Connect with us

Greitos naujienos

Dėl Atliekų rūšiavimo centrui išduoto taršos leidimo – komisijos tyrimas

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Reaguodamas į besikartojančius gyventojų skundus dėl UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ veiklos Vilniaus Salininkų rajone, aplinkos ministras Simonas Gentvilas sudarė komisiją, kuri iki kovo 15 d. įvertins, ar Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, šiai įmonei išduodant taršos leidimą ir kontroliuojant, kaip laikomasi jame nustatytų sąlygų.

 

Komisijai taip pat pavesta įvertinti ir galimas korupcijos rizikas bei galimo skirtingo teisės aktų traktavimo priežastis. 

 

Vilniaus apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, teismui jau pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ 2016 m. išduotą taršos leidimą ir įpareigoti įmonę sustabdyti statybos bei kitų nepavojingų atliekų apdorojimo veiklas atviroje lauko aikštelėje.

Reklama

Greitos naujienos

Ūkininkai šiemet galės pildyti ir popierinį, ir elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija pakeitė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles. Atšaukus reikalavimą pildyti augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo apskaitos žurnalą tik elektroniniu būdu, ūkininkai, kaip ir anksčiau, jį galės pildyti ir popieriuje. Taisyklių pakeitimas įsigalios nuo balandžio 5 d.

AAP naudojimo apskaitos žurnalo pildymo pareiga profesionaliems šių produktų naudotojams nėra naujas reikalavimas – ji buvo nustatyta ir galiojanti. Augintojai turėjo pildyti šį žurnalą popieriuje, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba per elektroninę bankininkystę. Žurnalas turėjo būti užpildytas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo.

Tačiau ankstesnės ŽŪM vadovybės priimtas taisyklių pakeitimas, kai per dvi paras po pesticidų išpurškimo privaloma prisijungus per elektroninę bankininkystę tai pažymėti PPIS, sukėlė didelį ūkininkų nepasitenkinimą. Nebelikus alternatyvos pildyti popierinį ar elektroninį AAP naudojimo apskaitos žurnalą ir nurodant, kad jie per elektroninę bankininkystę naudotų tik PPIS, ūkininkai pateikė daug priežasčių, kodėl niekaip negalės laiku įvykdyti numatytų reikalavimų.

Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į ūkininkų argumentus ir pakeitė APP naudojimo taisykles, palikdama šiais metais galimybę AAP žurnalą pildyti popieriuje, PPIS arba elektroninėje formoje ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo.

Vis dėlto duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas procesas visose veiklos srityse, taip pat ir žemės ūkyje. Skaitmenizacija yra vienas iš trijų pagrindinių Vyriausybės prioritetų.  Žemės ūkio ministerija siekia kiek įmanoma labiau didinti skaitmenizacijos  lygį žemdirbių kasdienėje veikloje, įskaitant žemės ūkio veiklos žurnalų, kuriuos žemdirbiai privalo pildyti, skaitmenizavimą. Vienas tokių žurnalų – AAP naudojimo apskaitos žurnalas. Suskaitmeninus duomenis, sumažėtų kontrolierių atliekamų įvairių fizinių patikrų skaičius ūkininkų ūkiuose, nes reikiamą informaciją būtų galima pasiimti iš duomenų bazių. Tai būtų naudinga ir patiems ūkininkams, ir kontroliuojančioms institucijoms.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Klimato kaitos iššūkiai žemės ūkiui: dalis sprendimų – gamtoje

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Klimato neutralumo siekis gali tapti varomąja žemės ūkio jėga, jeigu pradėsime realiai gyventi pagal principą „ne prieš gamtą, o kartu su gamta“, tikisi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Todėl turime tvariai ūkininkauti, daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei, naudoti aplinkai draugiškas trąšas, diegti bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principus gamyboje – ir tai padės siekti Žaliojo kurso tikslų, numatytų ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

Pagal šią darbotvarkę, iki 2030-ųjų žemės ūkio emisijos turėtų sumažėti 11 proc., palyginti su 2005 m.

„Žemės ūkio sektoriuje dar yra neišnaudoto potencialo, kai kalbame apie kovą su klimato kaita, ypač sugeriant anglies dioksidą. Šiuo atveju didžiausia Žaliojo kurso sąjungininke gali tapti gamta, tik reikia pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Svarbų šiltnamio dujų absorbcijos darbą atlieka sausumos ekosistemos, todėl turime gerinti jų būklę, sodinti daugiau miškų, apsaugoti ir atkurti pievas bei šlapynes, užtikrinti tvarų jų išteklių naudojimą, siekiant kurti vertę tiek gamtai, tiek žmogui“, – teigia žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Žaliojo kurso tikslų pasiekti padės ir išteklius tausojančios technologijos, tokios kaip neariminė žemdirbystė, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra.

„Numatytos priemonės skirtos ne naujiems draudimams ir ribojimams įvesti, o skatinti keisti ūkininkavimo principus, praktikas ir metodus palankesniais aplinkai ir sveikesniais žmogui“, – sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Pavyzdžiui, laukiami pokyčiai gyvulininkystės sektoriuje skirti ne gyvulių skaičiui mažinti, o efektyviau panaudoti tai, kas atlieka: gyvulių mėšlas virs organine trąša ir žaliava biodujoms gaminti, kurių paklausa transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose augs jau artimiausiais metais. Klimato kaitos darbotvarkėje numatyta tinkamai sutvarkyti vis daugiau mėšlo ir srutų – iki 2030 m. padvigubinti jų kiekį, bet kartu siekti, kad didelė kiaulių, galvijų mėšlo ir srutų dalis būtų naudojama gaminti biodujoms.

Kartu užsibrėžta iki 2030 m. efektyviau naudoti mineralines trąšas augalininkystėje, siekiant ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti išberiamų azotinių mineralinių trąšų. Tai prisidėtų ir prie kitų siekių aplinkos būklei gerinti, ypač vandens taršai mažinti.

Darbotvarkėje užsibrėžta per dešimtmetį padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020 m., ne mažiau nei 8000 ha padidinti daugiamečių pievų plotus, o žemės naudmenų plotus, kuriems taikomos neariminės technologijos, išplėsti tris kartus. Numatoma, kad maisto produktų tiekimo grandinės artės prie vartotojų, pavyzdžiui, vystant žemės ūkį ir miestuose, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus.

Daug dėmesio ir paramos bus skiriama žemės ūkio sektoriaus atsparumui klimato pokyčiams didinti, ūkininkų gebėjimams ir kompetencijoms, susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos, stiprinti. Be to, bus skatinama bendradarbiauti su mokslu: auginti atsparesnes klimato pokyčiams augalų veisles, keisti ūkininkavimo metodus tvaresniais ir aktyviau naudotis pavojų ir krizių valdymo finansinėmis priemonėmis. Investuojant į aplinkai palankias technologijas bus kuriamos naujos darbo vietos ir prisidedama prie klimato kaitos švelninimo – tai padės išvengti gamtinių katastrofų, taip pat finansinių nuostolių.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Donorinė širdis ir kepenys iš Latvijos išgelbės dviejų žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Trečiadienio pavakarę, kovo 3 dieną, Vilniaus Santariškių eismo žiede Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų straigtasparniu transplantacijos operacijai atskraidinta širdis iš Latvijos.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinį transplantacijos koordinavimo procesą pradėjo dar antradienio vakarą, kai Latvija pasiūlė kepenis ir širdį. Patikrinus recipientų registrą, Latvijai pateiktas atsakymas, kad širdis ir kepenys yra tinkamos Lietuvos recipientams.

Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Latvija organų donorystės ir transplantacijos srityje, pagal turimą pasirašytą sutarti.

Širdies iš kaimyninės šalies pergabenimui pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jis, kartu su Lietuvos medikų komanda, į Latviją išvyko trečiadienį, 9 val. ryto. Kartu su širdies medikais išskrido ir kepenų transplantologai.

Mirusiojo donoro širdis bus transplantuota recipientui VUL Santaros klinikose, kepenys – recipientui LSMUL Kauno klinikose.

Atsižvelgiant į tai, kad širdies išemijos laikas itin trumpas, todėl visais atvejais šio organo pergabenimui į kitą šalį visada pasitelkiamas pasienio arba Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Siekiant sutaupyti laiko ir širdį, kurios laukia recipientas, pargabenti kuo greičiau, buvo nuspręsta, kad kepenis iš Latvijos į Kauną tikslinga gabenti greitosios pagalbos automobiliu su policijos palyda.

Trečiadienį popiet širdis atgabenta į Lietuvą. Vilniaus Santariškių eismo žiede sraigtasparnis nusileido 16 val., širdis pristatyta transplantacijos operacijai VUL Santaros klinikose.

Tai pirmasis tarptautinis donorystės procesas šiais metais, įsivežant donoro organus į Lietuvą. 2021 metais iš Lietuvos buvo išvežti plaučiai į Vokietiją. 2020 metais į Lietuvą iš Latvijos yra įvežtos širdis ir kepenys, iš Lietuvos į kitas šalis (Šveicariją, Latviją, Vokietiją) išvežtos kepenys, širdis, plaučiai.

Tarptautinės organų donorystės esminis principas yra tas, jog užsienio šalims donoriniai organai pasiūlomi tik tuomet, kai savo šalyje gydomiems recipientams dėl medicininių parametrų jie yra netinkami.

Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 410 recipientų. Iš jų – 93 žmonės laukia kepenų, 47 – širdies, 119 – inksto ir kasos-inksto komplekso, 8 – plaučių, 5 – širdies-plaučių komplekso, 138 – ragenų. Inkstų transplantacijų 2021 metais atlikta jau 14, ragenų – 11, kepenų – 3, širdies – 1.

Organų transplantacija yra dviejų lygiaverčių dedamųjų – aukštų medicinos pasiekimų ir pačios didžiausios pagarbos verto kilnaus artimųjų sprendimo – rezultatas, kuris suteikia galimybę pasveikti ar pagerinti gyvenimo kokybę sunkiai sergantiems ligoniams.

Išreikšti savo pritarimą organų donorystei gali kiekvienas pilnametis pilietis. Tai padaryti galima pasirašant sutikimą organų donorystei, o pasirašius – tai ypač svarbu – apie tai pasikalbėti su artimaisiais, kurie ir priima lemiamą sprendimą mirties atveju.

Pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti galima ir internetu: https://ntb.lt

Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys keleiviai privalės turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą

Susisiekimo ministerija

Paskelbta

Visi nuo kovo 10 d. į Lietuvą iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keleiviai privalės turėti ne seniau kaip prieš 3 paras iki atvykimo atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą. Šis reikalavimas bus taikomas atvykstant bet kokios rūšies transportu tarptautinio susisiekimo maršrutais. Tokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė.

Vyriausybės nutarime nurodoma, kad visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo turėti dokumentą (viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų) apie asmeniui ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti  ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą. Serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas.

„Šis sprendimas itin svarbus siekiant stabdyti COVID-19 viruso ir jo atmainų patekimą į Lietuvą bei kuo labiau sumažinti viruso plitimo šalyje riziką. Susisiekimo sektoriuje dėsime visas pastangas, kad atvykimo į šalį vartuose, atvykstant bet kokios rūšies transportu, būtų užtikrintas minėtų reikalavimų laikymasis“, – sako Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Visi vežėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo.

Išimtis bus daroma tik ekipažų ir įgulų nariams, kurie vykdo keleivių vežimus tarptautinio susisiekimo maršrutais visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat tranzitu per Lietuvą vykstantiems asmenims, asmenims iki 16 metų, taip pat nuo COVID-19 paskiepytiems ar šia liga persirgusiems žmonėms, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ir nuo teigiamo tyrimo rezultato iki atvykimo į Lietuvą praėjo ne daugiau kaip 90 dienų.

Iki šiol atvykstantieji ar grįžtantieji iš paveiktų šalių sąraše esančių valstybių turėjo turėti ne seniau nei prieš dvi paras iki atvykimo atliktą COVID-19 tyrimą arba jį pasidaryti Lietuvoje.

Nuo vasario 8 d. sugriežtinus visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikrą, patekimo į šalį vietose  – oro uostuose ir jūrų uoste – įrengtuose kontrolės punktuose ir toliau tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) nustatytos anketos, QR kodas, įvertinami keleivių turimi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas. Atvykę ar grįžtantys keleiviai privalo saviizoliuotis: https://bit.ly/3kOdKwY.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Papildomoms abiturientų konsultacijoms prieš egzaminus – 390 tūkst. eurų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymu Vyriausybė šiandien skyrė papildomus 390 tūkst. eurų mokinių, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus ir dėl COVID-19 pandemijos patyrusių mokymosi praradimų, tiesioginių konsultacijų išlaidoms kompensuoti.
Šios lėšos iš Vyriausybės rezervo bus skirtos abiturientus konsultuosiantiems mokytojams už papildomas darbo valandas atlyginti.
„Nesuteikti galimybės papildomai mokytis būtų tas pats, kaip pripažinti, kad nuotolinis ugdymas visai neturėjo įtakos mokymosi kokybei ir kad abiturientai turėjo sąlygas mokytis taip kaip ir baigusieji mokyklas iki pandemijos. Viliuosi, kad dėl mūsų visų atsakingo požiūrio laikantis karantino apribojimų epidemiologinė situacija gerės, abiturientai galės sugrįžti į mokyklas ir įprastu būdu ruoštis egzaminams, bet sykiu turės ir kiekvienam aktualiausių dalykų papildomų pamokų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šiemet brandos egzaminus pasirinko laikyti 27 539 mokiniai. Jeigu epidemiologinė situacija gerės, sėkmingai tęsis mokytojų skiepijimo procesas ir abiturientai galės anksčiau grįžti į mokyklas, planuojama, kad nuo mokslo metų pabaigos (gegužės 21 d.) iki egzaminų sesijos pradžios (birželio 7 d.) papildomai būtų galima suorganizuoti apie 20 tikslinių konsultacijų abiturientams.
Vasarį Vyriausybė iš rezervo jau skyrė 650 tūkst. eurų dėl COVID-19 pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti. Šie pinigai paskirstyti savivaldybėms visų klasių mokinių konsultacijoms. Ministerijai atlikus pirminę savivaldybių apklausą, kokių klasių mokinių konsultacijoms šios lėšos yra numatomos naudoti, paaiškėjo, kad tik 10 proc. savivaldybių jas planuoja skirti būtent abiturientų konsultacijoms, nes mokymosi pagalbos reikia visų klasių mokiniams. Dėl šios priežasties kreiptasi į Vyriausybę dėl papildomų lėšų, kurios reikalingos padėti mokiniams pasirengti brandos egzaminams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planą. Plane numatyta teikti konsultacijas mokiniams, rengti vaikų vasaros stovyklas, kurių programos būtų orientuotos į mokymąsi per įvairias neformaliojo švietimo veiklas, parengti teminius vaizdo įrašus ir teikti atviras mokytojų, dėstytojų konsultacijas nuotoliniu būdu, organizuoti papildomas konsultacijas lietuvių ir matematikos mokytojams, baigiamųjų klasių mokiniams ir kt.
Informacija apie pagalbos priemones skelbiama svetainėje pagalbamokytis.lt.
Komunikacijos skyrius
El. paštas: info@smm.lt
Skaityti toliau

Greitos naujienos

Švelninamas karantinas: leidžiami sporto bei neformaliojo švietimo užsiėmimai atvirose erdvėse, atnaujinama vairavimo mokyklų veikla

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Vyriausybės sprendimu, nuo kovo 6 d. leidžiama sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas atvirose erdvėse vienu metu teikti ne daugiau kaip 5 asmenims, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius.
Šiandien Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui leisti neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus atvirose erdvėse, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 5 vaikai.
Nuo kovo 10-osios bus atnaujinti transporto priemonių vairavimo praktiniai mokymai ir egzaminai, neformaliojo suaugusiųjų švietimo užsiėmimai atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip 5 asmenys.
Teikiant minėtąsias paslaugas, organizuojant neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo veiklas privaloma užtikrinti Operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.
Vasario 10 d. Vyriausybė patvirtino karantino režimo ribojimų keitimo planą, kuriame numatyta ribojimus lengvinti atsižvelgiant į susirgimų skaičių bei teigiamų testų dalį. Su karantino režimo ribojimų keitimo planu galite susipažinti čia.
Karantinas šalyje pratęstas iki kovo 31 d.

Komunikacijos skyrius
El. paštas: info@smm.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi