Connect with us

Miestas

Dėl neišaiškinto taršos atvejo Kaune – klausimai Aplinkos apsaugos departamentui

Paskelbta

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Aistė Gedvilienė ir Paulius Saudargas kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl Girstupio upelio Kaune.

Į Seimo aplinkos apsaugos komiteto narius A. Gedvilienę ir P. Saudargą kreipėsi kauniečiai, dėl Girstupio upelio, kurio didžioji dalis yra po žeme, o atviras jo ruožas stebimas Kaune esančiame Adomo Mickevičiaus slėnyje, taršos ir blogos vandens kokybės. Miestiečių teigimu, Girstupį teršia ne tik paviršiniai vandenys, bet ir privačių namų kvartalai, kitų pastatų savininkai, kurių nevalytos nuotekos galimai patenka į upelį. Paslaptingos upelio taršos iki šiol niekas­ – nei savivaldybė, nei atsakingos institucijos – neišsprendžia, nors anot kauniečių, tai vieša paslaptis, negana to, Girstupio upelis įteka į Nemuną, todėl galimai teršia ir šią didžiausią Lietuvos upę bei Kuršių marias.

Seimo nariai A. Gedvilienė ir P. Saudargas, reaguodami į viešojoje erdvėje prieinamą informaciją ir kauniečių skundus, kreipiasi į Aplinkos apsaugos departamentą prašydami atsakyti, kokie patikrinimai Girstupio upelio taršai nustatyti buvo vykdomi ir kokie pažeidimai užfiksuoti? Domimasi, kokios įmonės ar privatūs asmenys yra nustatyti kaip galimi teršėjai bei kas yra gavę baudas? Klausiama, kokių veiksmų buvo imtasi nustatytiems pažeidimams ir užfiksuotai taršai pašalinti? Galų gale teiraujamasi, kaip planuojama apsaugoti šį upelį nuo aplinkosauginių pažeidimų ir taršos ateityje?

„Kauniečiai jau ne vienerius metus skundžiasi Girstupio upelio blogu kvapu ir vizualiai nešvariu vandeniu, dauguma yra girdėję apie nevalytų nuotekų išleidimą į jį, todėl svarbu kuo greičiau reaguoti ir gauti visus atsakymus, kad būtų rasti galimi teršėjai. Aiškėjant ekologiniams nusikaltimams, žmonės pradeda nepasitikėti aplinkos apsaugos sistema, todėl natūralu, kad kelia klausimus ir siekia apginti gamtą. Tai rodo, kad visuomenė yra pilietiška ir neabejinga aplinkos apsaugai ir kokybei, todėl turime siekti, kad jų skundai ir pateikiama informacija būtų išgirsta ir įvertinta“, – pažymėjo A. Gedvilienė.

Skaityti toliau
1 Comment

1 Comment

  1. Laura

    2020-01-14 at 23:16

    Ne tik vanduo, bet ir oras Kaune žiauriai teršiamas – kasdien kenčiame smarvę ir negalime atsidaryti langų nuo Petrašiūnų ir aplinkinių įmonių kaminų smarvės! Petrašiūnų stotelė kasdien fiksavo stipriai viršijamus kietųjų dalelių rodiklius, tačiau aplinkosaugininkai ir stebėtojai (jeigu išvis tokie buvo?) visiškai nekreipė į tai dėmesio..

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Miestas

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Miestas

Liepą šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje

Paskelbta

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, šių metų liepą centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje.

Liepą Lietuvoje mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai – 2,63 ct/kWh su PVM. Palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina sumažėjo 29,49 proc.

Palyginus šio mėnesio šilumos kainą su buvusia aukščiausia (2012 metų liepą ji buvo 9,82 ct/kWh su PVM), šių metų liepą ji tapo net 73,25 proc. mažesnė. Dabar ji sudaro tik 2,63 ct/kWh su PVM.

Šilumos kaina Kaune jau trys mėnesiai iš eilės yra mažiausia Lietuvoje ir tikėtina, kad kurį laiką tokia ir išliks. Maža šilumos kaina išliks ne tik dėl sumažėjusių kuro kainų, bet ir dėl to, kad AB „Kauno energija“ nebepirks gamybos rezervavimo paslaugos iš Kauno termofikacijos elektrinės. Taip per 2020 metus bendrovė Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko vartotojams sutaupys dar 1,6 mln. eurų.

Šilumos kainos mažėjimą jau kuris laikas iš esmės lemia sumažėjusi biokuro kaina bei dėl išaugusios konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų sumažėjusi aukcione parduodamos šilumos kaina.

Primename, kad ne šildymo sezono metu centralizuotai tiekiama šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti.

VERT sudarytame grafike pavaizduotos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvos miestuose 2020 m. liepą:

AB „Kauno energija“ informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi