Connect with us

Naujienos

Batelių ir kojinių derinys – beskonybė virstanti mados hitu

Paskelbta

Kojinės ir sandalai ar aukštakulniai – tai derinys, kuris dar visai neseniai mados pasaulyje buvo vertinamas labai prieštaringai. Tačiau kadaise su tikra mados beskonybe asociacijų turėjęs duetas šiandien ne tik sugrįžta į mados olimpą, bet ir persikelia į daugelį kitų avalynės modelių: sportiniai bateliai, puošnieji dandy ar aulinukai nuo šiol derinami su stilingomis kojinėmis. Tačiau kaip jas derinti teisingai, pataria stilistė ir mados tinklaraščio „Deichmann Shoelove“ autorė Viktorija Šaulytė.

„Dauguma iš jūsų gali pagalvoti, kad batelių ir kojinių tendencija skirta tik podiumui ir nieku gyvu netinkama gatvėje. Dažną tiesiog gąsdina asociacija su kritikuojamu sandalų ir pilkų kojinių deriniu. Tačiau užmirškite tuos laikus, kai kojines reikėjo slėpti batuose, kad jos jokiu būdu nesimatytų. Šiandien stilingos kojinaitės – tai privalomas atributas prie daugelių avalynės tipų. Net tokios pasaulinio masto žvaigždės kaip Rihanna, Kendall Jenner ar Ariana Grande jau senokai pamėgo šį išskirtinumo prieskonį garderobe, todėl nepabijokite ir Jūs“, – teigia V. Šaulytė.

Dvigubas blizgesys su aulinukais

Bijančioms rizikuoti ir norinčioms prisijaukinti batų bei kojinių tendenciją, V. Šaulytė pataria pradėti nuo „saugiausio“ varianto – aulinukų ir kojinių derinio. Žaibišku greičiu vėstant orams žaismingos kojinės ne tik tarnaus kaip itin stilinga detalė, bet taip pat bus ir pagalbininkės šaltu oru. Anot V. Šaulytės, kojines su aulinukais reikėtų derinti dviem būdais: arba rinktis nuosaikią avalynę ir ryškias kojinaites, kurios taps derinio akcentu, arba prie išskirtinės avalynės derinti tokias pat akį traukiančias kojines, kurios tik papildys įvaizdį.

„Iš aulinukų kyšančios spalvingos ir stilingos kojinės – puikus stiliaus akcentas šį rudenį. Tačiau nemanykite, kad kojinės tinka tik prie neutralių ir klasikinių modelių. Nepabijokite rinktis ir išskirtinių avalynės porų, kurios taip pat gali puikiai derėti kartu su ryškiaspalvėmis kojinėmis. Mano pasirinktas derinys – grubūs „Deichmann“ aulinukai su papuošimais ir sagtimis bei „metalinio“ atspalvio kojinės – tai tandemas, kuris suteikė ganėtinai nuosaikiam įvaizdžiui žaismingumo“, – teigia V. Šaulytė.

Stilistė priduria, kad jeigu praeitais metais populiarios buvo „tinklelio“ (angl. „fishnet“) tipo kojinės, šiemet jos užleidžia vietą įvairaus storio blizgioms kojinėms, kurias mes bandome prisijaukinti jau kelis metus iš eilės. Jas galite derinti ansamblyje ne tik su aulinukais, bet ir su sportiniais bateliais. Tikroms „bjauriosios“ mados atstovėms V. Šaulytė siūlo „tėčio“ sportinių batelių, aukso spalvos kojinių, sukištų į „mommy“ stiliaus džinsus, derinį. Su juo dėmesys gatvėje – garantuotas.

„Kitten” kulniukas ir vintažinės kojinaitės

Drąsiausias pasirinkimas – aukštakulnių batelių ir kojinių derinys, ypač jeigu bateliai atviru kulnu ar priekiu. V. Šaulytė tokiam deriniui siūlo rinktis vintažinio stiliaus avalynę, kurios „kitten“ kulniukas ir nėriniuotos kojinaitės primins močiučių laikus.

„Klasiškai elegantiškas įvaizdis su langelių motyvais bei žemės spalvomis – tai puikus derinys, prie kurio tiks „kitten“ kulniuko bateliai su kojinaitėmis. Nebijokite ir baltos-juodos spalvos derinio! Nors baltos kojinės gali atrodyti ganėtinai „buitiškai“, pasirinkus subtilesnę jų versiją ir derinant su grakščiais bateliais – sukursite stilingą derinį“, – teigia mados tinklaraštininkė.

Kita alternatyva baltoms kojinaitėms – šifono ar tiulio medžiagos, kurios bus vos matomos ir atrodys tarsi antra oda. Tačiau šį sezoną avalynės tendencijose dominuoja ir masyvių batų modeliai, tad prie jų „Deichmann“ atstovė siūlo rinktis „sunkias“ medžiagas kaip velvetas ar tokius atspalvius kaip sidabras ar auksas. Prie jų taip pat derinkite aukštakulnius su dirželiu ar masyvių padų avalynę.

Dar viena alternatyva tokiam įvaizdžiui – tai įvairiaspalviai „kojinių“ (angl. „sock“) tipo „kitten“ aulinukai ar sportiniai bateliai, kurie yra visiškas šio sezono topas.

„Dandy“ batelių ir kojinių dermės elegancija

V. Šaulytė teigia, kad būtent kojinės gali suteikti klasikiniam biuro įvaizdžiui papildomo žavesio ir nesvarbu, kokios spalvos jos bebūtų – baltos, juodos, blizgančios ar net ryškiai raudonos.

„Šiandien daugeliui pabodo oficiali biuro apranga ar vienodi kostiumai, visi ieško išskirtinumo, net ir aukščiausi pareigūnai. Juk gyvename tikrais individualybių laikais! Štai Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau jau pagarsėjo savo stiliumi, kuriame drąsiai derina klasikinius lakinius batus ir ryškias kojines. Ir jis ne vienintelis – daugelis mados namų ar žymių „fashionistų“ net prie klasikinių batelių derina ryškias kojinaites, kurios pagyvina įvaizdį, net ir oficialiam aprangos kodui sutiekiant papildomo žavesio“, – teigia V. Šaulytė.

Nors „dandy“ tipo bateliai turi klasikos prieskonį, tačiau V. Šaulytė siūlo nepabijoti tokiam ansambliui suteikti žaismingumo bei ryškumo. „Deichmann Shoelove“ tinklaraščio autorė kviečia juos derinti su gyvūnų, gėlių ar rytietiškais raštais išmargintomis ilgesnėmis kojinėmis, kurios neabejotinai įpūs naujų vėjų Jūsų kasdieniniame įvaizdyje.

„Nesvarbu, ką pasirinksite – džinsus, kelnes ar net klostuotą sijoną  – prie „dandy“ batelių kojinės tiks visais atvejais. Tai yra neatskiriami dalykai, nes ši avalynė viena tiesiog „liūdi“, dažnu atveju jai reikia papildomo akcento,“ – pabrėžia stilistė.

Skaityti toliau

Kultūra

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Paskelbta

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo „Instagram“ paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakoja L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.

Lina Talžūnaitė – asm. archyvo nuotrauka

Daugiausiai savanoriauja moksleiviai

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15-75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14-18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantinas pakeitė priežastis, kodėl tampama savanoriu

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę. „Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.

„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigia Ž. Mažeikis.

Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikina Ž. Mažeikis.

Savanorystė, kuri sujungia skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

E. skautai vyresnio amžiaus žmonėms jau suteikė tūkstančius konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų ir asmens duomenų apsaugos temomis.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Skaitomiausi