PolitikaAr kainų reguliavimas veda į pražūtį?

www.kaunieciams.lt www.kaunieciams.lt2020 9 balandžio
« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

Daug žmonių galvoja, kad kaina turi būti kažkoks nekintantis dalykas, kaip konstanta. Žinoma, jei tavo atlyginimas yra kaip „konstanta“ , tai jauti didelę neteisybę, kai už savo atlyginimą gali nusipirkti vis mažiau ir mažiau brangstančių daiktų ir paslaugų.

Jaučiame didelę neteisybę, kai už savo atlyginimą galime nusipirkti vis mažiau ir mažiau brangstančių daiktų ir paslaugų. novostipmr.com nuotr.

Vakar seimas priėmė kainų reguliavimo įstatymą. Dabar visi laukia, ar prezidentas vetuos, ar ne.

Kuo tai gali būti blogai kiekvienam iš mūsų, ypač tiems, kas gyvena nepasiturinčiai. Esu gimęs 1985 m. ir teko keletą metų pagyventi komunistinėje santvarkoje, kur kainos buvo fiksuotos, „teisingos“. Atsimenu maisto parduotuvių lentynas ir vitrininius šaldytuvus. Jie atrodė panašiai, kaip nuotraukoje žemiau. Pamenu, mano tėvai sakydavo, kad pinigų visi turėjo, tik nebuvo ką įsigyti. Taip pat iš karto pirkdavo beveik bet ką, kai tik atsirasdavo prekyboje ir kraudavo į spintas ir sekcijas (nors nelabai tų daiktų reikėjo, bet galvojo, kad geriau dabar nupirkti, nei vėliau neturėti galimybės). Visi žinom, kaip baigėsi buvusiai santvarkai ir kaip dabar atrodo maisto lentynos, kai kainą nustato ne centrinis komitetas, o rinka.

M. Gabriūno Facebook paskyros nuotr.

Manau, kad vienas pirmųjų masinių bandymų reguliuoti kainas buvo Romos imperatoriaus Diokletiano laikais (301 m.). Dėl stipriai išaugusių deficitinių išlaidų, prie kurių labai prisidėjo išlaidos karams, valstybė pradėjo skiesti monetų tauriuosius metalus, su mažiau vertingais. Nuvertėjus pinigams prasidėjo didelė infliacija, kuri vėliau peraugo į hyperinfliaciją. Kainos pradėjo sparčiai kilti. Nemažą deficitinių išlaidų dalį sudarė išlaidos socialiai išlaikomiems, kuriems buvo nemokamai dalinami grūdai (duona ir žaidimai). Žmonės buvo sutrikę dėl sparčiai augančių kainų, todėl imperatorius nurodė to priežastį – „nesustabdomą prekybininkų godumą“. Buvo paskelbtas Maksimalių kainų ediktas (Edictum De Pretiis Rerum Venalium). Už kainų kėlimą grėsė net mirties bausmė. Ūkininkai pamatę, kad produkcijos pardavimo kaina yra mažesnė, nei pagaminimo savikaina pradėjo viską pilti į griovius, valstybės tarnautojai pradėjo atsisakyti dirbti už fiksuotą atlyginimą, nes jo nepakako įsigyti brangstantiems produktams. Oficialiai kainos buvo fiksuotos, bet už jas nebeliko prekių, kurias būtų galima įsigyti. Gelbėjo tik juodoji rinka, kuri labai įsigalėjo. Gana greitai dėl patirto fiasko šis ediktas buvo atšauktas.

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »

kir

Tikiuosi, kad prezidentas vetuos šį įstatymą. Jei vis dėlto jis bus priimtas, tikiuosi, kad neprireiks jo įgyvendinti, nes lygiai taip pat, kaip istorijoje yra buvę, gali pradėti trūkti prekių, ūkininkai savo produkciją versti į griovius, o valstybės tarnautojai atsisakyti dirbti už nustatytą atlygį (gydytojai, policininkai, gaisrininkai ir kt.).

Kaina yra tik susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Pinigai (valiuta) yra tik mūsų pastangų ir skirto laiko išraiška. Tikrasis mūsų turtas yra mūsų laikas ir laisvė. Laisvė, ką su tuo laiku galime nuveikti. Neatiduokime kitiems atsakomybės, kaip turėtų būti tvarkomas mūsų tikrasis turtas.

« 1 reklama iš 5 »
« 1 reklama iš 11 »
Teksto autorius: Martynas Gabriūnas, Neolife Northern Europe finansų konsultantas
Dalinkitės su savo draugais
0 0 vote
Jūsų vertinimas
Prenumeruoti
Informuoti apie
guest
0 Komentarų
Inline Feedbacks
View all comments

[contact-form-7 id=“152467″ title=“prenumerata“]

Scroll Up
0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x