Connect with us

Mokslas

Aštuoniasdešimt mokyklų 5–8 klasėse išbandys integralaus gamtamokslinio ugdymo programą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Naujais mokslo metais 80 Lietuvos mokyklų 5–8 klasėse išbandys integralaus gamtamokslinio ugdymo programą. Tai galimybė gamtos mokslų (biologijos, chemijos ir fizikos) mokytis įdomiai ir įtraukiančiai – atliekant tiriamuosius darbus, eksperimentuojant, mokantis už mokyklos ribų.   

„Šią programą, kuri įgyvendinama jau keletą metų, mokyklos pamėgo, didelis noras įsitraukti ir pamėginti šių labai svarbių dalykų mokyti kitaip.  Programos metu tiek mokytojai, tiek vaikai parodo savo kūrybiškumą, išradingumą, susitelkimą. Jau keleto metų rezultatai atskleidžia, kad vaikų pasiekimams ši programa turi teigiamą poveikį“, − sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Programa buvo parengta 2015 m., imta išbandyti 2017 m. devyniolikoje mokyklų. Nuo 2018 m. į programos išbandymą įsitraukė dar 60 mokyklų ir ši veikla tapo finansuojamo ES lėšomis projekto „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“ dalimi.

Įgyvendinant šią programą su klase gali dirbti ir du, ir daugiau mokytojų. Jeigu dirba keli mokytojai, tada kiekvienas moko artimiausių savo specialybei temų, kiti padeda planuoti, konsultuoja. Yra mokyklų, kuriose to paties dalyko mokytojai dirba skirtingose klasėse, bet kartu planuoja savo pamokas. Keliose mokyklose kartu su gamtos mokslų mokytojais dirba ir geografijos mokytojas. Kai nedidelėje mokykloje dirba tik vienas gamtos mokslų mokytojas, jis tariasi su kolegomis iš kitų mokyklų. Užsimezgė gražus bendradarbiavimo ir dalijimosi patirtimi ryšiai tarp pirmo etapo 19-os programą išbandančių mokyklų mokytojų, kurie jau ne pirmus metus kartų planavo kitų mokslo metų veiklas. Aktyviai į programos įgyvendinimą įsitraukia ir mokyklų administracijos atstovai. Neretas atvejis, kai pavaduotojai mokytojų prašymu į tvarkaraštį įtraukia dvi gamtos mokslų pamokas iš eilės, todėl jas lengviau organizuoti netradicinėse aplinkose, arba mokiniai gali atlikti didesnės apimties praktines, projektines veiklas, tiriamuosius darbus. Jeigu mokykla turi lėšų, skiriamos papildomos pamokos, įdarbinamas mokytojo padėjėjas-laborantas. Mokiniai mokomi aktyviais, kūrybiškais metodais, jie gauna paskatų kurti, modeliuoti, bendradarbiauti. Dėl to labai išauga mokinių motyvacija, susidomėjimas gamtos mokslais, o kartu pagerėja ir jų pasiekimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu šiemet rugpjūtį patvirtintas programą išbandančių mokyklų sąrašas:

Akmenės rajono Akmenės gimnazija;

Alytaus šv. Benedikto gimnazija;

Biržų r. Nemunėlio Radviliškio pagrindinė mokykla;

Juodšilių „Šilo“ gimnazija;

Kaišiadorių r. Kruonio gimnazija;

Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija;

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla;

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija;

Kauno r. Raudondvario gimnazija;

Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija;

Klaipėdos Simono Dacho progimnazija;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija;

Pasvalio Svalios progimnazija;

Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija;

Radviliškio r. Šeduvos gimnazija;

Rietavo sav. Tverų gimnazija;

Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos Aukštelkės skyrius;

Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos Bubių skyrius;

Vilniaus „Taikos“ progimnazija;

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija.

Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla;

Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla;

Druskininkų „Saulės“ pagrindinė mokykla;

Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla;

Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija;

Jurbarko Naujamiesčio progimnazija;

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija;

Kauno Kazio Griniaus progimnazija;

Kauno Milikonių progimnazija;

Kauno Palemono gimnazija;

Kauno Pilėnų progimnazija;

Kauno r. Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija;

Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla;

Kauno r. Šlienavos pagrindinė mokykla;

Kauno Simono Daukanto progimnazija;

Kauno Tado Ivanausko progimnazija;

Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija;

Klaipėdos „Versmės“ progimnazija;

Klaipėdos Gedminų progimnazija;

Klaipėdos r. Ketvergių pagrindinė mokykla;

Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija;

Klaipėdos Tauralaukio progimnazija;

Kretingos rajono Darbėnų gimnazija;

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazija;

Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazija;

Mažeikių rajono Viekšnių gimnazija;

Mažeikių Senamiesčio pagrindinė mokykla;

Molėtų progimnazija;

Pakruojo r. Lygumų pagrindinė mokykla;

Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija;

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla;

Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazija;

Panevėžio r. Velžio gimnazija;

Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazija;

Pasvalio r. Pumpėnų gimnazija;

Pasvalio r. Vaškų gimnazija;

Prienų r. Jiezno gimnazija;

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija;

Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija;

Riešės gimnazija;

Šiaulių Jovaro progimnazija;

Šiaulių r. Pakapės mokykla;

Šiaulių Salduvės progimnazija;

Švenčionių r. Švenčionėlių progimnazija;

Tauragės „Aušros“ progimnazija;

Tauragės „Šaltinio“ progimnazija;

Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla;

Utenos Vyturių progimnazija;

Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija;

Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija;

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla;

Vilniaus „Genio“ progimnazija;

Vilniaus „Sietuvos“ progimnazija;

Vilniaus Antakalnio progimnazija;

Vilniaus Balsių progimnazija;

Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykla;

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija;

Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija;

Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija;

Vilniaus Trakų Vokės gimnazija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Bibliotekos iniciatyvos karantino metu bus pristatytos tarptautinėje konferencijoje

kaunieciams.lt

Paskelbta

Rugsėjo 22–25 d. vyks nuotolinė tarptautinė konferencija „Occupy Library“. Jos metu Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė pristatys bibliotekos iniciatyvas bendruomenei koronaviruso pandemijos metu.

Tarptautinėje konferencijoje „Occupy Library“ bus pristatytos inovatyvios Centrinės ir Rytų Europos, Juodosios jūros, Kaukazo ir Kaspijos jūros regionų bibliotekų idėjos. Konferencija kvies virtualiai dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti būdų, kaip bibliotekos gali dar labiau įsitraukti į bendruomenę.

Konferencijoje bus pristatyta bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvais gaminti durų rankenų priedus, leidžiančius duris atidaryti ne plaštaka, o dilbiu, įsitraukimas į Robotikos mokyklos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyvą 3D spausdintuvu gaminti rėmelius apsauginiams medikų skydams bei knygų pristatymo į namus paslauga.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pranešimas konferencijoje – vienintelis iš Lietuvos. Jis bus pristatytas rugsėjo 23 d. 16–17.30 val. vyksiančioje sesijoje.

Konferencija vyks anglų kalba. Daugiau informacijos apie ją galite rasti čia.

Konferencijos programa

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, užsiregistruoti galite čia.

Skaityti toliau

Mokslas

Koronaviruso paplitimas tarp mokinių nesiekia procento – ministras

BNS

Paskelbta

Koronaviruso (COVID-19) paplitimas tarp mokinių ir mokytojų nesiekia procento ir kol kas šalyje yra vienintelė mokykla, visa dirbanti nuotoliniu būdu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Šiuo metu COVID-19 atvejai nustatyti 32 švietimo įstaigose – tai sudaro apie 2 proc. visų švietimo įstaigų, trečiadienį per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį pranešė A. Monkevičius.

„Užkratas nėra labai plačiai paplitęs, kol kas tai procento šimtųjų apimtyje nuo visos mokytojų ir mokinių populiacijos, pusėje savivaldybių yra tokių užkratų vienoje ar kitoje mokykloje“, – sakė ministras.

Iš viso švietimo sistemoje serga 48 žmonės: 38 vaikai (0,08 proc. visų mokinių), šeši pedagogai (0,01 proc.) ir keturi kiti darbuotojai.

Lietuvoje veikia 1850 švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 450 tūkst. įvairaus amžiaus mokinių, dirba 45 tūkst. pedagogų.

Lietuvoje yra vienintelė mokykla, Juodupės gimnazija Rokiškio rajone, kuri visa dirba nuotoliniu būdu. Pasak ministro, tai nedidelė mokykla, turinti apie 260 mokinių ir mokytojų.

„Dėl trijų atvejų – sergančių vieno pedagogo ir dviejų darbuotojų, jie ne mokykloje užsikrėtė – gimnazija priėmė sprendimą, kad visa mokykla tam tikram laiką dirbs nuotoliniu būdu“, – sakė ministras.

„Kiek tai truks, priklausys nuo to, kiek valdys tą situaciją mokykla su sveikatos specialistais, aš nemanau, kad tai truks labai ilgai, mokykla greit galės grįžti į normalų režimą, kai bus aišku, kiek paplitęs užkratas šitame židinyje“, – teigė A. Monkevičius.

Pristatydamas situaciją ministras teigė, kad dauguma mokyklų, kur nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Nuotoliniu būdu dirba viena ikimokyklinio ugdymo grupė su 19 vaikų ir 24 mokyklų klasės, vidutiniškai klasėje – 21 mokinys. Nuotoliniu būdu mokosi ir viena profesinio mokymo grupė su dešimčia mokinių, dirba viena neformaliojo švietimo įstaiga. 160 pavienių mokinių šiuo metu taip pat mokosi nuotoliniu būdu.

Anot A. Monkevičius, dalis mokyklų, ypač didesnės, mažindamos mokinių kontaktus, dirba dviem pamainomis, taip pat vieną mokinių srautą savaitę ar dvi moko nuotoliniu būdu, kitą – įprastai, paskui jie apsikeičia.

Autorė Milena Andrukaitytė

Skaityti toliau

Mokslas

Sintetinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius

kaunieciams.lt

Paskelbta

Jei anksčiau buvo modifikuojama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu sintetinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai kontroliuojamas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui. Apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus pasakoja mokslininkas Christopheris Dieteris Reinkemeieris. Jo atviroje paskaitoje dalyvauti kviečiame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rugsėjo 18-20 d. organizuojamo renginio „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ metu. 

Mainco Johaneso Gutenbergo universiteto miestelyje, Vokietijoje įsikūrusiame Molekulinės biologijos institute (IMB) vystomi biologijos, epigenetikos ir DNR redagavimo moksliniai tyrimai. Paklaustas apie pirmąją sintetinę gyvybę, IMB dirbantis tyrėjas Christopheris Dieteris Reinkemeieris tvirtina, kad tam iš dalies jau pritaikytos natūraliai gamtoje egzistuojančių bakterijų sistemos. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotos E. coli bakterijos gali skaidyti celiuliozę ir pagaminti įvairius žmonėms naudingus cheminius junginius, įskaitant ir dyzeliną.

Tačiau Christopheris ne tik domisi dirbtinės gyvybės kūrimu – jis ir pats prisideda prie šios mokslo srities vystymo. Kartu su mokslininkų komanda Christopheris sukūrė pirmąsias sintetines organeles. Jo vystoma technologija sutelkta į atskirų ląstelės dalių modifikavimą, leidžiantį naujomis funkcijomis papildyti ląsteles jų nepažeidžiant. Tai įgalins ne tik geriau pažinti baltymus jų natūralioje aplinkoje, bet ir baltymų inžinerijos srityje dirbantiems biologams suteiks galingą įrankį – platformą, kurioje pusiau sintetiniu būdu bus galima modifikuoti eukariotines sistemas. Dėl šios priežasties mokslininkai galės geriau suprasti atskirų ląstelės komponentų veikimą, jų tarpusavio sąveikas ir šias žinias pritaikyti bioinžinerijoje, pavyzdžiui, vakcinų ar vaistų kūrimui.

Sintetinės ląstelės kūrimas – svarbus mokslo žingsnis, pakeičiantis net požiūrį į gyvybės sąvoką. Christopheris sutinka, kad dirbant sintetinės biologijos srityje anksčiau ar vėliau iškyla etiniai klausimai, pavyzdžiui, kas gali atsitikti, kai žmogaus sukurta sintetinė gyvybė susitiks su natūraliu gamtos pasauliu? Tačiau, jo požiūriu, etinius klausimus tikslinga kelti kalbant apie technologijų taikymą, o  šiuo metu kuriami tik laboratoriniai įrankiai, skirti geriau suprasti ląstelės biologiją, ištirti jos fiziologines savybes ir koreguoti pažeidimus.

Biohakatono mentoriaus bioinformatiko, dr. Justo Dapkūno teigimu, Lietuvoje siauresne prasme sintetinė biologija naudojama kiekvienoje molekulinių gyvybės mokslų laboratorijoje tyrinėjant, kaip veikia gyvos sistemos. Be to, jau yranemažai fundamentalaus mokslo pasiekimų, kurie gali prisidėti prie sintetinės biologijos pažangos. „Visų pirma į galvą ateina čia atrasti ir tobulinami genų redagavimo įrankiai, kuriami nauji epigenomų tyrimo metodai, mikroskysčių tyrimai. Startuolis „Biomatter Designs“ siekia kompiuterinio modeliavimo būdu sukurti naujus, geresnius baltymus, kokių nėra gamtoje. Verti dėmesio ir Vilniaus universiteto studentų pasiekimai – iš tarptautinio sintetinės biologijos konkurso iGEM jie kasmet grįžta su medaliais“, – vardina dr. J. Dapkūnas.

Jo teigimu, šiuolaikiniai biologijos moksliniai tyrimai nevyksta be kompiuterinių metodų ir duomenų analizės, todėl būtina skatinti bendradarbiavimą ir apsikeitimą žiniomis tarp gyvybės mokslų atstovų ir informacinių technologijų žmonių: „Iš savo darbo patirties žinau, kad toks bendravimas gali būti labai sudėtingas, todėl turėdamas abiejų sričių patirties šiame biohakatone sutikau dalyvauti kaip mentorius“. Svarbiausiu biohakatono rezultatu dr. Justas Dapkūnas įvardina biologijos, medicinos ir informacinių technologijų srityse dirbančių žmonių su skirtingomis patirtimisbendradarbiavimą siekiant kartu išspręsti aktualias problemas.

Rugsėjį vyksiantis naujausių biomokslų srities pasiekimų ir informacinių technologijų (IT) sinergija pagrįstas tarptautinis renginys „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ apims pagrindines gyvybės mokslų industrijos temas, pavyzdžiui, personalizuota medicina, dirbtinio intelekto pritaikymo ir panaudojimo galimybės šiuolaikinėje medicinoje, visuomenės senėjimas, ligų diagnostika. Atsižvelgdami į susidariusią nepaprastąją situaciją visame pasaulyje, renginio organizatoriai dėmesį skirs ir COVID-19 iššūkiams.

„Biohakatonas – proga Lietuvos informacinių technologijų ir gyvybės mokslų industrijos talentams sukurti technologinius sprendimus ir inovacijas, kurios prisidės prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo bei mokslo pažangos“, – sako MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Renginys organizuojamas pagal MITA įgyvendinamą projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau informacijos apie renginį čia.

Skaityti toliau

Mokslas

Kaip išlaikyti aštrų protą senatvėje: neuromokslininkas pataria laikytis sveikų smegenų „dietos“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažinimo funkcijų sutrikimą, o tai gali būti ir demencijos ar Alzheimerio ligos pradžia, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tačiau įdarbinant smegenis įmanoma išlaikyti aštrų protą ir vyresniame amžiuje. Pasak tyrėjų, ir žmonės, kuriems daugiau nei 70-imt, gali pasiekti rezultatų.

JAV mokslininkai tyrimo metu išsiaiškino, kad naudojimasis kompiuteriu vidutiniame amžiuje (45-65m.) 48 proc. sumažina pažinimo funkcijų sutrikimo, mąstymo ir atminties problemų riziką. Šia veikla užsiimant vyresniems nei 66-erių metų žmonėms riziką sumažinti pavyko 30 proc.

„Pažintinių funkcijų susilpnėjimo riziką reikšmingai mažina socialinė veikla ir protinis aktyvumas. Šiemet vykusioje JAV Alzheimerio asociacijos tarptautinėje konferencijoje buvo paskelbta, jog privalomas išsilavinimas ir mokymo kokybė patikimai sumažina demencijos riziką. Niekada ne per anksti ir ne per vėlu imtis veiksmų, kad apgintume savo atmintį ir mąstymo sugebėjimus.

Neuromokslų žiniomis pagrįsta sveikų smegenų „dieta“ būtų tokia: fizinis aktyvumas, naujų dalykų mokymasis ir protinis aktyvumas, bendravimas, kokybiškas miegas, laikas savirefleksijai, žaidimams, darbas, rūpinimasis širdies ir kraujagyslių būkle atsisakant žalingų įpročių bei keičiant mitybą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos docentas, probleminio mokymo specialistas, Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas.

Skaitmeniniai įgūdžiai – priešnuodis senėjimui

Galimybę įgyti skaitmeninių įgūdžių ir lavinti savo mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Pasak jo organizatorių, nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose šalies bibliotekose dalyvavo beveik 60 tūkst. gyventojų.

„Didžioji dalis besimokiusiųjų yra vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma tebėra skaitmeninėje atskirtyje, ją ir siekiame sumažinti. Šiuose kursuose jie mokosi naujų dalykų, pažindinasi su skaitmenine erdve ir jos teikiamomis galimybėmis. Bet svarbiausia tai, kad po kursų žmonės pasikeičia – jie išeina ne tik įgiję skaitmeninių įgūdžių, bet ir labiau pasitikintys savo jėgomis bei aktyvesni. Senjorai tarsi išgyvena antrą jaunystę – susikuria socialinių tinklų paskyras, internete susiranda bendraminčių, informacijos apie juos dominančias veiklas bei renginius. Daugelis mokymų dalyvių kartoja ir savo pavyzdžiu patvirtina, kad amžius – ne kliūtis“, – pastebi mokymus organizuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė.

K. Skaumino teigimu, evoliucija lėmė, jog mūsų smegenys domisi joms naujais, dėmesį patraukiančiais dalykais, nes ši savybė padėdavo išgyventi. Šiandien vienas tokių smegenims naujų dalykų yra skaitmeninė aplinka.

„Vadinamoji skaitmeninė mokymosi aplinka savaip veikia mūsų atmintį ir dėmesį. Pavyzdžiui, ji yra patogi kontroliuoti mokymosi trukmę bei naujos medžiagos pasikartojimų intervalus. Tai padeda mokymosi turinį išsaugoti ilgalaikėje atmintyje. Be to, kontaktinio mokymo derinimas su mokymu skaitmeninėje aplinkoje gali padėti besimokančiajam geriau prisitaikyti prie individualių būdravimo ir darbingumo svyravimų“, – aiškina jis.

Vis dėlto, neuromokslininkas atkreipia dėmesį, kad skaitmeninė aplinka skatina smegenų veiklos aktyvumą, įtraukia ir užvaldo dėmesį, o tai gali sutrikdyti miego procesus. Be to, mokymasis elektroninėje erdvėje skatina naudotis daliniu, išskaidytu dėmesiu, o gebėjimas išlaikyti koncentruotą dėmesį gali suprastėti.

Kas vyksta smegenyse, kai mokomės naujų dalykų?

„Mokymasis yra procesas, kai keičiamos smegenys. Tai yra įmanoma neuroplastiškumo dėka. Bet kokio tipo mokymasis skatina neuronų jungčių formavimąsi. Tokiu būdu keičiami smegenų ląstelių tarpusavio ryšiai. Smegenys informaciją, gaunamą visų penkių pojūčių pavidalu iš išorės bei organizmo vidaus, paverčia sau suprantama kalba. Smegenų neuronai tarpusavyje formuoja jungtis, sukurdami tai, ką vadinu „smegenų žemėlapiais“. Kai kurie žemėlapiai yra pastovūs ir turi savo funkcijas, pavyzdžiui, rankos valdymas, klausa, rega arba kalbėjimas. Kai kurios iš šių jungčių gali būti nepastovios, sukuriamos ir vėl išformuojamos. Tai vadinama neuroplastiškumu“, – pasakoja neuromokslininkas.

Pasak jo, neuroplastiškumas yra evoliucijos eigoje įgytas smegenų gebėjimas keistis. Šis gebėjimas mūsų protėviams labai pravertė sprendžiant problemas, kai reikėjo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir greitai mokytis. Priešistoriniais laikais gyvenimo trukmė tiesiogiai priklausė nuo gebėjimo greitai mokytis iš patirčių. Mokymasis buvo ir yra viena iš smegenų „išlikimo strategijų“.

Vyresniame amžiuje mokytis padeda motyvacija

K. Skauminas įsitikinęs, kad viena esminių problemų mokantis yra informacijos kiekis. Socialinė ir skaitmeninė aplinka keičiasi didžiuliu pagreičiu. Nors mūsų smegenys turi savybę keistis, joms tenka susidoroti su didžiuliu kiekiu informacijos. Kad smegenys susitvarkytų su šiuo iššūkiu, evoliucija leido žmonėms išsiugdyti mechanizmą, kurio pagalba smegenys nustato eiliškumą, kurią informaciją apdoroti pirmiausia – tai vadinama dėmesiu. Būtent gebėjimas sukaupti dėmesį ir yra mokymosi pagrindas.

„Viena vertus, vyresniame amžiuje sumažėja dėmesį trikdančių veiksnių, todėl būtų logiška manyti, kad turi būti lengviau sukaupti dėmesį, bet yra vienas „bet“. Sąmoningas dėmesys reikalauja energijos, o energija yra išsenkantis resursas. Tai priklauso nuo kraujotakos ir metabolizmo smegenyse, o šie veiksniai su amžiumi blogėja, nes mažėja fizinis aktyvumas, atsiranda amžinių pakitimų kardiovaskulinėje sistemoje. Tačiau yra ir tam tikri psichosocialiniai veiksniai, darantys įtaką mokymuisi vyresniame amžiuje. Energijos sąmoningam dėmesiui suteikia motyvacija. Kodėl su amžiumi turi išnykti motyvacija mokytis ką nors nauja? Vyresniame amžiuje mums sunkiau mokytis tik tais atvejais, kai prarandame socialinius ryšius bei nebematome motyvacijos ką nors keisti“, – atkreipia dėmesį neuromokslininkas.

Norintiems mokytis naujų dalykų vyresniame amžiuje K. Skauminas pataria surasti sau tinkantį būdą. Jo teigimu, svarbu yra ne informacija ar turinys, o kiek tai kelia iššūkių konkretaus žmogaus smegenims, kiek tai žadina smalsumą ir motyvaciją. Vieniems tai yra žaidimai, kitiems užsienio kalba, kelionės arba menas. Nepaisant tobulėjančių technologijų ir joms pritaikytų mokymo programų, rezultatas vis tiek priklauso tik nuo žmogaus.

Šaltinis: LRT

Skaityti toliau

Mokslas

Dirbtinis intelektas – galimybė atskleisti Lietuvos technologijų potencialą

kaunieciams.lt

Paskelbta

COVID-19 pandemija pagreitino globalią skaitmeninę transformaciją ir davė impulsą aktyvesniam dirbtinio intelekto technologijų taikymui. Prognozuojama, kad iki 2020 metų pabaigos dirbtinio intelekto rinkos vertė sieks apie 41 milijardą JAV dolerių, o 2025 metais – 190 milijardų JAV dolerių.

Lietuvos Vyriausybės patvirtintame „Ateities ekonomikos DNR“ plane dirbtinio intelekto technologijų plėtojimui skirta 17 milijonų eurų, iš kurių  3,6 milijono skirti lietuvių kalbos technologijų tobulinimui, 2,4 milijono  – pagalba įmonėms vykdyti DI transformacijas ir dar 11 milijonų – startuoliams, kuriantiems DI produktus ir paslaugas Lietuvoje.

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 dirbtinio intelekto įmonių, kuriančių pasaulinio lygio DI produktus ir apie 100 startuolių, vystančių DI idėjas. Aktyviai vystomos dirbtinio intelekto gali ne tik ženkliai prisidėti prie šalies ekonomikos progreso, bet ir padėti atskleisti Lietuvos technologijų potencialą“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Rugsėjo 3 dieną startavo MITA agentūros dirbtinio intelekto (DI) skatinimo iniciatyvos „AI Boost“ konsultacijos dirbtinio intelekto sprendimus kuriančioms įmonėms ir startuoliams, kuriomis siekiama paskatinti dirbtinio intelekto technologijų plėtrą Lietuvoje ir naujų DI prototipų atsiradimą.

„Pavadinčiau tai savotišku akceleravimo procesu, kurio metu įmonės ir startuoliai gali gauti visapusišką pagalbą vystant ir auginant DI sprendimus. Tikimės, kad po šių konsultacijų įmonėms pavyks realizuoti savo DI idėjas ir Lietuvoje turėsime dar daugiau globaliai konkurencingų DI produktų ir  paslaugų“, – sako „AI Boost“ konsultacijų vadovas Andrius Marcinkevičius.

Įmones ir startuolius konsultuos dirbtinio intelekto technologijų, vadybos, rinkodaros, finansų ir teisės ekspertai. Pirmame konsultacijų cikle dalyvauja 23 įmonės.

Daugiau informacijos apie MITA iniciatyvą AI Boost: www.aiboost.lt

Skaityti toliau

Mokslas

Ką daryti, kad šviežiomis uogomis galėtume mėgautis kuo ilgiau

kaunieciams.lt

Paskelbta

Net ir pasibaigus vasarai visi ir toliau galime mėgaujamės praėjusio sezono gėrybėmis – įvairiausiomis šviežiomis daržovėmis ir uogomis. Tiesa, kartais nutinka taip, kad virtuvėje stovintis dubenėlis gervuogių, šviežių braškių ar šilauogių ima ir sugenda, net nespėjus jomis paskanauti.

Acto ir vandens tirpalas

Pasak prekybos tinklo maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, paprastas baltojo acto ir vandens tirpalas naikina bakterijas ir pelėsių sporas, o tai savo ruožtu padeda uogoms ilgiau išlikti šviežioms.

„Toks metodas gali padėti prailginti uogų šviežumą keliomis dienomis, o kartais net ir savaitėmis. Actas pašalina bet kokį pelėsi ir bakterijas, todėl galėsite mėgautis šviežiomis uogomis, nesibaimindami, kad jos greitai suges“, – pranešime žiniasklaidai sako maisto ekspertė ir pateikia instrukciją, kaip reikia paruošti acto ir vandens tirpalą.

1 žingsnis. Dideliame dubenyje pasidarykite praskiesto acto vonią, kurioje plausite uogas. Sumaišykite 1 puodelį acto su 3 puodeliais drungno vandens.

2 žingsnis. Šiame tirpale nuplovę uogas nusausinkite jas kiaurasamtyje ir nuplaukite po vėsiu tekančiu vandeniu. Tai garantuos, kad vėliau nejausite jokių acto pėdsakų.

3 žingsnis. Būtina uogas kuo kruopščiau nusausinti. Tam galite naudoti salotų džiovyklę arba tiesiog paskleisti uogas ant popierinio rankšluosčio. Svarbu, kad jos visiškai išdžiūtų.

4 žingsnis. Išdžiūvusias uogas sudėkite į sandarų indą, išklotą popieriniais rankšluosčiais. Jo dangtį palikite šiek tiek pravirą tam, kad pasišalintų perteklinė drėgmė. Mėgaukitės šviežiomis uogomis!

Alternatyvūs metodai

Pasak V. Juodkazienės, jeigu namuose nėra acto, o uogų jau pilnas šaldytuvas – galima išbandyti kitą, alternatyvų būdą, kuris padės išnaikinti bakterijas ir pelėsių sporas.

„Greita karšto vandens vonia taip pat puikiai tinka, jeigu norite prailginti uogų šviežumo laiką. Maždaug 30 sekundžių panardinkite jas į 50–60 laipsnių vandenį. Tuomet gerai išdžiovinkite ir laikykite taip pat, kaip po plovimo acto tirpalu“, – sako maisto ekspertė.

Be jau minėtų uogų plovimo būdų, yra ir kitų metodų, kurie bent šiek tiek gali prailginti uogų gyvavimo laiką. V. Juodkazienės teigimu, kai kurie iš jų yra ypač paprasti ir greičiausiai naudojami ne vienuose namuose.

„Pati paprasčiausia taisyklė, kuria galima vadovautis – neplauti uogų, kol neketinate jų valgyti. Sezoninės uogos yra linkusios greitai pelyti, tad jų saugojimas nuo drėgmės gali prailginti galiojimo laiką. Kitas svarbus dalykas – įsigijus maišelį uogų, būtinai peržiūrėkite, ar ant nei vienos iš jų nėra pelėsio. Jeigu randate, pažeistas uogas būtinai pašalinkite arba nupjaukite sugedusią dalį. Paskutinė taisyklė, kuri pravers – perdėkite uogas į kuo didesnį indą, išklotą popieriniu rankšluosčiu, uždenkite dangčiu ir padėkite į šaldytuvą“, – pataria maisto ekspertė.

Šviežių lietuviškų gervuogių galite įsigyti čia.

Skaityti toliau
Naujienosprieš 18 val

SAM primena dėl ligos išmokos vaikams esant izoliacijoje: ką turėtų žinoti tėvai

Vyriausybė šią savaitę pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma...

Miestasprieš 19 val

„Kauno startuolių“ programai – Europos komisijos organizuojamo konkurso pripažinimas

Jau šeštus metus skaičiuojanti Kauno smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa „Kauno startuoliai“ dalyvavo Europos komisijos organizuojamuose Europos verslininkystės skatinimo...

Naujienosprieš 19 val

Veryga: keičiama kaukių dėvėjimo tvarka restoranuose – laukti maisto su kauke nereikės

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga feisbuke penktadienį paskelbė, kad nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams nebeprivaloma dėvėti kaukių...

Lietuvaprieš 2 d.

Lietuva su JAV sutarė nuodugniai tikrinti 5G įrangos tiekėjus

Lietuva su Jungtinėmis Valstijomis pasirašė bendrą deklaraciją, kuria sutarė stiprinti bendradarbiavimą kuriant penktosios kartos komunikacijos tinklus 5G ir nuodugniai tikrinti...

Rajonasprieš 2 d.

Garliavoje pasveikinti Lietuvos jaunučių rankinio čempionai (foto)

Trečiadienį Garliavos sporto ir kultūros centre pasveikintos vaikinų ir merginų rankinio komandos, kurios Lietuvos jaunučių čempionate iškovojo aukso medalius. „Garliava...

Miestasprieš 2 d.

Geriausių šių metų policijos pareigūnų konkurse kauniečiai iškovojo antrąją vietą

Tai paaiškėjo po Trakų r. ir apylinkėse tris dienas vykusio Geriausios Lietuvos policijos pareigūnų komandos konkurso, kuriame varžėsi 10 geriausių...

Grožisprieš 2 d.

Vakarėlyje dalyvavusi Elvyra Monginienė prakalbo apie vyrų ištikimybę (foto)

Jaukų rudenio vakarą Kauno Juozapavičiaus prospekte šurmuliavo būrys Lietuvoje gerai žinomų žmonių. Juos į studijos gimtadienio šventę pakvietė vyrų ir...

Rajonasprieš 2 d.

Startas: statybininkai pradeda Lapių lopšelio–darželio rekonstrukciją (foto)

Šiais metais Kauno rajone statybininkų brigadų sulaukė ne viena ugdymo įstaiga, pradėtos ilgai lauktos pastatų renovacijos. Rajono savivaldybė nemažina apsukų...

Naujienosprieš 3 d.

Lietuva sutinka skirti 2,5 mln. eurų vakcinos nuo koronaviruso kūrimui

Siekdamas paspartinti vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos kūrimą, Ministrų kabinetas sutiko skirti 2,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Skubios paramos...

Miestasprieš 3 d.

Jaunieji krepšinio ir futbolo talentai nuo šiol augs „Žalgirio“ akademijoje

Naujus mokslo metus Kauno „Žalgirio“ klubas pasitinka pristatydamas pokyčius vienoje iš klubo piramidės dalių. Nuo šiol jaunieji sportininkai Kaune bus...

Skaitomiausi