Connect with us

Rajonas

Dėl Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyvos prijungti prie Kauno miesto dalį Kauno rajono savivaldybės teritorijų

Paskelbta

Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi viduramžiški plėtros planai. Vienas tokių š. m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų.

Apie V. Matijošaičio ketinimus pirmą kartą viešai išgirdome šių metų gegužės 22 d. Birštone vykusiame Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje. Tada Kauno miesto meras kitiems regiono vadovams pareiškė, kad turi slaptą mintį – prisijungti Kauno rajoną. Nors savivaldybių ribas Vyriausybės teikimu gali keisti tik Seimas ir tik pritarus gyventojams, V. Matijošaitis tada tvirtino, kad „tą valią galima nupirkti“.

Kauno rajono savivaldybės administracija įsitikinusi, kad diskutuoti dėl geresnio savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, tačiau tai reikėtų daryti kompleksiškai, visos Lietuvos mastu, pasitelkus tarptautinius ekspertus, atlikus išsamią mokslinę studiją ir pasitarus su gyventojais. Turime visi kartu nuspręsti, koks savivaldos modelis Lietuvai labiausiai tinka.

Susipažinus su V. Matijošaičio viešojoje erdvėje pateiktu planu, iškyla daug klausimų. Kodėl staiga reikia naikinti sėkmingai veikiantį administracinį darinį? Juk pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą, Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.

Kodėl užsimota mechaniškai nurėžti skaitlingiausias Kauno rajono gyvenvietes? Ką teks daryti apnuogintiems savivaldybės pakraščiams?

Jei, anot V. Matijošaičio, Kauno mieste gyventi gera, o Kauno rajone blogai, tai kodėl tada Kauno mieste gyventojų mažėja, o į Kauno rajoną jaunos šeimos keliasi ne tik iš Kauno miesto, bet ir visos Lietuvos?

Ar šis planas nėra tik būdas dirbtinai padidinti Kauno miesto gyventojų skaičių, surinkti daugiau mokesčių ir parodyti kaip neva auga investicijos?

Prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Romainiai, dalis Vaišvydavos, Rokų, kiti Kauno rajono kaimai. Ar per tą laiką ženkliai pagerėjo ten esančių žmonių gyvenimas?

Kažkodėl Kauno meras nesiima investuoti, pavyzdžiui į Palemoną, o norėtų prisijungti Garliavą, Raudondvarį, Akademiją, Neveronis, kur rekonstravome stadionus, atnaujiname paveldą, gatves, atidarėme mokyklas.

Labiausiai glumina Kauno miesto vadovo nuostata skirstyti žmones pagal gyvenamąją vietą, esą Kauno rajono gyventojai naudojasi Kauno miesto infrastruktūra ir yra išlaikytiniai.

Remiantis tokia logika, Kačerginės dviračių take reikėtų įrengti užkardą, nes juo mėgsta minti ne tik kauniečiai, bet ir iškylautojai iš kitų Lietuvos vietų. Bet mes atvirkščiai, džiaugiamės, kad kauniečiai lankosi Raudondvaryje vykstančiuose renginiuose, pramogauja Kačerginėje ar Kulautuvoje, kad naudojasi dviračių takais, vandenlenčių parkais, kad dirba Kauno rajono teritorijoje įsikūrusiose įmonėse. Juk visur ta pati Lietuva, tie patys mūsų žmonės, tik per pastaruosius metus tapę gerokai judresni, mobilesni, šiuolaikiškesni: vienur gyvena, kitur dirba arba atvirkščiai.

Ačiū Dievui, gyvename demokratinėje valstybėje, kur teisės aktai leidžia piliečiams laisvai judėti ir gauti viešąsias paslaugas, nepriklausomai nuo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos. Juk savivalda yra atviras organizmas, o ne uždara kunigaikštystė, kur yra „mano žmonės“ ir yra kiti, svetimi, su kitokiomis, mažesnėmis teisėmis.

Kalbant apie mokesčius irgi nereikėtų klaidinti gyventojų. Kiekvienas pilietis apie juos gali sužinoti, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje. Antai nekilnojamo turto mokestis Kauno mieste sudaro 1 proc., o Kauno rajone 0,3 proc. Verslo liudijimų kaina Kauno rajono savivaldybėje neviršija 35 eurų, kai Kauno mieste siekia iki 520 eurų.

Prieš imantis administracinių pertvarkymų, pirmiausia turime galvoti, kaip pasikeis žmonių gyvenimas. Ar miesteliuose ir kaimuose išliks mokyklos, medicinos punktai, bibliotekos, kultūros įstaigos, meno saviveiklos kolektyvai. Kas ir kaip padės žemdirbiui, pensininkui, neįgaliajam.

Esame įsitikinę, kad mechaniškas skaitlingiausių kaimiškų teritorijų prijungimas prie miesto, palikus apnuogintus pakraščius, gali turėti pražūtingų pasekmių visai Kauno rajono bendruomenei.

Savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras.

Remiantis verslo logika, Piliuonos ir Čekiškės gimnazijas reikėtų uždaryti, bet Kauno rajono savivaldybė jas rekonstravo ir modernizavo, nes mes suprantame, kad nedidelis miestelis be geros mokyklos, laisvalaikio salės, vaikų darželio, medicinos punkto bus pasmerktas merdėti.

Apie būtinybę stiprinti savivaldą, mažinti regionų atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir provincijos ne kartą kalbėjo LR Prezidentas Gitanas Nausėda, siūlantis šalia Prezidento institucijos įsteigti Regionų forumą.

Europos Sąjunga ir visas demokratinis pasaulis žengia decentralizacijos keliu. Šiandien administracinės ribos nyksta, o gyventojams teikiamų paslaugų kokybę lemia savivaldos priartinimas prie žmogaus, regionų stiprinimas, taip pat – sėkmingas kaimyninių savivaldybių bendradarbiavimas.

Kauno rajono savivaldybė ne kartą siūlė opias transporto problemas spręsti viso regiono mastu įdiegiant elektroninį bilietą. Apie tai kalba ir Vyriausybės, Seimo atstovai. Lygiai taip pat, draugiškai pasitardami, galime spręsti bendros infrastruktūros, vaikų darželių, kitų paslaugų teikimo klausimus. Niekas mums tai netrukdo daryti, tik reikia noro ir politinės valios.

Esame įsitikinę, kad ne mechaniškas teritorijų dalijimas, o savivaldybių bendradarbiavimas yra kelias, kuriuo turime eiti kartu.

Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras

Skaityti toliau

Lietuva

Prezidento darbo dienos Kauno regione akcentas – turizmo plėtros galimybės

Paskelbta

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone.

Šalies vadovas susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru, su kuriais aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie Prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. Šalies vadovui merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.

„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė Prezidentas.

Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.

Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą INVEGOS veiklą. Pasak Prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino Prezidentas.

Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė Prezidentas. Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot Prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.

ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.

Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.

Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.

Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.

Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.

Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų.

Prezidento komunikacijos grupės informacija / lrp.lt
Nuotraukos: Roberto Dačkaus / lrp.lt
Skaityti toliau

Rajonas

Po metų kurortinė Kulautuva turės mineralinio vandens biuvetę

Paskelbta

Liepos 30 dieną kurortinėje Kulautuvoje prasidėjo mineralinio vandens biuvetės įrengimo darbai. Ji po metų atsiras miestelio centre, Akacijų alėjoje, šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės. Biuvetė – statinys virš mineralinio šaltinio, iš kurio geriamas trykštantis mineralinis vanduo.

Prieš kelis metus bendrovė „Giraitės vandenys“ Kulautuvoje išgręžė mineralinio vandens gręžinį. Ištyrus vandenį paaiškėjo, kad jis turi labai daug naudingų savybių, todėl Kauno rajono savivaldybė nusprendė virš gręžinio pastatyti biuvetę.

Ketvirtadienį Kauno rajono vadovai perdavė žemės sklypą statybininkams. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad džiaugtis reikia ir mažais darbais, nors biuvetės statybos nėra milijonus kainuosiantis objektas, bet jis labai svarbus kulautuviečiams. Mineraliniu vandeniu galės mėgautis bendruomenės nariai, Kulautuvoje įsikūrusios ligoninės pacientai, miestelio svečiai.

„Šis projektas mums yra unikalus, nes jis vėl leis apie Kulautuvą kalbėti kaip apie kurortą. Kažkada, prieš beveik 100 metų, gyvenvietė buvo didelis turistų traukos centras – čia vienu metu poilsiaudavo 4-7 tūkst. žmonių. Kulautuva buvo rimtas konkurentas Palangai. Džiaugiamės, kad pavyko atkurti teisingumą ir Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas“, – kalbėjo meras V. Makūnas.

Renginyje dalyvavusi Seimo narė Raminta Popovienė kulautuviečiams linkėjo, kad jau kitąmet per bardų festivalį „Akacijų alėja“ būtų galima apsilankyti biuvetėje ir paragauti Kulautuvoje rasto mineralinio vandens. „Tikiu, kad biuvetė taps nauju turistų traukos centru“, – sakė seimūnė.

Biuvetės projekto autorius, architektas Aidas Kalinauskas pats yra kulautuvietis, todėl į darbą žvelgė labai atsakingai, nenorėdamas nuvilti savos bendruomenės.

„Pažadėjau miesteliui maksimaliai atiduoti savo kūrybines idėjas, tad šis projektas yra tarsi dovana kulautuviečiams. Savo vizijoje mačiau, kad šiame nuostabiame gamtos kampelyje puikiai tiktų moderni architektūra. Aš tikiu, kad architektūra turi atspindėti esamą laikotarpį, kad nereikia žiūrėti į praeitį – gyvename XXI amžiuje, esame modernūs ir į viską žiūrime nauju žvilgsniu“, – pasakojo architektas, apie tai, kaip gimė projekto vizija.

Architektas savo projekte apjungė tris pagrindines idėjas – atsiras ne tik pastatas virš mineralinio vandens gręžinio, bet ir biuvetė taps poilsio zona ir knygų dalijimosi vieta. Biuvetės forma bus netradicinė, tačiau būnant viduje atsivers puikus vaizdas į pušyną.

Renginio metu Kauno rajono vadovai iš simbolinio šulinio, kurio vietoje bus pastatyta biuvetė, išsėmė ir pilną mineralinio vandens „sėkmės kibirėlį“. Vandeniu buvo pavaišinti visi svečiai, o kibirėlis padovanotas rangovui, UAB „EDS projektai“ direktoriui Kęstučiui Bataičiui.

Rangovas biuvetei įrengti naudos lakštinį plieną, kuris bus specialiai dengtas korozijai atspariais dažais. Tokia konstrukcija pasirinkta neatsitiktinai – ji tarnaus kaip laikanti konstrukcija, kaip apdaila ir bus atspari galimam vandalizmui. Rangovai užtikrino, kad dėl konstrukcijai pasirinktų medžiagų, pastatas visuomenei turėtų tarnauti net 3 dešimtmečius.

Biuvetės viduje bus įrengti iš termo medienos pagaminti suoliukai, skaityklos knygoms ir stacionarūs gultai. Baldai pagaminti iš šios medienos yra atsparesni oro sąlygoms, grybelių pažeidimams, graužiantiems kenkėjams. Pastato grindyse bus išlietas šalčiui atsparus sluoksnis, jos bus apšiltintos, įrengta hidroizoliacija, tad lankytojai pastatu galės naudotis visus metus. Be to, poilsiui skirtas pastatas bus pritaikytas ir neįgaliesiems.

Taip pat bus sutvarkyta ir aplinka šalia biuvetės: trinkelėmis bus išgrįsti pėsčiųjų takeliai, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pasodinta įvairių augalų, pasėta veja.

Darbai bus atliekami savivaldybės lėšomis. Įrengti biuvetę ir sutvarkyti šalia esančia aplinką kainuos 159,5 tūkst. eurų.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Rajonas

Kauno rajono ugniagesiai ir šauliai pasirašė bendradarbiavimo sutartį

Paskelbta

VšĮ Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė susitarė bendradarbiauti gerinant Kauno rajono savivaldybės gyventojų saugumą.

Tai patvirtinančią sutartį Kauno rajono savivaldybėje pasirašė ugniagesių vadovas Rytis Velžys ir šaulių vadas Vytautas Žymančius.

Sutarta kartu vykdyti saugumo prevenciją, rengti bendrus projektus, organizuoti  įvairius renginius.

„Mūsų bendradarbiavimas prasidėjo dar iki sutarties pasirašymo. Itin glaudus jis buvo dirbant Karmėlavos oro uoste pandemijos metu – kartu budėjome, sutikdavome atvykusius, palaikėme viešąją tvarką. Nors dauguma buvom susitikę pirmą kartą, darbas buvo itin sėkmingas“, – pasakojo R.Velžys. Anot jo, tuomet ir kilo mintis bendradarbiauti glaudžiau, juk abiejų organizacijų tikslai tie patys – rūpintis žmonių saugumu.

Kauno rajono ugniagesiai yra ne kartą vykę į šaulių organizuojamas stovyklas Kauno rajono vaikams supažindinti juos su savo darbu, prevencinėmis priemonėmis, skaitę paskaitas rinktinės šauliams.

Sutartį pasirašant dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas akcentavo bendro darbo svarbą.

„Koks svarbus mūsų visų solidarumas, vieni kitų palaikymas itin aiškiai pamatėme pandemijos metu. Jūsų glaudus darbas oro uoste, neskaičiuojant valandų, daug prisidėjo prie to, kad  Kauno rajonas – viena sėkmingiausiai pandemiją suvaldžiusių Lietuvos savivaldybių.“, – kalbėjo V. Makūnas.

Ateityje ugniagesiai ir šauliai planuoja rengti bendrus mokymus, pratybas. Tikimasi, kad pasirašius sutartį bus galima laisviau kartu veikti, jei vėl būtų paskelbtas karantinas.

Pasirašant sutartį ir po jos vykusioje diskusijoje taip pat dalyvavo Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Žandaras ir tarnybos administratorė Kristina Žižienė.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi