Rugpjūčio 22 d. Energetikos ministerija viešam derinimui teikia Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma palaipsniui atsisakyti elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams. Tai reiškia, kad gyventojai savarankiškai ir pagal savo poreikius turės pasirinkti vieną iš daugelio nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, iš kurio įsigys elektrą. Šiais pakeitimais siekiama sukurti labiau gyventojų ekonominius interesus atitinkančią mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką.
Elektros energijos įsigijimo kaina ir jos tiekimas galutinėje elektros kainoje sudaro apie 44 proc. ir ši kainos dalis nebebus reguliuojama. Toliau liks reguliuojamos kitos sudedamosios galutinės elektros kainos dalys – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos.
Pereidama į atvirą ir konkurencijos pagrindais veikiančią elektros energijos rinką, kurioje elektros energijos tiekimo paslaugas teiktų tik nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Lietuva įgyvendins ES įsipareigojimus. Estija elektros energijos tiekimo rinką visiškai liberalizavo 2013 m., Latvija – 2015 m.
Atsiradus didesnei ir skaidriai elektros energijos tiekėjų konkurencijai, tikimasi, kad gėrės vartotojų aptarnavimo bei paslaugų kokybė, o vartotojai galės rinktis jų poreikius atitinkančius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus.
Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninių tiekėjų (daugiausia „Lietuvos energijos tiekimo“) paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu.
Energetikos ministerija siūlo mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos namų ūkių vartotojams liberalizavimąįgyvendinti trimis etapais.
Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo tiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. bus didesnis nei 5 000 kWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tai negaliotų pažeidžiamiems vartotojams, tai yra tiems, gyventojams, kurie gauna socialinę paramą.
Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. bus daugiau nei 1 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus.
Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos visiems buitiniams vartotojams ir jie turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Priėmus visus reikalingus teisės aktus bus sukurta sistema, kuri leis gyventojams lengvai ir greitai pasirinkti ir keisti elektros energijos tiekėjus bei patogiai atsiskaityti už elektros energiją.
Visi šie pakeitimai sudarys sąlygas palaipsniui atsisakyti visuomeninio elektros energijos tiekimo ir sukurti aktyvią ir konkurencingą mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką, kurioje buitiniai vartotojai galėtų efektyviai pasinaudoti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų paslaugomis.
Taip pat yra numatoma nustatyti vartotojų informavimo bei tiekėjų nediskriminavimo priemones, kurios sudarys sąlygas nuosekliam ir skaidriam perėjimui prie mažmeninės elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams rinkos sąlygomis.
Elektros energijos tiekėjų konkurencija ir vartotojo galimybės keisti bei rinktis tiekėją ir lyginti siūlomą kainodarą leis vartotojams sutaupyti ir gauti finansiškai naudingiausius elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, atitinkančius vartotojo elektros energijos vartojimo įpročius ir poreikius.
Siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamus vartotojus yra numatoma, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigtų paskutiniuoju etapu nepriklausomai nuo suvartojamo elektros energijos suvartojamo. Be to, siūloma įtvirtinti įstatymu, kad jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara, jei jie laiku nepasirinktų nepriklausomo elektros energijos tiekėjo arba jų pasirinktas tiekėjas nevykdytų savo pareigų.
Siekiant užtikrinti, kad rinkos liberalizavimo procesas vyktų sklandžiai, efektyviai ir duotų laukiamų rezultatų, Energetikos ministerijos užsakymu pernai buvo atlikta nepriklausoma Liberalizavimo galimybių studija. Su ja galima susipažinti čia.
Lietuva kartu su Europos Komisija, Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija ir Švedija yra sutarusios dėl yra konkurencingos Baltijos šalių elektros energijos rinkos vystymo ir integracijos į ES rinką. Pagal šį planą numatyta panaikinti nacionalinį galutinių elektros energijos kainų reguliavimą buitiniams vartotojams.