Connect with us

Miestas

Dėl neišaiškinto taršos atvejo Kaune – klausimai Aplinkos apsaugos departamentui

Paskelbta

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Aistė Gedvilienė ir Paulius Saudargas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl Girstupio upelio Kaune.

Į Seimo aplinkos apsaugos komiteto narius A. Gedvilienę ir P. Saudargą kreipėsi kauniečiai, dėl Girstupio upelio, kurio didžioji dalis yra po žeme, o atviras jo ruožas stebimas Kaune esančiame Adomo Mickevičiaus slėnyje, taršos ir blogos vandens kokybės. Miestiečių teigimu, Girstupį teršia ne tik paviršiniai vandenys, bet ir privačių namų kvartalai, kitų pastatų savininkai, kurių nevalytos nuotekos galimai patenka į upelį. Paslaptingos upelio taršos iki šiol niekas­ – nei savivaldybė, nei atsakingos institucijos – neišsprendžia, nors anot kauniečių, tai vieša paslaptis, negana to, Girstupio upelis įteka į Nemuną, todėl galimai teršia ir šią didžiausią Lietuvos upę bei Kuršių marias.

Seimo nariai A. Gedvilienė ir P. Saudargas, reaguodami į viešojoje erdvėje prieinamą informaciją ir kauniečių skundus, kreipiasi į Aplinkos apsaugos departamentą prašydami atsakyti, kokie patikrinimai Girstupio upelio taršai nustatyti buvo vykdomi ir kokie pažeidimai užfiksuoti? Domimasi, kokios įmonės ar privatūs asmenys yra nustatyti kaip galimi teršėjai bei kas yra gavę baudas? Klausiama, kokių veiksmų buvo imtasi nustatytiems pažeidimams ir užfiksuotai taršai pašalinti? Galų gale teiraujamasi, kaip planuojama apsaugoti šį upelį nuo aplinkosauginių pažeidimų ir taršos ateityje?

„Kauniečiai jau ne vienerius metus skundžiasi Girstupio upelio blogu kvapu ir vizualiai nešvariu vandeniu, dauguma yra girdėję apie nevalytų nuotekų išleidimą į jį, todėl svarbu kuo greičiau reaguoti ir gauti visus atsakymus, kad būtų rasti galimi teršėjai. Aiškėjant ekologiniams nusikaltimams, žmonės pradeda nepasitikėti aplinkos apsaugos sistema, todėl natūralu, kad kelia klausimus ir siekia apginti gamtą. Tai rodo, kad visuomenė yra pilietiška ir neabejinga aplinkos apsaugai ir kokybei, todėl turime siekti, kad jų skundai ir pateikiama informacija būtų išgirsta ir įvertinta“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Skaityti toliau

Miestas

Ryškėja lietuviškojo Silicio slėnio kontūrai: Aleksoto inovacijų pramonės parke – pats darbų įkarštis

Paskelbta

Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.

„Lietuvoje nėra daug pramonės parkų. Esame akademinis miestas ir turime išnaudoti šį potencialą. Šioje teritorijoje galės įsikurti tik mažai tarši gamyba. Mes laukiame įmonių, kurios atlieka mokslinius tyrimus ir bandymus, kuria naujus produktus ir juos testuoja. Plyno lauko investicijos reikalauja daug pinigų ir atima brangų laiką, todėl infrastruktūros sukūrimas yra pirmas žingsnis. Turime Vyriausybės palaikymą, centrinė valdžia mato akivaizdžią naudą miestui ir šaliai, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir judame į priekį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra naujakuriams

Tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje klojamos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai.

„Šiuo metu baiginėjami įrengti buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai. Vedžiojami gatvės apšvietimo ir ryšių kabeliai. Suformuotame aštuonių gatvių tinkle pradėti kloti apatinio asfaltbetonio sluoksniai, įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai“, – apie šiandieninį projekto progresą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Mažuoju Silicio slėniu vadinamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) išsiskiria patogiai pasiekiama ir patrauklia geografine vieta mieste. Visos infrastruktūros sukūrimas, pasitelkiant Europos Sąjungos paramą bei miesto biudžeto lėšas, atsieis apie 6 mln. eurų.

Sraigtasparnių angaro projektas

Dalį būsimo inovacijų pramonės parko užima net 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios sraigtasparnių dirbtuvės. Šiuo metu architektams duota užduotis parengti buvusios aviacijos gamyklos konversijos projektą.

„Iki 2023 metų planuojame iš pagrindų atnaujinti angarą ir jį skirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių nuomai. Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės. Čia bus kuriami prototipai, atliekami moksliniai bandymai“, – pabrėžė V. Šiliauskas.

Techninio angaro konversijos projektui šįmet skirta 180 tūkstančių eurų suma.

Siekia ypatingo statuso

Kauno savivaldybės atstovai neslėpė, jog pramonės parkui siekia suteikti ypatingą statusą. Tikimasi, kad dar šią vasarą AIPP bus pripažintas kaip valstybei ekonomiškai svarbus projektas.

„Esame padarę namų darbus, parengę studijas. Užsitikrinę šį statusą judėsime toliau – rengsime plėtros planus ir sutartis su būsimu parko operatoriumi, kuris valdys sukurtą infrastruktūrą“, – aiškino V. Šiliauskas.

Parengtoje studijoje prognozuojama, jog per pirmus dešimt metų AIPP galėtų sukurti apie 700 darbo vietų. Vidutinis atlyginimas čia būtų penktadaliu didesnis nei Kauno miesto vidurkis.

Patrauklus užsienio investuotojams

Per keletą pastarųjų metų Kaunas tapo solidžiu atradimu užsienio investuotojams. Miesto patrauklumas išlieka stabilus kelerius metus iš eilės. 2018 m. mieste pradėti įgyvendinti 12 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, 2019-asiais – 9, kurių bendra suplanuota kapitalo investicijų suma siekė 69,5 mln. Eur, o naujų darbo vietų kiekis – beveik 500.

Naujieji investuotojai savo veiklą mieste pradėjo vykdyti paslaugų centrų, informacinių ryšių, IT, logistikos, aptarnavimo ir priežiūros bei gamybos srityse.

Per pirmąjį 2020-ųjų pusmetį Kaunas sulaukė dėmesio iš užsienio kapitalo įmonių, veikiančių mokslinių tyrimų ir paslaugų centrų sektoriuose.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Atidaromas į Kauno LEZ vedantis magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas

Paskelbta

Šiandien šalia Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atidaromas į šią teritoriją vedantis magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas. Tai svarbi transporto jungtis, kuri pagerins susisiekimą su šiuo pramonės centru. Šventiniame atidaryme dalyvauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

„Kauno laisvajai ekonominei zonai šiandien – ypatinga diena. Atidaromas magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas iš esmės keičia pagrindinę transporto arteriją, vedančią į Lietuvai svarbų pramonės ir ekonomikos centrą. Viaduko projektas buvo lauktas daugiau nei 10 metų, tik šiai Vyriausybei pavyko jį įgyvendinti. Praėjusią vasarą prasidėjusios statybos per metus pasiekė finišą“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

Viadukas užtikrins sklandų patekimą į Kauno LEZ ir patogias jungtis su greta esančiais magistraliniais keliais (A1 ir A6) – Kauno, Daugpilio, Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis. Tai padidins transporto srautų pralaidumą ir sumažins kamščius, kurie šiuo metu trunka iki 2 val. Eismo sąlygos pagerės 3000 Kauno LEZ įmonių darbuotojų ir 3000 Ramučių bendruomenės žmonių bei 8000 krovininių automobilių, kasdien važiuojančių per šią teritoriją.

Itin svarbu, kad viadukas padidins eismo saugą. Vietoj anksčiau buvusių vieno lygio sankryžų ir nesaugių kairinių posūkių dabar įrengtas viadukas, į kurį patenkama saugiais jungiamaisiais keliais. Užtikrintas susisiekimas dviračių takais, pagerės susisiekimas viešuoju transportu.

Susisiekimą su Kauno LEZ gerins tolimesni darbai – bus toliau modernizuojama magistralė A6, numatomos naujos transporto jungtys tarp Kauno LEZ ir šalia esančios Ramučių gyvenvietės.

Taip pat planuojama pagerinti Kauno LEZ pasiekiamumą geležinkeliais. Į Kauno LEZ bus nutiesta apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka, kurią numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos. Daugiau susisiekimo galimybių suteiks ir netoliese esantis Kauno oro uostas.

Siekdama prisidėti prie ekonomikos skatinimo, Susisiekimo ministerija ir toliau daug dėmesio skirs transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis.

„Kauno LEZ linkime sėkmės ir stengsimės visapusiškai prisidėti, kad čia klestėtų verslas bei didėtų patrauklumas naujiems investuotojams, kuriantiems darbo vietas“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi