Connect with us

Naujienos

Daugkartiniai puodeliai: greita mada ar gero skonio ženklas?

Paskelbta

Pasaulyje pastebimos naujos tvarios mados tendencijos – vienkartinius popieriaus, plastiko puodelius vis dažniau keičia daugkartiniai. Ir atrodytų anokia čia naujiena, tačiau šiandien jau kalbama ne tik apie aktyvaus laisvalaikio atributais tapusius termopuodelius ar gertuves, bet produktus iš porceliano ar keramikos. Tokios tendencijos, pasak ilgametę patirtį turinčios kavos žinovės Godos Kidikienės, rodo žmonių domėjimąsi ne tik gamtos išsaugojimu, stiliumi, bet ir juose laikomų gėrimų skoninėmis savybėmis.

Mada pastaruoju metu neatsilieka nuo ekologinių idėjų, kurios vis dažniau pasaulyje virsta sezoninėmis stiliaus tendencijomis. Tik kyla abejonių: ar madoje taikomos ekologinės idėjos iš tikrųjų skatina keisti gyvenimo būdą ir požiūrį į vartojimą, ar vis dėlto taip skatinama aktyvesnė stiliaus kaita?

Pasak kava ir kavos aparatais prekiaujančio tinklo „Kavos draugas“ kavos žinovės G. Kidikienės, daugkartinių puodelių vartojimas šiuo atveju – iš mados neišeinantis dalykas ir įpročius keičianti priemonė, kuri ne tik padeda mažinti taršą, palengvina kasdienybę, bet ir išmoko vertinti gero gėrimo skonį.

Plienas, keramika ar porcelianas?

Medžiaga, iš kurios pagamintas puodelis, kaip ir ingredientai, turi reikšmę gėrimams, kuriais mėgaujamasi kasdien. Pavyzdžiui, dažnai geriant kavą, nuolat lavinamas skonis. Todėl jos entuziastai iškart gali pasakyti, kada ir kuo mėgstamas skonis yra pakitęs. Anot G. Kidikienės, tam, kad ji išlaikytų visas skonines savybes kuo ilgesnį laiką, būtina atkreipti dėmesį, iš kokio puodelio yra geriama.

„Kalbant apie puodelius, išskiriama tai, kad vienkartiniai popieriniai puodeliai sunkiausiai išlaiko skonį ir kvapą, neperduodami turiniui ir aplinkai savo medžiagos savybių. Iš jų geriant kavą, dažniausiai juntamas „popieriaus“ skonis ar kvapas. Štai glazūruota keramika – laikoma viena iš tinkamiausių medžiagų sąlytyje su maistu.

Kiekvienas indas taip pat turi ir skirtingas termoizoliacines savybes, pavyzdžiui, popierinis puodelis, lyginant su plastikiniu, įkaista kur kas greičiau ir gerokai trumpiau sulaiko turinio šilumą. Tad tai puiki priemonė sušildyti rankas, tačiau mėgstantiems karštą kavą – tikrai ne pats tinkamiausias pasirinkimas. Dvisluoksnis nerūdijančio plieno indas padės išlaikyti karštį kur kas geriau“, – teigia pašnekovė.

Savo skonio ir laiko šeimininkams

Šiandien greitas gyvenimo tempas diktuoja savo sąlygas, tad ieškoma sprendimų taupančių laiką. Taip pat vis dažniau vertinama ir kokybė. Štai namuose sau gaminantys kavos gėrimus žino geriausiai, iš kokių (ar šviežių) kavos pupelių ji bus paruošta, kiek ir kaip pašildyto pieno bus joje, kokie papildomi ingredientai eis drauge. Daugkartiniai puodeliai suteikia galimybę žinoti apie kiekvieno jame esančio gėrimo sudėtį.

„Jeigu norite būti tikri, kad savo mėgstamiausią rytinę kavą gersite su nepasikeitusiomis skoninėmis savybėmis ir nesvarbu kur, tai užtikrinti jums padės daugkartinis puodelis. Taip rytais sutaupysite laiko, kurio neteks praleisti ilgėjančiose kavinės eilėse“, – pataria G. Kidikienė ir priduria, jog užsienyje yra įprasta ir einant į kavinę pasiimti su savimi daugkartinį puodelį, o ši tendencija pamažu atkeliauja į Lietuvą.

Funkcionalumui – dizaino ir technologijų sinergija

Unikalūs dizaino sprendimai – neabejotinai vienas iš privalumų, kuris gertuves, daugkartinius ar termopuodelius šiandien pasaulyje paverčia neatsiejamais gyvenimo palydovais. Jei anksčiau gertuvės asocijuodavosi su kelionėmis, šiandien daugeliui tai tampa išskirtine stiliaus detale, nešančia žinutę apie gerą skonį bei ekologinių idėjų palaikymą.

Tačiau įvairiausi dizaino sprendimai žengia kartu su inovatyviomis technologijomis, kurios palengvina kasdienybę. Todėl be dizaino, renkantis puodelį, verta atkreipti dėmesį ne tik į jo išvaizdą, bet ir funkcines savybes.

„Renkantis puodelį išskirčiau vieną esminių faktorių – paskirtį, kam jis bus naudojamas. Ar tai bus tvirtas, patogus kelionių puodelis, o gal domina elegantiškumas? Pastaruoju atveju vis labiau populiarėja porcelianiniai puodeliai – jie estetiški ir puikiai sulaiko gėrimo temperatūrą. Jei ant šonų ir dugno turi silikonines juosteles, nekaista rankose, negadina stalo paviršiaus. Todėl klasikos mėgėjams rekomenduočiau puodelius iš keramikos ar porceliano. Su jais rankose jausitės drąsiau, galėsite neriboti savęs einant mieste, namuose ar darbe.

Na, o jei svarstote apie išties saugų variantą, tiksiantį kelionėje – vis dažniau pirmuoju pasirinkimu tampa puodeliai iš perdirbto plastiko. Jie ne tik tvirti, patogūs, bet ir itin draugiški aplinkai. Jų gamybai sunaudojama kur kas mažiau išteklių, išskleidžiama mažiau CO2, ir geriausia tai, kad jie po ilgo naudojimo gali tapti nauju puodeliu. Kitaip nei popieriniai puodeliai su daugybe neyrančių cheminių junginių, šie sklandžiai perdirbami vėl ir vėl“, – daugkartinių puodelių pasirinkimo galimybes apžvelgia G. Kidikienė.

Skaityti toliau

Mokslas

Mokslo metų pradžia prasidės įprastai – klasėse ir auditorijose

Paskelbta

Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, išskyrus pirmakursius, prasidės įprastu būdu – mokyklų patalpose – rugsėjo 1 d. Rekomenduojama Mokslo pradžios šventę rengti lauke, laikytis tuo metu galiosiančių bendrų rekomendacijų dėl renginių organizavimo. Pirmo kurso studentams rekomenduojama mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d. Šią datą turėtų pasitvirtinti aukštosios mokyklos.

2020–2021 mokslo metų planus šiandien Vyriausybėje pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

„Jei klausiate, ar reikia pirkti, išlyginti mokiniui uniformą, darykite tai. Mokslo metai prasidės įprastu būdu mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė rekomendacijas mokykloms dėl ugdymo organizavimo naujais mokslo metais, o privalomi higienos ir saugos reikalavimai nustatomi operacijų vadovo sprendimais. Be to, sutarėme su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais, epidemiologais, kad, pradėdami nuo kitos savaitės, kiekvieną savaitę susitiksime, pasitarsime, kaip reaguoti į besikeičiančią situaciją“, – sakė ministras Algirdas Monkevičius.

Įvedami aiškūs kriterijai, į kuriuos bus atsižvelgiama organizuojant ugdymą kiekvienoje savivaldybėje. Pirmas: užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiui savivaldybėje pasiekus 16 atvejų 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma dėl privalomo kaukių dėvėjimo ugdymo įstaigose. Antras: jeigu konkrečioje savivaldybėje bus 25 atvejai 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma pereiti prie nuotolinio ugdymo.

Kol kas šių kriterijų neatitinka nė viena Lietuvos savivaldybė.

Prireikus sprendimą dėl ugdymo proceso perorganizavimo konkrečiose savivaldybėse priims Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą.

Ministerija pristatė rekomendacijas mokykloms, kaip rekomenduojamas ugdymas naujais mokslo metais. Draudžiama į mokyklą atvykti karščiuojantiems ar turintiems kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių vaikams ir darbuotojams. Tokiems vaikams bus užtikrinamas mokymas per skaitmenines platformas. Ugdymo įstaigose turės būti užtikrintos priemonės rankų higienai ir dezinfekcijai, patalpos dažnai vėdinamos ir valomos.

Ugdymas vyktų laikantis skirtingų grupių ar klasių izoliacijos principo. Mokyklose turi būti taikomas mokymosi klasėmis principas, kai visos pamokos vyksta toje pačioje patalpoje – kabinete, mokiniai nevaikšto iš vieno kabineto į kitą. Mokytojas ateina pas mokinius į konkrečią patalpą, atsinešdamas pamokai reikalingas priemones. Gamtos mokslų, technologijų ar fizinio ugdymo pamokos gali būti vykdomos specializuotuose kabinetuose, laboratorijose, tačiau vienai klasei bei užtikrinant, kad pamokai pasibaigus naudota įranga, paviršiai ir kt. turi būti dezinfekuoti, patalpos išvėdintos ir paruoštos kitos klasės atėjimui.

Rekomenduojama grupuoti panašaus amžiaus mokinius viename mokyklos aukšte, korpuse ar koridoriuje, kad būtų sumažintas kontaktas tarp skirtingo amžiaus mokinių.

Rekomenduojama, kad mokiniai galėtų įeiti į mokyklą ne tik per pagrindinį, bet ir per kitus įėjimus, jei tokių yra, pasirengti rekomenduotinas mokinių judėjimo iki klasės, valgyklos, tualeto ar kitų specializuotų kabinetų schemas, apie tai iš anksto informuoti mokinius, jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinių tėvus, paskelbti informaciją matomose mokyklos vietose.

Jei leidžia mokyklos patalpos, turėtų būti numatytos atskiros erdvės vienos klasės mokiniams, kuriose jie galėtų praleisti pertraukas. Galima ir derinti skirtingų klasių pamokų pradžios ir pabaigos laiką taip, kad būtų gali užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą per pertraukas.

Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyti mokytis dalykai ir jiems skirtos valandos konkrečioje klasėje nesikeičia. Tik rekomenduojama numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką, ilgesnę pertrauką, skirtą papietauti. Galima planuoti po dvi viena po kitos einančias dalykų pamokas, kai jų yra ne viena per savaitę, nes tai leistų sumažinti mokytojų judėjimą iš vienos klasės į kitą.

Rekomenduojama pamokų tvarkaraštį sudaryti taip, kad jis būtų lengvai pertvarkomas, reikalui esant jį būtų galima pritaikyti nuotoliniam mokymui. Bendrųjų ugdymo planų pakeitimais, patvirtintais rugpjūčio pradžioje, yra nustatyti papildomi reikalavimai ugdymo organizavimui nuotoliniu būdu: turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. ugdymo procesui numatyto laiko sinchroniniam ugdymui, nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 val.

Maitinimas ugdymo įstaigose galės būti organizuojamas ir klasėse, jei yra sąlygos, ir mokyklos valgykloje. Pietaujant valgykloje, jei ji yra didelė, gali būti numatytos atskiros erdvės skirtingoms klasėms. Maistą, atsineštą iš namų, vaikai galės suvalgyti ir klasėse, laikydamiesi higienos taisyklių

Mokiniai, važiuojantys į mokyklą ar iš mokyklos mokykliniu autobusu turės dėvėti kaukes. Mokyklinio autobuso dažniausiai liečiami paviršiai turės būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą mokinių grupę.

Savivaldybių specialistams, mokyklų vadovams ir mokytojams bus teikiama metodinė pagalba. Nuo kitos savaitės atnaujinamos nuotolinės konsultacijos su savivaldybių švietimo padalinių specialistais ir mokyklų vadovais. Netrukus bus pristatytas Nuotolinio mokymo vadovas, kuriame mokytojai galės rasti patarimų ir rekomendacijų.

Rugpjūčio antroje pusėje suplanuoti kvalifikacijos tobulinimo seminarai mokytojams. Nuo kitos savaitės savivaldybėms bus išdalinta 2850 kompiuterių, prioritetas bus teikiamas naujai pradedantiems dirbti mokytojams. Ministerija skiria ne mažiau kaip 12 mln. eurų lėšų mokykloms. Už šiuos pinigus perkama skaitmeninė mokymo medžiaga, virtualios mokymosi platformos ir kt.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Verslas

Kaune gimsta pasaulį pakeisiančios atsinaujinančios energetikos idėjos

Paskelbta

Didžiausios ateities viltys yra nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, ne išimtis ir Lietuva – ši sritis yra tapusi viena sparčiausiai augančių ir vystomų mūsų šalyje. Kaune taip pat gausu galimybių kurti inovatyvias gamtą tausojančias technologijas, nes būtent čia ugdomi jaunieji talentai, nuolat išrandami stebinantys sprendimai, vykdomi moksliniai tyrimai, veikia gausus būrys įmonių bei startuolių. Kauno pašonėje netrukus bus įgyvendintas ir vienas įspūdingiausių sektoriaus projektų – plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos teigimu, visas pasaulis, nors ir mažais žingsneliais, tačiau juda atsinaujinančios energetikos link. „Vos prieš gerą dešimtmetį „Tesla“ elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ar vandeniliu varomos transporto priemonės atrodė kaip tolima ateitis. O saulės energiją į elektrą konvertuojančios čerpės ar langų stiklai atrodė kaip scenarijus  iš fantastinio filmo. Šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmė ir potencialas pripažįstami vienbalsiai, todėl nesuklysiu sakydamas, kad šios srities specialistų poreikis yra milžiniškas, o karjeros perspektyvos išties daug žadančios,“ – sako KTU NIVC vadovas Mindaugas Bulota. Pasak jo, KTU skiria itin didelį dėmesį partnerystei su verslu, siekiant užtikrinti reikalingų specialistų ruošimą ir ieškant mokslu grįstų sprendimų šios industrijos vystymui.

Ambicingas ir analogų regione neturintis projektas

Pajėgas suvienijus verslui ir mokslui gimė vienas įspūdingiausių projektų Kauno regione – eksperimentinė saulės elektrinė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine, kurį bendrovė „Ignitis gamyba“ įgyvendina kartu su KTU NIVC. Ši plūduriuojanti saulės jėgainė bus pirmoji tokia elektrinė mūsų regiono šalyse ir išsiskirs unikaliais techniniais sprendimais. Pagal pirminę projekto viziją, jėgainės konstrukcija prisitaikys prie kintančio baseino vandens lygio, bus atspari bangavimui bei ledui – iki šiol niekas nėra įgyvendinęs tokio projekto ant užšąlančio vandens telkinio su kintančiu vandens lygiu. KTU ir „Ignitis gamybos“ parengto projekto paraiška buvo sėkmingai įvertinta Lietuvos verslo paramos agentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat gavo papildomą finansavimą projekto įgyvendinimui. Pirminį projekto etapą planuojama įgyvendinti iki 2022 metų.

Šiuo eksperimentu siekiama ne tik įvertinti plėtros galimybes panaudojant Kruonio HAE aukštutinį baseiną, bet ir išbandyti, kaip seksis šį sprendimą integruoti į dabartines elektrinės veiklas. Numatoma, kad jėgainė sudarys galimybes panaudoti saulės šviesos ir vandens sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas.

„Džiaugiamės partneryste su KTU, nes universitetas šiame projekte atlieka svarbų vaidmenį modeliuojant integruotos saulės ir vandens energijos pagrindais veikiančią išmanią hibridinę elektrinę, kuri ne tik gamina švarią elektros energiją, bet ir, esant poreikiui, turi kur ją kaupti, pumpuojant vandenį į Kruonio HAE viršutinį baseiną,“ – sako „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Kaip nurodo bendrovė, artimiausiu metu planuojama užbaigti pirkimą dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų, o pasirašius sutartį su konkurso nugalėtoju bus galima atskleisti ir daugiau šio projekto įgyvendinimo detalių.

Beje, „Ignitis gamybos“ valdomas hidroelektrines Kaune ir Kruonyje sieja ne tik tai, kad jos abi elektros gamybai naudoja atsinaujinantį energijos išteklį – vandenį. Šių elektrinių operatoriai yra apmokyti dirbti tiek viename, tiek kitame objekte, kuriuos skiria apie keturiasdešimt kilometrų. Šie specialistai – kurių gretose esama ir kauniečių – atlieka kritiškai svarbią funkciją, valdydami šaliai strateginę reikšmę turinčias elektrines, kurios ne tik optimaliai gamina elektros energiją, bet ir užtikrina energetikos sistemos stabilumą.

Ateities standartai diegiami universitete

KTU ne tik ruošia specialistus, galinčius dirbti atsinaujinančios energetikos srityje, bet ir pats rodo pavyzdį, pereidamas prie atsinaujinančios energijos išteklių. Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkų kuriamos inovacijos šiemet sulaukė tarptautinio pripažinimo: ant universiteto pastatų stogų įrengta atsinaujinančių energijos šaltinių sistema pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.

„Šis projektas yra unikalus tuo, kad sukūrėme sprendimą, apjungiantį kelis energijos šaltinius. Išnaudojome universiteto pastatų charakteristikas taip, kad maksimaliai panaudotume saulės energiją ir sudarytume galimybę kaupti šiluminę energiją, kurią vėliau panaudotume pastatų šildymui”, – teigia KTU EEF Energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.

Pasak profesoriaus, visi žino, kad energetika keičiasi ir apsirūpinimas energija netrukus bus kitoks. O KTU, kaip universitetas, turi būti pavyzdys bei ateities technologijų lyderis, sudarantis galimybę mokytis realiomis sąlygomis. „Per praktiką rodome studentams, kaip siekti pokyčių, kurti ir įgyvendinti inovacijas. Juk universitetas pirmiausia turi švietėjišką misiją. Įrodydami, kad tokie projektai yra realūs ir ateityje taip galima apsirūpinti energija, padedame visuomenei greičiau apsispręsti ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo”, – sako prof. S. Gudžius.

Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus: 2021 m. universiteto miestelyje saulės elektrinių parką papildys keturiuose pastatuose sumontuotos saulės energijos jėgainės, o 2022 m. planuojama papildomai įrengti dar tris. Skaičiuojama, kad toks kompleksinis sprendimas universitetui per metus leis sutaupyti daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Moksliniai tyrimai atsinaujinančioje energetikos srityje vykdomi ir kituose KTU padaliniuose. Pavyzdžiui, vertindami saulės energijos potencialą, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai jau keletą metų atlieka savitvarkių molekulių naudojimo saulės elementuose tyrimus. Kartu su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ (HZB) mokslinių tyrimų instituto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjais perovskito ir silicio pagrindu sukurtas tandeminis saulės elementą, kuris elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Tai naujasis efektyvumo rekordas, mat rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia 20 proc. Rekordą užfiksavo Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas „CalLab“. KTU laboratorijose susintetinta medžiaga yra ne tik efektyvesnė, bet ir gerokai pigesnė už šiuo metu fotovoltiniuose elementuose naudojamas alternatyvas. Patentuoto išradimo gamybos licenciją jau yra įsigijusi Japonijos kompanija, vedamos derybos su dar keliomis užsienio įmonėmis.

Kauniečių sukurtas produktas naudojamas visame pasaulyje

Apie tai, kad Kaune parengti specialistai yra kertinis inovatyvaus verslo plėtros akmuo, kalba ir sėkmingai veikiančio startuolio „PVcase“ įkūrėjas bei vadovas Deividas Trainavičius. Šiuo metu įmonėje dirba trys dešimtys žmonių, kurių dauguma – kauniečiai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį saulės energijos industrijoje esantis Deividas ilgą laiką valdė konsultacinę įmonę, dirbančią su saulės elektrinių projektuotojais ir statytojais. „Per visus tuos metus dirbome prie projektų, kurių vertė – per 10 milijardų eurų. Stebėdami ir analizuodami procesus pamatėme, kad rinkai tobulėjant ir saulės elektrinėms sparčiai plečiantis, pasaulyje tampa vis sunkiau rasti palankių vietų, tinkamų jų statybai. Dauguma lygių, patogių plotų jau išnaudoti, o naujosios ant žemės statomos saulės elektrinės keliamos į vis sudėtingesnes sąlygas – ant nelygaus reljefo, kalnuose, ryžių laukuose ir pan. Taigi, projektuojant jas tokiomis sąlygomis, paprasčiausi rinkoje buvę įrankiai nebepatenkinto poreikių. Tuomet ir kilo idėja sukurti įrankį, su kuriuo galėtume projektuoti ir optimizuoti saulės parkus 3D aplinkoje, gaudami itin tikslius skaičiavimus,“ – apie pačią „PVcase“ atsiradimo koncepciją pasakoja D. Trainavičius.

Pasak jo, kauniečių sukurtam produktui analogo rinkoje nebuvo, tad pasirėmę savo dešimtmečių patirtimi ir naujausiomis technologijomis, iš pradžių susikūrė patogų įrankį sau, o tuomet, pamatę, kad rinkoje yra didžiulis tokios programinės įrangos poreikis, priėmė sprendimą atskirti kompanijas ir įsteigti savarankišką „PVcase“ – bei pasiūlyti jį vartotojams.

Kad toks sprendimas buvo itin sėkmingas, liudija skaičiai: per pusantrų metų nuo veiklos pradžios kompanija jau turi per šimtą klientų visame pasaulyje.

„Pirmi metai mums buvo itin sėkmingi: pardavimai siekia kiek daugiau nei milijoną eurų, o šiemet akceleruojame ir pardavimus ketiname didinti kelis kartus. Augs ir komanda – planuojame per šiuos metus išaugti iki 50 žmonių. Dėl šios priežasties vasarą keliamės į naują biurą „Magnum“ verslo centre,“ – pasakoja įmonės vadovas.

Kompanijos atsiskyrimo metu buvo pritrauktas ir tam reikalingas finansavimas: pusė milijonų eurų iš fondų „Practica capital“ ir „Contrarian ventures“, kurį valdo Lietuvos energijos žaliosios energetikos fondas. „Kodėl fondai mumis patikėjo ir be didelių įkalbinėjimų ryžosi investuoti? Turbūt įvertinę esmines stiprybes: matydami, kad nekuriame startuolio „pasibandymui“, o jau turime veikiantį, išbandytą produktą. Garantijų teikia ir mūsų didžiulė patirtis saulės energetikoje bei gili produkto ekspertinė vertė,“ – sako D. Trainavičius, pridurdamas, kad investicijos buvo panaudotos akceleravimui – spartesniam ir didesnės patirties žmonių samdymui, plėtrai ir tolimesniam produkto vystymui.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Finansai

„Sodros“ išmokos rugpjūtį: beveik dvigubai daugiau mokėjimų

Paskelbta

„Sodra“ ketvirtadienį pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas. Jos pasieks pensininkus, neįgaliuosius ir šalpos išmokų gavėjus kartu su periodiniais mokėjimais, todėl pervedimų skaičius šį mėnesį bus beveik dvigubai didesnis.

„Siekiant sklandaus išmokų mokėjimo ir reguliuojant operacijų srautus, mokėjimų į sąskaitas grafikas buvo paskirstytas į daugiau mokėjimo dienų.

Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis. Didžioji dalis pensijų gavėjų išmokų į sąskaitas sulauks anksčiau nei įprastai, dalis įprastą mokėjimo dieną. Maža dalis gavėjų išmokas gaus viena diena vėliau negu įprastai” – sako „Sodros“ Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė.

Jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinių 200 eurų išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena. Tikslų mokėjimo grafiką rasite „Sodros” internetiniame puslapyje www.sodra.lt.

Jei pensija pristatoma į namus, vienkartinė išmoka taip pat bus pristatyta į namus. Išmokų pristatymas į namus ir atsiėmimas pašte vyks įprastu grafiku – nuo rugpjūčio 10 iki 26 dienos.

Vienkartines išmokas gaus visi gaunantieji socialinio draudimo senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją ar senatvės pensiją neįgaliajam. Išmokos taip pat priklauso netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Gavėjų sąrašuose atsidūrė ir asmenys, gaunantys našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas.

Vienkartinė 200 eurų išmoka taip pat pasieks ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas gavėjus. Pinigų sulauks ir tie asmenys, kurie gauna įvairių rūšių šalpos pensijas ir šalpos kompensacijas bei socialines pensijas. Žmonėms, gaunantiems kelias pensijas, skiriama viena vienkartinė 200 eurų išmoka.

Pinigų sulauks beveik milijonas gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta apie 180 mln. eurų.

Dalis pensininkų sulauks kompensacijų

Rugpjūčio mėnesį taip pat bus pradėtos mokėti kompensacijos už per krizę sumažintas socialinio draudimo, valstybines pensijas, kompensacijas bei rentas, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos. Gyventojai gaus 10 proc. netektos išmokos dalies dydžio vienkartines kompensuojamąsias sumas.

Kompensuojamosios sumos dydis priklausys nuo per krizę netektos išmokos dalies dydžio. Pavyzdžiui, gaunantiems našlių pensiją bus išmokėta apie 2,4 euro dydžio vienkartinė kompensuojamoji suma. Tokio dydžio sumą gaus gyventojai, kurie našlių pensiją gavo visus 2010 ir 2011 metus.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos dydis sieks 27,8 euro. Tokio dydžio sumą gaus tie asmenys, kurie nukentėjusio asmens pensiją gavo visus 2010, 2011, 2010 ir 2013 metus.

Asmenims, gaunantiems pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į banko sąskaitas, rugpjūtį bus pervestos vienkartinės kompensuojamosios sumos.

Tie žmonės, kurie gauna pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į namus arba jas atsiima pašte, vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus kartu su periodiniais mokėjimais rugsėjo mėnesį.

Toks sprendimas pasirinktas siekiant supaprastinti kompensuojamųjų sumų pristatymą ir nesukelti papildomų rūpesčių gyventojams.

Kadangi pensijų mokėjimai yra formuojami mėnesio pradžioje, o kompensuojamųjų sumų apskaičiavimas baigtas keliomis dienomis vėliau, pristatant kompensuojamąsias sumas į namus rugpjūtį reikėtų papildomo apsilankymo. Todėl dėl gyventojų patogumo kompensuojamosios sumos bus pristatytos į namus kartu su rugsėjo mėnesio išmokomis.

Dalinai kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų pensijos, taip pat socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos.

Dalį per krizę netektų lėšų atgaus ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas buvusiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijas, sportininkų rentas gavę asmenys.

Iš viso vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus per 200 tūkstančių gyventojų, šiam tikslui numatyta skirti 5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Ligos išmokoms – 129 mln. eurų daugiau, nei planuota

Šiuo metu yra apie 600 žmonių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos. Tai asmenys, sergantys koronavirusine infekcija, privalantys izoliuotis arba slaugantys senjorus namuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį išduota 1 mln. 492 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Ligos išmokoms „Sodra” jau skyrė 325 mln. eurų – tai yra 129 mln. eurų daugiau, nei planuota.

Iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduota per 342 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl epideminės situacijos. Iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekė 32,7 euro.

Ligos išmokos gavėjų sąskaitas pasiekia per 17 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas, per 17 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui.

Nedarbo išmokų – 70 proc. daugiau nei prieš metus

Liepą „Sodra” išmokėjo beveik 27 mln. eurų nedarbo draudimo išmokų. Ši suma 70 proc. didesnė nei prieš metus, kai bedarbiams buvo išmokėta 15,5 mln. eurų.

Bedarbių skaičius taip pat didėjo ir liepos mėnesį siekė 88 tūkstančius. Palyginti, birželį Lietuvoje buvo 82 tūkstančiai registruotų bedarbių, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 58 tūkstančiai.

Visgi, pagal iki šiol gautus draudėjų pranešimus, liepą į darbą buvo priimta apie 19 tūkstančių žmonių daugiau  negu atleista. Šis skaičius bus patikslintas mėnesio viduryje, kadangi dalį pranešimų apie priėmimus ir atleidimus „Sodra” gauna pavėluotai.

Bedarbio statusas įgyjamas, kai asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje.Nedarbo išmokas tiems gavėjams, kuriems jos buvo paskirtos ankstesniais mėnesiais, ir tiems, kurie pirmą kartą Užimtumo tarnyboje registravosi liepos mėnesį, „Sodra” mokės vienu metu – nuo rugpjūčio 20 d.

Kitų išmokų mokėjimo terminai šį mėnesį nesikeis

Šalpos išmokas per kredito įstaigas planuojama mokėti rugpjūčio 12 d. Atsiėmimas Lietuvos pašto skyriuose numatomas rugpjūčio 10-26 dieną. Tomis pačiomis dienomis šalpos išmokos bus pristatomos į namus.

Auginantys mažylius iki dvejų metų sulauks išmokų rugpjūčio 14 d., o negaunantys viso ar dalies priteisto išlaikymo – nuo rugpjūčio 25 dienos.

Motinystės išmokos papildys gavėjų sąskaitas per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo, o tėvystės – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmokos pervedamos į gavėjų sąskaitas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pridedame išmokų mokėjimo grafikus.

 

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos SODROS informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi