Connect with us

Naujienos

Daugiau nei 100 km/val. greitį viršijusiam vairuotojui teks pailsėti nuo vairavimo

Paskelbta

Praėjusią savaitę, lapkričio 4-10 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai tikrino, kaip transporto priemonių vairuotojai bei pėstieji eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių.

Per praėjusią savaitę nustatyta 70 leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų: 3 vairuotojai viršijo greitį nuo 10 iki 20 km/val., 35 – nuo 20 iki 30 km/val, 21 – nuo 30 iki 40 km/val, 9 – nuo 40 iki 50 km/val., dar 2 – daugiau nei 50 km/val.

Lapkričio 10 d. apie 9.15 val. Kėdainių r., kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 56 km, vyro (gim. 1970 m.) vairuojamas automobilis „BMW“ važiavo 192 km/val. greičiu, kuomet šiame kelyje maksimalus leistinas greitis yra 90 km/val. Net 24 metų vairavimo patirtį turintis vyras kurį laiką negalės vairuoti – už greičio viršijimą jam gresia ne tik bauda nuo 450 iki 550 eurų, bet ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.

Lapkričio 10 d. apie 14.35 val. Jonavos r., kelyje Kaunas-Zarazai-Daugpilis 25 km, vyras (gim. 1988 m.) automobiliu „Škoda Superb“ važiavo 125 km/val. greičiu, nors šiame kelyje maksimalus leistinas greitis yra 90 km/val. Vairuotojas ne tik viršijo greitį, bet ir buvo neblaivus – alkoholio matuokliu jam nustatytas 0,55 prom. girtumas. Vairuotojas teigė, jog skubėjo namo žiūrėti futbolo varžybų, o alkoholį vartojęs dieną prieš.

Taip pat tikrintas ir transporto priemonių vairuotojų blaivumas. Iš viso išaiškinti devyni neblaivūs automobilių vairuotojai, iš kurių penkiems alkoholio matuokliu nustatytas lengvas girtumas, dar keturiems vairuotojams – vidutinis girtumo laipsnis . Taip pat nustatyti trys neblaivūs dviračių vairuotojai.

Lapkričio 6 d. apie 13.30 val. Kauno r., Mastaičių k., pastebėjus įtartinai keliu važiuojantį dviratininką, nuspręsta patikrinti, kokia galėtų būti to priežastis. Bendraujant jautėsi alkoholio kvapas, tad 60-metis vyras patikrintas alkoholio matuokliu, kuris parodė 2,04 promiles.

Lapkričio 7 d. apie 19.20 val. Jonavos r., Upninkų k., patikrinimui sustabdžius vairuotoją, patikrinus jį alkoholio matuokliu, šis tiek vairuotojui, tiek pareigūnams parodė, jog, deja, alkoholis buvo vartotas. Vairuotojui (gim. 1977 m.) nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,97 prom. Vyras, gailėdamasis savo poelgio, pareigūnams teigė norėjęs parvežti savo draugę.

Lapkričio 10 d. apie 15.25 val. Kaune, Partizanų g., patikrinimui sustabdyto automobilio „Audi A6“ vairuotojui (gim. 1989 m.) nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,68 prom. Vyras, pasirodo, neturi teisės vairuoti, kadangi ji atimta už anksčiau padarytą analogišką pažeidimą – už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Praėjusią savaitę pareigūnai užfiksavo 29 pėsčiųjų eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Užfiksuoti 4 pavojingo ir chuliganiško vairavimo pažeidimai. Taip pat pareigūnai nustatė  13 asmenų, vairavusius transporto priemones, tačiau neturinčius teisės to daryti.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 23 eismo dalyviai (pernai iki lapkričio mėnesio pabaigos – 23), dar 668 sužeisti (pernai – 550). Primename, jog tokios bei panašios eismo saugumo užtikrinimo priemonės bus vykdomos ir toliau.

Kauno apskrities policija ragina vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisiriato informacija

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Greitos naujienos

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Lietuva

Mokiniams bus teikiama daugiau individualių psichologo konsultacijų

Paskelbta

Psichologo pagalba mokiniams bus prieinamesnė – mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, pedagoginių psichologinių bei švietimo pagalbos tarnybų psichologai teiks daugiau konsultacijų dėl Covid-19 pandemijos sukeltų emocinių, psichologinių sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų Covid-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą,  skyrė papildomų lėšų – iš viso 300 tūkst. Eur –  švietimo įstaigų psichologams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius skatina mokyklų bendruomenes jau dabar naudotis papildoma galimybe psichologo konsultacijoms.

 „Karantino ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu vaikai, kaip ir mokytojai bei mokinių tėveliai, patyrė daug įtampų prisitaikydami prie visiems neįprastos situacijos, tad papildoma galimybė gauti psichologo konsultaciją švietimo įstaigoje, pedagoginėje psichologinėje ar švietimo pagalbos  tarnyboje suteiks reikiamą emocinę pagalbą“, – sako ministras.

Konfidencialūs pokalbiai su psichologu gali padėti sušvelninti galimus Covid-19 pandemijos padarinius mokiniams, kurie jaučia nesaugumo jausmą, atskirtį ar nerimą.

Paskirstytos lėšos bus naudojamos švietimo įstaigų psichologams papildomiems darbams atlikti, teikiant pagalbą psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams. Psichologams bus skiriamos priemokos nuo 20 iki 30 proc. atlyginimo iki 2 mėn. laikotarpiui. Savivaldybės ir valstybinės švietimo įstaigos skirtas lėšas gali naudoti iki šių kalendorinių metų pabaigos.

Skiriamos lėšos apskaičiuotos proporcingai pagal psichologų skaičių savivaldybių ir valstybinėse švietimo įstaigose. Iš viso mokyklose, savivaldybių švietimo įstaigose ir pedagoginėse psichologinėse, švietimo pagalbos tarnybose dirba 670 psichologų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Skaitomiausi