mobiliąją programėlę – siūlo bilietą įsigyti trimis paspaudimais

Paskelbta

Dar tik atsigaunantys nuo pavasarį jų darbą sukrėtusio karantino tarpmiestinių autobusų vežėjai  pristato mobiliąją programėlę. Autobusubilietai.lt mobiliojoje programėlėje vartotojai gali įsigyti 35 tarpmiestinio ir tarptautinio susisiekimo vežėjų bilietus.

„Pauzė šį pavasarį buvo puiki proga susikoncentruoti į programėlės užbaigimo darbus. Tikiu, kad tai bus dar vienas postūmis žmonėms keliauti tarpmiestiniais autobusais. Manau ši vasara yra puikus metas startuoti programėlei, kai vis daugiau šalies gyventojų leidžia laisvalaikį Lietuvoje, keliauja”, – pasakojo „Kautros”, administruojančios autobusubilietai.lt projektą,  generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Anot vežėjų atstovo, aplikacija leidžia įsigyti autobuso bilietą vos trimis paspaudimais. Vartotojai susieję banko kortelę su programėle galės įsigyti bilietus greitai ir paprastai.

„Aplikacijos stiprybė yra paprastumas ir patogumas. Ypač šiais laikais, kai vis daugiau darbų atliekame telefonu, kai reikia sprendimo čia ir dabar. Net 45% autobusų bilietų pirkėjų internetu yra 18-34 metų amžiaus, tad privalome sekti tendencijas ir pasiūlyti šiuolaikiškus sprendimus. Dabar labai svarbu kaip programėlę įvertins vartotojai, pirmosios reakcijos pozityvios, tai džiugina.

Keleivių vežimas jau seniai nėra tik autobusas, keleivis ir stotelė. Po tuo slepiasi daug technologinių sprendimų – nuo maršrutų planavimo, ataskaitų, bilietų pardavimo ir kita. Visuomeninis transportas labai stipriai priklausomas nuo technologijų”, – kalbėjo L. Skardžiukas.

„Autobusubilietai.lt” mobiliąją programėlę kūrė ir programavo „NFQ Technologies”.

Skaityti toliau

Rajonas

Akademijoje gimė unikalus socialinio verslo pavyzdys

Paskelbta

Di­džių­jų pre­ky­bos tink­lų par­duo­tu­vės po sa­vo sto­gu ne­re­tai ko­mer­ci­niais pa­grin­dais prii­ma ūki­nin­kų ar ki­to­kias krau­tu­vė­les. O štai Var­žu­pio gat­vė­je sta­to­mas „Ri­mi“ pre­ky­bos cent­ras taps Aka­de­mi­jos bend­ruo­me­nės cent­ro (ABC) prie­globs­čiu. Tai be­ne pir­ma­sis ir vie­nas iš įdo­miau­sių šian­die­ni­nio so­cia­li­nio vers­lo pa­vyz­džių Lie­tu­vo­je, kai bend­ruo­me­nė ke­ti­na įkur­ti sa­vo par­duo­tu­vę, pa­ti ją iš­lai­ky­ti ir erd­ves iš­nau­do­ti su­si­bū­ri­mams.

Per­go­lė – spren­di­mas va­sa­rai

„Aka­de­mi­jos bend­ruo­me­nė ne­tu­ri lais­va­lai­kio sa­lės, kul­tū­ros na­mų ar ki­tos vie­tos, ku­rio­je ga­lė­tų rink­tis. Kai rei­kia ką nors kar­tu nu­spręs­ti, ten­ka spaus­tis se­niū­ni­jo­je. Kar­tais iš bė­dos at­si­ran­da ge­ri su­ma­ny­mai“, – šyp­so­jo­si Aka­de­mi­jos se­niū­nas Skir­man­tas No­mi­nai­tis.

„Per­nai lai­mė­jo­me „Ma­xi­mos“ skelb­tą kon­kur­są ir Pik­ni­ko pie­vo­je įren­gė­me pa­vė­si­nę per­go­lę. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku čia vyks­ta įvai­riau­si už­siė­mi­mai, bet kai oras su­bjū­ra, ten­ka ieš­ko­tis, kur pri­si­glaus­ti. Lie­tu­vo­je yra ke­tu­ri me­tų lai­kai, ne­no­ri­me, kad vė­lų ru­de­nį, žie­mą ir anks­ty­vą pa­va­sa­rį nu­trūk­tų edu­ka­ci­jos bei ren­gi­niai. Se­niai gal­vo­jo­me apie erd­vę už­da­ro­se pa­tal­po­se, ta­čiau ji tu­ri fi­nan­siš­kai iš­si­lai­ky­ti ir ra­do­me spren­di­mo bū­dą“, – se­niū­nui ant­ri­no ak­ty­vi bend­ruo­me­nės na­rė Kris­ti­na Šio­ži­nie­nė.

Bend­ruo­me­nė nu­spren­dė, kad ge­riau­siai tam tik­tų par­duo­tu­vė, ku­rio­je bū­tų plė­to­ja­mas so­cia­li­nis vers­las, siū­lo­ma įsi­gy­ti vie­tos ga­min­to­jų pro­duk­ci­jos, su­pa­žin­di­na­ma su mies­te­lio me­ni­nin­kų dar­bais, ren­gia­mos edu­ka­ci­jos, tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie ren­gi­nius ir spren­džia­mi bend­ruo­me­nės rei­ka­lai. Nors sa­ko­ma, kad ge­ra idė­ja yra svar­biau­sia, ne ma­žiau svar­bu, kad kas nors priim­tų at­sa­ko­my­bę už jos įgy­ven­di­ni­mą. „Kol vis­ką įsiū­buo­si­me, su­ti­kau bū­ti par­duo­tu­vės ad­mi­nist­ra­to­re, o vė­liau bus ma­ty­ti“, – sa­kė K.Šio­ži­nie­nė.

Jos nuo­mo­ne, da­bar la­bai pa­lan­kus me­tas bend­ruo­me­nėms stip­rė­ti, su­si­kur­ti trūks­ta­mą ap­lin­ką ir ją puo­se­lė­ti, nes pa­skelb­ta ne­ma­žai pro­jek­tų ir ini­cia­ty­vų.

Brai­žo pri­tai­ky­tas erd­ves

Sta­to­ma­me pre­ky­bos cent­re ABC nuo­mo­sis 46 kv. m pa­tal­pas. Dėl konk­re­čios vie­tos pa­sta­te ir nuo­mos kai­nos jau su­si­tar­ta, ta­čiau ši in­for­ma­ci­ja – kon­fi­den­cia­li. Su­si­ta­ri­mas jau lei­džia da­ry­ti to­les­nius žings­nius – pro­jek­tuo­ti ir spręs­ti ki­tus klau­si­mus, su­si­ju­sius su par­duo­tu­vės ati­da­ry­mu. „Vie­niems bus rei­ka­lin­gas šal­dy­mo ag­re­ga­tas, ki­tiems at­virkš­čiai – šil­ta pa­tal­pa, pri­klau­so­mai nuo pro­duk­ci­jos, skir­sis ir len­ty­nų dy­dis bei iš­dės­ty­mas“, – pa­sa­ko­jo ad­mi­nist­ra­to­rė. Bend­rai par­duo­tu­vės sti­lis­ti­kai su­kur­ti pa­gal­bos jau kreip­ta­si į di­zai­ne­rį.

Nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se bus trys par­duo­tu­vės, edu­ka­ci­jų ir ga­le­ri­jos erd­vės. Par­duo­tu­vė bus su­skirs­ty­ta į zo­nas: vie­no­je bus pre­kiau­ja­ma mais­to pro­duk­tais, ki­to­je – kos­me­ti­ka, tre­čio­je – rank­dar­biais.

Šiuo me­tu bū­si­mo­je par­duo­tu­vė­je ke­ti­ni­mą pre­kiau­ti jau yra pa­reiš­kę sal­dai­nių ga­min­to­ja ma­žo­ji bend­ri­ja „Le­di­nu­kas“, „Rin­gau­dų ša­ko­čiai“, ar­ba­tos ga­min­to­jai iš No­rei­kiš­kių, kos­me­ti­kos ga­min­to­jai „Ža­lia pie­va“, gau­ta pa­siū­ly­mų dėl in­ter­ne­to par­duo­tu­vės kū­ri­mo ir ki­tų. Pa­ti Kris­ti­na, gė­lių ūkio Aka­de­mi­jos se­niū­ni­jo­je sa­vi­nin­kė, čia ke­ti­na pre­kiau­ti gė­lė­mis ir ves­ti edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus.

„Kvie­si­me edu­ka­to­rius, ku­rie ve­da spor­to už­siė­mi­mus, eks­kur­si­jas, reng­si­me bend­ruo­me­nės su­si­rin­ki­mus. Tai bus Aka­de­mi­jos vei­das, kur bus ga­li­ma pa­ma­ty­ti, ką šis mies­te­lis ga­li pa­siū­ly­ti at­vyks­tan­tiems sve­čiams ir čia gy­ve­nan­tiems žmo­nėms“, – sa­kė K.Šio­ži­nie­nė.

Įkur­tu­vės – ru­de­nį

Bir­že­lio 20 d., per Kai­my­nų pik­ni­ką, idė­ją ke­ti­na­ma pri­sta­ty­ti vi­siems su­si­rin­ku­siems, bus pre­kiau­ja­ma pro­duk­ci­ja, ku­rią pir­kė­jai ras ir par­duo­tu­vė­lė­je.

Pa­gal su­si­ta­ri­mą su pre­ky­bos tink­lu, „Aka­de­mus“ (taip va­din­sis nau­jo­ji par­duo­tu­vė) pir­kė­jų jau lauks lapk­ri­tį ar­ba gruo­dį. „Ne vi­siems pa­tin­ka lo­ty­niš­kos kil­mės par­duo­tu­vės pa­va­di­ni­mas. Ta­čiau jis su­tei­kia so­li­du­mo ir aka­de­miš­ku­mo bend­rą­ja pra­sme. Be to, gal­vo­ja­me ir apie tarp­tau­tiš­ku­mą, sie­kia­me, kad pa­va­di­ni­mas bū­tų su­pran­ta­mas ir at­pa­žįs­ta­mas už­sie­nio sve­čiams, o par­duo­tu­vę pa­mėg­tų ne tik vie­tos gy­ven­to­jai“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Ini­cia­ty­va ko­di­niu pa­va­di­ni­mu „Ma­de in Aka­de­mi­ja“ su­lau­kė di­džiu­lio vie­tos bend­ruo­me­nės vers­li­nin­kų, „Kau­nas – kul­tū­ros sos­ti­nė 2022“ pro­jek­to at­sto­vų su­si­do­mė­ji­mo. „Tai bū­tų at­ra­mos taš­kas Aka­de­mi­jai, 2022 m. čia ga­lė­tų už­suk­ti kul­tū­ros sos­ti­nės sve­čiai“, – ma­no S.No­mi­nai­tis.

„Šiais me­tais esa­me pa­kvies­ti da­ly­vau­ti „Chan­ge Fu­tu­re“ pro­jek­to haka­to­ne, ku­ria­me pri­sta­ty­si­me sa­vo pro­jek­tą. Ži­no­ma, vi­lia­mės gau­ti fi­nan­sa­vi­mą įran­gai įsi­gy­ti, bet jei ne­pa­vyks, ne­nu­si­vil­si­me, nes ga­lė­si­me pa­si­nau­do­ti so­cia­li­nio vers­lo kon­sul­tan­tų pa­ta­ri­mais, ir mak­si­ma­liai iš­to­bu­lin­si­me sa­vo idė­ją“, – op­ti­miz­mo ne­slė­pė par­duo­tu­vės ad­mi­nist­ra­to­rė.

Skaityti toliau

Skaitomiausi