Connect with us

Greitos naujienos

COVID-19 darbovietėje: ką svarbu žinoti darbdaviui ir darbuotojams?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paskelbta

2020 11 20

Pandemijai nesiliaujant, vis daugiau šalies įmonių susiduria su klausimais, kaip elgtis, jeigu COVID-19 suserga darbuotojas: kokius žingsnius privalu atlikti darbdaviui, kaip organizuoti darbą kitiems darbuotojams, ką būtinai turi atlikti kiekvienas darbuotojas, turėjęs sąlytį su sergančiuoju, galiausiai – kada COVID-19 sirgęs darbuotojas gali saugiai sugrįžti į kolektyvą.   

Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis sąlygomis: pagal galimybes valdyti darbuotojų srautus, ypač bendro naudojimo patalpose (poilsio, valgymo, rūkymo vietose), aprūpinti juos apsaugos priemonėmis, vėdinti patalpas, užtikrinti paviršių dezinfekciją, informuoti darbuotojus ir lankytojus, kaip saugotis. Taip pat, esant galimybei, organizuoti darbą ir aptarnauti lankytojus nuotoliniu ar iš dalies nuotoliniu būdu. 

Darbuotojai privalo laikytis jau įprastų, visuomenėje taikomų COVID-19 ligos prevencijos priemonių – saugaus atstumo, rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymosi, dėvėti kaukes, darbo patalpas vėdinti ne rečiau kaip kas valandą, o svarbiausia – pajutus koronaviruso infekcijai būdingus požymius, pavyzdžiui, karščiavimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą ir pan., apie tai skubiai informuoti darbdavį ir iš karto apleisti darbo vietą.

Darbdaviai ir darbuotojai turėtų kartu dėti pastangas, kad būtų sumažinta COVID-19 ligos išplitimo rizika tarp įmonės darbuotojų. 

DARBDAVIO VEIKSMAI. Jeigu įtariama, kad kuris nors darbuotojas serga arba jaučia infekcijos požymius, darbdavys turi nedelsiant jį atskirti nuo kitų darbuotojų ir rekomenduoti darbuotojui kreiptis į gydymo įstaigą dėl tyrimo, gydymo ir nedarbingumo suteikimo. 

Kuomet tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų yra užsikrėtęs COVID-19, darbdaviui reikia susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) arba pagal NVSC interneto svetainėje nurodytus požymius nustatyti visus su susirgusiu darbuotoju didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis ir jiems liepti izoliuotis. Sąlytį turėjusių asmenų sąrašą darbdavys turėtų nusiųsti NVSC, kas paspartintų židinio tyrimo procedūras. 

Darbdavys turėtų:
•    Sudaryti galimybę didelės rizikos sąlytį turėjusiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tai įmanoma, arba skelbti prastovą. 
•    Informuoti, kad nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar gauti prastovos, asmuo privalo kreiptis į NVSC ir sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą. 
•    Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius darbuotojus, kad jiems privalu 14 dienų izoliuotis ir stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – paskambinti ir vykdyti koronoviruso karštosios linijos 1808 nurodymus. 
•    Mažos rizikos sąlytį turėjusius asmenis informuoti, kad jiems 14 dienų po turėto sąlyčio privalu stebėti savo sveikatos būklę, laikytis 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, griežtai laikytis rankų higienos ir čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – nedelsiant izoliuotis ir skambinti koronoviruso karštąjai linijai 1808 bei vykdyti jos nurodymus.

Po nustatyto COVID-19 atvejo darbovietėje būtina išvalyti ir dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems didelės rizikos kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.

Nušalinimas nuo darbo. Darbdaviai turi užtikrinti, kad dirbtų tik darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, darbdavys privalo pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio pozicija, kad darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turi būti pagrįsta. Nustatant galimą grėsmę darbuotojų sveikatos saugumui, būtina vadovautis atskirais operacijų vadovo sprendimais, atsižvelgiant į vykdomą ekonominę veiklą.

Jeigu dirbti nuotoliniu būdu neįmanoma, darbuotojui forminama prastova ir už visą darbo laiką mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga. 

DARBUOTOJŲ VEIKSMAI. Sužinoję apie turėtą didelės rizikos sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą. 
    
Jeigu turėję mažos rizikos sąlytį, pajuntate COVID-19 ligai būdingus simptomus, turite nevykti į darbą ir apie susiklosčiusią situaciją informuoti savo tiesioginį vadovą. Jeigu tokius simptomus pajuntate būdamas darbe, turite nedelsiant palikti darbo vietą bei kreiptis nuotoliniu būdu į sveikatos priežiūros įstaigą arba skambinti karštosios linijos telefonu 1808. Kai privaloma izoliuotis, darbuotojas turi likti namuose.

Dirbančiajam susirgus COVID-19 liga, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. Susirgus koronaviruso infekcija pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio. 

Didelės rizikos sąlytį su COVID-19 sergančiuoju turėjęs darbuotojas. Tuo atveju darbuotojui  yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. 

Kaip įvertinti, ar aš esu sąlytį turėjęs asmuo?
Laikoma, kad turėjote sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19, jeigu su juo bendravote:

  • 3 d. laikotarpiu iki tol, kol jam pasireiškė simptomai, ir 14 d. laikotarpiu nuo simptomų atsiradimo.
  • 72 val. laikotarpiu iki tepinėlio užsikrėtusiajam paėmimo ir 10 d. laikotarpiu nuo tepinėlio paėmimo, jei jam simptomai nepasireiškė.  

Kaip įvertinti užsikrėtimo rizikos lygį?
DIDELĖS RIZIKOS SĄLYTIS:

Jeigu be apsaugos priemonių su užsikrėtusiuoju:
• bendravote ilgiau kaip 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu;
• turėjote tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis, krauju);
• turėjote tiesioginį fizinį sąlytį (pavyzdžiui, rankos paspaudimą).

MAŽOS RIZIKOS SĄLYTIS:
•  bendravote arba buvote toliau nei 2 metrų atstumu nuo užsikrėtusiojo;
• buvote šalia jo trumpiau kaip 15 minučių;
• neturėjote tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiuoju;
• visada dėvėjote apsaugos priemones.

Nuotolinis darbas. Darbuotojas, kuriam privaloma izoliacija, gali su darbdaviu susitarti dėl nuotolinio darbo. Kai tai įmanoma, darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu, jam tuo metu turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. 

NEDARBINGUMAS IR LIGOS IŠMOKA. Jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

LIGOS IŠMOKA sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

DARBUOTOJO SUGRĮŽIMAS PO COVID-19 LIGOS. Pagal numatytą gydymo ir izoliacijos nutraukimo algoritmą, tam, kad žmogus būtų laikomas pasveikusiu nuo COVID-19 ar jam būtų nutraukiama izoliacija, nebereikia atlikti papildomo nosiaryklės ir ryklės tepinėlio ištyrimo PGR metodu, tačiau svarbu pabrėžti, kad asmuo laikomas pasveikusiu ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. 

Asmenims, sirgusiems besimptome ir lengvos formos COVID-19 liga, izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai. 

Esant sunkiai COVID-19 ligos formai, žmogui izoliacija gali būti nutraukiama po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai susilpnėjo ir jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą.

Tik itin išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, izoliacija gali būti nutraukta anksčiau, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai ir atlikus tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama koronaviruso.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Į ligoninių koronaviruso skyrius bus kviečiamas pastiprinimas iš kitų gydymo įstaigų

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 11 25

Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso (COVID-19) pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų vadovais ieško būdų, kaip sustiprinti medicinos personalą, dirbantį pirmosiose fronto linijose. Ministerija primena, kad ekstremaliosios situacijos sąlygomis gydymo įstaigoms susidūrus su personalo trūkumu gali būti pasitelkiamos papildomos pajėgos iš kitų įstaigų.

Kai kurios gydymo įstaigos jau pradėjo bendradarbiavimą, pasitelkdamos papildomas pajėgas koronavirusu sergančių pacientų gydymui. Vienas tokių pavyzdžių – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, kuri pasitelkė slaugytojus, gydytojus ir slaugytojų padėjėjus iš poliklinikų pagal trišales sutartis.

Padėti su koronavirusu sergančiais pacientais dirbančiam personalui taip pat kviečiami jaunieji gydytojai rezidentai, vidaus ligų gydytojai ir kitų sričių medikai.

Gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis, priskiriamos civilinės saugos pajėgoms, todėl pritrūkus personalo ligoninės gali kreiptis į SAM ir kitas gydymo įstaigas dėl pastiprinimo. Abiejų įstaigų sutarimu medicinos darbuotojai gali būti komandiruojami į kitą įstaigą, kuri privalės aprūpinti komandiruojamus darbuotojus asmeninės apsaugos ir kitomis darbui būtinomis priemonėmis.

Darbuotojams, kurie bus komandiruojami darbui kitose įstaigose, turi būti mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos komandiruotės išlaidos (kelionės išlaidos ir pan.). Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas numato, kad darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams arba vykdantiems epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, turi būti mokamas nuo 60 iki 100 procentų didesnis atlyginimas.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Greitos naujienos

„Kaimas į namus“ – galimybė nusipirkti norimą produktą tiesiai iš ūkio

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2020 11 25

Užauginti ar pagaminti produktą yra tik dalis ūkininkų darbo – labai svarbu rasti ir pirkėją produkcijai. Iniciatyva „Kaimas į namus“ skuba į pagalbą ir siūlo gamintojams bei vartotojams susitikti interneto erdvėje.

Interneto platforma „Kaimas į namus“ (www.kaimasinamus.lt), kurią šiuo metu administruoja  VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Lietuvoje startavo prieš septynerius metus, tačiau jos svarba smulkiesiems žemės ūkio produkcijos gamintojams išryškėjo tik susidūrus su koronaviruso pandemijos grėsme ir karantinu.

Ši netradicinė interneto platforma pritaikyta būtent trumposios tiekimo grandinės dalyviams, t. y. smulkiesiems ūkininkams ir gamintojams, kurie pagamina nedidelius kiekius produkcijos. Tai gera išeitis tiems, kurie daugiau laiko skiria savo produkcijos gamybai negu rinkodarai ar prekybai. „Kaimas į namus“ pasirūpina vietos produktų realizacija – informuoja vartotoją apie galimybę norimą produktą nusipirkti tiesiai iš ūkio.

„Kaimas į namus“ platformoje dalyvauja beveik 400 vietos ūkių.

Platforma nėra elektroninė parduotuvė, ji veikia virtualaus turgaus principu. Produkcija nėra kaupiama sandėliuose ir tarpininkų čia taip pat nėra. Tai – vieta susitikti ūkininkui ir potencialiam pirkėjui. Ūkininkai gali patys, susikūrę savo paskyrą, skelbti apie savo užaugintus pagamintus produktus, nurodyti kainas, transportavimo iki vartotojo sąlygas ir kt.

Vartotojai turi dvi galimybes: susisiekti tiesiogiai su gamintoju tinklalapyje nurodytais jo kontaktais arba jungtis prie www.kaimasinamus.lt sistemos ir susikurti paskyrą bei prisijungti prie jau esamos bendruomenės, o gal sukurti savo bendruomenę ir užsisakyti produktų.

Labai svarbu tai, kad vartotojus produkcija pasiekia tiesiai iš ūkininko, kuris atsako už savo produktų kokybę, rankų.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra pastebi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną, „Kaimas į namus“ lankomumas pastebimai suaktyvėjo – kasdien ją aplanko 400 – 600 vartotojų.

Šis virtualus turgus turėtų patikti tiems žmonėms, kurie mėgsta mažas parduotuvėles ir renkasi tik išskirtinius produktus – kokybišką, sveikatai palankų, šviežią vietinį maistą.  

Patogu tai, kad www.kaimasinamus.lt visas tiekėjų tinklas sužymėtas ir žemėlapyje. Pirkėjai  gali iš karto pamatyti, ar pieno, vaisių ir mėsos pavyks nusipirkti kaimynystėje, o gal tiekėjų teks ieškoti kituose šalies rajonuose. Paspaudus ant pasirinkto taško žemėlapyje, galima sužinoti ūkio pavadinimą, kas jame gaminama, ūkininko kontaktus. Atkreiptinas dėmesys, kad žemėlapyje violetine spalva pažymėti taškai žymi ūkius, kuriuose auginama ekologiška ir sertifikuota produkcija.

Platforma „Kaimas į namus“ suteikia unikalią galimybę vartotojams burtis į valgytojų bendruomenes. Šiam tikslui turėtų pasitarnauti ir socialinio tinklo Facebook paskyra „Kaimasįnamus.lt“, prie kurios šiuo metu prisijungę jau 2,3 tūkst. sekėjų.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

NVSPL planuoja greitai ir skaidriai įsigyti reikiamų priemonių koronaviruso tyrimams

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 11 25

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, kad siekdama užtikrinti tyrimų tęstinumą ir nenutrūkstamą šalies laboratorijų darbą, kurios atlieka koronaviruso (COVID-19) tyrimus, priėmė sprendimą taikyti patobulintas ir pažangias viešųjų pirkimų procedūras. Reikiamos priemonės šiems tyrimams atlikti bus įsigyjamos neskelbiamų viešųjų pirkimų būdu, taikant maksimaliai atviras ir viešas procedūras, o pasiūlymus teikti galės visi galintys pasiūlyti reikiamas priemones. 

Tai leis užtikrinti greitesnį priemonių įsigijimą koronaviruso testams atlikti ir greičiau jas pristatyti pagrindinėms gydymo įstaigoms, laboratorijoms ir mobiliesiems punktams.

Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad šiuo metu daugumos turimų priemonių atsargų koronaviruso testams atlikti nepakaks iki Šv. Kalėdų, o taikant įprastas, laikui imlias viešųjų pirkimų procedūras jos medikus pasiektų tik kitų metų pradžioje.

Pasak naujojo, nuo spalio pradžios pareigas einančio NVSPL vadovo Dano Bakšos, būtent todėl šalia vykstančių įprastų viešųjų pirkimų procedūrų, nuspręsta taikyti patobulintas neskelbiamų derybų viešojo pirkimo procedūros, kurios bus maksimaliai atviros ir viešos.

„Esu pasiryžęs neskelbiamų derybų būdą, kuris vienintelis leidžia spėti priemones įsigyti laiku, papildyti maksimaliu skaidrumu ir atvirumu. Tad organizuodami neskelbiamas derybas koronaviruso testavimo priemonėms įsigyti ir papildyti trūkstamas atsargas, apsisprendėme pakviesti visus norinčius dalyvauti pirkime tiekėjus“, – sako NVSPL vadovas D. Bakša.

Taip, anot jo, trūkstamas priemones galėsime įsigyti laiku, skaidriai ir didžiausios konkurencijos sąlygomis. Pasak jo, šį būdą galima pavadinti atviru pirkimu pagal neskelbiamų derybų modelį ir tempą. Be to, šis sprendimas leis netaikyti pandemijos metu bereikalingų, laiką užimančių procedūrų, tokių kaip sutarties pasirašymo 10-ies dienų atidėjimo terminas.

Artimiausiu metu bus išsiųsti kvietimai visiems žinomiems tiekėjams per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). Taip pat NVSPL visų norinčių dalyvauti viešajame pirkime prašo informuoti apie savo ketinimus el. paštu nvspl@nvspl.lt iki š. m. lapkričio  27 d. 12 val. Detalesnė informacija netrukus bus pateikta www.nvspl.lt ir CVP IS.

Dabartinis viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę atlikti ir itin greitą pirkimo procedūrą – neskelbiamas derybas. Jomis pagal įstatymo raidę naudotis galima, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais.

Be to, NVSPL su gautais pasiūlymais ir pirkimo procesu supažindins visas suinteresuotas valstybės institucijas ir visuomenę ir žiniasklaidą interneto svetainėje ir viešame konkurso rezultatų pristatyme.

PAPILDOMA informacija

Lentelė: 2020 m. lapkričio 25 d. NVSPL turimos priemonės ir jų atsargos, reikalingos koronaviruso testams, ir planuojami įsigyti kiekiai pagal atviras ir viešas neskelbiamų derybų procedūras.

Šaltinis: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 

 

Diagrama: Lietuvoje atliktų koronaviruso testų skaičius per 9 mėnesius (kovo – lapkričio mėn.) 

Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija 

 

Koronavirusui (COVID-19) nustatyti reikalingos tyrimo priemonės

Pirmosios trys priemonės reikalingos mobiliuosiuose ir kituose tyrimų punktuose, kur imami ėminiai, o reagentai naudojami laboratorijose. Svarbu žinoti, kad vieno žmogaus ištyrimui įprastai reikalingi abu minėti reagentai –  pirma reikia išskirti naujojo koronaviruso RNR, tuomet nustatyti, ar ėminyje yra šio RNR, tam, kad būtų galima įvertinti, ar žmogaus viršutiniuose kvėpavimo takuose yra koronavirusas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija

 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Bendrasis pagalbos centras perima Klaipėdos apskrityje greitosios medicinos pagalbos trumpųjų telefono numerių administravimą

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

2020 11 25

Nuo šių metų lapkričio 26 dienos Bendrasis pagalbos centras perima greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio numerių 03, 103 ir 033 administravimą Klaipėdos apskrityje, kurios teritoriją aptarnauja Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotis.

Nuo lapkričio 26 dienos 9 val. 00 min. skambučiai trumpaisiais telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 iš Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybių bus nukreipti į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių.

Bendrojo pagalbos centro darbuotojai, atsiliepę į skambučius, kai norima išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, išsiaiškins įvykio vietos adresą, pagrindinį nusiskundimą ir šią informaciją kartu su skambučiu operatyviai perduos greitosios medicinos pagalbos dispečeriams, kurie toliau tęs pokalbį ir užtikrins atitinkamą reagavimą į pagalbos prašymą. Neskubiems klausimams – medicininėms konsultacijoms, kai nėra poreikio greitosios medicinos pagalbos tarnybai atvykti į įvykio vietą, mokamų paslaugų užsakymams – yra skirtas naujas trumpasis numeris 113.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą grafiką Bendrasis pagalbos centras turi perimti skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje atskirais etapais iki 2021 metų kovo 31 dienos. Nuo spalio 30 dienos jau yra perimti ir administruojami greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpieji telefono ryšio numeriai Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės aptarnaujamoje teritorijoje.

Skambučių telefono ryšio numeriais 03, 103 ir 033 administravimo perdavimas Bendrajam pagalbos centrui vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą, kuriuo numatomas centralizuotas pagalbos skambučių vienu skubiosios pagalbos numeriu 112 administravimas Bendrajame pagalbos centre ir autonominis pagalbos tarnybų pajėgų operatyvusis valdymas, visoms tarnyboms naudojant vieną bendrą informacinę sistemą ir Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl skubiosios pagalbos tarnybų trumpųjų telefono ryšio numerių, nuo 2021 metų spalio 1 dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112. Paskambinus senaisiais numeriais 01, 101, 011, 02, 102, 022, 03, 033 ir 103 automatiniu balso įrašu bus informuojama, kad pagalbos poreikio atveju reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Senieji numeriai bus nebenaudojami ir išjungti 2022 metų balandžio mėnesį.

Bendrojo pagalbos centro informacija
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Veiklą pradėjo naujoji Literatūros taryba

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 11 25

Kultūros ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Literatūros taryba aptarė veiklos perspektyvas. Tarybos narius pasveikino kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, linkėdama aktyvaus ir produktyvaus darbo.

Kultūros ministro trejiems metams sudarytai Literatūros tarybai pirmininkauja literatūrologė, vertėja Aistė Kučinskienė, jos nariais paskirti vertėja Irena Aleksaitė, vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys, literatūrologė, Šiaulių universiteto profesorė, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus atstovė Džiuljeta Maskuliūnienė, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis, Lietuvos leidėjų asociacijos valdybos narė, leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė, menotyrininkė Laima Kreivytė, poetė Aušra Kaziliūnaitė, poetė, meno kritikė, eseistė Giedrė Kazlauskaitė.

Pirmajame posėdyje Literatūros taryba sutarė savo kadencijos metu dėmesį skirti lietuvių literatūros programai mokyklose, rašytojų, vertėjų ir literatūros kritikų socialinės padėties klausimams, įsigyjamų knygų sąrašo sudarymo principams Lietuvos bibliotekose ir kitiems aktualiems klausimams. Tarybos nariai taip pat svarstė kandidatūras, pateiktas Martyno Mažvydo ir Publicistikos premijoms.

Literatūros taryba yra prie Kultūros ministerijos veikianti kolegiali institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas formuojant ir įgyvendinant literatūros ir jos sklaidos politiką. Tarybos uždavinys yra teikti kultūros ministrui pasiūlymus dėl politikos formavimo literatūros ir jos sklaidos srityje bei šios politikos įgyvendinimo.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kaune bus steigiamas valstybinės svarbos pramonės parkas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Paskelbta

2020 11 25

Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo valstybei svarbiu ir nustatė šio parko teritorijos ribas. 

Įgyvendinus projektą planuojama įsteigti ir išplėtoti valstybinės svarbos Kauno AIPP, kuris leis sparčiau didinti šalies verslo konkurencingumą, pritraukti užsienio ir vietos investuotojus, kurti naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, skatinti inovatyvią ir tvarią veiklą pramonės ir paslaugų srityse. Pramonės parką numatoma steigti beveik 30,2 ha ploto sklype Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnijos teritorijoje.  

„Įgyvendinant Kauno inovacijų pramonės parko projektą planuojama pritraukti ne mažiau kaip 90 mln. eurų privataus kapitalo investicijų, sukurti ne mažiau kaip 1100 ilgalaikių darbo vietų. Taip pat numatoma įkurti 3 mokslo ir studijų institucijų filialus, įrengti ir įveiklinti verslo inkubatorių“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis. 

Numatoma, kad projekto vykdytoja Kauno miesto savivaldybė, kartu su pasirinktu pramonės parko operatoriumi, įgyvendins šį projektą trimis etapais. Pirmas etapas numatytas iki 2031 m., antras etapas – iki 2041 m., o trečias etapas numatytas iki 2046 m.  

2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane yra numatytas strateginis tikslas – pereiti prie žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą. Siekiant šio tikslo, numatoma didinti tiesiogines užsienio ir vietines investicijas, ypač pažangiųjų technologijų ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose, taip pat kurti naujas darbo vietas šiuose sektoriuose, skatinti ekonominį augimą, didinti pridėtinę vertę.  

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, pristatydama minėtą projektą Vyriausybei, pabrėžė, kad specialios teritorijos, skirtos gamybos ir paslaugų vystymui, Kauno mieste nebuvimas, kur koncentruojasi labai didelė tiek gyventojų, tiek mokslo institucijų dalis, neleidžia maksimaliai išnaudoti viso Lietuvos pramonės ir mokslo potencialo, pritraukti aukštos pridėtinės vertės tiesioginių užsienio investicijų.  

Kauno miesto Aleksoto mikrorajone parengus atitinkamą teritoriją, būtų galima pritraukti užsienio ir vietos investuotojų, įtvirtinti žinių, aukštųjų technologijų branduolio formavimą Kauno regione.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 2 val

Į ligoninių koronaviruso skyrius bus kviečiamas pastiprinimas iš kitų gydymo įstaigų

2020 11 25 Ligoninėms patiriant spaudimą dėl išaugusių koronaviruso (COVID-19) pacientų srautų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su gydymo įstaigų...

Greitos naujienosprieš 3 val

„Kaimas į namus“ – galimybė nusipirkti norimą produktą tiesiai iš ūkio

2020 11 25 Užauginti ar pagaminti produktą yra tik dalis ūkininkų darbo – labai svarbu rasti ir pirkėją produkcijai. Iniciatyva...

Greitos naujienosprieš 3 val

NVSPL planuoja greitai ir skaidriai įsigyti reikiamų priemonių koronaviruso tyrimams

2020 11 25 Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) informuoja, kad siekdama užtikrinti tyrimų tęstinumą ir nenutrūkstamą šalies laboratorijų darbą,...

Greitos naujienosprieš 4 val

Bendrasis pagalbos centras perima Klaipėdos apskrityje greitosios medicinos pagalbos trumpųjų telefono numerių administravimą

2020 11 25 Nuo šių metų lapkričio 26 dienos Bendrasis pagalbos centras perima greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio...

Greitos naujienosprieš 5 val

Veiklą pradėjo naujoji Literatūros taryba

2020 11 25 Kultūros ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinkusi naujos sudėties Literatūros taryba aptarė veiklos perspektyvas. Tarybos narius pasveikino kultūros...

Greitos naujienosprieš 5 val

Kaune bus steigiamas valstybinės svarbos pramonės parkas

2020 11 25 Šiandien Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam projektui dėl Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) pripažinimo...

Greitos naujienosprieš 5 val

Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 17 d., tačiau leidžiamas muziejų lankymas

2020 11 25 Atsižvelgdama į nepalankią koronaviruso (COVID-19) epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, Vyriausybė trečiadienį nusprendė pratęsti šalyje galiojantį karantiną...

Greitos naujienosprieš 5 val

Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros 

2020 11 25 Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo sulaikymo tvarką – tokiems Teisingumo ministerijos siūlomiems...

Greitos naujienosprieš 5 val

Pratęsus karantiną, numatytas ribotas muziejų, galerijų ir ekskursijų lankymas

2020 11 25 Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis...

Sportasprieš 5 val

M.Schilleris: „Zenit“ – gynybinė komanda, gerai atakuojanti varžovų silpnąsias vietas“ (VIDEO)

2020.11.25 [embedded content] Tautvydas Kubilius, Krepsinis.net Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį namuose priims po truputį po kovos su koronavirusu įsibėgėjančią Sankt Peterburgo...

Skaitomiausi