Connect with us

Miestas

Daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje – 50 mln. eurų paskola

Paskelbta

UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) gegužės 10-ąją pasirašė sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) dėl 50 mln. eurų paskolos daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje. Ši paskola suteiks galimybę finansuoti ne mažiau kaip 150 daugiabučių namų atnaujinimą, o tai ne tik paspartins renovacijos procesus šalyje, bet ir ženkliai pagerins renovuotų daugiabučių namų gyventojų gyvenimo sąlygas.

Šiuo metu paskolų daugiabučių namų renovacijai paklausa Lietuvoje yra didelė. Šalyje yra apie 38 tūkst. daugiabučių namų, kuriuose gyvena 66 proc. gyventojų, ir maždaug 35 tūkst. namų yra pastatyti anksčiau nei prieš tris dešimtmečius. Šiuo metu renovuota tik 4 procentai senos statybos daugiabučių.

Gautas ERPB finansavimas bus skirtas daugiabučių namų atnaujinimo lengvatinėms paskoloms, kurioms bus taikomos VIPA daugiabučių namų renovacijos (modernizacijos) tvarkos apraše numatytos sąlygos. Ši iniciatyva ir toliau padės taupyti energiją, mažinti anglies dioksido išmetimą ir įgyvendinti klimato kaitos sušvelninimą didinant energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose daugiabučiuose namuose.

Daugiabučių namų gyventojai mūsų šalyje jau įsitikino renovacijos privalumais – gyventojų, norinčiųjų renovuoti daugiabučius ir gauti perpus mažesnes sąskaitas už šildymą skaičius išlieka pastovus. VIPA finansuotų projektų statistiniais duomenimis vienam butui vidutiniškai tenka 8,5 tūkst. eurų investicijų, įvertinus valstybės teikiamą paramą – 5,5 tūkst. eurai. Socialiai remtiniems asmenims mokėjimus kompensuoja valstybė, o gyventojai, priėmę sprendimą renovuoti daugiabučius namus, gauna perpus mažesnes šildymo sąskaitas, pagerėjusią gyvenamąją aplinką bei padidėjusią būsto vertę.

Pasak Susan Goeransson, ERPB Savivaldybių ir aplinkos infrastruktūros komandos direktorės: „Tai yra svarbi investicija ERPB ir pirmoji didelė ERPB investicija į pastatų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje. Tai labai dera su Banko strategija, siekiant užtikrinti perėjimo prie žaliosios ekonomikos tikslus ir klimato kaitos padarinių mažinimą. Seni, nerenovuoti daugiabučiai namai yra vienas iš daugiausiai prie išmetamo CO2 kiekio prisidedančių faktorių. Bendradarbiavimas su VIPA yra būdas spręsti šią problemą“. Matti Hyyrynen, ERPB vadovas Baltijos šalims, papildydamas teigia, kad ši paskola, kartu su ERPB teikiama technine pagalba, kuriant palankią pakeitimo vertybiniais popieriais teisinę aplinką, atveria kelius platesniam privataus sektoriaus dalyvavimui, finansuojant energinio efektyvumo didinimo projektus Lietuvoje.

Šios paskolos pasirašymui taip pat pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, kadangi tokių tarptautinių finansų institucijų, kaip ERPB, pasitikėjimas ir dalyvavimas Lietuvos daugiabučių namų renovacijos programoje dar labiau didina finansavimo patikimumą privačių investuotojų akyse.

Finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, iš ERPB gauta paskola – itin svarbus žingsnis Lietuvai. „Rimtas tarptautinės bendruomenės požiūris ir pasitikėjimas Lietuvoje įgyvendinamu gyvenamųjų pastatų atnaujinimo finansavimo mechanizmu – efektyvaus mūsų institucijų veikimo ir teisingų pasirinkimų, įgyvendinant vieną svarbiausių Lietuvoje projektų, rodiklis. Toks vertinimas leidžia mums kur kas drąsiau dairytis investuotojų užsienyje“, – sakė L. Maskaliovienė.

Pasak Aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, Lietuvoje aktyviai dirbama, didinant pastatų energinį efektyvumą. „Pastaraisiais metais Lietuva tapo viena iš ES lyderių įgyvendinant daugiabučių pastatų energinio efektyvumo didinimo projektus. Jie leidžia mums net tik pagerinti gyvenimo kokybę būsto savininkams bei miestų estetinį vaizdą, bet ir apčiuopiamai sumažinti šiltnamio efektą didinančių dujų išmetimus į atmosferą bei skatinti statybų sektorių.“ – teigia R. Brandišauskienė.

Ateityje privačius investuotojus VIPA sieks pritraukti įgyvendindama paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais bei kitas lėšų pritraukimo schemas. Tikimasi, kad gauta paskola sudarys galimybes įvykdyti pilotinį paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorį, tokiu būdu pritraukiant apie 100 mln. eurų iš tarptautinės kapitalo rinkos. VIPA ir ERPB bendradarbiavimas dėl Energijos taupymo paslaugų teikimo rinkos atsiradimo, daugiabučių renovacijos programos finansavimo bei kokybiško ir skaidraus pakeitimo vertybiniais popieriais modelio Lietuvoje įgyvendinimo prasidėjo dar 2013 m. Tikimės, kad šis bendradarbiavimas ir ateityje duos apčiuopiamus rezultatus.

Europos rekonstrukcijų ir plėtros bankas (angl. The European Bank for Reconstruction and Development, EBRD) – tarptautinė finansų institucija, įsteigta 1991 m. Banko narėmis yra 65 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos – Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas, savo veiklą vykdantis 30 valstybių nuo Estijos iki Egipto ir nuo Maroko iki Mongolijos. EBRD savo veiklos šalyse remia privataus sektoriaus plėtrą per investicijas ir politinį dialogą. Bankas finansuoja projektus žemės ūkio, energijos vartojimo efektyvumo, finansų įstaigų, gamybos, vietinės aplinkosaugos infrastruktūros, gamtos išteklių, energetikos, nuosavybės, turizmo, mažų ir vidutinių įmonių, telekomunikacijų, informacinių technologijų ir transporto srityse.

Šaltinis: http://esinvesticijos.lt

Skaityti toliau

Miestas

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Miestas

Liepą šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje

Paskelbta

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, šių metų liepą centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje.

Liepą Lietuvoje mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai – 2,63 ct/kWh su PVM. Palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina sumažėjo 29,49 proc.

Palyginus šio mėnesio šilumos kainą su buvusia aukščiausia (2012 metų liepą ji buvo 9,82 ct/kWh su PVM), šių metų liepą ji tapo net 73,25 proc. mažesnė. Dabar ji sudaro tik 2,63 ct/kWh su PVM.

Šilumos kaina Kaune jau trys mėnesiai iš eilės yra mažiausia Lietuvoje ir tikėtina, kad kurį laiką tokia ir išliks. Maža šilumos kaina išliks ne tik dėl sumažėjusių kuro kainų, bet ir dėl to, kad AB „Kauno energija“ nebepirks gamybos rezervavimo paslaugos iš Kauno termofikacijos elektrinės. Taip per 2020 metus bendrovė Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko vartotojams sutaupys dar 1,6 mln. eurų.

Šilumos kainos mažėjimą jau kuris laikas iš esmės lemia sumažėjusi biokuro kaina bei dėl išaugusios konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų sumažėjusi aukcione parduodamos šilumos kaina.

Primename, kad ne šildymo sezono metu centralizuotai tiekiama šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti.

VERT sudarytame grafike pavaizduotos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvos miestuose 2020 m. liepą:

AB „Kauno energija“ informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi