Connect with us

Sportas

Arnas Kaunas: apie vaikystę Prancūzijoje, griežtą trenerį ir profesionalų golfo žaidimą

Paskelbta

Golfo sportas Lietuvoje gyvuoja jau beveik du dešimtmečius, nors profesionalų lygmenyje tik dabar po truputį skinasi kelią į tarptautinį pripažinimą. Tai – viena iš sporto šakų, kurią rinktis gali visi ir laiką gamtoje maloniai praleisti tiek su hobio draugais, tiek su šeima. Apie vaikystę Prancūzijoje, treniruojamus mokinius Lietuvoje ir gyvenimą golfo aikštyne interviu papasakojo profesionalus golfo žaidėjas ir treneris Arnas Kaunas, dirbantis „The V Golf Club“ klube, įsikūrusiame „Vilon City“ miestelyje – laisvalaikio, viešbučių, restoranų ir gyvenamųjų namų teritorijoje netoli sostinės, šalia autostrados Vilnius – Panevėžys.

Papasakok apie pačią pradžią, kaip pats pradėjai žaisti golfą?

Pradėjau žaisti visiškai atsitiktinai. Mes su tėvais gyvenome Prancūzijoje, Tulūzoje, netoli privataus golfo aikštyno – tai nuostabi vieta gyventi. Aš tuo metu lankiau karatė, man labai patiko kovos menai. Mano karatė treneris iki šiol paliko stiprų įspūdį – jis patyrė infarktą ir jam teko visko mokytis iš naujo, o treniruotes vesti iš invalido vežimėlio. Tuo tarpu golfo aikštyno savininkas buvo stambus verslininkas, kviesdavo savo įmonės darbuotojus bei partnerius pietauti jo restorane ir žaisti golfą. O aš kas dieną aplinkui tą aikštyną bėgiodavau, taip ir susipažinome. Jis mane, jau paauglį, išmokino žaisti ir leisdavo neribotą laiką būti jo aikštyne, kiekvieną dieną. Taip golfas man tapo natūraliu dalyku. Mano tėtis, matydamas, kad man gerai sekėsi, liepė pasirinkti tarp golfo ir karatė, ir pasirinkus golfą, labai spaudė siekti profesionalo lygio. Esu jam dėkingas už tai, ką pasiekiau, nors savo vaiko manau, kad taip griežtai nespausiu.

Kaip keitėsi sportininko karjera pasukus į profesionalo kelią?

Prancūzijoje vėliau mokiausi pas trenerį Dominique Barques, kuris yra išauginęs dvylika profesionalų. Jam dabar 78 metai. Tai buvo griežtas treneris, kuris ateina, pasako, ką daryti ir išeina. Sako, „po dviejų valandų sugrįšiu ir pažiūrėsiu, kaip tau sekasi“. Jis nedirbdavo su jaunuoliais, kurie nenori treniruotis ir į varžybų grupę priimdavo tik tuos, kurie stengiasi. Jeigu treniruotės metu mintys sklandydavo kažkur kitur, jis tiesiog liepdavo persirengti bėgimo aprangą ir visą treniruotę bėgioti, o susikaupus dirbti ateiti kitą kartą, antraip iš treniruotės nebus naudos. Jis sakydavo, kad jeigu žaidi blogai nusiteikęs, jei trukdo psichologiniai rūpesčiai, tokioje būsenoje gali sugadinti savo techniką. Jeigu emocija bloga – geriau laikinai atsitraukti.

Iš prancūzo trenerio išmokau visada sakyti tiesą: taip, kaip yra. Jis mokė, kad kai kurių dalykų negali kontroliuoti, bet, pavyzdžiui, iš metro atstumo privalu pataikyti. O kaip treniruotis metro atstumo taiklumą? Labai paprastai – reikia iš tokio atstumo pataikyti 100 kartų iš eilės. Tuomet, kai žinosi, kad savo patirtyje jau esi pataikęs 100 iš eilės, tada turėsi pasitikėjimo, duobutė atrodys didesnė ir lemiamą akimirką rankos nedrebės, nes jau esi daug kartų taip įridenęs.

Pats esi atlikęs ne vieną triuką su golfo kamuoliuku. Tam prireikia profesionalo įgūdžių?

O taip, esu permušęs kamuoliuką per Baltąjį tiltą, taip pat nuo banko terasos – į Nerį. Atlikinėju daug vadinamų „trick shot“, smagių smūgių – juos galima pamatyti mano video įrašuose „YouTube“ paskyroje. Tačiau reikia suvokti, kad aš smūgiuoju kamuolį tik tada, kada esu visiškai įsitikinęs, kad smūgį puikiai atliksiu – kai yra apskaičiuotas atstumas, šalia nevaikšto žmonės.

Tavo žmona Indrė – taip pat iš golfo žaidėjų aplinkos. Ar toks likimas teks ir augančiai atžalai?

Visas mano gyvenimas sukasi aplink golfą – „The V Golf Club“ klube ir mano paties uždarų patalpų golfo klube “Arnas Kaunas Golf Training Center”, kur su simuliatoriumi žmonės gali žaisti ir žiemą. Pats dirbu golfo klube, treniruoju žaidėjus, pats treniruojuosi. Laisvalaikį taip pat su visa šeima leidžiame golfo laukuose, tad ir dviejų metukų sūnui tapo visiškai natūralu taip augti ir tiek daug laiko praleisti golfo aikštyne. Kol buvo mažesnis, jis ramiai miegodavo šalia vežimėlyje, kol mes su žmona žaisdavome. Metukų gimtadienio proga padovanojau jam pirmąsias plastikines golfo lazdas ir pastebėjau, kad jis golfui labai imlus, ėmė mėgdžioti golfo judesį, šiek tiek pamokinus jam pradėjo sektis dar geriau. Šiuo metu pagrindinis jo žaislas ir yra golfo lazda. Tačiau specialiai nestumiu jo žaisti, tegul tai būna jo paties pasirinkimas.

Šalia „The V Golf Club“ aikštyno yra išsidėstę ir gyvenamieji namai bei kotedžai. Ar daug pasaulyje būna kvartalų, kur žmonės gyvena šalia golfo aikštynų?

Gyventi šalia golfo aikštyno visame pasaulyje yra labai populiaru, tai – išskirtinė vieta. Pavyzdžiui, JAV, Kalifornijoje – visur, kur yra žali plotai tarp namų, tai ne parkai, o golfo aikštynai, o aplink juos – gyvenamieji namai. Taip pat ir Prancūzijoje, kur aš treniravausi – dauguma aikštynų buvo tarp namų. Ne tik golfo žaidėjai mėgsta gyventi netoli golfo aikštyno, nes tai – labai gražios vietos, o be to čia esantis nekilnojamas turtas paprastai turi didesnę ir ilgalaikę vertę. Kai gyveni šalia aikštyno, pati aplinka skatina pradėti žaisti, o tai daryti gali su visa šeima.

Aš pats mielai gyvenčiau šalia „The V Golf Club“ aikštyno esančiuose namuose. Tai – vienintelė tokia vieta, kur šalia yra ne tik golfo laukas, bet ir gerai išvystyta infrastruktūra – sporto salės, baseinai, SPA, restoranai, viešbutis atvykstantiems svečiams. Tokioje aplinkoje ir žaidžiantys, ir nežaidžiantys visada ras, ką veikti ir turiningai leis laiką.

Be to, gryname ore ir vaikai kitaip auga, kitaip vystosi. Daug sporto šakų vyksta lauke, bet jie trunka trumpiau, o golfo raundas skatina būti lauke ilgai. Žaisti golfą galima iki pirmųjų šalnų, o tada aikštynai jau užsidaro iki kito pavasario.

Buvai perspektyvus žaidėjas Prancūzijoje, kur esi laukiamas iki šiol. Kas tave paskatino sugrįžti į tėvų gimtinę Lietuvą?

Grįžti į Lietuvą nutariau ieškodamas rėmėjų. Būnant profesionaliu žaidėju tam reikia labai didelių finansų ir be rėmėjų žaisti yra neįmanoma. Prieš tai kelis metus iš eilės čia atvykdavau tik į turnyrus, kuriuos laimėdavau ir išvykdavau, dėl ko visi nusimindavo, o aš tuo metu nieko čia nepažinojau. Galiausiai turėjau priimti sprendimą: negalėjau gauti dvigubos pilietybės ir žaisti Prancūzijos rinktinėje, todėl nutariau pasilikti Lietuvos pilietybę ir rinktis gyvenimą čia. Prancūzai sportininkai buvo labai mandagūs, bet man atrodė šiek tiek pasipūtę – viskuo aprūpinti, nors pasaulyje nepasiekiantys labai aukštų rezultatų. Manau, kad taip yra todėl, kad jiems trūksta motyvacijos: jie tiesiog viską turi. Kartais taip nutinka ir su šiuolaikinių tėvų vaikais, kurie viską turi ir nejaučia motyvacijos kažko siekti. O man labai svarbu yra nuolat tobulėti pačiam ir padėti tai padaryti kitiems to norintiems žaidėjams. Kai stengiesi – tai pavyksta.

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sportas

Paskirstytos lėšos tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu dešimčiai sporto šakų federacijų paskirstytos lėšos šių metų tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Iš viso skirta daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Valstybės biudžeto lėšų 2020 m. tarptautinėms aukšto meistriškumo varžyboms organizuoti skirta asociacijai „Hockey Lietuva“, Lietuvos bokso federacijai, Lietuvos tinklinio federacijai, Lietuvos lengvosios atletikos federacijai ir kt. Numatoma, kad Lietuvoje bus rengiamos Tarptautinės Europos lengvosios atletikos asociacijos sportinio ėjimo varžybos, Tarptautinis pasaulio čempiono Rimanto Bagdono imtynių turnyras, Šiaurės Europos zonos (NEZ) ralio kroso čempionatas ir kt.

Finansuotinos asociacijų varžybos buvo atrinktos konkurso būdu. Paraiškas vertino švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija. Vertinant atsižvelgta į tai, ar tai strateginė sporto šaka (bet paraiškas galėjo teikti ir ne strateginių sporto šakų atstovai), kokių laimėjimų yra pasiekę sportininkai tarptautinėse varžybose Europoje ir pasaulyje, kiek sportininkų ketina dalyvauti rengiamose tarptautinėse varžybose Lietuvoje, ar prašomos išlaidos yra pagrįstos finansiškai, ir kt.

Komisijos apsisprendimą lėmė tai, ar federacijų planuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos atitinka nustatytus reikalavimus. Pvz., kai kurių federacijų rengiamos varžybos nėra įtrauktos į oficialų tarptautinių sporto varžybų kalendorių, taip pat nurodyta, kad varžybose dalyvautų mažiau šalių rinktinių, negu reikalaujama, arba federacija savo dokumentuose nėra įtvirtinusi savo kolegialaus valdymo organo – valdybos narių maksimalaus galimų iš eilės einančių kadencijų skaičiaus tam pačiam asmeniui ir pan.

Reikalavimai tarptautinėms sporto varžyboms finansuoti buvo patvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu.

Lietuvoje rengiamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos turi atitikti nustatytas sąlygas: būti įtrauktos į atitinkamos tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto varžybų kalendorių, turi būti tokios sporto šakos ar sporto šakos disciplinos, kurios tarptautinė sporto šakos federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. Taip pat varžybose turi dalyvauti ne mažiau kaip 6 šalių rinktinės komandinėse ir žaidimų sporto šakose, o individualiose, dvikovinėse sporto šakose – ne mažiau kaip 12 šalių atstovai, varžybos turi vykti Lietuvoje ir kt.

Paraiškų vertinimo kriterijus nustatantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkurso būdu tvarkos aprašas.

Ministro įsakymas dėl lėšų skyrimo ir protokolų išrašai skelbiami ministerijos interneto svetainėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius informacija

Skaityti toliau

Sportas

#HeForShe: Lietuvos rinktinės treneris ledo ritulį pamilusią dukrą ir palaikė, ir gynė

Paskelbta

Prieš 15 metų ledo ritulininkas Linas Paražinskas akimis tribūnoje ieškodavo didžiausios savo gerbėjos – dukros Rugilės. Tuomet mergaitė nepraleisdavo tėčio rungtynių, o šiandien žaidžia pati ir stengiasi paneigti moterų ledo ritulį supančius mitus.

Linas Paražinskas (50) ledo ritulyje – jau ilgiau nei keturis dešimtmečius. Jis daug metų atstovavo Elektrėnų „Energijai“, prieš dešimtmetį Kaune įkūrė ledo ritulio mokyklą „Griunvaldas“, o šiandien yra Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės trenerio asistentas. Rinktinės, kurioje gynėjos pozicijoje rungtyniauja jo dukra Rugilė (21).

„Kai pirmą kartą pastačiau Rugilę ant ledo, kartu buvo ir du jos pusbroliai. Tuomet vienas jų apsiverkė nenorėdamas čiuožti, kitam iš jaudulio pradėjo skaudėti pilvą. O Rugilė nučiuožė. Nukrito, atsistojo ir toliau čiuožė.

Pamenu, man ir gera pasidarė, ir jaudulys apėmė supratus, kad čia kažkas bus. Nors, žinoma, net pasvajoti negalėjau, kad ji taps rinktinės žaidėja ar, kad mes apskritai moterų rinktinę turėsime“, – prisiminė L. Paražinskas.

Mergaitei tuomet buvo septyneri, o būtent tokio amžiaus pačiūžas pirmą kartą išbandė ir Linas. Po kelerių metų kartu su berniukais ji pradėjo žaisti tėčio įkurtoje ledo ritulio mokykloje.

R. Paražinskaitės ir ledo ritulio draugystė tęsiasi jau ilgiau nei dešimtmetį. Ji niekada nebuvo paprasta, o ankstyvoje paauglystėje vos nenutrūko, tačiau net sunkiausiomis akimirkomis Rugilė visada jautė tėčio palaikymą.

Šiandien mergina ledo ritulį žaidžią ir vyrų mėgėjų, ir moterų komandose. Ji padeda tėčiui treniruoti vaikus, bei yra pernai pirmą kartą istorijoje suburtos Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinės narė.

R. ir L. Paražinskų istorija – trečioji Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) inicijuotos kampanijos „HeForShe“ dalis. Šio Jungtinių Tautų projekto tikslas – kviesti vyrus solidarizuotis ir kartu su moterimis aktyviai siekti lyčių lygybės, keisti stereotipus, būti vieninga ir matoma pokyčių jėga.

Būsima drabužių dizainerė

Kaunietės R. Paražinskaitės diena prasideda anksti. Ryte ji skuba į sporto salę, tuomet į paskaitas universitete, vėliau į ledo arenoje vykstančias vaikų treniruotes. Po darbų mergina kelias valandas skiria sau, o vėlai vakare dar sėda atlikti universitete užduotas užduotis.

Rugilė studijuoja mados dizainą ir jau yra sukūrusi pirmosios savo gatvės stiliaus rūbų kolekcijos eskizus. Įkvėpimo ji sėmėsi ledo ritulyje.

„Žmonės stebisi kai pasakau, kad žaidžiu ledo ritulį. Esą, nemoteriška. Tuomet stebisi, kai pasakau, kad studijuoju mados dizainą, juk sportas ir menas nesiderina. Bet moteris juk gali būti įvairiapusė. Sportas ir menas man suteikia harmoniją ir papildo vienas kitą“, – sakė R. Paražinskaitė.

Šiandien ledo ritulininkė apie komentarus, kurių vis dar dėl savo pasirinkimo sulaukia, kalba ironizuodama, tačiau taip buvo ne visada – treniruotę ji ne kartą yra palikusi su ašaromis akyse.

„Ledo ritulys man labai patiko, tačiau nebuvo lengva. Žaisti pradėjau būdama dešimties, komandoje buvau vienintelė mergaitė. Tuomet matyti mergaitę, žaidžiančią ledo ritulį, buvo labai neįprasta. Jei per treniruotę man nepavykdavo atlikti pratimo, berniukai šaipydavosi. Kartais sulaukdavau net raginimų nulipti nuo ledo ar kaltinimų, esą simuliuoju, nes treneris yra mano tėtis. Mažą mergaitę tas labai liūdindavo“, – prisiminė ledo ritulininkė.

Kalbėdavo apie toleranciją

Matydamas dukros norą žaisti ir sunkumus, su kuriais ji susiduria L. Paražinskas ėmė su komandos nariais kalbėtis apie lygybę sporte ir toleranciją.

„Jis po kiekvienos treniruotės surinkdavo komandą ir aiškindavo, kad merginos ir vaikinai yra lygūs ir gali užsiimti kokiu tik nori sportu. Šią praktiką išlaikėme iki šių dienų. Dabar mūsų mokykloje sportuoja keturios mergaitės. Visada stengiamės pabrėžti, kad jos yra lygios ir neleidžiame komandoje jokios diskriminacijos“, – pasakojo Rugilė.

„Kodėl pradėjau apie tai kalbėti? Nes ir mano dukra žaidžia. Aš nenoriu, kad ją įžeistų, kad ji su ašaromis išeitų iš treniruotės. Ir žinote, jie supranta, tik reikia tinkamai paaiškinti“, – sakė Linas.

Dukrai pradėjus žaisti ledo ritulį Linas taip pat sulaukdavo įvairiausių, ne visada teigiamų reakcijų iš aplinkinių. Tačiau į nuostabą ar kritiką visada atsakydavo klausimu: kodėl?

„Kiti tėveliai sakydavo, kad dukros tikrai neleistų į ledo ritulį, geriau į šokius. Bet žinote, jei ji nebūtų norėjusi, aš jos tikrai nebūčiau vertęs. Aš mačiau ugnelę jos akyse, kodėl turėčiau ją slopinti ir neleisti?

Aš visada retoriškai klausdavau, kodėl norima moteris atskirti nuo ledo ritulio? Juk jos žaidžia futbolą, boksuojasi, jos gali užsiimti kokiu tik nori sportu. Be to, moterų ledo ritulio taisyklės šiek tiek skiriasi, čia daug mažiau pražangų ir grubumo, o ekipuotė apsaugo nuo rimtų sužeidimų.

Kiekvieną rugsėjį važinėju po mokyklas ir darželius, kviečiu vaikus žaisti ledo ritulį. Tarp norinčiųjų atsiranda ir daug mergaičių, tačiau jos netrukus būna mokytojų sustabdomos: tavęs tėvai neleis; tu mergaitė, ledo ritulyje netiksi. Sakau, kodėl? Tegul ateina ir bando. Pabandys savaitę, dvi, nepatiks – eis į kitą sporto šaką. Juk prievartos nėra. Tačiau galimybė pabandyti turi būti suteikiama visiems, nepriklausomai nuo lyties“, – sakė Linas.

Istorinė moterų rinktinė

Treneris vieną po kito vardija teigiamus užsienio valstybių pavyzdžius, kurių toli ieškoti nereikia. Skandinavijos šalys, Baltarusija, Latvija turi stiprias ne tik vyrų, bet ir moterų komandas. Būtent artimiausios mūsų kaimynės čempionate žaidžia ir dvi Lietuvos moterų komandos.

Latvijos rinktinė pasaulio reitinge šiuo metu užima 22 vietą. Suomijos moterų komanda – trečia. Praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą istorijoje buvo surinkta ir Lietuvos moterų ledo ritulio rinktinė.

Buvusio vyrų ledo ritulio rinktinės trenerio vokiečio Berndo Haakės vadovaujama komanda Sofijoje (Bulgarija) vykusiose pasaulio moterų III diviziono pirmenybėse ne tik iškovojo dvi pergales, bet ir žiūrovų širdis papirko kai pačios sugiedojo šalies himną.

„Varžybų organizatoriai supainiojo ir prieš rungtynes paleido ne mūsų himną. Visa komanda netrukus sureagavo ir žaidėjos pačios sugiedojo Tautišką giesmę. Buvo daug klausimų, ar verta leisti mūsų moteris į pasaulio čempionatą, ar jos ten galės kažką parodyti. Aš pats labai raginau suteikti šansą.

Dabar ši komanda yra mūsų pasididžiavimas. Tai geriausios mūsų žaidėjos, atrinktos iš nemažo būrio. Pačios ištvermingiausios, degančiomis akimis siekiančios rezultatų. Jos neina į aikštę tik pačiuožinėti, jos nori laimėti“, – pasakojo rinktinės trenerio asistentas L. Paražinskas.

Nei tada, kai prieš daug metų Rugilė stebėjo žaidžiantį tėtį, nei tada, kai ji pirmą kartą žengė ant ledo, L. Paražinskas nė nesvajojo, kad kada nors dirbs pirmosios šalies moterų ledo ritulio rinktinės trenerių štabe, o jo dukra gins Lietuvos garbę.

„Mano širdis džiaugiasi matant, kaip ji nulipa nuo ledo atidavusi visas jėgas. Tuomet jaučiu pasididžiavimą ir jaudulį. Jaučiu, kad moterų ledo ritulio populiarumas po truputį auga, daugėja moterų, merginų, o svarbiausia – mergaičių, norinčių žaisti. Todėl net neabejoju, kad ateityje turėsime gerą, stiprią moterų rinktinę, kuri gins Lietuvos garbę stipriausiuose turnyruose“, – įsitikinęs L. Paražinskas.

Padėjo rasti mylimą veiklą

Šiandien žiūrėdamas į skriejančią ledu dukrą Linas prisimena, kaip prieš 15 metų tribūnose akimis ieškodavo jį stebinčios Rugilės.

„Kai aš žaisdavau, Rugilė visada būdavo arenoje, stebėdavo, mojuodavo. O man kaip tėčiui norėdavosi pasirodyti, įvartį įmušti. Gera jausti šeimos palaikymą. Dabar man pačiam tenka stebėti žaidžiančią dukrą. Širdis džiaugiasi ir, manau, tai tęsis ilgai, nes ji žaisdama jaučia malonumą. O aš galiu tik padėti, patarti ir visada būti šalia jos“, – jausmingai kalbėjo L. Paražinskas.

„Mūsų ryšys – labai stiprus. Žiūriu į tėtį, kaip į pavyzdį, kuris man padėjo rasti mylimą veiklą. Visos moterys gali žaisti ledo ritulį ir aš labai skatinu tai daryti. Nesidrovėti.

Noriu pakviesti vyrus palaikyti ir paskatinti savo drauges, bičiules, žmonas, seseris, dukras ar kaimynes, kaip kažkada mane paskatino tėtis. Nebijokite traumų, nes tai yra niekis. Mėlynės juk išgyja, o traumų pasitaiko visose sporto šakose.

Ir nekreipkite dėmesio į stereotipus, nes jie nyksta. Jei išgirstu klausimą, kaip aš tokia nedidelė ir smulki galiu žaisti, atsakau, kad svarbu ne ūgis, bet smūgis (juokiasi). Svarbiausia – noras. Ledo ritulyje svarbiausia čiuožimas, vikrumas ir mąstymas“, – patikino Rugilė.

„HeForShe“ – Jungtinių Tautų organizacijos pradėtas projektas, skatinantis lyčių lygybę. 2014 metais kampanija startavo garsiąja aktorės Emmos Watson kalba Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke apie jos kelią feminizmo link ir raginimą siekiant lyčių lygybės įtraukti berniukus ir vyrus. Per tris dienas prie kampanijos prisijungė 100 tūkst. vyrų, tarp kurių ir kadenciją baigęs JAV prezidentas Barackas Obama.

 

Šaltinis: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Skaityti toliau

Skaitomiausi