Connect with us

Miestas

COVID-19 situacija Kauno mokyklose stabilizavosi – priešmokyklinukai ir pradinukai grįžta į klases

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

COVID-19 situacija Kauno mokyklose stabilizavosi – priešmokyklinukai ir pradinukai grįžta į klases

Po savaitę trukusio nuotolinio mokymosi „nulinukai“ ir pradinių klasių auklėtiniai Kauno mieste nuo pirmadienio (lapkričio 9 d.) sugrįš į mokyklų suolus. Tokio sprendimo prieita konstatavus, kad situacija ugdymo įstaigose stabilizavosi, o tarp mažiausiųjų fiksuoti koronaviruso židiniai – suvaldyti. Pasak specialistų, savaitę trukusios rudens atostogos ir po jų sekęs mokymasis – pasiteisino.

Kauno mieste pasitelktos priemonės COVID-19 ligos plitimui mažinti bendrojo ugdymo mokyklose davė apčiuopiamų rezultatų. Sergančių mokinių skaičiai ženkliai sumažėjo.

Atsižvelgiant į tai, praėjusią savaitę išleistas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl nuotolinio ugdymo nuo kitos savaitės netenka galios. Pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo auklėtiniai ateinantį pirmadienį grįžta į mokyklas.

„Rudens atostogos ir prie jų pridėta viena savaitė mokymosi iš namų davė teigiamą efektą. Dvi savaitės yra tas izoliacijos laikotarpis, po kurio mokiniai gali grįžti į mokyklas maksimaliai sumažintos rizikos sąlygomis. Dar svarbiau apsaugoti mokytojus, tarp kurių – nemažai vyresnio amžiaus pedagogų. Jaučiamės padarę savalaikį sprendimą, kuris prisidėjo užbėgant galimoms grėsmėms už akių. Tokie veiksmai būtų neįmanomi be tėvelių geranoriškumo, tad esame dėkingi kauniečiams už supratingumą ir pastangas“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Nuotolinis mokymas pradinukams ir priešmokyklinukams Kauno mieste buvo įvestas atsižvelgus į praėjusią savaitę gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų rekomendacijas. Pasak jų, vieni didesnių ir dažnesnių ligos proveržių fiksuoti būtent ugdymo įstaigose, todėl iškart po atostogų grįžti prie įprasto ugdymo mokyklos suoluose būtų buvę pernelyg rizikinga. Juolab kad ši darbo savaitė buvo trumpesnė ir nuotolinis ugdymas tetruko 4 dienas.

Per spalį vien tarp pradinių klasių mokinių Kauno mieste buvo nustatyta 31 koronaviruso infekcijos atvejis. Dar 21 vaikas susirgo amžiaus grupėje iki 7 metų. Per pastarąsias dvi (atostogų ir nuotolinio ugdymo) savaites šis skaičius sumažėjo tris kartus. Tarp Kaune sergančių vaikų pradinukai ir priešmokyklinukai sudaro kiek daugiau nei penktadalį (apie 21 proc.) visų atvejų. Beje, praėjusį mėnesį COVID-19 diagnozuota ir 54 miesto pedagogams.

„Nuotolinį pradinukų ugdymą planuota tęsti iki vietinio karantino pabaigos Kaune – lapkričio 11 dienos. Vis dėlto, nuo šeštadienio Lietuvoje įvedant visuotinį karantiną, ši data netenka prasmės, o tikslas išlaikyti vaikus dvi savaites be tiesioginio kontakto mokyklų klasėse – jau pasiektas. Taigi anksčiau laiko baigiant mokymąsi iš namų, raginame atkreipti dėmesį tėvelius, kurie turi nedarbingumo pažymas, galiojančias iki kito trečiadienio. Siūlytume susitvarkyti šiuos dokumentus, kad vėliau nekiltų problemų dėl išmokų už kitos savaitės dienas, kuomet vaikai jau bus sugrįžę į mokyklas“, – pridūrė E. Andriuškienė.

Vyresni (5–12 klasių) mokiniai toliau mokslus tęs mišriu būdu, pakaitomis derinant nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bendrojo ugdymo įstaigose, kuri šiuo metu stabilizavosi, kol kas papildomų priemonių imtis nenumatoma.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Reklama

Miestas

Kelintą sapną sapnuoja Lietuvos zoologijos sode žiemos miegu miegantys gyvūnai?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Sausio 25 dieną Lietuvoje minime pusiaužiemį. Šią dieną visų senovės lietuvių žvilgsniai buvo nukreipti į barsuko urvą, nes būtent jis apspręsdavo, ar ilgai dar teks laukti pavasario. Jei barsukas pabudęs iš žiemos miego ir išlindęs iš urvo, išsigandęs savo šešėlio nešdavo kudašių atgal į guolį – pavasario dar teks palaukti. Tačiau, jei iškišęs nosį į lauką nuspręsdavo eiti pasivaikščioti – pavasaris jau ne už kalnų. Kodėl gyvūnai užmiega žiemos miegu, kas šiuo metu miega zoologijos sode ir ar šie gyvūnai tikrai gali išpranašauti ateitį?

Žiemos miegas gamtininkų dar vadinamas hibernacija. Tai natūralus ir periodiškai besikartojantis procesas, ramybės būsena, į kurią pasineria gyvūnai bei augalai, esant nepalankioms oro sąlygoms, pašaro stygiui ar veikiant kitiems veiksniams. Hibernacija gali vykti ne tik žiemos, bet ir vasaros laikotarpiu. Gyvūnams panirus į žiemos miegą, jų organizme vyksta daug įdomių procesų: sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, nukrenta kūno temperatūra. Susilpnėja visi gyvūnų organizmuose vykstantys procesai, net ir nervinių elektros impulsų smegenyse perdavimas. Todėl, tikru žiemos miegu miegantys gyvūnai visą šį laikotarpį net nesapnuoja.

Artimiausias barsukui gyvūnas, šiuo metu gyvenantis Lietuvos zoologijos sode, yra paprastasis meškėnas. Šie du gyvūnai turi ne tik išvaizdos, bet ir elgesio panašumų. Abu jie nėra tikru žiemos miegu miegantys gyvūnai. Artėjant šaltajam sezonui jie kaupia maisto atsargas riebaliniame sluoksnyje. Jei žiema būna išties atšiauri ir su daug sniego, šie gyvūnai įminga ir nosies iš urvo neiškišti gali ilgiau nei mėnesį. Tačiau, jei oras palankus ir yra pakankamai ėdesio, barsukai ir meškėnai gali būti aktyvūs ištisus metus. Lietuvos zoologijos sode gyvenantys meškėnai pastaruoju metu išties retai išlenda iš savo šiltų guolių. Tik kartą dienoje šie miegaliai patikrina, ką skanaus jiems atnešė prižiūrėtojai. Tačiau, jei dar sugrįžtų stipresni šalčiai, galbūt neišlįstų nei karto, nes yra sukaupę išties storą riebalinį sluoksnį, su kuriuo jokia žiema nebaisi. Meškėnai nėra patikimi pavasario pranašai, mat jų prognozė gali greitai pasikeisti.

Gamtoje šiuo metu nerasime nei vieno roplio, nes visi jie kietai miega tikru žiemos miegu. Bet Lietuvos zoologijos sodo terariume šiuo metu didelė dalis aktyvių roplių. Čia žiemos miegu, kaip ir gamtoje gyvenantys jų giminaičiai, šiuo metu miega tik lietuviški baliniai vėžliai. Jų ramiam miegui zoologijos sode net įkurta atskira patalpa, kurioje jie netrikdomi miegos nuo 6 iki 14 savaičių. Vėžliai yra šaltakraujai gyvūnai, todėl visi jų organizme vykstantys procesai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Lietuvos zoologijos sode vėžlius, dirbtinai keliant aplinkos temperatūrą, pažadins juos prižiūrintys specialistai, gamtoje – saulės kaitra, kuomet įšildys balas, į kurių dumblą įsirausę miega vėžliukai. Tad, vėžiukai apie atėjusį pavasarį galės pasakyti tik tuomet, kai oras sušils.

Įsiraususios į ąžuolų trūnėsius, Lietuvos zoologijos sode, šiuo metu žiemos miegu miega ir 640 visoje Europoje labai reto ir griežtai saugomo niūriaspalvio auksavabalio lervos. Ruošdamosios miegoti šios lervos nustoja maitintis, tampa nejudrios, aplink save suformuoja nedideles kameras, kuriose ramybės būsenoje priklausomai nuo oro temperatūros šios lervos miegos iki kovo-balandžio mėnesio. Gamtoje šios lervos irgi naudojasi senų, sutrūnijusių ąžuolų prieglobsčiu, kuriuose lervos vystytis gali net 2-3 metus, iki kol virsta gražuoliais niūriaspalvio auksavabalio vabalais.

Padėti saugiai išmiegoti žiemos miegu gyvūnams ir turėti pirmuosius pavasario pranašus savo aplinkoje galite ir jūs! Rudenį palikite į krūvas sugrėbtus medžių lapus, šakas, juose prieglobstį nuo žiemos šalčių gali atrasti ežiai, įvairūs graužikai, gausi įvairovė vabzdžių. Pastebėję, jog pastatų plyšiuose žiemoti įsitaisė šikšnosparniai, jų netrikdykite, už tai jie jums atsidėkos vasarą ėsdami grambuolius, uodus, mašalus ir kitus vabzdžius. Vandens telkiniuose žiemojantiems varliagyviams, žuvims, svarbu, kad žiemą nepritrūktų deguonies, todėl tvenkinius užtraukus storam ledo sluoksniui, reikalinga juose išpjauti eketę, prie vandens augalų nuvalyti sniego dangą, kad augalai būtų aprūpinti šviesa ir galėtų gaminti gyvūnams deguonį. Neskubėkite iš sodybų pašalinti senų, sutrūnijusių medžių, galbūt juose snaudžia niūriaspalvis auksavabalis?

Skaityti toliau

Miestas

Kultūros sostinė kviečia Kauną priimti iššūkį – nė žingsnio be kultūros!

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kultūros sostinė kviečia Kauną priimti iššūkį – nė žingsnio be kultūros.

Šiandien, sausio 21 d. – ypatinga diena Kauno miestui ir rajonui. Lygiai po metų Kaunas, kartu su Serbijos miestu Novi Sad bei Liuksemburgo Esch-sur-Alzette atsidurs visos Europos dėmesio centre – taps Europos kultūros sostinėmis. Paskutinius paruošiamuosius žingsnius titulo metams dėliojanti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kviečia Kauno miesto ir rajono gyventojus link titulo metų žengti kartu ir kviečia juos žingsnių iššūkiui.

Kartu su naudingų žingsnių programėle „Walk 15“ organizuojamo žingsnių iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ tikslas – 20 220 121 žingsnis. Iššūkį, kuris truks visus 2021-uosius metus, įveikti kviečiama bendruomeniškai – buriantis į virtualias komandas ir einant už savo mikrorajoną, miestelį ar seniūniją. Tokių komandų bus net 65 – aprėpiančios kiekvieną miesto ir rajono bendruomenę.

Iššūkį priėmę miesto ir rajono gyventojai žingsnius galės rinkti namie, gražiausiose Kauno miesto bei rajono miestelių vietovėse bei specializuotuose, kartu su maršrutų kūrėjais „Kaunas IN“ sukurtuose saugiuose ir intriguojančiuose maršrutuose, kurie kas mėnesį pasirodys „Walk 15“ naudingų žingsnių programėlėje.

Norintieji dalyvauti žingsnių iššūkyje kviečiami užsiregistruoti į kultūros sostinės iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“ „Walk 15“ programėlėje. Iššūkio komandos surinktus žingsnius galės matyti realiuoju laiku, o „Kaunas 2022“ kiekvieną mėnesį apžvelgs aktyviausiai žingsniuojančius mikrorajonus ir rajonus, prizais apdovanodami daugiausiai žingsnių įveikusius jų gyventojus.

„Walk15“ naudingų žingsnių programėlę nemokamai atsisiųsti galite iš „Google Play“ arba „App Store“.

*Viršelio nuotraukos autorius – Martynas Plepys

Kaunas 2022 informacija

Skaityti toliau

Miestas

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartos priemonės, ką reikėtų daryti, jeigu vėl susidarytų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis.

Grėsmė dėl tilto statybų

Pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai kelia nerimą Kauno rajono savivaldybės vadovams. Dėl pastatytų kolonų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga. Stipriai paspaudus šaltukui Neryje pradėjo formuotis ledo lytys, todėl Savivaldybė nusprendė sušaukti skubų posėdį ir aptarti situaciją.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pasakojo, kad prieš pradedant darbus, buvo atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.

„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė N. Abukauskas.

Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas posėdžio metu tikino, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes.

„Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės“, – pastebėjo V. Popovas.

Reikia būti pasiruošusiems

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad reikia turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms. „Kai ateis ledonešis – nebus kada galvoti ir skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis“, – teigė jis.

Vicemeras kreipėsi ir į rangovus, kurie turėtų bendradarbiauti ir kartu su Savivaldybe ruošti planus. „Jeigu įvyks nelaimė, žmonės dėl patirtų nuostolių ieškos kaltųjų, juk gamtos neapkaltinsi“, – pabrėžė A. Nesteckis.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys irgi atsimena dešimties metų senumo įvykius. „Neryje tada vanduo pakilo net 2 metrus ir tai įvyko vos per porą valandų“, – pasakojo R. Velžys.

Jo nuomone, labai svarbu prevenciškai stebėti pokyčius upėje, nes jau dabar prie tilto akivaizdžiai matomas vagos susiaurėjimas ir besikaupiančios lytys.

Darbų pasiskirstymas

Rikteris įsitikinęs, kad Savivaldybė turi parengti veiksmų planą dėl gresiančio potvynio.

Buvo nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai. Taip pat atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Rajono vadovai pavedė Priešgaisrinei saugos tarnybai visą parą stebėti upę ir užfiksavus grėsmes, iškart informuoti Administracijos direktorių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius džiaugėsi, kad Kauno rajono savivaldybė atlieka prevencinį darbą ir kartu su rangovais žada bendradarbiauti bei suteikti visą reikiamą pagalbą Savivaldybei. Bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius V. Popovas patikino, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat. Šiam tikslui planuoja įrengti stebėjimo kameras. Taip pat pažadėjo apie 1 km iki tilto upės vagos stebėti pasitelkiant dronus.

Savivaldybė paruoš gyventojų informavimo, įspėjimo apie grėsmes algoritmą.

Pavasarį pradės statyti pylimą

Savivaldybė primena, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Radikiuose (Domeikavos seniūnija) apsauginio pylimo statybos. Ši Neries pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną.

Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln. Eur, Savivaldybė tam skirs 93 tūkst. Eur, o likusią dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Projektas „Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje“ apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, kad pasikartos 2010 m. scenarijus.

Skaityti toliau

Miestas

Dauguma gyventojų išlieka pozityvūs: žiemos išdaigos tik džiugina

Milda Vedegytė

Paskelbta

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje šaltukas spaudė net iki -25 laipsnių, o dideliu sniego sluoksniu pasidengė visi regionai. Dažnai prasidėjus tokioms žiemos išdaigoms, gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis: nenuvalytais ir nebarstytais keliais, gendančiais automobiliais ar slidžiais šaligatviais. Tačiau, paklausus žmonių nuomonės apie šiuos žiemos nepatogumus, jie išliko pozityvūs.

,,Čia tik sniegas. Vaikystėje patys į pusnis brisdavome su džiaugsmu, kartais visai gerai akimirkai pasidžiaugti” – komentavo viena iš puslapio sekėjų. Tokio sluoksnio sniego Lietuvoje nematėme jau kurį laiką, todėl šis žiemiškas vaizdas daugelį nukelia į vaikystę, kurioje mus nuolat džiugindavo didelės ir purios pusnys, o šaltukas neatrodydavo toks baisus. Dauguma skaitytojų komentaruose teigė, kad kiemuose pūpsantis sniegas jiems visai netrukdo, jie jį kasa savarankiškai. Kelininkams didelių priekaištų skaitytojai neturėjo. ,,Labai gražus metas ir keletas nenuvalytų gatvių manau nesukelia didelio vargo” – paantrino kita skaitytoja. Kauno gyventojai teigė, kad sniego kasimas jiems tampa net smagus, nes šio darbo jau buvo spėta pasiilgti.

Tačiau atsirado ir kelios priešingos nuomonės, kai kuriems skaitytojams ši žiema vis dėlto sukėlė tam tikrų nepatogumų:  ,, Keblumų nedaug, tik apmaudu kai už neatliktus darbus tenka mokėti. Pabarstyti šaligatvius ir kiemo takus reikėtų, nes slidu.” – teigė viena iš komentatorių, ,,Bardakas – aptvarkytos tik centrinės gatvės. Visur kitur apleista kaip niekad, sniegas nevalytas, net druskos nebarstyta” – skundėsi vienas Kauno gyventojas.

Atsirado ir pašmaikštavusių skaitytojų, kurie sakė, kad patys dirbdami nuotoliniu būdu. snieguotų gatvių net nepastebi. Tačiau akivaizdu, kad dauguma gyventojų itin džiaugiasi pagaliau sulaukę šaltuko ir sniego, todėl keli nepatogumai nesugadins šios džiugios nuotaikos.

Skaityti toliau

Miestas

Kaune ir Vilniuje fiksuojama prasčiausia padėtis dėl oro taršos padidėjimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

„Vakar dieną prastesnė oro kokybė fiksuota Kaune ir Vilniuje, miestų slėniuose, kur teršalai labai gerai kaupiasi ir jų koncentracija padidėja. Kietųjų dalelių paros ribinė vertė buvo viršyta, sakyčiau, nedaug – Kaune, Petrašiūnuose, užfiksuota 51 mikrogramas kubiniame metre, o Vilniaus senamiestyje – 62 mikrogramai. Tai yra 1,3 karto viršyta norma“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Vietovėse kaip sostinės senamiestis, esantis slėnyje, teršalų koncentracija kiek labiau kaupiasi įprastai – prie to prisideda ir aplinkinių rajonų tarša, aiškino V. Bimbaitė. Didesnė tarša ir gyvenvietėse, kuriose kūrenamas kietasis kuras, pavyzdžiui, malkos.

„Tose miesto gyvenvietėse, kur daug individualių namų, kūrenamas kietasis kuras, oro užterštumas didesnis, gauname ir skundų iš gyventojų, kad negali praverti langų, nes kaimynas kūrena“, – kalbėjo pašnekovė.

Situacija būtų prastesnė, jeigu ne gyventojų mobilumo sumažėjimas dėl karantino, kartu lemiantis ir mažesnę transporto taršą.

„Manyčiau, kad būtų tarša didesnė, kadangi ir praėjusių metų pirmo karantino metu išryškėjo tendencija, kad sustojus transportui teršalų koncentracija labai sumažėjo, kai kur net iki 50 proc. Matyt, dabar turėtume didesnes koncentracijas negu yra šiuo metu vien dėl to, kad transporto dedamoji yra žymiai mažesnė nei priešpandeminiu laikotarpiu“, – kalbėjo V. Bimbaitė.

Jau antradienį, pasak jos, matomas oro kokybės pagerėjimas, kurį numatyti leidžia ir artimiausių dienų orų prognozė.

„Šiuo metu situacija yra gerėjanti, kadangi sustiprėjo vėjas, keičiasi meteorologinė situacija. Tikėtina, kad jau šiandien kvėpuosime žymiai geresniu oru. (…) Jau šį rytą matome koncentracijų sumažėjimą visoje Lietuvoje, jaučiamas meteorologinės situacijos pokytis ir oro kokybė gerėja“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Edvardas Kubilius, LRT

Skaityti toliau

Miestas

Pastangos nenuėjo perniek: gatvėse – mažiau nelaimių

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

2020-ieji Kauno mieste pasižymėjo kur kas mažesniu avaringumu. Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc. Tokie pokyčiai įrodo, kad ligšioliniai veiksmai ir priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų. Šiemet Kauno savivaldybė drauge su kitomis institucijomis numačiusi skirti dar daugiau dėmesio eismo saugumui užtikrinti ir mažinti „juodųjų dėmių“ skaičių. Planuojama rekonstruoti bent 5 sankryžas.

Kuria saugaus eismo miestelį

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

Ties kiekvienu statistiniu rodikliu fiksuojamas gana ženklus pagerėjimas. Tokie skaičiai išskiria Kauną tarp kitų apskrities miestų.

„Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį.

Turime padaryti viską, kad Kaune eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau. Lygios gatvės, tvarkingos sankryžos, saugios perėjos, kokybiškas apšvietimas – tai darbai, kurių atlikta jau tikrai nemažai, bet išlaikysime pagreitį tęsdami juos ir toliau. Greta visos infrastruktūros reikia stiprinti švietėjišką veiklą, kad kauniečiai, ypač auganti jaunoji karta, vis geriau suprastų, kaip saugoti save ir aplinkinius keliuose“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, prevencinė ir edukacinė veikla eismo saugumo srityje sustiprės apjungus pajėgas su miesto policija bei kitomis atsakingomis institucijomis. Be to, meras priminė, kad jau šiemet Kaune bus atidarytas patiems mažiausiems eismo dalyviams skirtas pirmasis Baltijos šalyse Saugaus eismo miestelis greta A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos Ašigalio gatvėje.

Per pandemiją dirbo sparčiau

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti „rombai“.

„Nors neretai šis ženklinimas yra ignoruojamas, tikime, kad tai prisideda prie pėsčiųjų ir pačių vairuotojų saugumo. Vis daugiau eismo dalyvių apie tai sužino ir kreipia dėmesį į šį išsiskiriantį ženklinimą. Pastebimai sumažėję skaudžios statistikos skaičiai sufleruoja apie gerėjančią situaciją“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

„Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai „juodųjų dėmių“. Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė M. Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

Saugiausia diena – sekmadienis

Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė neabejoja, kad praėjusiais metais prie geresnės situacijos miesto gatvėse prisidėjo vieningas institucijų darbas – kol miestas gerino infrastruktūrą, pareigūnai drausmino eismo dalyvius.

„Be abejo, sumažėjusiems skaičiams įtakos turėjo ir ne vieną mėnesį trukęs karantinas, kuomet dauguma gyventojų dirbo ar mokėsi iš namų. Dėl šios priežasties transporto priemonių srautai miesto gatvėse buvo mažesni. Prie saugumo užtikrinimo neabejotinai prisidėjo ir mobilieji greičio matuokliai.

Kasmet stebime tendenciją, kad dauguma eismo įvykių, ypač skaudžių, įvyksta tada, kai viršijamas nustatytas leistinas greitis. Pradėjus tiek apskrityje, tiek mieste naudoti mobiliuosius greičio matuoklius, greitis gatvėse sumažėjo“, – apibendrino O. Vaitkevičienė.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau
Naujienosprieš 12 val

Koronavirusas toliau mutuoja – kuri vakcina apsaugos geriausiai?

Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių fiksuojami naujų koronaviruso mutacijų atvejai, o septyniose iš jų stebimas koronaviruso mutacijų plitimas. Tarp šių...

Greitos naujienosprieš 13 val

Sveikinimas grafikui Rimvydui Kepežinskui 65-mečio proga

2021 01 26 Šiandien grafikas, iliustruotojas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas švenčia...

Greitos naujienosprieš 14 val

Dosjė: aplinkos ministro susitikimai su pavaldžių įstaigų vadovais

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuo savo kadencijos pradžios susitiko su visų 13 ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais. Dviejų iš jų –...

Greitos naujienosprieš 16 val

„CAS 2021“ visą pasaulį ragina susivienyti prisitaikant prie klimato kaitos

2021 01 25 Pirmadienį 15 val. Lietuvos laiku prasideda pirmasis pasaulio lyderių, valstybių atstovų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų susitikimas (CAS...

Greitos naujienosprieš 16 val

„Lexus“ vairuotojui surašytas ne vienas administracinio nusižengimo protokolas

2021 01 25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią...

Greitos naujienosprieš 16 val

VRM: atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių leista beveik 792 Baltarusijos piliečiams

Sausio 25 d. duomenimis vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 792 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais...

Greitos naujienosprieš 16 val

Pretenduoti į „Google“ skiriamą paramą kviečia ir Lietuvos kultūros bei meno atstovus

Technologijų kompanija „Google“ paskelbė programos „Google.org Impact Challenge“ kvietimą, skirtą Vidurio ir Rytų Europos šalims. Pagal šią iniciatyvą 2 mln....

Greitos naujienosprieš 16 val

VESK: karantiną pratęsti siūloma iki vasario 28 dienos

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) nusprendė Vyriausybei siūlyti tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos. Vyriausybė sprendimą...

Greitos naujienosprieš 16 val

Nuo COVID-19 bus vakcinuojama daugiau darbuotojų ir savanorių, turinčių sąlytį su pacientais ir rizikos grupės asmenimis

2021 01 25 Atsižvelgiant į ekspertų ir Vyriausybės rekomendacijas bei siekiant apsaugoti didžiausią riziką užsikrėsti koronavirusu (COVID-19) turinčius gyventojus, sveikatos...

Greitos naujienosprieš 16 val

Vaikų dienos centrams – 1,6 mln. eurų

2021 01 25 Jau šią savaitę savivaldybes pasieks vaikų dienos centrams skirtas finansavimas. Visoje šalyje veikiantiems 425 vaikų dienos centrams,...

Skaitomiausi