Connect with us

Verslas

„Coface“ TOP 50 reitingas: lietuviškų įmonių gausėja, tačiau estai dirba efektyviau

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujausias „Coface“ TOP 50 didžiausių įmonių Baltijos šalyse reitingas atskleidžia, kad nepaisant stiprios priklausomybės nuo užsienio rinkų, Baltijos šalių ekonomikos toliau auga, o didžiausios regiono įmonės didina apyvartas. Tai lemia stabilus vidaus vartojimas ir darbuotojams palanki aplinka. Pastaraisiais metais nuolat augę atlyginimai skatina gyventojus investuoti į pirkinius. Pagal prekių ir paslaugų eksporto santykį su šalies BVP Lietuva pasižymi aukščiausiu rodikliu – 82 proc., Estijoje šis santykis siekia 72 proc., Latvijoje – 59 proc.

„Coface“ TOP 50 reitingas rodo, kad ekonominė situacija Baltijos šalyse išlieka palanki, o Lietuvos bendrovių didžiausių įmonių sąraše daugėja. Jų skaičius reitinge išaugo iki 29 ir sudaro 58 proc. viso įmonių sąrašo. Lietuviškų bendrovių pasiekta apyvarta sudarė 29,564 mlrd. Eur (65,18 proc. viso reitinge esančių įmonių pasiektos apyvartos), o uždirbtas pelnas – 860 mln. Eur (61 proc.).

Estijos įmonių reitinge sumažėjo iki 14, o bendrovių iš Latvijos skaičius išliko nepakitęs – 7.

Baltijos šalių ekonomiką augino vidaus vartojimas ir eksportas

Kaip teigė „Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius, Baltijos regiono ekonomiką labiausiai augino vidaus paklausa. Jo pastebėjimu, šalys naudojasi palankia padėtimi darbo rinkoje, taip pat atgauna investicijas į ilgalaikį turtą. Tuo pat metu Baltijos valstybėms išlieka svarbi išorinė aplinka. Prekių ir paslaugų eksporto dalis, skaičiuojant nuo BVP, itin didelė Lietuvoje bei Estijoje, ir praėjusiais metais atitinkamai siekė 82 proc. ir 72 proc.. Latvijoje šis rodiklis kiek mažesnis ir sudaro 59 proc.

„Natūralu, kad didžiausią gyventojų skaičių ir darbo rinką turinti Lietuva turi didesnes galimybes patekti į didžiausių įmonių reitingus. Tačiau turime ko pasimokyti iš kaimynų – pavyzdžiui, tarp trijų Baltijos šalių mažiausiai Estijai atstovauja net 14 bendrovių, kurių bendras rezultatas pasižymi kone dvigubai aukštesniu pelningumu, palyginus su Lietuvos ir Latvijos įmonėmis“, – komentuodamas trijų šalių ekonominę situaciją sakė M. Štareika.

Estai turi kuo didžiuotis – dirba pelningiau ir uždirba daugiau

Iš tiesų, nors lietuviškos įmonės dominuoja TOP 50 reitinge, tačiau vidutinis Estijos įmonių pelningumas siekia 4,3 proc., o Lietuvos ir Latvijos įmonių vidutinis pelningumas atitinkamai sudaro 2,9 proc. ir 2,5 proc.. Estija lenkia kitas Baltijos šalis ir pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui: Estijoje vienam gyventojui tenka 19.500 Eur, Lietuvoje – 16.100 Eur, o Latvijoje – 15.300.

„Coface“ TOP 50 reitinge esančioje ekonominėje apžvalgoje pažymima, kad 2018 metais gyventojų skaičius ir darbo rinkos dydis kiekvienoje iš Baltijos šalių buvo skaičiuojamas taip: Lietuvoje – 2,8 mln. ir 1,3 mln., Latvijoje – 1,9 mln. ir 0,9 mln., o Estijoje – 1,3 mln. ir 0,6 mln.

Didžiausių įmonių trejetuką sudaro lietuviškos bendrovės

Pirmųjų trijų didžiausių įmonių pozicijas, kaip ir pernai, išlaikė „Orlen Lietuva“ (1), „Vilniaus prekyba“ (2) ir „Maxima grupė“ (3), tačiau sąrašo naujokė – iš karto į 4-tą vietą patekusi Latvijos įmonė „Uralkali Trading SIA“ – į reitingo apačią nustūmė daugelį kitų bendrovių.

Didžiausia Baltijos šalyse „Orlen Lietuva“ pernai pasiekė 4,706 mlrd. Eur apyvartos (17,5 proc. daugiau, nei prieš metus), tačiau uždirbo 88,8 proc. mažiau pelno (23,8 mln. Eur 2018 metais, palyginus su 211,5 mln. Eur 2017 metais). Antroje reitingo pozicijoje esanti „Vilniaus prekyba“ pernai pasiekė 4.241 mlrd. Eur apyvartos (29,2 proc. daugiau, nei prieš metus) ir uždirbo 227,6 mln. Eur pelno – tai 31,4 proc. daugiau, nei 2017 metais. Trečiojoje reitingo pozicijoje išsilaikiusios „Maxima grupės“ apyvarta pernai sudarė 3,451 mlrd. Eur (22,1 proc. daugiau, nei prieš metus), o pelnas siekė 116,7 mln. Eur (55,9 proc. daugiau, nei 2017 metais).

Labiausiai kilo „Euroaphoteca“, pirmąkart į reitingą pateko lietuviškos „VG Holding“ ir „Kauno grūdai“

Iš visų į reitingą patekusių įmonių labiausiai augo lietuviškoji „Euroaphoteca“, pagerinusi vietą reitinge 25 pozicijomis ir šiemet užėmusį 22-ą vietą (pernai buvo 47). Šios bendrovės apyvarta pernai sudarė 683 mln. Eur – tai 86 proc. daugiau, nei prieš metus.

Pirmą kartą į TOP 50 reitingą pateko dvi lietuviškos įmonės: „VG Holding“ (32 vieta) ir „Kauno grūdai“ (34 vieta), kurių apyvartos 2018 metais atitinkamai siekė 531 mln. Eur (augo 8,7 proc.) ir 524 mln. Eur (augo 12,1 proc.).

Smuko „Linas Agro“ ir „Acme Group“, iš reitingo iškrito „SBA baldų kompanija“, „Telia Lietuva“ ir „Achema“

Net 28 pozicijomis reitinge krito „Linas Agro“. Įmonė pernai pasiekė 2,3 proc. mažesnę apyvartą (438 mln. Eur) ir šiemet reitinge užėmė 47 vietą (pernai buvo 19). Kita įmonė – „Acme Grupė“ – prarado 18 pozicijų ir naujausiame reitinge yra 44 vietoje (pernai – 26) – jos apyvarta pernai smuko 13,6 proc. ir sudarė 456 mln. Eur.

Nepaisant apyvartos augimo iš naujausio reitingo iškrito „SBA baldų kompanija“ (buvo 42, dabar 52) ir „Telia Lietuva“ (buvo 45, dabar – 58), taip pat ir mažesnę apyvartą pasiekusi „Achema“ (buvo 35, dabar 54).

Reitinge kilusių bendrovių apyvartos augo dviženkliais skaičiais

Naujajame „Coface“ TOP 50 reitinge tarp lietuviškų bendrovių pozicijas gerino „Kesko Senukai Lithuania“ (dabar yra 19, buvo 21, apyvarta per metus augo 15,8 proc. ir siekė 732 mln. Eur). Bendrovės „Viada LT“ apyvarta didėjo 26,5 proc. ir pernai siekė 685 mln. Eur – tai leido įmonei pakilti reitinge į 21 vietą (pernai buvo 25). Dar daugiau augo „Girtekos Logistics“ (36,1 proc., 764 mln. Eur) ir „Top Sport“ (37,2 proc., 454 mln. Eur) bendrovių apyvartos, naujausiame reitinge atitinkamai užėmusių 18 (buvo 24 ) ir 45 (buvo 54) vietas. 28-tą vietą, kaip ir pernai, reitinge išsaugojo „Spectator“, kurios apyvarta pernai didėjo 16,2 proc. ir siekė 593 mln. Eur. Baltijos šalių TOP 50 reitingą šiemet užbaigianti „Avia Solutions Group“ augino apyvartą 24,5 proc. (iki 420 mln. Eur), tačiau reitinge nusileido iš pernai turėtos 49 vietos į 50-ą poziciją.

Didžiausių Baltijos šalių įmonių apyvarta augo beveik penktadaliu

TOP 50 reitingo įmonių bendra apyvarta 2018 metais augo 18,17 proc. ir pasiekė 45,497 mlrd. Eur, iš kurių 29,654 mlrd. Eur (65,18 proc.) uždirbo įmonės iš Lietuvos, 8,408 mlrd. Eur – estiškos įmonės (18,6 proc.), bei 7,435 mlrd. Eur – latviškos bendrovės (16,3 proc.).

Bendras TOP 50 reitingo įmonių uždirbtas pelnas pernai siekė 1,4115 mlrd. Eur, iš kurių 860 mln. (61 proc.) uždirbo lietuviškos įmonės, 364 mln. Eur (25,8 proc.) – estiškos bendrovės, ir likusius 187 mln. Eur (13,2 proc.) – įmonės iš Latvijos.

Estijos įmonių sumažėjo iki 14, tačiau atsirado ir naujokių

Iš Estijos į TOP 50 reitingą pateko 14 įmonių (pernai buvo 15), tarp kurių didžiausia yra 9 vietoje esanti „Tallink Grupp“, pernai pasiekusi 950 mln. Eur apyvartos (1,8 proc. mažiau, nei 2017 metais). Didžiausių įmonių sąraše šiemet taip pat yra dvi naujokės iš Estijos – „Baltic Sea Bunkering“ OU ir „NT Bunkering“ AS, atitinkamai užėmusios 36 ir 37 vietas.

Latvijai, kaip ir pernai, atstovauja 7 bendrovės

Latvijai reitinge atstovauja 7 įmonės, tiek pat, kiek ir pernai. Išskyrus jau paminėtą reitingo naujokę „Uralkakli Trading“, esančią 4 vietoje, toliau latviškos bendrovės rikiuojasi taip: „Elko Grupa“ (6 vieta), „Rimi Latvia“ (11), „Uralchem Trading“ (12), „Latvenergo“ (13), „Maxima Latvija“ (17), „Orlen Latvija“ (30).

Pagal įmonių skaičių „Coface“ TOP 50 reitinge dominuoja kuro, chemijos ir farmacijos bendrovės (17), toliau rikiuojasi mažmeninės prekybos tinklai (10), žemės ūkio produktų,  maisto ir gėrimų bendrovės (9), energijos tiekimo įmonės (8), transporto ir logistikos bendrovės (7), elektronikos ir telekomunikacijų įmonės (6).

 Apie „Coface“ TOP 50 reitingą:

„Coface“ Baltijos įmonių TOP 50 reitingas yra bendras „Coface" filialų Vidurio Europoje projektas. Šis reitingas apima didžiausias regiono įmones, remiantis jų apyvarta kalendoriniais 2018 metais. Tyrimas apima Estiją, Latviją ir Lietuvą. Į reitingą įtrauktos didžiausios Baltijos šalių įmonės, kurių apyvarta yra ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į reitingą nepateko finansinių paslaugų teikėjai, tokie kaip bankai, draudimo bendrovės, lizingo bendrovės ir brokeriai. „Coface“ reitingas yra pagrįstas pajamomis ir kitais svarbiausiais verslo rodikliais, pvz., grynuoju pelnu ir darbuotojų skaičiumi. Įmonės, kurios buvo pakviestos, tačiau atsisakė pateikti informaciją, į galutinį reitingą nepateko.

Daugiau informacijos:

Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ generalinis direktorius (Mantvydas.Stareika@coface.com; +37068337602)

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

„LOKALI: Made in Akademija“: verslas, gimęs iš alkio kultūrai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lapkričio 26 d. Kauno rajono Akademijos miestelyje duris atvers ilgai laukta  šio miestelio bendruomenės savomis rankomis įkurta parduotuvė „LOKALI: Made in Akademija“

Prasidėjusi nuo idėjos, gimusios „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“ ir bendruomenės noro patiems susikurti lėšas kultūrinio gyvenimo plėtrai, parduotuvė startuoja po savo stogu sutelkusi apie 40 verslininkų. Lankytojams „LOKALI: Made in Akademija“ pasiūlys Akademijoje pagamintos produkcijos: įvairiausių maisto gaminių, o taip pat ir bižuterijos, tekstilės, gėlių, odos gaminių, paveikslų.

„Apie tokį ambicingą projektą ir verslui, ir kultūrai sunkiu metu, iš pažiūros būtų mažų mažiausiai nedrąsu pasvajoti, o dar ir apie tai, kiek ir kaip vietos bendruomenės narių, įmonių ir Kauno rajono savivaldybės ši idėja bus palaikoma. Avantiūra (gerąja prasme!) su dideliu užtaisu ryžto ir užsispyrimo virto prasmingu ir ilgalaikiu projektu. Tikiuosi, kad Akademijos bendruomenės centro ir vietos partnerių kuriama parduotuvė – atvira pokalbių ir susitikimų erdvė, taps įkvėpimu, kad jautrumas bendruomenei ir pagarba savo gyvenamai vietai gali dideles idėjas paversti realybe“ , – sako „Kaunas 2022“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

„Mūsų bendras verslas gimė iš alkio kultūrai. Iki šiol neturėjome nei kultūros centro, nei jame dirbančio darbuotojo: kultūrinis gyvenimas buvo susijęs su tik su projektiniu finansavimu, o to, deja, nepakako. Ėmėme galvoti, kaip galėtume nebetiesti rankos, o kultūrai prisitraukti lėšų patys. Vieno renginio metu, kuriame vyko degustacija, pamatėme, kad Akademijoje apstu puikių gamintojų, kurių produkcija galėtų būti patraukli ir platesnei auditorijai. Tada nusprendėme plėtoti bendruomeninės parduotuvės idėją. Ji yra paremta dvigubo laimėjimo principu: bendruomenė gamintojams užtikrina erdvę, kur jų gaminiai yra matomi, o dalis pelno yra skiriama tos bendruomenės kultūriniam gyvenimui palaikyti“, – Lietuvoje dar mažai žinoma socialinio verslo idėja dalijosi parduotuvės LOKALI direktorė Kristina Šiožinienė.

Pasak p. Kristinos, duris atveriančioje parduotuvėje pirmuosius lankytojus pasitiks apie 40 vietos verslininkų gaminiai.  Tačiau tai – ne riba. Gamintojų ratą bendruomenė planuoja plėsti ir ateityje savo vartotojui pasiūlyti apie 200 Akademijoje ir šalia jos veikiančių verslų produkcijos. „Didžioji dalis parduotuvės asortimento – maistas: karamelė, padažai, saldumynai, kepiniai. O taip pat pasiūlysime bižuterijos, gėlių, paveikslų, tekstilės ir odos gaminių. Apsilankę čia galės rasti ir kol kas vienintelę šios parduotuvės paslaugą – pasimėgauti puodeliu skanios kavos“ , – pasakoja K. Šiožinienė.

Nuo pat pirmosios veiklos dienos verslas šioje bendruomenės erdvėje bus neatsiejamas nuo kultūros: viena parduotuvės siena bus skirta vietos menininkų darbams eksponuoti. Pasak parduotuvės direktorės,  norinčiųjų netrūksta jau dabar.  Iš karto po atidarymo lankytojai čia išvys menininkės Valdonės Gudaitienės medinių paveikslų parodą.

Atvėrę fizinės parduotuvės duris, bendruomenė nesustos: gruodžio viduryje planuojama pradėti ir elektroninės parduotuvės veiklą.

„LOKALI: made in Akademija“ įsikūrusi Kauno rajone, Akademijoje, Varžupio g. 1, prekybos centre RIMI.

Skaityti toliau

Verslas

Pirmosios sąskaitos už šildymą Kaune – perpus mažesnės nei pernai – tik apie 10 eurų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Vėliau prasidėjęs šildymo sezonas, palyginti, šilti spalio mėnesio orai ir sumažėjusi miesto šilumos kaina lėmė, kad kauniečiai už spalį šildymui suvartotą šilumą mokės perpus mažiau, nei pernai. Vidutinė sąskaita už šildymui suvartotą šilumą sudarys tik apie 9,6 euro su PVM.

 

Vidutinė sąskaita už šildymui suvartotą šilumą skaičiuojama 60 m2 ploto butui, neskaitant šilumos karštam vandeniui paruošti bei vonios šildytuvui. Pernai spalį ši sąskaita Kaune sudarė 20,4 euro su PVM.

 

Didele dalimi sąskaitos sumažėjimą lėmė vėliau nei pernai prasidėjęs šildymo sezonas. Pernai jis prasidėjo spalio 3 dieną, šiemet – spalio 15–ąją (parodyta grafike).

 

Antrasis faktorius, lėmęs tokį ženklų sąskaitų sumažėjimą, buvo itin maža miesto šilumos kaina, kuri sudarė vos 2,92 ct už kilovatvalandę su PVM. Ši kaina buvo mažiausia per pastaruosius 24 metus. Palyginimui, praėjusiųjų metų spalį miesto šiluma kainavo 4,15 ct už kilovatvalandę. Grafike parodytos vidutinės sąskaitos už šildymui suvartotą šilumą ir šilumos kainos Kaune 2019 ir 2020 metų spalio mėnesiais.

 

Mažiausias mokėjimas už 2020 m. spalį 60 m2 ploto šildymui suvartotą šilumą sudaro tik 2,50 euro su PVM renovuojamame name Biržiškų g. 3. Šis namas yra geras pavyzdys, kokio rezultato galima pasiekti tinkamai renovuojant pastatus.

 

Didžiausias mokėjimas už 60 m2 ploto buto šildymą 2020 m. spalį bus senos statybos nerenovuotame name Aušros g. 23 name. Jis sudarys 34,54 euro su PVM.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra visiems buvo vienoda. Todėl akivaizdu, kad didžiausią įtaką šilumos suvartojimui, o kartu ir sąskaitai už šildymą turėjo pastato būklė.

 

Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą skirtingos būklės pastatuose yra čia:

https://www.kaunoenergija.lt/gyventojams/silumos-vartojimo-pastatuose-palyginimas/.

 

Informacija apie Jūsų pastate suvartotą šilumą yra čia:

https://www.kaunoenergija.lt/gyventojams/silumos-suvartojimas-jusu-name/

Skaityti toliau

Rajonas

Karmėlavoje plečia veiklą orlaivių dažymo kompanija „MAAS Aviation“

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Tarptautiniame Kauno oro uoste, Karmėlavoje, netrukus pradės veikti Airijoje registruotos kompanijos „MAAS Aviation“ užsakymu statoma orlaivių dažymo įmonė, kuri bus viena moderniausių Europoje.

Trečiadienį šios kompanijos generalinis direktorius Timas Macdougaldas pakvietė Kauno rajono mero pavaduotoją Antaną Nesteckį į baigiamą įrengti įmonę ir supažindino su ateities planais.

„Koronaviruso pandemija sumažino skrydžių skaičių, tačiau mes jaučiamės tvirtai ir norime dar labiau sustiprinti savo pozicijas rinkoje. Jau turime 85 proc. užsakymų kitiems metams“, – kalbėjo T. Macdougaldas.

Karmėlavoje pastatytuose 7 tūkst. kv m angaruose vienu metu bus galima dažyti du orlaivius, jie tilps išskleistais sparnais. Ateities planuose – dar vieno angaro statybos.

„Esame draugiški aplinkai, netriukšmaujame, dažymo procesas vyksta uždaroje patalpoje, todėl į aplinką neskleidžiame kvapų“, – tvirtino T. Macdougaldas. Vanduo nuo plaunamų orlaivių į nuotekų tinklą nepateks, o latakais nubėgs į specialius rezervuarus ir bus išvežamas.

Įmonėje daug dėmesio skiriama šiuolaikinėms technologijoms, vėdinimo įrangai, gaisrinei saugai.

Investuotojus džiugina gera geografinė Kauno oro uosto padėtis ir greta veikiančios orlaivių aptarnavimo įmonės: „Ryanair“, „FL Technics“, DOT, „AviaBaltika“, „OS Technics“. „Visus techninius klausimus bus galima išspręsti vietoje, orlaivių nereikės papildomai skraidinti“, – Kauno oro uosto privalumus vardijo T. Macdougaldas.

Naujoje orlaivių dažykloje planuojama sukurti nuo 50 iki 80 darbo vietų.

„Prieš dešimt metų Kauno rajono savivaldybė aktyviai rėmė „Ryanair“ kompanijos atėjimą. Šiandien matome, kad investicija atsiperka: Karmėlavoje kuriasi vis daugiau su orlaivių aptarnavimu susijusių įmonių, atsiranda gerai apmokamų darbo vietų, verslas moka mokesčius į valstybės biudžetą“, – kalbėjo A.Nesteckis.

„MAAS Aviation“ rinkoje veikia jau 37 metus ir turi savo bazių ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.  Per metus perdažoma vidutiniškai 300 orlaivių. Pagal savo pajėgumus tai yra antra tokia kompanija pasaulyje.

Karmėlavoje įrengta dažymo įmonė bus moderniausia visame „MAAS Aviation“ tinkle.

 

 

Skaityti toliau

Verslas

KAUNO LEZ SULAUKĖ PIRMOJO MRO VEIKLA UŽSIIMANČIO INVESTUOTOJO – FL TECHNICS

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno laisvoji ekonominė zona yra patogiai įsikūrusi greta tarptautinio Kauno oro uosto. Oro Parko teritorija yra unikali erdvė investuoti orlaivių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto (MRO) veikla užsiimančioms įmonėms dėl patrauklios kaimynystės. Taip pat šioje LEZ teritorijoje jau įsikūrę ir plėtrą vykdyti pradeda automobilių elektronikos komponentų gigantai „Continental“ ir „Hella“. Kauno LEZ Oro Parko teritorijoje duris atvers FL Technics Engine Services variklių remonto dirbtuvės.FL TECHNICS – pasaulyje pripažintas MRO tiekėjas

FL Technics bendrovė specializuojasi periodinės bei operatyviosios techninės priežiūros, atsarginių dalių ir komponentų palaikymo, variklių, APU ir LG valdymo, pilno orlaivių inžinerijos ir techninio mokymo srityse. Lėktuvų techninės priežiūros sprendimų tiekėjas „FL Technics“ turi daugiau nei 20 metų patirtį MRO srityje. 2005 metais įmonė veiklą pradėjo Vilniaus tarptautinio oro uosto teritorijoje. Nuo įsikūrimo pradžios šio lietuviško kapitalo įmonė plėtėsi ir šiuo metu, kartu su savo dukterinėmis įmonėmis, valdo daugiau nei 60 linijinio lėktuvų aptarnavimo bazių bei 5 inovatyvius periodinio techninio aptarnavimo angarus Europoje ir Azijoje. FL Technics yra įsteigę daugiau nei 800 aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų savo grupės įmonėse.

„FL Technics“ teikia periodinę techninę orlaivių priežiūrą, variklių, pagalbinių jėgainių ir važiuoklių administravimo sprendimus ir visapusišką orlaivių inžineriją. Įmonėje dirba aukščiausią kompetenciją turinti inžinierių komanda. „FL Technics“ yra kompetentingas, patikimas partneris tiek avialinijoms, tiek su aviacijos verslu susijusioms sritims.

Įmonė pasižymi ne tik įstabia plėtra, tačiau ir pasaulyje pripažintomis kompetencijomis. „FL Technics“ be orlaivių mechanikos priežiūros taip pat užsiima ir techniniais mokymais aviacijos srityje. Įmonė 2019 metais Europos Aviacijos Industrijos apdovanojimuose buvo nominuota inovacijų kategorijoje už inovatyvių sprendimų ir technologijų taikymą mokymų srityje. Taip pat, tais pačiais metais Aviacijos Industrijos apdovanojimuose Azijos regione, vos atidariusi orlaivių dalių sandėliavimo bazę Singapūre, FL Technics, pelnė metų Azijos MRO įmonės titulą.

Taip pat sėkmės susilaukė ir įmonės mokymų platforma 147training.com, kuri 2020 m. liepos mėnesį pranešė, jog yra išdavusi daugiau nei 15 000 sertifikatų už nuotoliniu būdu įvykusius mokymus.

„FL Technics“ siūlo platų specializuotų mokymų asortimentą – nuo žmogiškųjų veiksnių, kuro bako saugos ir reikalavimų variklio paruošimui, iki orlaivio tipo keičiamų ir nuolatinių detalių techninės priežiūros bei kapitalinio remonto mokymų. Savo mokymų centruose ir orlaivių techninės priežiūros angaruose Vilniuje ir Kaune įmonė teikia teorinius ir praktinius mokymus pagal specializuotas programas. Mokymus organizuoja aukščiausios klasės ekspertų komanda sukaupusi didesnę nei 20 metų patirtį aviacijos pramonėje.

MRO sektoriaus plėtra Kauno LEZ

 

Vilniuje ir Kaune įsikūrus aviacijos sektoriuje lyderiaujančioms Europos įmonėms, Lietuvoje ėmė sparčiai vystytis Centrinės Europos aviacijos techninės priežiūros, remonto ir eksploatacijos (MRO) centras, kuris aktyviai naudojasi LEZ teikiamais privalumais.

Kaunas siūlo puikią infrastruktūrą MRO klasterių plėtrai – Kauno oro uosto pakilimo/nusileidimo takas yra ilgiausias Lietuvoje (3250 m) ir turi 16 km2 plotą, tinkamą aviacijos įrengimams. Tai, jog Kaunas yra puiki vieta aviacijos verslo vystymui, lemia ne tik išvystyta infrastruktūra, bet ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla.

„Mes džiaugiamės galėdami atidaryti naujas turbo ventiliatorinių variklių remonto dirbtuves. Tai puikus strateginės plėtros žingsnis „FL Technics“ ir „FL Technics“ Kauno padalinio infrastruktūrai. Jau netolimoje ateityje planuojame toliau plėtoti „FL Technics Engine Services“ verslo galimybes,”- sake „FL Technics“ generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas.

„FL Technics“, priklausanti vienai didžiausių Centrinėje ir Rytų Europoje aviacijos paslaugas teikiančiai „Avia Solutions Group“ įmonių grupei, turinčiai 83 biurus ir vienijančiai daugiau nei 7000 aviacijos profesionalų visame pasaulyje, plėtrą vykdo ne tik tarptautiniame lygmenyje, tačiau ir čia pat Lietuvoje. Šiuo metu įmonė užsiima tik orlaivių linijiniu ir periodiniu techniniu aptarnavimu. Nuo 2020 lapkričio MRO paslaugų teikėjo grupę papildys naujoji įmonė FLT Engine Services. Naujoji įmonė jau 2021 m. įsikurs naujame dviejų aukštų orlaivių variklių ir žaliavų sandėliavimo bei remonto paskirties angare. Naujasis projektas, kurį įgyvendina „Sniego takas“ įmonei leis naudotis 3,288 kv. m. naujų patalpų, kuriose bus vykdomi variklių techninio aptarnavimo darbai. 2021 metais, kai naujasis angaras atvers duris FLT Engine Services planuoja techninę priežiūrą suteikti daugiau nei 100 orlaivių varikliams, potencialiai remonto apimtys gali siekti daugiau nei 200 orlaivių variklių aptarnavimą per metus.

Skaityti toliau

Verslas

Švaros prekės

Prekybos miestelis URMAS

Paskelbta

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Ar sutinkate, kad slapukai būtų naudojami informacijai apie Jūsų naršymo istoriją kaupti? Sutinku | Nesutinku | Privatumo politika

Skaityti toliau

Verslas

Puodams, greitpuodžiams , virduliams iki 40%

Prekybos miestelis URMAS

Paskelbta

Reikia puodo, greitpuodžio ar virdulio ?

Nežinai kokį dydį išsirinkti?

Užsuk! Pakonsultuosime!

Visą lapkričio mėn puodams, puodų rinkiniams , greitpuodžiams, virduliams taikome net iki 40% nuolaidą.

Prekiaujame nerūdijančio plieno, emaliuotais, ketaus puodais.

Su nuolaida galite įsigyti ne tik puodų, bet virtuvės pirštinių ir prijuosčių. Jiems taikome 25% nuolaidą,

Visą lapkričio mėn smulkiai buitinei technikai 22% nuolaida. Prekėms suteikiama net 24 mėn garantija.

Skaityti toliau
Technologijosprieš 4 val

„Nissan“ parodė naująjį „Note“ ir pasidžiaugė „nesenstančiu japonišku futurizmu“, bet yra viena bloga naujiena

„Nissan Note“ – tai nedidelis kompaktiškas hečbekas, pasižymintis ir miniveno dizaino bruožais. Šie automobiliai Europoje buvo pakankamai populiarūs – jie...

Greitos naujienosprieš 6 val

Keičiasi socialinių paslaugų įstaigų veiklos tvarka: grupiniai užsiėmimai – tik laikantis grupių izoliacijos principo

Siekdama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis nuo galimo koronaviruso (COVID-19) užkrato bei užkirsti kelią tolimesniam koronaviruso plitimui socialinių paslaugų įstaigose, Sveikatos...

Sportasprieš 7 val

Šeštąją pergalę NKL pirmenybėse iškovojo „Žalgiris-2“

2020.11.26 www.nklyga.lt Arvydo Gronskio auklėtiniai išvykoje 92:85 (24:24, 20:22, 26:16, 22:23) palaužė Joniškio „Delikateso“ (2-4) krepšininkus. Rungtynes geriau pradėjo jaunieji...

Greitos naujienosprieš 7 val

INVEGA pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“

2020 11 26 Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP...

Greitos naujienosprieš 7 val

Ministras A. Monkevičius reiškia užuojautą dėl žymaus baltisto Gvido Mikelinio mirties

Laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius reiškia nuoširdžią užuojautą mirus žymiam baltistui Parmos universiteto profesoriui Gvidui...

Greitos naujienosprieš 7 val

Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo vidaus tyrimą dėl priemonės „Smart FDI“

2020 11 26 Siekdama nustatyti, ar visoms įmonėms buvo sudarytos vienodos galimybės gauti informaciją apie didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „Smart...

Greitos naujienosprieš 7 val

Baltiją teršiančioms šiukšlėms – nuolatinis aplinkosauginis monitoringas

2020 11 26 Šią savaitę Aplinkos apsaugos agentūra atliko pirmuosius tyrimus pajūrio pakrantėje, ruošdamasi nuolatiniam Baltijos jūrą teršiančių šiukšlių monitoringui,...

Greitos naujienosprieš 10 val

Gruodžio 2 d. dėl planinių elektros tinklų priežiūros darbų, Aleksoto poskyryje nebus teikiamos kontaktinės konsultacijos!

2020-11-26 Gruodžio 2 d. dėl planinių elektros tinklų priežiūros darbų, Aleksoto poskyryje nebus teikiamos kontaktinės konsultacijos! Informuojame, kad gruodžio 2...

Greitos naujienosprieš 10 val

Energetikos ministerija pripažinta profesionaliausia valstybės valdomų įmonių valdytoja

2020 11 26 Šiandien Valdymo koordinavimo centras pristatė tradicinį valstybės valdomų įmonių (VVĮ) gerosios valdysenos indeksą. Energetikos ministerija įvertinta už...

Greitos naujienosprieš 10 val

Dvi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios įmonės paskelbtos gerosios valdysenos lyderėmis

2020 11 26 Šiandien Valdymo koordinavimo centras visuomenei pristatė Valstybės valdomų įmonių (VVĮ)2019–2020 metų gerosios valdysenos indekso rezultatus. Pristatymo metu...

Skaitomiausi