Connect with us

Naujienos

Būsto rinka liepos mėnesį neatostogavo

kaunieciams.lt

Paskelbta

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,2% (2019 metų birželį metinis augimas sudarė 5,6%).

2019 metų liepos mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.566 Eur (+12 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 35,7% (+412 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,0%, 0,4%, 1,2% ir 1,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.117 Eur (+11 Eur/m²), 1.102 Eur (+4 Eur/m²), 712 Eur (+8 Eur/m²) ir 700 Eur (+13 Eur/m²).

Per metus (2019 metų liepos mėnesį, palyginti su 2018 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,7%, Kaune – 6,3%, Klaipėdoje – 4,3%, Šiauliuose – 11,6% ir Panevėžyje – 14,2%.

„Šių metų liepos mėnuo Lietuvos butų rinkoje buvo tikrai išskirtinis. VĮ Registrų centro duomenimis, liepos mėnesį šalyje buvo įsigyta virš 3.060 butų ir tai yra rezultatyviausias liepos mėnuo per visą šalies istoriją. Taip pat ir toliau buvo fiksuojamas butų pardavimo kainų augimas visuose šalies didmiesčiuose – bendras penkių didmiesčių kainų augimas buvo toks pats kaip ir šių metų birželio mėnesį, o pasiektas metinis augimas yra didžiausias nuo 2008 metų vidurio. Būsto rinka nepasidavė atostogų nuotaikoms“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

šaltinis: ober-haus.lt

Skaityti toliau

Nekilnojamas turtas

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, kitapus Kauno Senamiesčio baigė jau aštuntojo Piliamiesčio daugiabučio statybas.

Užbaigus šį unikalaus kvartalo etapą priešais Kauno pilį iškilo dviejų korpusų 6 ir 4 aukštų gyvenamais namas su 54 butais. Jų plotas siekia 38-100 kv. m. A+ energinio naudingumo klasės daugiabutis aprūpintas gyvenimui prie upės patogiais šildymo ir vėdinimo sprendimais, tokiais kaip grindinis kolektorinis šildymas ir centralizuota mechaninė rekuperacinė sistema. Po namu įrengta erdvi 44 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė bei 15 dviračių saugyklų. Būsto su daline apdaila kaina naujausiame Piliamiesčio name prasideda nuo 1330 eurų už kv. m.

„Dar prieš keletą metų čia buvusioje apleistoje teritorijoje toliau formuojame vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio Kauno urbanistinių kvartalų. Šis darnios plėtros projektas reikšmingai prisideda prie stabiliai augančios Kauno nekilnojamojo turto rinkos, miestui grąžina ilgą laiką užmirštas erdves ir atveria naują panoramą į istorinį senamiestį“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Plėtojant kvartalą ypač didelis dėmesys skirtas jo aplinkai, rekreacinei ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai – teritorijoje išsaugotas ir sutvarkytas senasis pušynas, įrengtos žaliosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Daugiabučio laiptinės išsiskiria garsaus šiuolaikinio menininko Tado Vincaičio-Plūgo darbais.

Neries pakrantėje taip pat nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai ir įrengtas amfiteatras, iš kurio atsiveria Senamiesčio su Kauno pilimi panorama. Siekiant užtikrinti saugumą teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o prie įėjimų į laiptines – vaizdo telefonspynės.

Naujųjų namų fasadus puoš projekto architekto Tomo Kriaučiūno parinktos šiuolaikinės kokybiškos apdailos medžiagos, o butuose bus sumontuoti aukšti langai su trijų stiklų paketais bei gyventojų patogumui įrengti stikliniai prancūziški balkonėliai.

Tolimesnė Piliamiesčio plėtra numatyta jau artimiausiu metu. Devintojo namo statybos kvartale bus užbaigtos 2021 metų pradžioje, o dar vieno, dešimtojo, namo statybos turėtų prasidėti dar šiemet. Planuojama, kad iš viso iki 2028 m. dešiniajame Neries krante iškils 20 pastatų, o čia apsigyvens apie 2000 gyventojų.

2018 m. kvartalas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo įvertintas geriausio gyvenamojo projekto apdovanojimu.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat įgyvendina projektus Vilniuje: urbanistinį projektą atgyjančiose Šnipiškėse „Naujasis Skansenas“, „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno bei antrąjį „Raitininkų sodo“ etapą kitapus Kalnų parko.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Skaityti toliau

Naujienos

Yla lenda iš maišo: aiškėja tikrosios perpildytų atliekų konteinerių priežastys

kaunieciams.lt

Paskelbta

Jeigu kas nors tartų, kad jam patinka perpildytų atliekų konteinerių vaizdas, nepatikėtų niekas. Konteineriai su iš jų griūvančiomis atliekų stirtomis ir šalia sukrautomis šiukšlėmis, baldų, namų technikos ir automobilių dalių laužu nemalonūs nė vienam. Tuo tarpu atsakingų už šiuos vaizdus paieškos atskleidžia, kad netvarkos išlaidas apmoka tvarkingiausi, o patikrinimų rezultatai diktuoja atsakymus apie silpniausias atliekų rūšiavimo grandis.

 

Pakuotėms skirtuose konteineriuose – batai, rūbai, higienos priemonės

 

„Kaip parodė gegužės–rugsėjo mėnesiais atlikti kontroliniai patikrinimai 14 Lietuvos savivaldybių, į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai ir toliau meta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Netinkamai išrūšiuotos atliekos kartais sudaro apie trečdalį ir daugiau tokių konteinerių turinio. Kitaip sakant, už pakuočių tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai priversti tvarkyti dar ir mišrias atliekas, nors tai jiems visiškai nepriklauso“, – aiškina VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktorius Valentinas Miltienis.

 

Šią tendenciją patvirtino per penkis pastaruosius mėnesius šalies savivaldybėse atlikti patikrinimai, juos kartu su PTO vykdė ir kitos dvi licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos.

 

Pasak V. Miltienio, kolektyvinio naudojimo plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtų konteinerių turinys yra panašus – rūšiuotos atliekos yra stipriai užterštos mišriomis atliekomis. Kiek geresnis kolektyvinio naudojimo stiklo konteinerių turinys. Nors pasitaiko, kad į stiklo konteinerius, skirtus stiklinių pakuočių surinkimui, metami automobiliniai stiklai, molio dirbiniai, plytelės. Tuo tarpu mišrioms atliekoms skirtuose konteineriuose, deja, vis dar gausu įvairiausių pakuočių, kurios turėtų būti rūšiuojamos. „Ten, kur dar likę seno tipo atvirų konteinerių – jų vaizdai yra nemalonus neatsakingo rūšiavimo liudijimas“, – teigia V. Miltienis.

 

Netinkamai rūšiuojamos ir elektronikos atliekos

 

Atliekų rūšiavimo problemas įvardija ir išplėstinės gamintojų atsakomybės principo pagrindu veikianti Elektronikos platintojų asociacija (EPA).

 

„Mūsų asociaciją nuolat pasiekia informacija, kad į konteinerius, skirtus po rūšiavimo likusioms atliekoms, metama ir įvairi buitinė elektronika, panaudotos baterijos. Bendro naudojimo konteineriams skirtose aikštelėse galima rasti senų šaldytuvų, dulkių siurblių, mikrobangų krosnelių, elektrinių virdulių, įvairių elektronikos įrangos dalių. Plastiko pakuotėms skirtuose konteineriuose tenka matyti kompiuterių klaviatūrų ar kitų plastikinių kompiuterių liekanų. O juk daugybę sykių esame siuntę visuomenei žinią, kad elektronikos laužas nėra nei metalo, nei plastiko atliekos“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.

 

  1. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad elektronikai naudojamo plastiko sudėtyje yra degumą mažinančių antipirenų, dėl to toks plastikas perdirbamas kitokiais būdais nei pakuotės. Patekęs į pakuotėms skirtus konteinerius elektronikos laužas užteršia rūšiuotas atliekas ir padidina pakuočių tvarkymo organizacijų išlaidas.

 

Konteineriuose, kuriuose atliekos „nebetelpa“ – tuščios ertmės

 

Pasak UAB „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorės Daivos Skrupskelienės, bendro naudojimo konteineriai, skirti pakuočių ir popieriaus atliekoms, dažniausiai perpildomi ir nelegalūs sąvartynai šalia jų susidaro daugiausia dėl to, kad gyventojai prieš mesdami pakuotes į konteinerius jų neišardo ir nesuspaudžia (ypač didesnių, pavyzdžiui, dėžių nuo baldų, vaizdo ir garso, kompiuterinės technikos ir pan.). Taip konteineriuose lieka daug tuščios ertmės.

 

„Išmetimo angos pusiau požeminių konteinerių dangčiuose yra mažesnės nei įprastų antžeminių konteinerių. Dalis gyventojų tiesiog patingi dėžes išlankstyti, kad jos tilptų pro konteinerio dangčio ertmę ir sukrauna jas šalia – taip paprasčiau“, – atkreipia dėmesį D. Skrupskelienė.

 

„Ecoservice“ atstovė įvardija ir kitą pakuočių atliekų konteinerių perpildymo priežastį: juose šalinamos netinkamos atliekos. Dažnas atvejis, kad gyventojai iš nežinojimo, rūšiavimo įgūdžių trūkumo ar sąmoningumo stokos į pakuočių konteinerius primeta netinkamų atliekų: plastikinių dailylenčių, tapetų ar kitų remonto atliekų, kurioms šiuose konteineriuose – ne vieta. Pasitaiko, kad konteineriuose randama net baldų ar padangų. Tokios atliekos turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

 

Nesilaikydami tvarkos klaidingai mano sutaupantys

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos direktoriaus V. Miltienio teigimu, dažnu atveju kolektyvinio naudojimo konteinerių perpildymo priežastis yra per mažas mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičius arba per retas šių konteinerių išvežimo grafikas. Todėl užsipildžius šiems konteineriams gyventojui lieka viena išeitis – mišrias komunalines atliekas mesti į pakuočių atliekų konteinerius.

 

Tuo tarpu D. Skrupskelienė įvardija priežastis, kodėl individualaus naudojimo pakuočių surinkimo konteineriai prisipildo greičiau nei ateina jų tuštinamo laikas: „Vadovaujantis savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, regionuose, kaimiškose vietose nustatoma, kad mišrios komunalinės atliekos surenkamos tik kartą per mėnesį. Todėl  užpildžius mišrių komunalinių atliekų konteinerį, atliekos tiesiog metamos į turimus pakuočių konteinerius. Taip jie ne tik greičiau užpildomi, bet kartu ir užteršiamos konteineryje esančios pakuotės, popierius, kurios dėl to gali tapti netinkamos perdirbti.“

 

Tiek VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tiek  UAB „Ecoservice“ atstovai įvardija dar vieną ydingą rūšiavimo nuostatą: individualių valdų savininkai, kuriems kintamoji rinkliavos dalis už komunalinių atliekų išvežimą priklauso nuo per mėnesį išstumtų konteinerių skaičiaus (ištuštinimo dažnio), kartais tiesiog gudrauja. Siekdami sutaupyti, dalį mišrių komunalinių atliekų meta į pakuočių konteinerius, už kurių ištuštinimą ir išvežimą jiems mokėti nereikia.

 

„Tiesa ta, kad užteršdami pakuotėms skirtus konteinerius netinkamomis atliekomis vartotojai savo netvarkos kainą pajunta per prekių kainas. Tvarkydami jas patiriame papildomų išlaidų, kurios yra tris kartus didesnės už atliekų, surenkamų mišrių atliekų konteineriais, tvarkymo išlaidas. Taip vartotojas padidina veiklos sąnaudas, o galiausiai tampa naujų prekių kainos dalimi. Deja, turbūt reikia laiko, kad šią sąsają bei atsakingo rūšiavimo naudą suprastų ne mažuma, o dauguma“, – pastebi PTO vadovas.

 

Pasak V. Miltienio, didžiausia dabartinės atliekų rūšiavimo ir tvarkymo sistemos bėda yra tai, kad už netvarką, kurią sukelia neatsakingi gyventojai, turi padengti tie, kurie tvarkingai rūšiuoja, bei tie, kurie tvarko net ir mišrias atliekas, dėl kurių tvarkymo neturėtų sukti galvos.

 

Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant  įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.

Skaityti toliau

Miestas

Lietuvos zoologijos sodas – biologinės įvairovės išsaugojimo ir švietimo dalis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose 1999/22/EB yra pabrėžiama, kad zoologijos sodai turi stiprinti vaidmenį saugant biologinę įvairovę. Pasitelkiant zoologijos sodo darbuotojų profesionalumą ir žinias, atnaujinant fiziškai ir morališkai sunykusią materialinę ekspozicijos bazę, gali būti sėkmingai formuojamas visuomenės supratimas apie gamtos reikšmę ir jos išsaugojimo svarbą. Reikia nepamiršti, kad zoologijos sodas nėra tik gyvūnų ekspozicija – biologinės įvairovės išsaugojimas yra vienas didžiausių tikslų.

Visame pasaulyje vykstančios gyvūnų išnykimo krizės rodo, kad zoologijos sodai yra reikalingi net ir įprastoms gyvūnų rūšims. Kai kuriems gyvūnams laukinė gamta yra pavojinga dėl antropogeninių veiksnių ir gresia jų išnykimas, todėl zoologijos sodai yra bene vienintelė vieta, kur jie saugūs. Kai kurios gyvūnų rūšys laukinėje gamtoje jau yra išnykusios ir yra likę tik nelaisvėje gyvenančios jų populiacijos. Taigi, kalbant apie gyvūnų rūšių išsaugojimo svarbą – zoologijos sodo reikšmė neginčytina.

Po Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijos bus laikomi tik tie laukiniai gyvūnai, kuriems reikia apsaugos. Kiekvienas gyvūnas, kuris bus laikomas zoologijos sode, „neš žinutę visuomenei“ – reikia tausoti aplinką, didinti žmonių sąmojingumą, mažinti vartojimą, kitaip zoologijos sodai bus vienintelė vieta pasaulyje išvysti kai kurias gyvūnų rūšis. Iš esmės pakeitus Lietuvos zoologijos sodo infrastruktūrą, maksimaliai užtikrinus tinkamas sąlygas gyvūnų auginimui ir laikymui, jis turėtų tapti visuomenės kultūros, švietimo ir poilsio centru.

Skaityti toliau

COVID

Atnaujinta dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonė: daugiau galimybių verslui

Avatar

Paskelbta

Nuo rugsėjo 25 d. įsigaliojo atnaujintas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės “Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms” aprašas. Siekiant padėti po pirmosios pandemijos bangos atsigaunančiam verslui sudarytos galimybės kreiptis ne tik dėl pagrindinės, bet ir nepagrindinės veiklos, kuri karantino metu buvo uždrausta ar apribota. Taip pat praplėstas gavėjų ratas – dėl kompensacijų gali kreiptis Lietuvoje registruotą buveinę turinčios ir veiklą vykdančios užsienio bendrovės. Šiuo metu priėmus daugiau kaip 3 tūkst. teigiamų sprendimų, patvirtinta nuomos kompensacijų už 24 mln. Eur.

„Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sąlygos buvo atnaujintos atsižvelgus į situacijas, su kurio-mis susiduria šalies verslas. Atnaujinimais pirmiausia siekiame suteikti daugiau lankstumo ir galimybių valstybės pagalba pasinaudoti tiems verslams, kurie vykdo kelias skirtingas veiklas ir nuostolių patyrė uždraudus ar apribojus nepagrindines įmonės veiklas. Šalies ekonomikai taip pat svarbios ir tos įmonės, kurios nėra įsteigtos Lietuvoje, tačiau čia veikia ir moka mokesčius, todėl turi turėti tokias pat galimybes pretenduoti į valstybės pagalbą,  – teigia INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.  – Visgi turime atsakingai naudoti valstybės lėšas, todėl atidžiau vertinsime įmonių ir verslininkų finansinę istoriją – į kompensacijas galės pretenduoti tie verslai, kurie veiklą vykdo nepažeisdami įstatymų ir nebuvo bausti už finansinio-ekonominio pobūdžio pažeidimus“.

Atnaujinus dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sąlygas, įmonės ir verslininkai gali pretenduoti į kompensaciją nebūtinai už pagrindinę veiklą, bus vertinamos paraiškos ir dėl vienos ar kelių uždraustų ar apribotų šalutinių veiklų, kurios pagal sudarytą nuomos sutartį vykdomos atskirose nuomojamose patalpose. Kompensacijos apskaičiuojamos už konkretų toms veikloms vykdyti nuomojamą plotą, tu-rintį priskirtą unikalų numerį, įrašytą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kurio nuomos mokesčio sumokėjimui išrašoma atskira sąskaita faktūra.

Šios nuostatos taikomos ir įmonėms, vykdančioms gamybą kartu su mažmenine prekyba. Atlikus pakeitimus, pagrindine gamybos veikla besiverčiančios įmonės dabar jau gali pretenduoti į nuomos kompensacijas dėl atskirose nuomojamose patalpose vykdomos mažmeninės prekybos veiklos, kuri per karantiną buvo uždrausta ar apribota, tačiau ši mažmeninės prekybos veikla turi būti nurodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių mokėtojų registre. Teikdamos paraiškas šios įmonės taip pat turi pateikti vadovo ir vyriausiojo buhalterio pasirašytą pažymą apie pardavimo pajamas, gautas už mažmeninės prekybos veiklą per 2020 m. I ketvirtį.

Pažymėtina, kad kreiptis dėl kompensacijos gali ir tos įmonės, kurios nėra registruotos Lietuvoje, tačiau jų nuolatinė buveinė yra įregistruota VMI Mokesčių mokėtojų registre, o nuomojamose patalpose vykdomos karantino laikotarpiu uždraustos ar apribotos veiklos rūšies kodas įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre ne vėliau kaip 2020 m. kovo 16 d.

Atsižvelgus į kompensacijų poreikį bei prašomas kompensuoti nuomos mokesčio sumas, peržiūrėtas anksčiau priemonei numatytas 90 mln. Eur biudžetas. Siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo jis pakoreguotas iki 40 mln. Eur. Pasiekus šią sumą, paraiškų priėmimas bus stabdomas. Likusieji 50 mln. Eur bus paskirstyti kitoms pagalbos nuo pandemijos nukentėjusiems verslams priemonėms.

Atnaujinus dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sąlygas, taip pat numatytas 20 darbo dienų paraiškų vertinimo terminas.

Paraiškas dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo galima teikti iki 2020 m. gruodžio 1 d. arba iki tol, kol bus nepanaudotų priemonės lėšų likutis, o kompensacijos bus išmokėtos iki gruodžio 31 d.

Detalią informaciją apie dalinį nuomos mokesčio kompensavimą bei atnaujinimus labiausiai nuo CO-VID-19 nukentėjusiems verslams galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Sveikata

Krūtų mamografijos tyrimas su nauju skaitmeniniu mamografu

Avatar

Paskelbta

Skubame pranešti, kad Dainavos ir Šančių padaliniuose yra laisvų talonų mamografijos tyrimams, kurie atliekami naujausiu ITALRAY MAMMOGRAPH FFDM (Italija) skaitmeniniu mamografu. Gamintojas – plačiai žinoma Italų kompanija ITALRAY, besispecializuojanti mamografų, kuriuose taikomos tiek skaitmeninės, tiek modernesnės tomosintezės technologijos.

Mamografijos tyrimas leidžia aptikti:

  • krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti
  • įvairius krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, kalcinatus bei įvairaus pobūdžio navikus ar mažus mazgelius (iki kelių milimetrų dydžio).

Mamografijos procedūra nėra skausminga.

PRIMENAME, kad kartą per 2 metus nemokamai atliekame skaitmeninės mamografijos tyrimą ir jo įvertinimą:

  • moterims nuo 50 iki 69 metų
  • draustoms privalomuoju sveikatos draudimu
  • turinčioms šeimos gydytojo siuntimą (forma F027/a)

Plačiau apie mamografijos tyrimą kaunopoliklinika.lt/skaitmenine-mamografija/

Registracija:

Dainavos padalinys (Pramonės pr. 31) tel. (8 37) 403 900

Šančių padalinys (A.Juozapavičiaus pr. 72), tel. (8 37) 342 167

arba internetu kaunopoliklinika.lt/registracija/

Nedelskite – aplenkite ligą!

 

Plačiaus: kaunopoliklinika.lt/2020/09/28/krutu-mamografijos-tyrimas-su-nauju-skaitmeniniu-mamografu/

Skaityti toliau

Naujienos

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ primena, kad iki šildymo sezono pradžios svarbu tinkamai parengti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra daugiau, nei 4000 pastatų, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti šildymo sezonui. Jų šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys asmenys iki šildymo sezono privalo:

  • atlikti šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų hidraulinius bandymus,
  • patikrinti vamzdynų, jų atšakų, jungčių bei įrenginių būklę,
  • atlikti kitus teisės aktuose nurodytus darbus.

 

Juos atlikus, parengiamas pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas. Tik turint šį aktą, galima įjungti šildymą pastate.

 

Apie pastatų parengtumą šildymo sezonui, sistemas prižiūrintys asmenys privalo pranešti ir šilumos tiekėjui.

 

Šildymo sezoną, atsižvelgdama į faktines lauko oro temperatūras, skelbia savivaldybės institucija. Ir nors už lango mus lepina dar pakankamai šilti vasariški orai, tačiau atvėsti gali bet kada. Pavyzdžiui, pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas jau spalio 3 dieną.

 

Atkreipiame dėmesį, kad nors oficialią šildymo sezono pradžią skelbia savivaldybės, gyventojai ir verslo organizacijos gali pradėti šildytis ir anksčiau, nepažeisdami nustatytų higienos normų.

Skaityti toliau
Nekilnojamas turtasprieš 54 min

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė...

Naujienosprieš 59 min

Yla lenda iš maišo: aiškėja tikrosios perpildytų atliekų konteinerių priežastys

Jeigu kas nors tartų, kad jam patinka perpildytų atliekų konteinerių vaizdas, nepatikėtų niekas. Konteineriai su iš jų griūvančiomis atliekų stirtomis...

Miestasprieš 1 val

Lietuvos zoologijos sodas – biologinės įvairovės išsaugojimo ir švietimo dalis

Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose 1999/22/EB yra pabrėžiama, kad zoologijos sodai turi stiprinti vaidmenį saugant...

COVIDprieš 1 val

Atnaujinta dalinio nuomos mokesčio kompensavimo priemonė: daugiau galimybių verslui

Nuo rugsėjo 25 d. įsigaliojo atnaujintas nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) įgyvendinamos priemonės “Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas...

Sveikataprieš 2 val

Krūtų mamografijos tyrimas su nauju skaitmeniniu mamografu

Skubame pranešti, kad Dainavos ir Šančių padaliniuose yra laisvų talonų mamografijos tyrimams, kurie atliekami naujausiu ITALRAY MAMMOGRAPH FFDM (Italija) skaitmeniniu mamografu. Gamintojas –...

Naujienosprieš 3 val

Kaunui ir Jurbarkui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ primena, kad iki šildymo sezono pradžios svarbu tinkamai parengti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke yra daugiau, nei 4000 pastatų, kurių šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginiai privalo būti parengti...

Verslasprieš 3 val

Continental Lithuania gamykla Kaune buvo įvertinta prestižiniu LEED žaliųjų pastatų aukso sertifikatu

„Continental Automotive Lithuania“ paskelbė, jog įmonės gamykla Kaune buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu. Tai aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje...

Rajonasprieš 3 d.

Katamaranas „Zapyškis“ per Nemuną plukdys dviratininkus ir iškylautojus

Ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybė pristatė 24 sėdimų vietų katamaraną „Zapyškis“, kurio paskirtis – rengti edukacines ir pažintines iškylas Nemune tarp...

Sveikataprieš 3 d.

Įveikiant koronavirusą: savivaldybėse pradedama teikti daugiau nemokamų psichologinių konsultacijų gyventojams

Startuoja svarbi naujovė: nuo šiol gyventojai, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais gali gauti...

Rajonasprieš 3 d.

Kauno rajonas iš privataus verslo nuomosis naujai pastatytą darželį

Kauno rajone ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikis yra didesnis, nei ugdymo įstaigų teikiamos galimybės. Todėl savivaldybė laisvų vietų trūkumą darželiuose šįmet...

Skaitomiausi