Connect with us

Lietuva

Daugiau nei 30 tūkst. reagentų Lietuvą pasieks artimiausiu metu

kaunieciams.lt

Paskelbta

Jau anksčiau užsakyti daugiau nei 30 tūkst. reagentų, skirtų koronaviruso infekcijai (COVID-19) nustatyti, ateinančią savaitę pasieks Lietuvą. Jei bus išvengta logistinių ir kitų trikdžių, jų pristatymas numatytas kovo 23-27 dienomis. Toliau jie bus paskirstyti ir regionuose – tai leis atlikti daugiau tyrimų, nei iki šiol.

Savo ruožtu, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dės pastangas, kad reagentai būtų pristatyti laiku. Šiuo metu bendromis pastangomis yra užsakyta beveik 200 tūkst. reagentų.

Taip pat užsakyti greitieji testai. Dalis jų turėtų būti pristatyta per savaitę, t. y. iki kovo 27 d., likę – per 2 savaites – iki balandžio 3 d. Šie testai bus skirti medikams ir pareigūnams.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pacientas, pasireiškus bent vienam ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingam simptomui – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – ir, jei 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo bet kurioje užsienio šalyje ar po sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju, pirmiausia turės skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Lietuva

Prezidentas ragina ES neįsileisti Astravo AE elektros

BNS

Paskelbta

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Sąjungos ir Europos Komisijos vadovus imtis griežtų priemonių, kad būtų sustabdyta nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) veikla bei ir į ES rinką nebūtų importuojama jos gaminama elektra.

Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui ( (Šarliui Mišeliui). ir Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) G. Nausėda pabrėžė būtinybę toliau reikalauti Baltarusijos įgyvendinti visas ES streso testų rekomendacijas bei branduolinės saugos standartus, pranešė Prezidentūra.

„Akivaizdu, kad reikia veiksmingesnių ES priemonių, kad būtų sustabdytas nesaugios Astravo AE eksploatavimas ir apsaugota ES piliečių sveikata ir gerovė. Skubiausia užduotis yra paspartinti ES streso testų rekomendacijų įgyvendinimo klausimą Astravo AE ir pasinaudoti visais svertais, kad Baltarusija nutrauktų Astravo AE veiklą“, – pabrėžė G. Nausėda.

Pasak jo, dabar ypač tinkamas laikas priimti sprendimus, kurie apribotų elektros patekimą į Bendrijos rinką iš nesaugių trečiųjų šalių šaltinių.

„Kviečiu ES netoleruoti tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikymo Astravo AE ir neįsileisti į ES rinką nesaugiai gaminamos šios pavojingos elektrinės elektros, kaip tai daro Lietuva“, – sakė G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad dėl Lietuvos ir regiono saugumo ir toliau sieks aktualizuoti Astravo AE grėsmės klausimą aukščiausiu ES lygiu.

G. Nausėdos iniciatyva spalio mėnesį ES lyderiai išreiškė bendrą poziciją dėl būtinybės ES elektros gamintojams suvienodinti konkurencines sąlygas ir paraginti trečiąsias šalis, įskaitant Baltarusiją, laikytis aukščiausių branduolinių ir aplinkosaugos standartų.

ES šalių vadovai taip pat akcentavo, kad Astravo AE sauga ir saugumas yra prioritetinis ES klausimas, nuo kurio vykdymo priklausys tolesnė ES ir Baltarusijos santykių perspektyva.

Taip pat G. Nausėda atkreipė ES institucijų vadovų dėmesį į būtiną greitą reagavimą į ekstremalias situacijas. Pasak jo, šiuo požiūriu cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių tyrimų centro įsteigimas Lietuvoje padėtų sustiprinti ES atsparumą Astravo AE grėsmėms.

Baltarusija antradienį pradėjo elektros gamybą Astravo AE, iškart po to Lietuva nutraukė elektros prekybą su Baltarusija.

Skaityti toliau

Gyvenimo būdas

20 ŽENKLŲ, KURIE “KALBA” APIE JŪSŲ SVEIKATOS BLOGĖJIMĄ

Avatar

Paskelbta

Daugelis žmonių šiandien pamiršę apie santykį su savo kūnu. “Dėka” greitesnio gyvenimo, užimtumo, siekdami tikslų, numeta atsirandančias problemas kitiems, nenorėdami sustoti ir suprasti kokia yra priežastis visų tų JŲ problemų.Taip savo sveikatą atiduoda į kitų rankas, o kai rezultatas netenkina, mėgsta rodyti pirštais ir baksnoti, kad tai kitų kaltė. Vaistai, konsultacijos, terapijos ir t.t. Ir žmogus sukasi GYDYMOSI įstaigose visą gyvenimą, uždirbtus pinigus atiduodamas už “lopinimą” žaizdų, kurias patys kuria.

Retas, kuris sustoja, kai kūne kažką suskausta ir atkreipia dėmesį, jog kažkas ne taip.
Nebėga nuo skausmo, o supranta, jog skausmas tik signalas netinkamai veikiančio proceso kūne. Supranta, jog skausmas laikinas.

Mūsų kūnas veikia tobulai, kai jam NETRUGDOMA veikti taip kaip jis daro geriausiai. Tai mums reikia edukuoti save apie kūną, o nenurodinėti kūnui kaip jis turi veikti.
Mes išvis negalime NIEKO KONTROLIUOTI. Mes tik galime ĮTAKOTI savo pasirinkimu ar kūnas sustiprės ir galėsime mėgautis buvimu jame, ar jis silps ir tai bus nuolatinė kančia ir nepatogumas būti jame. Pagrindinis stabdis žmogaus geresnei savijautai yra žmogaus arogancija ir nenoras išmokti, pažinti, ir galiausiai, integruoti. Ir tam nereikia būti specialistu, kad suprasti kas kūnui yra sveika.

Žmogus yra dalis gamtos, o ne atskiras nuo jos. Pažinsi gamtos dėsnius – labiau suprasi ir kaip kūnas veikia. Kai visas dienas leidi patalpose, automobiliuose, ir neturi kontakto su žeme, kūnas duoda signalus, jog laikas sugrįžti prie šaltinio ir pasisemti jėgos.

Toliau, dalinamės keliais patarimais iš mūsų partnerio, Tomo Kravec (mitybos specialisto), su kuriuo esame sukūrę ypatingą sistemąkurioje žmonės išmoksta atstatyti kūno gyvybines funkcijas ir harmonizuoti, bei susitvarkyti su nerimu ir stresu kasdienybėje. Daugiau energijos, mažiau nerimo, daugiau motyvacijos judėti ir veikti, šypsenų ir stabilesnė gera savijauta.

Reikia atsakingiau stebėti savo kūno pokyčius, dažniausiai, jie pasako daug apie mūsų dabartinę sveikatos būklę. Aptarsime pagrindinius faktorius, kurie gali signalizuoti sveikatos pablogėjimus.

 

  1. Sutrūkinėjusios arba sausos lūpos. Tai gali būti alerginė reakcija į tam tikrą kosmetiką, kurią jūs naudojate, taip pat tai gali būti dantų pasta. Tai įtakoja vaistai ir netinkamas jums maistas. Šį nemalonų simptomą gali iššaukti geležies, cinko ir B grupės vitaminų trūkumas. Dažniausiai tai išsprendžia subalansuota mityba.
  2. Pajuodę paakiai. Dažniausiai tai įtakojama prastos kokybės miego arba nepakankamo jo kiekio. Naktinėjimas prie kompiuterio ar telefono, įtakoja jūsų poilsį ir įtakoja neigiamai, taip pat nepakankamas kiekis skysčių odą priverčia tamsėti po akimis.
  3. Kojų skausmai. Jei po ilgesnio sėdėjimo mašinoje ar lėktuve jums skauda ar maudžia kojas, nenumokite į tai ranka. Tai gali būti labai rimta priežastis. Lietuvoje kiekvienais metais tūkstančiai žmonių kenčia nuo venų trombozės. Venų trombozę gali įtakoti vaistai, kontraceptikai, rūkymas, hormonų vartojimas ir netinkama mityba.
  4. Pilvo skausmai. Tai labai dažnai įtakojama streso ir/arba laktozės netoleravimas. Gali būti infekcija ar uždegimas, pavyzdžiui, krono liga. Tai pavojinga lėtinė liga.
  5. Antakių slinkimas. Tai gali signalizuoti įvairias infekcijas, odos problemas, hormonų disbalansą, imuninės sistemos susilpnėjimą.
  6. Nagų būklė. Jei jūsų nagai tapo silpni, lūžinėja, keičia spalvą ar formą, tai gali būti ženklas, jog jums trūksta geležies. Jei jūsų nagai geltonuoja tai gali rodyti kepenų problemas, nagai turintys baltas juosteles – cinko, vario ar jodo trūkumą. Lūžinėjantys nagai rodo kalcio, geležies ar karoteno trūkumą.
  7. Sausa oda. Tai gali rodyti nepakankamą skysčių vartojimą. Jei jūs neturite vitaminų ar mineralų trūkumo ir geriate pakankamai švaraus vandens, tai gali būti diabeto požymiai. Besilupanti oda ar stipriai trūkinėjanti, signalizuoja apie dermatitą, ypač tiems, kas dirba su tam tikrais chemikalais.
  8. Pastovus kosulys. Tai toli gražu nėra dalykas į kurį jūs turėtumėte numoti ranka. Tai gali būti astmos požymiai, arba pirmieji požymiai plaučių vėžio.
  9. Plaukų slinkimas. Žinoma, tai įtakoja amžius ir tam tikrais atvejais genai. Bet jei jūs pastebėjote staigų ir stiprų plaukų slinkimą, tai gali būti infekcija, liga ar kitos rimtos sveikatos problemos. Rekomenduoju tokiais atvejais pasidaryti bent išsamius laboratorinius kraujo tyrimus.
  10. Knarkimas. Tai nebūtinai rimtos sveikatos bėdos, bet jei knarkimas yra labai dažnas ir garsus, šitoje vietoje reikėtų pasitikrinti sveikatą. Tai gali būti kvėpavimo sutrikimas vadinamas miego apnėja ar polipai.
  11. Pėdų deformacija. Tai gali įtakoti netinkama avalynė. Tai, norėčiau pabrėžti moterims, jos mėgsta puoštis ir autis tokią avalynę, kuri žaloja ne tik pėdas, bet ir stuburą. Viršsvoris, osteoartritas, uždegimai taip pat gali paveikti pėdas. Smegenų traumos tai įtakoja taip pat.
  12. Raudonas veidas. Tai alkoholio vartojimo simptomas ar aukšto kraujo spaudimo, bet tai gali būti ir hormonų disbalansas. Konkrečiau kalbant, žemas tam tikrų hormonų lygis. Pavyzdžiui, moterims vyresnėms nei 40 metų, tai gali būti menopauzės pradžios simptomas. Taip pat tai gali „kalbėti“ Karcinoido sindromas.
  13. Spaudimas krūtinėje. Jei jį lydi rankų drebulys, temperatūros pokyčiai ar sunku kvėpuoti, jūs privalote skirti savo sveikatai daugiau dėmesio ir pasidaryti tyrimus.
  14. Tuštinimasis. Jei jis staiga tampa nereguliarus, tai rodiklis, jog jūsų žarnynas veikia neoptimaliai. Tai gali įtakoti prasta mityba, stresas ar per mažas skysčių vartojimas. Viduriavimas gali signalizuoti žarnyno infekcijas.
  15. Sausos pėdos, kulnai. Tai rodo trūkumą vitaminų A ir E. Taip pat tai gali būti grybelis. Bet jei tai nei vienas ar kitas, tai gali rodyti endokrininės sistemos sutrikimus.
  16. Savijauta tarytum pripūsta, dujų kaupimasis. Didelė kandidos tikimybė. Tai iš esmės – grybelis. Aplaidžiai žiūrint į šį sutrikimą, galite susilaukti rimtų sveikatos problemų. Dujų kaupimąsį vienareikšmiškai sukelia netinkama mityba, alkoholio vartojimas, narkotinių medžiagų, sintetinių produktų ir didelis kiekis saldumynų. Sveika mityba šią problemą išsprendžia gan paprastai.
  17. Staigus svorio kritimas. Jei jūs nesilaikote jokių dietų ir nepradėjote intensyviai sportuoti, bet jūsų kūno svoris sparčiai krenta, tai tikrai nėra normalu ir tai gali paveikti stresas, pirmo tipo diabetas, vėžys, ar kitos rimtos sveikatos problemos. Nežiūrėkite į tai aplaidžiai, kreipkitės į gydytojus ir/ar darykitės tyrimus.
  18. Skausmingos ar kraujuojančios dantenos. Tai gali būti hormoniniai pokyčiai, nėščiosios susiduria gan dažnai su šia problema, ypač antroje nėštumo pusėje. Vaistų vartojimas. Vitamino B12 trūkumas. Parodontozė. O galbūt jūs tiesiog netinkamai valotės dantis su netinkamų dantų šepetėliu.
  19. Mieguistumas ir mirgėjimas akyse. Tai gali būti žemo kraujospūdžio simptomas. Sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, sumažėja bendras organizmo tonusas. Tai įtakoja stresas, alkoholio vartojimas, netinkama mityba, parkinsono liga, hormonų disbalansas ar per mažas skysčių vartojimas. Pakankamai dažnai tai sprendžia reguliarus fizinis krūvis ar kontrastinis dušas.
  20. Nuolatinis nuovargis, nerimas ir svorio augimas. Tai gali įtakoti skydliaukė. Skydliaukės sutrikimai gali sukelti per didelę arba per mažą hormonų gamybą. Skydliaukės tyrimus galite pasidaryti praktiškai betkokioje klinikoje ar poliklinikoje.

Mylėkite save, mėgaukitės gyvenimu judėdami pakankamai, valgydami kuo daugiau šviežių produktų, mažiau streso ir daugiau darykite tai kas jums suteikia malonumą.

 

Straipsnio autorius: Invictus Way
Patarimai: Tomas Kravec (mitybos specialistas)

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija siūlo skelbti karantiną visoje šalyje

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) siūlo Vyriausybei skelbti visuotinį karantiną.

„Matydami augantį užsikrėtusiųjų skaičių, išklausę mokslininkų, gydytojų ekspertų argumentų, siūlome Vyriausybei skelbti karantiną visoje šalyje. Tikimasi, kad šis sprendimas padės sumažinti COVID-19 (koronaviruso) plitimą Lietuvoje ir suvaldyti situaciją“, – teigia VESK pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pritarus Vyriausybei, visuotinis karantinas turėtų įsigalioti nuo lapkričio 7 d., t. y. nuo šio šeštadienio. Planuojama, kad jis truks mažiausiai 3 savaites ir kad bus numatyti ribojimai, susiję su tam tikrų įstaigų uždarymu arba veiklos apribojimu.

Be to, VESK pavedė Policijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos bei kitoms tarnyboms, kurių veiklą koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, pagal kompetenciją, kai įsigalios karantino režimas, užtikrinti sustiprintą karantino režimo priemonių kontrolę ir visuomenės saugumą.

„Tarnybų vadovų pagrindinė užduotis – aprūpinti pareigūnus maksimaliai apsaugos priemonėmis, kas nuosekliai yra daroma, o pareigūnai turės užtikrinti mūsų visų saugumą. Nuo pavasario jie dirba sustiprintos parengties režimu“, – teigia VESK pirmininkė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Taip pat VESK siūlo Vyriausybei numatyti, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas galėtų paskirti asmens sveikatos priežiūros įstaigų koordinatorių, kad jis koordinuotų šių įstaigų veiklą karantino metu. Sprendimą dėl to priimtų sveikatos apsaugos ministras, o pagrindinė asmens sveikatos priežiūros įstaigų koordinatoriaus užduotis būtų greitai ir sklandžiai organizuoti darbą.

Skaityti toliau

Lietuva

Vyriausybė spręs dėl karantino visoje šalyje įvedimo

BNS

Paskelbta

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl trijų savaičių karantino įvedimo visoje šalyje, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.

Premjeras Saulius Skvernelis išvakarėse teigė, kad Vyriausybė ketina įpareigoti užsidaryti kavines, barus, restoranus, kino teatrus, muziejus, o vyresniems moksleiviams dalis pamokų vyktų nuotoliniu būdu.

Premjero teigimu, apribojimus numatoma įvesti atsižvelgiant į medikų rekomendacijas ir kitų Europos šalių patirtį.

Vyriausybė planuoja apsispręsti dėl šių priemonių:

* Draudžiama bendrauti daugiau nei dviem šeimoms ar dviem namų ūkiams, iš viso susiburti galės ne daugiau dešimt asmenų. Draudžiami visi darbo ar laisvalaikio susirinkimai tiek viduje, tiek lauke.

* Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų veikla, išskyrus maisto teikimą išsinešti.

* Stabdoma muziejų, teatrų, kino teatrų, bibliotekų veikla, įstaigoms leidžiama teikti nuotolines paslaugas.

* Stabdoma sporto klubų, baseinų, SPA centrų veikla, draudžiami šokių, dainavimo ir kiti kontaktiniai užsiėmimai, masažo kabinetų, išskyrus medicinines procedūras, veikla. Kirpyklos, grožio salonai ir kitos paslaugų teikimo įstaigos galės veikti laikantis saugumo reikalavimų, priimant tik iš anksto užsiregistravusius klientus.

* Sportuoti kartu būtų leidžiama tik vienos šeimos ar šeimos ūkio nariams arba ne daugiau nei dviem asmenims, išlaikant saugumo reikalavimus.

* Sporto varžybos galės vykti tik be žiūrovų.

* Draudžiama vykdyti pamaldas ir kitas apeigas fiziškai, rekomenduojama jas vykdyti internetu.

* Viešbučių veikla užtikrinant saugumą leidžiama, išskyrus viešąjį maitinimą ir kitas grupines paslaugas, maistą galima tik pristatyti svečiams į kambarius arba duoti išsinešimui.

* Tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus darbas turės vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus išimtis, kai veiklos neįmanoma vykdyti per nuotolį.

* Viešajame transporte leidžiama užimti tik sėdimas vietas, išlaikant saugų atstumą tarp keleivių.

* Ugdymas darželiuose ir pradinėse klasėse toliau galės vykti įprastiniu būdu. Vyresniųjų klasių moksleiviai turės mokytis nuotoliniu arba mišriu ugdymo būdu. Aukštosios mokyklos turės dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus kai kuriuos praktinius užsiėmimus.

* Neįgaliųjų dienos centrai galės veikti užtikrinant saugumą.

* Sveikatos apsaugos įstaigos privalės užtikrinti skubią pagalbą, COVID-19 ligonių diagnostiką, gydymą ir izoliaciją, planinę neatidėliotiną pagalbą, įstaigos gali riboti planines paslaugas. Privačių gydymo įstaigų paslaugos nedraudžiamos.

* Keliauti tarp savivaldybių nedraudžiama, tačiau rekomenduojama to nedaryti.

* Rekomenduojama atsisakyti asmeninių švenčių, išskyrus vestuves ir laidotuves – jose galėtų dalyvauti iki 10 artimųjų ir giminaičių.

Pastarųjų dviejų savaičių sergamumas Lietuvoje siekia beveik 300 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per parą nustatytų užsikrėtimų skaičius savaitgalį buvo pasiekęs 1000, antradienį pranešta apie beveik 900 atvejų.

Autorius Ignas Jačauskas

Skaityti toliau

Lietuva

Pakelėse „kompostuojamos“, kitų paliktos pakuotės: rinkti ar tik piktintis?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Bena Razbadauskienė

Ką daryti miške, parke ar neseniai įsigytos sodybos aplinkoje radus irstančią, purviną pakuotę? Ar saugu ją liesti? Šiukšlių rinkimo akcijų dalyviai taip pat klausia: kokio „derliaus“ sau ir ateinančioms kartos turėtume tikėtis, sluoksnis po sluoksnio pakelėse „kompostuodami“ žoliapjovėmis ir krūmapjovėmis smulkinamas ten išmestas pakuotes? VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės paaiškino, koks vaidmuo, tausojant aplinką, ir saugumo priemonės būtų tinkamiausi.

 Rūšiuoti reikia net ir nešvarias, irstančias pakuotes

 „Vasarą ir grybingą rugsėjį, kuris šiemet  į miškus sutraukė būrius gamtos mėgėjų, kai kurie jautrūs aplinkai gyventojai rinko ne tik grybus ar uogas, bet ir kitų primėtytas pakuotes. Džiugu, kar yra tokių pilietiškų ir atsakingų gyventojų, tačiau neretai sulaukiame klausimų, kur dėti pradėjusias irti, užterštas, kartais samanomis apaugusias, labai žemėtas atliekas, kurios netgi nebepanašios į pakuotes. Žinome, kad tokias šiukšles daugelis meta į mišrių atliekų konteinerius, nes yra įsitikinę, kad rūšiuotų atliekų konteineriai skirti tik švarioms pakuotėms. Visgi tiesa ta, kad visas pakuotes reikia mesti į pakuočių atliekų konteinerius, ir visai nesvarbu, ar jos pradėję irti, ar ne“, – aiškina PTO direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.

Ji pripažįsta, kad tokios nešvarios pakuotės yra problemiškos. Dažnai dėl užterštumo pakuotės tampa sunkiai perdirbamomis arba jas perdirbti tampa neįmanoma ir jos nukeliauja į deginimo įrenginius. Pakuočių perdirbėjai tokias pakuotes irgi nelabai noriai priima.

Priežastis paprasta – užterštos pakuotės didina perdirbimo išlaidas, suprastėja išgaunamos žaliavos kokybė.

Pakuočių „kompostas“ pakelėse: kas iš jo išaugs?

„Kūrybos kampo 3600“ įkūrėjo ir tvaraus vartojimo šalininko, švaros ir šukšlių rinkimo akcijų organizatorius Giedriaus Bučo teigimu, maždaug 40 proc. aplinkoje randamų šiukšlių sudaro maisto pakuotės, o apie 22 proc. iš jų – kombinuotos pakuotės, pavyzdžiui, vienkartiniai puodeliai, tetrapakai. Tokia proporcija buvo nustatyta, identifikavus ir suskaičiavus per žygį aplink Kauną surinktas šiukšles.

„Keliaudami miško takeliais dažniausiai randame senesnių plastikinių butelių ir kitokių anksčiau gamintų pakuočių. Atkreipiame dėmesį ir ant pakuotės pažymėtą pagaminimo datą. Pavyzdžiui, vienas toks radinys buvo 1991 metų gamybos rankų plovimo pastos pakuotė. Einant pakelėmis randame tik naujai išmestas pakuotes. Viskas yra nauja – pradedant nuo smulkių popierėlių, stiklinių ir plastikinių butelių, skardinių, vienkartinių puodelių ir baigiant automobilinėmis atliekomis“, – pasakoja G. Bučas, kuris atkriepia dėmesį, kad šiukšlių rinkimas tėra kova su pasekmėmis, nes pirmiausia turėtume ugdyti tvaraus vartojimo įpročius.

Bučas taip pat įžvelgia ir dar vieną pakelių taršos problemą – ten randama susmulkintų pakuočių, kurios prieš pjaunat žolę ar krūmus, neišrenkamos. „Galėtume sakyti, kad šiose vietose kaupiamas aplinkai pavojingas „kompostas“ – sluoksnis po sluoksnio auginamas įvairių pakuočių ir gamtinių medžiagų mišinys. Jo poveikis nenuspėjamas, ir nežinia, ką apie tai manys ateinančios kartos, kurioms norėtume perduoti švarią planetą“, – sako G. Bučas.

Anot PTO atstovės B. Razbadauskienės, pakelių tarša tik patvirtina, kad vien tik puiki pakuočių tvarkymo infrastruktūra ir jos finansavimas patys savaime visų problemų neišsprendžia. Vienintelis kelias – atsakingos elgsenos ir rūšiavimo kultūros kūrimas, kuriame turi dalyvauti visi – pradedant gamintojais ir importuotojais bei baigiant eiliniu vartotoju.

Sveikatos specialistė: nebijokite, tik nepamirškite bendrųjų švaros taisyklių

 Ar turėtume rinkti nešvarias, pradėjusias irti pakuotes? Ar tai nėra rizikinga mūsų sveikatai? NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės teigimu, jeigu siekiame sumažinti atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekį, ir norėtume, kad perdirbus atliekas būtų saugiai panaudota tai, kas galima panaudoti pakartotinai, tai toks pakuočių rinkimas yra sveikintinas.

„Aš pati, vaikščiodama po mišką, surenku pakuotes, kurias palieka kiti, ir jas išmetu į atitinkamą konteinerį. Retai kada tenka rinkti užstato sistemai priskiriamas pakuotes – jas surenka asmenys, kuriems rūpi finansinė nauda, pridavus pakuotes“, –

savo asmenine patirtimi dalijasi I. Taraškevičienė.

Jos tvirtinimu, siekiant saugumo, abiem minėtais aplinkos švarinimo atvejais, pakanka paisyti bendrų higienos principų. Nežinome, koks asmuo tas pakuotes išmetė, galbūt jis serga kokia nors užkrečiama liga. NVSC atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad saugumo sumetimais atliekų tvarkytojai naudoja specialius semtuvėlius ar griebtuvus ilgesniais kotais. Specialistės patarimas būtų: jeigu tokių priemonių neturime, tada bent jau naudokime apsaugines pirštines, o jeigu ir jų neturime, bent jau nepamirškime nusiplauti rankų.

„Kol kas nesame nustatę jokių ligų, kurios galėtų plisti per užterštas pakuotes, protrūkio. Tačiau kiekvieną aplinkoje rastą pakuotę būtų gerai įvertinti: galbūt jos turinys nėra toks nekaltas, ir derėtų būti atsargesniems: pavyzdžiui, pakuotės viduje gali būti cheminių, garuojančių medžiagų, kurios gali kelti pavojų sveikatai“, – pastebi I. Taraškevičienė.

Rūšiuoti tinka tik tuščias pakuotes

PTO direktoriaus pavaduotoja B. Razbadauskienė atkreipia dėmesį, kad neaiškiomis cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė greičiausiai galėtų būti vertinama kaip pavojingoji atlieka. Jos išmesti į pakuočių atliekų konteinerius pagal nustatytą tvarką nederėtų, kaip ir vaistų buteliukų, tepalais ar pavojingomis medžiagomis užterštų pakuočių.

„Taip pat svarbu, kad išmetant pakuotę į rūšiavimo konteinerį joje nebūtų maisto likučių. Plauti pakuotę nėra privalu, nors išplauta pakuotė ir palengvina rūšiavimo ir perdirbimo procesus. Svarbiausia, kad pakuotėse neliktų jokio turinio“, – primena PTO atstovė.

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Skaityti toliau

Lietuva

Kelionė traukiniu tarp Vilniaus ir Kauno truks maždaug pusvalandį

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiuo metu geležinkelio maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno yra populiariausias Lietuvoje, kuriuo pervežamas beveik 1 mln. keleivių. Užbaigus įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ kelionė tarp didmiesčių sutrumpės dvigubai, tad tai bus greičiausias susisiekimo būdas šių miestų gyventojams ir jų svečiams. Tiksli būsimos kelionės trukmė paaiškės kitais metais, pasirinkus vieną iš keturių svarstomų „Rail Baltica“ geležinkelio Kaunas-Vilnius alternatyvų.
„Jau dabar nemažai keliautojų vykdami tarp Kauno ir Vilniaus renkasi traukinį dėl greitesnio susisiekimo ir patogumo – išvengiama spūsčių, nereikia ieškoti kur pastatyti automobilį ir tai tik keli privalumai. Įrengus europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ tarp Kauno ir Vilniaus, susisiekimas pagreitės beveik dvigubai, tad neabejojame, kad keleivių traukiniais vežėjai sulauks dar daugiau keleivių“, – sako AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Šiuo metu tarp Vilniaus ir Kauno funkcionuojančiame geležinkelyje keleiviniai traukiniai gali važiuoti iki 140 km/h greičiu. Pagal „Rail Baltica“ projekto parametrus keleivinių traukinių projektinis greitis sieks net 249 km/h.
Tiesa, tiksliai įvardinti būsimos kelionės trukmės „LTG Infra“ specialistai dar negali, nes kol kas nėra žinoma, kur tiksliai bus tiesiamas europinės vėžės geležinkelis. Planuojama, kad užbaigus „Rail Baltica“ projektą kelionė sieks iki 35 minučių.
„Šiuo metu vystymui atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno. Specialistai rengia alternatyvų sprendinius ir kitais metais bus pasirinktas konkretus projektas, tada galėsime tiksliau kalbėti apie ateities kelionių laiką“, – sako K. Sankovski.
Kur tiksliai drieksis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Vilniaus ir Kauno turėtų paaiškėti 2021 m. vasario pabaigoje.
Pagal vieną atrinktą geležinkelio alternatyvą „Rail Baltica“ apjungtų Vievį, Lentvarį ir Kaišiadoris. Taip pat ieškoma variantų, kaip geležinkelio trasą prijungti prie galimos naujojo oro uosto statybos vietos netoli Žąslių.
Planuojama, kad iš Vilniaus į Taliną bus galima nuvykti per 3 val. 38 min., į Rygą – per 1 val. 54 min., į Rygos oro uostą – per 1 val. 44 min, į Panevėžį – per 57 min., į Kauną – per 38 min.
Kelionė iš Kauno į Taliną truks 3 val. 18 min., į Rygą – 1 val. 34 min., į Rygos oro uostą – 1 val. 24 min., į Panevėžį – 37 min.
Varšuvą iš Vilniaus pasieksime per 4 val. 7 min., o iš Kauno – per 3 val. 27 min.
Šiuo metu planuojama, kad pradžioje visomis kryptimis keleiviniai traukiniai vyks keturis kartus per dieną. Vėliau, išaugus poreikiui, maršrutų gali daugėti.
„Rail Baltica“ geležinkelį planuojama baigti statyti iki 2026-ųjų metų pabaigos. „Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Lietuvoje europinės vėžės geležinkelis eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica“ projektas taip pat numato geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.
Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.
Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 1 val

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

2020 12 02 Mobiliąją programėlę KoronaStopLT, sukurtą koronaviruso (COVID-19) plitimo prevencijai, Lietuvoje jau atsisiuntė beveik 130 tūkst. žmonių, t. y....

Greitos naujienosprieš 1 val

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

2020 12 02 Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais...

Greitos naujienosprieš 2 val

ES teisingumo ministrų darbotvarkėje – dėmesys kovai su neapykantos nusikaltimais ir teisingumo sistemos kokybei

2020 12 02 „Lietuva palaiko bendrą ES siekį stiprinti kovą su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, bet kartu turime nepamiršti...

Greitos naujienosprieš 2 val

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

2020 12 02 Šiandien Vyriausybė pritarė siūlymui parengiamiesiems jūrinio vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje projektams skirti 7,5 mln. eurų. Jūrinio...

Greitos naujienosprieš 2 val

Pradedamas antrasis išmokų mokėjimo etapas

2020 12 02 Žemės ūkio ministerijai patvirtinus tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už 2020 metais deklaruotus plotus dydžius, Nacionalinė mokėjimo...

Greitos naujienosprieš 3 val

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

2020-12-02 Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė! Džiugu, kad prie mūsų gyd. neurologų komandos...

Greitos naujienosprieš 4 val

Europos arešto orderio procedūrose – Lietuvos iniciatyva dėl ES piliečių apsaugos  

2020 12 02 Europos Tarybos patvirtintose išvadose, kaip tobulinti Europos arešto orderio procedūras, įtrauktos nuostatos, susijusios su Lietuvos teisingumo ministerijos...

Greitos naujienosprieš 5 val

Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas...

Greitos naujienosprieš 5 val

Mokinių žiemos atostogos nebus ilginamos

autor. Artūras Žukas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo įstaigose, mokinių žiemos atostogų laiko nusprendė...

Greitos naujienosprieš 5 val

Siekiama mažinti triukšmo poveikį gyventojams prie oro uostų esančiose teritorijose

2020 12 02 Siekiant sumažinti neigiamą triukšmo poveikį prie civilinių oro uostų ir aerodromų esančiose teritorijose, planuojama parengti perspektyvinius triukšmo...

Skaitomiausi